- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- e2-3993-805/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00810-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“, akcinės bendrovės „L.“
- Atsakovas
- T. D.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Š.“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „L.“ ieškinį atsakovui T. D., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Š.“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „L.“ (toliau – ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo T. D. (toliau – atsakovas) 6744,39 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 152,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 570,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo T. D. kaltės. Ši transporto priemonė buvo apdrausta AB „L.“ savanoriškuoju (KASKO) draudimu, draudėjas T. D.. AB „Lietuvos draudimas“ eismo įvykį kvalifikavo draudžiamuoju ir pagal pateiktą draudėjo T. D. prašymą 2023 m. spalio 6 d. išmokėjo draudėjui draudimo išmoką į jo nurodytą banko sąskaitą. Transporto priemonės „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo sutartyje draudėju nurodytas T. D., o naudos gavėju – AB „Š. B.“. Draudimo išmoka draudėjui T. D. išmokėta pagal jo prašymą: draudėjas žalą užregistravo ir derinimo veiksmus atliko naudodamasis Draudiko savitarnos portalu „S.“. Užregistravęs žalą 2023 m. rugpjūčio 1 d. draudėjas pasirinko nuostolio nustatymo būdą „noriu, kad transporto priemonė būtų tvarkoma autoservise“, t. y. tokiu atveju vyksta faktinio remonto, jo apimčių ir kainos derinimas su konkrečia remonto įmone, kuriai paprastai mokama draudimo išmoka. Sekančią dieną klientas pakeitė pasirinkimą, nurodė, kad „noriu gauti išmoką pinigais“. Tarp AB L. žalų eksperto ir atsakovo (draudėjo) vyko draudimo išmokos dydžio derinimo veiksmai. 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas ištrynė draudiko sistemose turimą ankstesnę banko sąskaitą. 2023 m. spalio 4 d. suderinus žalos dydį, atsakovas nurodė „Revolut“ banko sąskaitą, į kurią pageidauja gauti draudimo išmoką. Kadangi atsakovas, kaip draudimo sutarties kontrahentas, pateikė prašymą draudimo išmoką mokėti į jo sąskaitą, ieškovė (draudikas) šį prašymą įvykdė. Vertinant tokį atsakovo (draudėjo) elgesį – norą pačiam tvarkyti automobilį, gauti dėl šio įvykio draudimo išmoką į savo sąskaitą (pateikiant tokį prašymą) – gali būti laikoma, kad draudėjas išreiškė valią ad hoc pakeisti sutartyje numatytą naudos gavėją. Draudiko žiniomis, draudėjas žalos administravimo metu žinojo apie savo kreditorių reikalavimus ir areštus, todėl pakeitė banko sąskaitą į „Revolut“ sąskaitą, tikėdamasis išvengti lėšų areštavimo, tačiau jam nepavyko. Akivaizdu, kad toks draudėjo elgesys nėra sąžiningas. Ieškovė dar žalos administravimo pradžioje (2023 m. rugpjūčio 4 d.) klausė naudos gavėjo AB „Š.“ dėl išmokos mokėjimo sąlygų, tačiau atsakymas per 2 mėnesius nebuvo gautas. Užklausoje nurodoma, kad, nesutinkant, jog išmoka būtų mokama draudėjui T. D., prašoma pateikti prieštaravimą bei nurodyti savo banko sąskaitos rekvizitus, į kurią pageidaujama gauti išmoką. Vertindamas situaciją, t. y., kad naudos gavėjas nepateikia prieštaravimo dėl išmokos mokėjimo draudėjui, draudėjas pateikė savo banko sąskaitą, draudikas laikė, jog draudėjas ir naudos gavėjas dėl tokio žalos atlyginimo susitarė. Pažymėtina, kad draudikas nėra lizingo sutarties dalyvis, jam nežinomos draudėjo ir naudos gavėjo lizingo sutarties ar kitų susitarimų sąlygos. Trečiasis asmuo AB „Š.“ (naudos gavėjas), sužinojęs apie išmokėtą išmoką atsakovui, 2023 m. spalio 13 d. pateikė prašymą mokėti išmoką dėl šio įvykio į AB „Š.“ sąskaitą. Draudikas informavo naudos gavėją, kad išmoka jau išmokėta draudėjui, negavus atsakymo (prieštaravimo) į pateiktą užklausą. Ieškovė 2023 m. lapkričio 6 d. draudėjui pateikė reikalavimą grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Tokiu būdu draudikas, siekdamas tarpininkauti, gera valia pasiūlė situacijos sprendimo variantą, t. y. draudėjui grąžinus tokią pačią pinigų sumą, draudikas galėtų ją užskaityti ir išmoką pakartotinai išmokėti naudos gavėjui, tačiau draudėjas su tuo nesutiko, minėtos draudimo išmokos draudikui negrąžino.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas tinkami, keisti procesinės padėties neketina. Kadangi atsakovas išmokėtos sumos ieškovei geruoju pagal raginimą negrąžino, todėl kreipėsi į teismą, iš atsakovo priteistą sumą grąžins trečiajam asmeniui. Paaiškino, kad buvo sudaryta savanoriškojo draudimo sutartis, nors naudos gavėjas draudimo sutartyje nurodyta akcinė bendrovė „Š.“, atsakovui buvo išmokėta išmoka. Ieškovas, kaip draudikas, išmoką gali mokėti vienam ir kitam. Paaiškino, jog buvo kreiptasi į trečiąjį asmenį 2024 m. rugpjūčio 4 d., jokios informacijos iš jo nebuvo gauta, todėl 2024 m. spalio 6 d. išmoka išmokėta atsakovui. 2024 m. spalio 13 d. gautas pranešimas iš naudos gavėjo AB „Š.“ dėl išmokos išmokėjimo. Gavus prašymą, kreiptasi į atsakovą, sutinkamai su sutarties sąlygų 108.7 punktu, grąžinti pinigus, tačiau šis to nepadarė, o pagal 107 punkto nuostatas draudėjas naudos gavėjo nepakeitė. Papildomai paaiškino, jog tarp šalių sudaryta sutartis pakeista nebuvo. Ieškovas, be pagrindo atsakovui išmokėjęs pinigus, turi pareigą juos grąžinti trečiajam asmeniui.
Atsakovui ir trečiajam asmeniui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti įteikti atsakovui – elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnis). Atsakovas T. D. ir trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Š.“, būdami tinkamai informuoti, į 2024 m. rugpjūčio 20 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl objektyvių ar pateisinamų priežasčių negauta, todėl byla išnagrinėta šiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šią savo teisę suinteresuoti asmenys gali įgyvendinti, pareikšdami teisme ieškinį ar pateikdami kitokį CPK numatytą procesinį dokumentą. Ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).
Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą be ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje pagrindžia šie įrodymai: 2023 m. sausio 27 d. transporto priemonių draudimo liudijimas, kuris patvirtina, jog automobilis „Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2024 m. vasario 10 d. buvo apdraustas ieškovės draudimo bendrovėje, draudėjas – T. D., naudos gavėjas – AB „Š.“. Eismo įvykio deklaracija, kurioje užfiksuota, jog 2023 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini), atsakovas, vairuodamas automobilį Audi A5 Sportback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio remonto sąmata, pranešimas apie žalos atlyginimą patvirtina automobilio apgadinimo mastą bei jam suremontuoti reikalingas išlaidas. AB „L.“ naudojamos (duomenys neskelbtini) kompiuterinės verslo sistemos, skirtos žalų reguliavimui, nuorašai patvirtina, jog atsakovas pasirinko nuostolio nustatymo būdą „noriu, kad transporto priemonė būtų tvarkoma autoservise“, o vėliau, naudodamasis savitarna, pakeitė savo pasirinkimą, nurodydamas, kad „noriu gauti išmoką pinigais“, po to draudėjas ištrynė sistemoje suvestą jo banko sąskaitą ir įvedė naują banko sąskaitą. Ieškovės 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo išsiųstas pranešimas trečiajam asmeniui dėl leidimo išmokėti draudimo išmoką draudėjui. AB „L.“ 2023 m. spalio 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 29388835 pervedė atsakovui T. D. 6 744,39 Eur sumą, po ko 2023 m. spalio 13 d. gautas AB „Š.“ prašymas dėl draudimo išmokos mokėjimo, kuriuo prašoma draudimo išmoką pervesti AB „Š.“ (naudos gavėjui). 2023 m. lapkričio 6 d. reikalavimas Nr. 3554460 patvirtina, jog ieškovė AB „L.“ kreipėsi į atsakovą grąžinti jam išmokėtą 6 744,39 Eur sumą, tačiau šis to nepadarė.
Sutinkamai su CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
Draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas išimtis, apie tai raštu pranešdamas draudikui (CPK 6.1006 straipsnio 1 dalis). Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 97 straipsnis). Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gavėjo sutikimo, draudėjo (ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais – apdraustojo) atšauktas ir pakeistas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 57 punktas).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).
Iš ieškinyje išdėstytų argumentų, prie ieškinio pateiktų duomenų, ieškovės atstovo paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu bei pirmiau aptartų rašytinių įrodymų, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje ir jo prieduose nurodytas aplinkybes, nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neatvykus į teismo posėdį, bylos duomenimis leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, žinodamas apie turimus kreditorinius įsipareigojimus bei turto areštus ir, kad trečiasis asmuo AB „Š.“ pagal draudimo sutartį yra naudos gavėjas (taisyklių 89 punktas), turėjęs gauti minėtą išmoką, tikslingai siekė gauti draudimo išmoką, tuo pažeisdamas CK 6.158 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus elgtis sutartiniuose santykiuose sąžiningai. Aptartų duomenų visetas įgalina spręsti, kad atsakovas ieškiniui neprieštarauja, nes priešingų duomenų byloje nėra gauta, o ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pirmiau aptartais ir ištirtais įrodymais laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 744,39 Eur žalos atlyginimo.
Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.
Visiškai patenkinus ieškinį ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kurios yra pagrįstos, priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis).
Valstybė šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai 6 744,39 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 39 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 152,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 570,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.