Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Rasos Paužaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams;

O. K. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir O. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 16 d., 10.45 val., iki 2023 m. lapkričio 17 d., 11.04 val., (2 dienos) ir nuo 2024 m. sausio 25 d., 17.30 val., iki 2024 m. sausio 26 d. 15.31 val., (1 diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo O. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, O. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – 32 Eur sumai, o likusius pinigus – 2 377,28 Eur, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, nuspręsta grąžinti O. K..

O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, buvo nuteista S. S., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dalyje dėl O. K. paskirtos bausmės. Gynėjo teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, neįvertino jos asmenybės bei padarytų nusikaltimų mažesnio pavojingumo, o BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių skyrimas pasieks tik vieną – nubaudimo tikslą bei aiškiai prieštaraus teisingumo principui.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022 ir kt.)

9. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).

10. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neturi pagrindo išvadai, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas bausmės paskyrimo klausimą išsprendė, nesilaikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatų. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nuteistajai O. K. bausmė paskirta, atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padaryti tyčiniai, baigti, sunkūs, neatsitiktiniai nusikaltimai, atitinkantys rūšinį pavojingumą, nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, įvertinta ir nuteistosios asmenybė, jos šeiminė padėtis. Už BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nuteistajai paskirtos sankcijų vidurkį atitinkančios laisvės atėmimo bausmės, bendrinant bausmes pridėta santykinai mažesnė švelnesnės bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai), galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu. Tokių aplinkybių kontekste nuteistajai paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistosios padarytų nusikaltimų ir jos asmenybės pavojingumą, taip pat leidžiančių manyti, kad sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nenustatyta.

11. Gynėjas apeliaciniame skunde mažesnį padarytų nusikaltimų pavojingumą grindžia tuo, kad narkotinės medžiagos parduotos jas vartojantiems asmenims, abiem atvejais narkotinės medžiagos nebuvo suvartotos, jas paėmė policijos pareigūnai, parduotų narkotinių medžiagų kiekis nedidelis, už jų pardavimą O. K. gavo atitinkamai 12 Eur ir 20 Eur. Visgi tokie apeliacinio skundo argumentai niekaip nepatvirtina mažesnio padarytų nusikaltimų pavojingumo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes O. K., padarydama BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, disponavo narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekiu, kuris daugiau nei 5 kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytą didelio kiekio ribą. Nors R. Ž. buvo parduotas ne visas disponuotos narkotinės medžiagos kiekis, ši aplinkybė savaime nerodo mažesnio veikos pavojingumo. Kitu atveju S. S. parduotas karfentanilio kiekis viršijo Rekomendacijose nustatytą nedidelio kiekio ribą. Pabrėžtina ir tai, kad nusikaltimai baigti, padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekiant neteisėtai pasipelnyti. Tokios nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo padarytų nusikaltimų pripažinti kaip mažiau pavojingų. Apelianto akcentuojamos aplinkybės dėl to, kad narkotinės medžiagos buvo parduotos jas ir taip vartojantiems asmenims, taip pat neleidžia nagrinėjamų nusikalstamų veikų vertinti kaip mažiau pavojingų. Tuo tarpu kiti argumentai, kuriais nurodoma, kad policijos pareigūnais abiem atvejais paėmė iš pirkėjų draudžiamą medžiagą, net ir nevisiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sulaikius S. S. policijos pareigūnė asmens kratos metu paėmė jos tik ką įsigytas narkotines medžiagas (2 t., b. l. 58-60), tačiau jų paėmimas niekaip nebuvo susijęs su pačios O. K. veiksmais, akivaizdu, jog parduotos narkotinės medžiagos buvo paimtos būtent dėl sėkmingo teisėsaugos pareigūnų darbo. Tuo tarpu R. Ž. narkotines medžiagas spėjo suvartoti netrukus po to, kai jas įsigijo iš nuteistosios. Tokią aplinkybę patvirtina ir paties R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 48-49), įvykio vietos, kurioje buvo rasta jau tik tuščia popieriaus skiautė, apžiūra (1 t., b. l. 31-32), pareigūno nurodytos aplinkybės apie R. Ž. apsvaigusią būseną netrukus po narkotinės medžiagos įsigijimo (1 t., b. l. 69-70), toksikologinio tyrimo duomenys, kurio metu R. Ž. šlapime buvo nustatytas karfentanilis (1 t., b. l. 60). Taigi tokių aplinkybių visuma niekaip neleidžia pripažinti, kad nuteistosios padarytų nusikaltimų pavojingumas buvo mažesnis nei rūšinis tokių nusikaltimų pavojingumas.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi jokio pagrindo išvadai, kad padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės, o priešingai – byloje nustatyta, jog nuteistoji sistemingai pardavinėjo narkotines medžiagas. Tokią išvadą leidžia daryti tiek ankstesni apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais O. K. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1, 2 dalis, tiek ir šioje byloje nustatytos narkotinių medžiagų pardavimo aplinkybės. Pabrėžtina, kad narkotinių medžiagų pirkėjai (R. Ž. ir S. S.) be jokio susitarimo atvyko adresu (duomenys neskelbtini), žinodami, kad šioje vietoje galima įsigyti narkotinių medžiagų. O. K. taip pat nekilo jokių abejonių, kokiu tikslu pas ją atvyko minėti asmenys. Narkotinių medžiagų pardavimo sandoriai įvyko iš esmės be jokio pokalbio, pirkėjams tiesiog padavus pinigus, o nuteistajai atnešus narkotines medžiagas. Tokios aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad nuteistoji prekiaudavo narkotinėmis medžiagomis, o nagrinėjamoje byloje nustatyti nusikaltimai niekaip negali būti vertinami kaip atsitiktiniai.

13. Apeliaciniame skunde gynėjas mažesnį nuteistosios asmenybės pavojingumą pagrindžiančiomis aplinkybėmis laiko tai, kad nuteistoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina penkis nepilnamečius vaikus. Be to, akcentuota, kad O. K. nuoširdžiai gailisi, prisipažino padarius nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Šios skunde nurodytos aplinkybės yra teisingos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti mažesnio nuteistosios asmenybės pavojingumo BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Atkreiptinas dėmesys, jog praeityje O. K. buvo priimti iš viso 4 apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais ji buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse, 232¹ straipsnio 4 dalyje, 45 straipsnio 2 dalyje, 6 dalies 2 punkte (BK 1961 m. redakcija) (3 t., b. l. 14-20). Kaip matyti, visi anksčiau padaryti nusikalstamai yra susiję arba su narkotinių medžiagų pardavimu, arba su disponavimu, turint tikslą jas platinti. Nors gynėjas teismo posėdžiu metu akcentavo, kad teistumai už ankstesnes nusikalstamas veikas pagal tris apkaltinamuosius nuosprendžius yra išnykę (toks faktas gynėjo nurodytas teisingai), tačiau sprendžiant bausmės klausimą ir vertinant kaltininko asmenybę visumoje atsižvelgtina ir į duomenis apie praeityje padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajai O. K. buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant artimesnius sankcijose numatytiems minimaliems dydžiams, tačiau, kaip matyti, paskirtos bausmės neturėjo iš esmės jokio poveikio, atlikusi terminuoto laisvės atėmimo bausmes nuteistoji ir vėl darė naujus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad O. K. iš probuojamųjų asmenų registro buvo išregistruota tik 2023 m. birželio 26 d., tačiau praėjus mažiau nei 5 mėnesiams vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Be to, ne mažiau svarbu pabrėžti ir tai, kad jau atliekant ikiteisminį tyrimą dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios nuteistoji iš karto ir pilnai pripažino savo kaltę, ir davė detalius parodymus, O. K. netrukus padarė dar vieną nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų pardavimu S. S.. Tokių aplinkybių visuma, kartu įvertinus ir tai, kad nuteistoji niekada nedirbo teisėto darbo, rodo nuteistosios antivisuomeninį, cinišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi bei siekį pasipelnyti darant nusikalstamas veikas, nuo kurių tolesnio darymo jos nesustabdė net ir jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, žinojimas, kad tolesnis nusikalstamas elgesys tik dar labiau pasunkins jos teisinę padėtį.

14. Byloje nustatytos ir apeliaciniame skunde akcentuojamos nuteistąją teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo reikšmingos skiriant vidurkį atitinkančias BK specialiosios dalies straipsnio sankcijose nustatytas bausmes, kartu įvertinus ir atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų ir pačios nuteistosios asmenybės pavojingumą, o jos prisipažinimas ir nuoširdus gailestis sudarė pagrindą taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Gynėjo argumentai apie auginamus nepilnamečius vaikus nors ir yra svarbūs, tačiau taip pat nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, jog visi nuteistosios vaikai gimė dar iki šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. Dalis jų gimė gerokai anksčiau, dar iki priimant 2017 m. rugsėjo 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį (4 vaikai gimė atitinkamai 2006 m., 2012 m., 2013 m. ir 2015 m. (2 t., b. l. 162-165)), kuriuo O. K. buvo skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams 2 mėnesiams. Taigi nuteistoji, atlikusi dalį laisvės atėmimo bausmės, skirtos minėtu 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, 2020 m. birželio 30 d. buvo lygtinai paleista ir paskutinį kartą dukrą pagimdė 2021 m. gruodžio 14 d. (2 t., b. l. 166), tačiau ir dar vieno vaiko gimimas nesustabdė nuo naujų sunkių nusikalstamų veikų darymo. Nuteistoji neabejotinai žinojo, kad nusikalstamas elgesys gali ir vėl ją priverstinai atriboti nuo šeimos, nepilnamečių ir mažamečių vaikų, todėl argumentai, susiję su nuteistosios šeimine padėtimi, negali būti pagrindas švelninti bausmę.

15. Apeliaciniame skunde gynėjo nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020, kurioje pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltu pripažintam asmeniui bausmė sušvelninta taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesudaro pagrindo ir šioje byloje švelninti nuteistajai paskirtą bausmę. Kaip matyti iš nurodytos bylos, joje švelnesnės, negu sankcijoje numatytos bausmės, paskyrimą nulėmė mažesnis nuteistojo, kaip bendrininko, vaidmuo įgyvendinant nusikalstamą schemą, mažesnis asmenybės pavojingumas. Taigi apeliaciniame skunde cituojamoje byloje nustatytos skirtingos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu šioje byloje nei padarytas nusikalstamas veikas, nei nuteistosios asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia konstatuoti mažesnio pavojingumo ar padarytų nusikaltimų atsitiktinumo, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas, arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti sankcijos ribose.

16. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo metu yra įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimai, kurie leidžia, vadovaujantis šiuo straipsniu ir teisingumo principu, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus, taip pat ir numatytus BK XXXVII skyriuje. Vis dėlto anksčiau aptarti duomenys, iš kurių matyti, kad O. K. nusikaltimai nėra atsitiktiniai, šioje byloje nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų numatyta tvarka nepanaikintam teistumui, be to, praėjus neilgam laiko tarpui nuo jos paleidimo atlikus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už analogiškas nusikalstamas veikas, po šioje byloje padaryto pirmo nusikaltimo, vykstant ikiteisminiam tyrimui, toliau elgėsi nusikalstamai, narkotinę medžiagą pardavė dar vienam asmeniui, kas rodo, kad pastaroji savo elgesio nė kiek nevertino kritiškai, nesistengė gyventi dorai, laikydamasi įstatymų, priešingai, toliau darė nusikalstamas veikas, kas niekaip neleidžia manyti, kad O. K. ateityje laikysis įstatymų. Šių, taip pat ir kitų anksčiau aptartų aplinkybių visuma neduoda jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (galiojančias nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir visiškai arba iš dalies atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis, kuris buvo sumažintas vienu trečdaliu, nagrinėjamu atveju yra proporcingas tiek nuteistosios asmenybei, tiek jos padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotas, neprieštarauja proporcingumo principui, užtikrina pusiausvyrą tarp tikslo nubausti kaltininką ir kitų bausmės paskirčių. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau švelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ar taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi, atsižvelgiant į šioje nutartyje, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, nenustatytos aplinkybės, leidžiančios nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios O. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.