Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo: nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. B., nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, periodinėmis išmokomis po 385,00 Eur kiekvieną mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-06-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, viso 7 845,00 Eur, paskirti ją nepilnamečio vaiko lėšų uzufrukto teise tvarkytoja, nustatyti atsakovui maksimaliai leistiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią vaiko motina ir tėvas vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti dukros auklėjime ar remti ją materialiai daugiau negu teismo priteista. Vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaiku privalo pranešti vaiko motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji su atsakovu oficialiai santuokoje buvo (duomenys neskelbtini), tačiau kartu gyveno tik iki 2020-06-01. Turi bendrą dukrą K. B., kuri gimė (duomenys neskelbtini). Nuo jos ir atsakovo santykių nutraukimo, atsakovas vaikui materialiai padeda, bet nepakankamai. Nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, jai ir atsakovui gyvenant Suomijoje, Suomijos teismo buvo nustatyta su ja ir tam atsakovas neprieštaravo, nes tai geriausiai atitinka nepilnametės dukros interesus. Kadangi atsakovas savo nepilnametės dukros išlaikymui teikdavo nepakankamai pinigų, todėl mano, kad turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Sutinka, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrautų maksimaliai, tik atsakovas privalo bent prieš parą įspėti ją, kada jis pageidaus susitikti su vaiku.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės pateiktu ieškiniu sutinka tik iš dalies, tai yra sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir mano, kad ieškovė privalo užtikrinti dukrai ryšio priemones, internetą, kad jis su dukra galėtų bendrauti nuotoliniu būdu, nes jis gyvena Suomijoje, o likusioje dalyje nesutinka. Nurodė, kad jis visą laiką teikė išlaikymą dukrai, koks ir buvo numatytas, todėl mano, kad ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas. Nesutinka ir su ieškovės prašomo nepilnametės dukros išlaikymo 385,00 Eur dydžio nustatymu, nes ieškovė niekaip neargumentavo ir nedetalizavo kuom pagrįstas tokio dydžio išlaikymas. Jis sutinka dukrai skirti po 280,00 Eur kas mėnesinį išlaikymui.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra ir mažamečiu sūnumi bei sugyventiniu gyvena vieno aukšto blokuotame gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės sugyventiniui. Namuose yra trys atskiri kambariai, erdvi svetainė kartu su virtuve. Namuose K. turi savo atskirą apie 14 kv./m kambarį, kuriame yra mergaitės lova, spinta, rašomasis stalas, pianinas, komoda, lėlių namas. Ieškovė specialistams nurodė, kad su dukra į Lietuvą grįžo 2021 m. vasaros gale, o iki to laiko gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad po jos ir atsakovo išsiskyrimo, atsakovas niekaip neprisidėdavo prie vaiko išlaikymo, todėl dar ieškovei su dukra gyvenant (duomenys neskelbtini), ji kreipėsi į vietos „Sodrą“ dėl išmokų. Tik po to atsakovas pradėjo mokėti dukros išlaikymui po 160,00 Eur/mėn., Suomijos nustatytą minimalią išmoką. Atsakovas iki pat šiol dukros išlaikymui skiria po 160,00 Eur/mėn., kas ieškovės nuomone, yra nepakankama suma dukrai išlaikyti. Atsakovas specialistams nurodė, kad šiuo metu gyvena Suomijoje, jo manymu ieškovė tinkamai prižiūri jų nepilnametę dukrą, tačiau jis nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma bei išlaikymo įsiskolinimu. Atsakovas nurodė, kad dukros išlaikymui reguliariai skiria po 170,00 Eur, nes ši suma buvo nustatyta Suomijos valstybėje, kai ieškovė kartu su dukra dar gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2020 m. atsakovas buvo bedarbis, todėl kreipėsi į Suomijos vietinę Sodros įstaigą ir pasirašė sutartį, kad kol atsakovas yra nepajėgus mokėti išlaikymą dukrai, Suomijos valstybė skirs atitinkamą sumą dukros išlaikymui. Atsakovas apie dukrą sužino per savo mamą, nes ieškovė palaiko ryšį su ja. Kai K. nuvyksta į svečius pas močiutę (atsakovo mamą), tuomet ir jam atsiranda galimybė pabendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis su dukra. Pasak atsakovo, ankščiau su dukra dar pavykdavo pabendrauti, kai jam pagelbėdavo dabartinis ieškovės sugyventinis. Atsakovas prie dukros išlaikymo pagal galimybes prisideda ir papildomai. Nusiunčia savo mamai pinigų, kad ji K. nupirktų tai, ko reikia. Nurodė, kad pirmajai klasei siuntė savo mamai 700,00 Eur, kad paruošti dukrą mokyklai. K. specialistei nurodė, kad jai patinka jos namai, patinka juose gyventi su mama, V. ir broliu, ji su visais sutaria labai gerai. Skyrius neprieštarauja nepilnametės K. B. gyvenamosios vietos nustatymui su motina bei sutinka, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei priteisimo yra pareikštas vaiko interesais, o prašoma priteisti 385,00 Eur/mėn. suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti dukrą, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 770,00 Eur. Dukra specialiųjų poreikių neturi, šiuo metu dukra eina į pirmą klasę, lanko šokių būrelį, kuris kainuoja mėnesiui 35,00 Eur, o papildoma treniruotė 28,00 Eur, kadangi papildoma treniruotė būna su partneriu, tai kainuoja 14,00 Eur. Papildomų treniruočių dukra per mėnesį turi mažiausiai devynias, iš viso gaunasi apytiksliai 200,00 Eur skiriamų vaiko šokiams. Su atsakovu dėl šios veiklos lankymo ji nesitarė ir jo pritarimo negavo, nes nebendrauja su atsakovu. Dėl to, kad dukra auga, jai vis reikia naujų šokių batelių, kurie kainuoja apie 80,00 Eur ir juos tenka pirkti kartą per pusmetį. Dažnai tenka pirkti specialią aprangą šokiams, sukneles. Taip pat dalyvaujant šokių varžybose reikia susimokėti nario mokestį, kuris svyruoja nuo 12,00 Eur iki 30,00 Eur. Vaikas atšilus orams dažnai važiuoja su klase į ekskursijas, kurios taip pat kainuoja. Ji šiuo metu gauna valstybės vaiko pinigus, vienam vaikui apie 80,00 Eur, o už abu vaikus gauna 171,00 Eur. Gyvena iš santaupų, gautų pajamų už parduotą automobilį, taip pat jai padeda jos sugyventinis, ji su vaikais gyvena sugyventiniui priklausančiame nekilnojamame turte. Per mėnesį šeimai maistui išleidžia apie 400,00 Eur. Nesutinka su atsakovo teiginiais, jog iš jo išlaikymo įsiskolinimas neturi būti priteisimas, nes atsakovo teigimu jis mokėjo dukrai išlaikymą, kuris buvo teismo paskirtas, bet iš tiesų mokėjo ne jis, o Sodra ir ta suma vis tiek buvo nepakankama. Su atsakovu buvo tik žodinis susitarimas dėl išlaikymo, kuriuo buvo susitarta dėl 250,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo, bet atsakovas po keturių mėnesių prarado darbą ir nebemokėjo susitarto išlaikymo. Paaiškino, kad faktinėje santuokoje su atsakovu nebegyvena, nuo 2020 metų birželio mėn. gyvena atskirai. Kol gyveno Suomijoje ji vertėsi individualia veikla grožio ir paslaugų srityje, jos gaunamos pajamos atskaičius mokesčius buvo apie 1 200,00 Eur. Nurodė, kad 2023-06-19 ji pradeda dirbti ir jos atlyginimas atskaičius mokesčius bus apie 1 600,00 Eur. Prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, nustatyti maksimalią atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką ir priteisti išlaikymą, nes nutraukiant santuoką šie klausimai nebuvo išspręsti. Ji yra atvira visokiai atsakovo ir jų nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkai. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas vaikui perveda 170,00 Eur. Įsiskolinimą skaičiuoja po 385,00 Eur, nes tiek turėjo gauti vaikas išlaikymui, bet negavo.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies, ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo prašė atmesti. Nurodė, kad nuo 2020-06-01 su ieškove kartu nebegyvena ir nuo tos dienos tarp jų buvo susitarta, kad jis nepilnametės dukros išlaikymui skirs po 250,00 Eur per mėnesį. Pagal numatyta tarką jis maždaug tris mėnesius mokėjo sutartą išlaikymą, tačiau vėliau prarado darbą ir su ieškove nuvyko Suomijoje į pašalpų mokėjimo skyrių ir susitvarkė dokumentus, kad Suomijos valstybė ieškovei skirs po 170,00 Eur nepilnametės dukros išlaikymui už jį. Nesutinka, kad turi būti skaičiuojamas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas, nes tuo metu nepilnametis vaikas gyveno Suomijoje ir veikė Suomijos įstatymai ir vaikas apskritai nebuvo paliktas be jokio piniginio išlaikymo. Nurodė, kad 170,00 Eur išlaikymą paskaičiavo institucijos darbuotojas ir su tuo ieškovė sutiko. Be darbo jis buvo maždaug metus ir gaudavo apie 1 000,00 Eur išmoką. Paaiškino, kad kai nustojo gyventi su ieškove jis pasiimdavo nepilnametę dukrą ir dukra pas jį gyvendavo tris dienas per savaitę, jis ją maitindavo, pirkdavo drabužius. Susiradęs darbą jis nuo 2022 metų balandžio mėnesio jis dukters išlaikymui moka po 170,00 Eur ir iki šiol perveda šią sumą į ieškovės sąskaitą. Šiuo metu atskaičius mokesčius jis gauna apie 1 400,00 Eur atlyginimą, tačiau 300,00 Eur išleidžia buto nuomai (ankščiau 650,00 Eur), 377,00 Eur automobilio lizingas, 170,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, o visa kita maistui. Su ieškovės prašomu priteisti išlaikymu vaikui nesutinka, nes gautųsi, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma 770,00 Eur, kuri yra labai didelė ir jis pats tiek neišleidžia. Sutinka vaikui skirti 280,00 Eur išlaikymą per mėnesį. Paaiškino, kad Suomijos teisme buvo nagrinėjamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kuriuo metu ieškovė Suomijos teismams įrodinėjo apie labai gerą savo turtinę padėtį Lietuvoje su tikslu, jog jai leistu su vaiku išvažiuoti gyventi į Lietuvą ir jis tam neprieštaravo. Nurodė, kad santuokos metu jis savo vardu paėmė paskolą, kuri buvo skirta ieškovės, automobilio įsigijimui. Su ieškovės siūloma jo ir dukros bendravimo tvarka sutinka, papildomai pažymi, kad norėtų, jog būtų galima su vaiku susiskambinti bent vieną kartą per savaitę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi bendrą nepilnametį vaiką K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad nors šalių santuoka nutraukta 2021-01-27, tačiau faktiškai jie kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 2020-06-01. Tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad ieškovė su dukra šiuo metu gyvena Lietuvoje, o atsakovas gyvena Suomijoje.

Pietvakarių Suomijos apylinkės teismo 2021-10-06 nutartimi buvo patvirtintas ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl vaiko globos bei gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo šalys susitarė, jog nepilnametės K. B. gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškovė, o atsakovas su dukra galės bendrauti taip kaip susitars tėvai.

2022-06-06 pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad ieškovės ir nepilnametės K. B. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad atsakovas D. B. nuo 2018-10-14 yra deklaravęs išvykimą į Suomiją.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus socialinės paramos skyriaus 2022-12-01 Pažymos apie pajamas Nr. 775 nustatyta, kad ieškovei nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. lapkričio iš viso buvo išmokėta 2 490,09 Eur išmokų, šios išmokos yra vaiko pinigai bei kitos vaiko išmokos.

Iš ieškovės pateiktos išlaidų suvestinės (detalizacijos) matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021-12-01 iki 2022-11-30 dukros išlaikymui išleido 9 240,00 Eur, kurią sudaro: 1) 6 397,00 Eur - grupinės šokių treniruotės, teatro būrelis, papildomos treniruotė, darželis, elektra, degalai, dienpinigiai, komunaliniai ir namų internetas, šokių varžybos, maistas, vaiko draugų gimtadieniai; 2) 2 843,00 Eur - vaistai, rūbai ir higienos priemonės, laisvalaikis, šokių fondas, klasės fondas, treniruočių rūbai, varžyboms skirtos suknelės, šokių batai, mokyklos reikmenys, gimtadienis, stovykla, išleistuvės.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad nei atsakovas, nei ieškovė neturi jokio jų vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Iš (duomenys neskelbtini) prašymo nutraukti santuoką Pietvakarių Suomijos apygardos teismui nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susitarė dėl 250,00 Eur išlaikymo per mėnesį, kurį mokės atsakovas D. B. nepilnamečiui vaikui K. B., tai patvirtina šalių parašai.

Iš vaiko išlaikymo sutarties Nr. 20204628 nustatyta, kad atsakovas nuo 2020-11-01 iki 2021-10-31 vaiko išlaikymui moka nulį eurų. Papildomai nurodyta, kad vaiko išlaikymo išlaidos nepatvirtinamos dėl išlaikymo išlaidų mokėtojo nepakankamo mokumo. Jeigu sąlygos pasikeičia prieš baigiantis šiai sutarčiai, vaiko tėvai įsipareigoja nedelsiant peržiūrėti vaiko išlaikymo išlaidų sumą.

2021-10-12 Pietvakarių Suomijos socialinių paslaugų tarnybos laiške nurodyta, kad galiojanti vaiko išlaikymo sutartis baigiasi 2021-10-31. Susitarta, kad atsakovas mokės ieškovei vaiko išlaikymo pašalpos dydžio išlaikymo išlaidas.

Atsakovas pateikė išrašus iš savo banko sąskaitos banke „Nordea“, kurie patvirtina, kad atsakovas nuo 2021-11-19 iki 2022-01-13 atliko tris pavedimus po 167,35 Eur ieškovei, o nuo 2022-02-15 iki 2023-01-09 atliko dvylika pavedimų po 170,00 Eur ieškovei. Taip pat iš šių išrašų matyti, kad atsakovas atliko šiuos pavedimus R. B. (atsakovo mamai) paskirtyje nurodęs „K.“: 1) 2022-06-02 suma 400,00 Eur; 2) 2022-08-03 suma 200,00 Eur; 3) 2022-09-01 suma 150,00 Eur.

Atsakovas pateikė išrašus iš programėlės apie savo gaunamas pajamas: 1) už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2022-10-31 jos pajamos - 967,23 Eur; 2) už laikotarpį nuo 2022-08-29 iki 2022-08- 31 – 540,00 Eur; 3) už laikotarpį nuo 2023-01-02 iki 2023-01-13 – 966,00 Eur; 4) už laikotarpį nuo 2022-08-15 iki 2022-08-26 - 1 680,00 Eur; 5) už laikotarpį nuo 2022-08-29 iki 2022-08-31 – 540,00 Eur; 6) už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2022-11-30 - 1 719,52 Eur; 7) už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki 2022-12-31 - 1 563,20 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai ir turi dukrą. Tarp šalių nėra ginčo dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad jis neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalims pardėjus gyventi atskirai, tai yra nuo 2020-06-01 nepilnametė dukra K. B. liko gyventi su ieškove iš pradžių gyveno Suomijoje, o šiuo metu šalių dukra gyvena kartu su ieškove Lietuvoje ir lanko mokyklą.

Įvertinus tai, kad šalys yra nutraukusios santuoką ir gyvena atskirai, į šalių nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad šalių dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, tai yra ieškove ir šalims pradėjus gyventi atskirai liko gyventi su ieškove, yra pagrindas, nors ir nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tarp šalių, išspręsti klausimą dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų vaiko interesus. Institucija teikianti byloje išvadą sutinka, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu taip pat sutiko ir tam neprieštaravo, todėl vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi, K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, nedaryti jokių kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo 12 straipsnis nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjau atveju tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nėra. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nedraudžia ir netrukdo atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra, tačiau nori, kad atsakovas bent prieš dieną praneštų jai apie tai, kad jis nori bendrauti su dukra. Atsakovas taip pat neturėjo papildomų prašymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, o tik pažymėjo, jog norėtų su nepilnamete dukra susiskambinti telefonu dažniau, tai yra bent kartą per savaitę.

Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, ar kad būtų pagrindas riboti atsakovo ir jo dukros bendravimo tvarką, atsižvelgiant, kad nėra jokių duomenų, kad ieškovė neleistų bendrauti atsakovui su dukra ir, kad tarp šalių būtų dėl vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo nesutarimai dėl bendravimo tvarkos, darytina išvada, kad maksimalus atsakovo ir dukros bendravimas labiausiai atitiks vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tenkintinas, kadangi atsakovas konkrečios jo ir dukters bendravimo tvarkos neprašė, todėl nustatytina ieškovės siūloma atsakovo ir dukters bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovui maksimaliai leistina bendrauti su nepilnamečiu vaiku K. B., tai yra pagal kurią vaiko motina ir tėvas vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti dukros auklėjime ar remti ją materialiai daugiau negu teismo priteista. Vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaiku privalo pranešti vaiko motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą.

Išaiškinti šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio šalims atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir sūnaus pasimatymų trukmę ir laiką šalių sutarimu keisti abipusiu susitarimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveikas, intelektualus ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-495/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai dydžio, nes tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2020-06-01 šalys gyvena atskirai ir nuo to laiko, ieškovės teigimu, atsakovas dukros išlaikymui teikia nepakankamai pinigų. Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti 385,00 Eur dydžio išlaikymą dukrai kas mėnesį iš atsakovo, nuo ieškinio pateikimo, o atsakovas sutinka mokėti dukrai išlaikymą po 280,00 Eur kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad didesnio išlaikymo jis negali teikti dėl turtinės padėties.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, abu yra sveiki ir darbingo amžiaus. Pateikiant ieškinį ieškovė nedirbo, nes augino mažametį vaiką, o atsakovas dirba Suomijoje. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji susirado darbą ir planuoja gauti darbo užmokestį apie 1 600,00 Eur. Atsakovas patvirtino, kad daugiau nepilnamečių vaikų, kuriems turėtų teikti išlaikymą jis neturi, o ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, tai yra sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, tai yra Suomijoje, todėl teismui yra apsunkinta galimybė nustatyti tikrą atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas teismui nepateikė pilnų savo sąskaitų išrašų už ginčo laikotarpį iš kurių būtų galima matyti ne tik atsakovo gautas pajamas, bet ir jo patiriamas išlaidas. Atsakovas teismui pateikė 2023-01-02 darbo užsakymą iš kurio matyti, kad atsakovas įdarbintas (duomenys neskelbtini) iki 2024-12-31. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie jo gaunamą darbo užmokestį galima tik nustatyti, kad valandinis jo darbo užmokestis yra pvz. laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-01-13 buvo 966,00 Eur, tai yra už 12 dienų, o už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki 2022-12-31 – darbo užmokestis buvo 1 653,20 Eur. Iš sąskaitos išrašų nustatyta, kad sausio mėnesį atsakovo pajamos buvo 966,00 Eur iš (duomenys neskelbtini) ir 1 563,20 Eur iš (duomenys neskelbtini), tai yra viso 2 529,20 Eur. Atsakovas teismui paaiškino, kad jis šiuo metu yra pasiėmęs išsimokėtinai automobilį, tačiau pateikė tik neverstą lizino sutartį, iš kurios matyti, kad automobilio vertė yra 15 000,00 Eur, sutartis sudaryta 2022-08-19 ir kas mėnesį mokėtina įmoka yra 363,41 Eur bei tai, kad sutartis sudaryta 48 mėn. laikotarpiui. Atsakovas nurodė, kad jis nuomai išleidžia apie 600,00 Eur, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, o teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad jis šiuo metu gyvena ne vienas, o dar su dviem draugėmis.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, nes jis gauna pastovų darbo užmokestį, be to turi tik vieną išlaikytinį, o ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą ir jos vienintelės gaunamos pajamos iki šiol buvo tik išmokos už vaikus, tai yra vaiko pinigai.

Šalių dukra šiuo metu yra septynerių metų amžiaus, gyvena su ieškove, kuri imasi visų aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia dukrai gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Ieškovė nurodo, kad dukros poreikiams patenkinti per mėnesį patiriamos 770,00 Eur išlaidos: 35,00 Eur grupinės šokių treniruotės, 6,40,00 Eur teatro būrelis, 224,00 Eur papildomos treniruotės, 40,00 Eur elektra, 186,00 Eur degalai, 50,00 Eur dienpinigiai, 7,80 Eur komunaliniai mokesčiai, 20,00 Eur šokių varžybos, 120,00 Eur maistas, 30,00 Eur draugų gimtadieniai. Kvitų, sąskaitų ar kitų įrodymų, susijusių su dukros išlaidomis, ieškovė teismui nepateikė.

Atsakovas patvirtino, kad jų dukra lanko pramoginius šokius ir tai, kad dukrai tai labai patinka. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė dukters pomėgiui, tai yra pramoginiams šokiams išleidžia tiek treniruotėms, tiek šokio rūbams, tiek ir tai, kad dukra vyksta į įvairius turnyrus, tai yra patiria nemažai papildomų išlaidų.

Ieškovė neteikė į bylą įrodymų apie realiai patiriamas išlaidas maistui, dienpinigiams, drabužiams ir avalynei, higienos ir asmeninėms reikmėms (kirpykla, telefonas ir internetas), komunaliniams mokesčiams, lavinimo priemonėms, įvairioms šventėms, laisvalaikiui, automobiliui (jo priežiūra, remontas, degalų išlaidos). Plėtodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kaip minėta, pagal teismų praktiką ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui (sloga, peršalimas, vėjaraupiai ir pan.). Todėl teismas sutinka ir laikosi nuosekliai formuojamos teismų praktikos, jog šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2023 m. apie 633,00 Eur „į rankas“). Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo atsakovas ir ieškovė nuo 2023 m. turėtų dukros išlaikymui skirti kiekvienas po 317,00 Eur per mėnesį (633,00 Eur / 2 = 316,50 Eur suapvalinus 317,00 Eur).

Ieškovė nurodė, kad nuo 2023-06-09 įsidarbino ir tai patvirtina teismo turimi duomenys iš VSDFV, iki tol dėl objektyvių priežasčių ieškovė negalėjo dirbti ir gauti pajamų, nes augimo kitą savo mažametį vaiką.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių vaiko poreikius, į tai, kad nors ieškovė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl dukters išlaidų šokių būreliui, tačiau atsakovas neginčijo, kad šalių dukra šiuo metu lanko pramoginius šokius, į tai, kad atsakovas gyvena Suomijoje ir su dukra bendrauja labai retai, tai yra nepasiima vaiko bent jau kas antrą savaitgalį, kaip įprasta tarp skyriumi gyvenančiu tėvų, darytina išvada, kad atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybę teikti bent jau pusė minimalios algos, tai yra 316,50 Eur suapvalinus 317,00 Eur išlaikymą savo dukrai kas mėnesį.

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), 317,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu atsižvelgiant konkrečia nagrinėjamą situaciją nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui mokamų pinginių lėšų, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovas teismo vertinimu yra pajėgus ir gali teikti išlaikymą, kuris užtikrintų bent minimalius vaiko poreikius ir nėra pagrindo iš nustatytų vaiko poreikių sumos atimti pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą. Nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (pirmiau nurodyta 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis, atsakovui leidžia vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai, iš karto nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžių metu patvirtino, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. kartu nebegyvena. Suomijos teismui šalys pateikdamos prašymą dėl santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) tarpusavyje susitarė, kad ieškovas mokės 250 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 845,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2020-06-01 iki 2022-01-02 vaiko išlaikymui bendrai yra sumokėjęs 2 600,00 Eur, Suomijos Sodra vaikui 13 mėnesių pervesdavo pašalpą po 167,35 Eur. Ieškovė nurodo, jog viso nurodyto laikotarpio metu jis turėjo gauti iš atsakovo po 385,00 Eur vaiko išlaikymui, todėl mano, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020-06-01 iki 2023-01-02 yra 7 845,00 Eur.

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jam negali būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, nes jis ieškovei pirmus mėnesius nuo 2020-06-01 pagal susitarimą mokėjo po 250,00 Eur, o vėliau kai prarado darbą už jį išlaikymo pašalpą mokėjo Sodra pervesdama ieškovei po 167,35 Eur, o kai jis susirado darbą mokėdavo ieškovei nepilnamečio vaiko išlaikymą po 170,00 Eur. Apie minėtus pervedimus patvirtina atsakovo pateikti išrašai iš banko sąskaitos esančios „Nordeo“. Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu apie gautus mokėjimus patvirtino, bet teigė jog, tai buvo nepakankamas išlaikymas. Taip pat iš byloje pateiktų atsakovo pavedimų savo mamai matyti, kad jis pervedė mamai 750,00 Eur paskirtyje nurodęs „K.“, tačiau ieškovės teigimu jį tų pinigų negavo iš atsakovo mamos, gavo tik pinigus už jos dukrai nupirktus batukus, byloje patvirtinančių duomenų, kad pinigai, kuriuos atsakovas pervedė savo mamai buvo realizuoti tenkinant šalių nepilnametės dukros interesus taip pat nėra.

Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020-06-01 iki 2023-01-02 paskaičiavo po 385,00 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog su ieškove (2020 m. birželio mėn.) buvo žodžiu sutarę, jog mokės išlaikymą vaikui po 250,00 Eur. Įstatyme nėra įtvirtinta išlaikymo dydžio minimali riba ar intervalas. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020-06-01 iki ieškinio pateikimo dienos nėra pagrindo skaičiuoti po 385,00 Eur, nes ieškovė nepateikė detalizacijos bei rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2020-06-01 nepilnametės dukros išlaikymui ji skirdavo 770,00 Eur, anaiptol kaip matyti iš ieškovės pateiktos detalizacijos laikotarpiu nuo 2021-12-01 iki 2022-08-01 ieškovė nepilnametės dukros išlaikymui skirdavo apie 480,00 Eur, kuris tik vėliau pradėjo sistemingai augti. Todėl teismo vertinimu išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 250,00 Eur. Ieškinys teismui pateiktas 2023-01-02, todėl patikslinamas priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis, t.y. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2020-06-01 (kai šalys kartu nebegyvena) iki 2023-01-02. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl šia suma mažintinas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo atlikti mokėjimai iki darbo praradimo yra 900,00 Eur (250,00 Eur + 250,00 Eur + 250,00 Eur + 150,00 Eur), Sodros atlikti mokėjimai ieškovei už atsakovą 2 175,55 Eur (167,35 Eur × 13), atsakovo mokėjimai po to kai susirado darbą 2 542,05 Eur ((167,35 Eur × 3) + (170 Eur × 12)).

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad Suomijos valstybė už jį kurį laiką mokėjo išlaikymą, kuris buvo 170,00 Eur ir dėl to jis vėliau pradėjęs dirbti mokėjo tokio dydžio išlaikymą ir dėl to nėra jo išlaikymo įsiskolinimo atmestinas kaip neįrodytas, nes vien tai, kad atsakovui tapus nedarbingam už jį kaip paramą vaikui teikė Suomijos valstybė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti išlaikymo. Tai, kad atsakovas buvo bedarbis, taip pat neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Kad šalių vaiko poreikiai gyvenant Suomijoje buvo apie 250,00 Eur per mėnesį iš esmės patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nes šalys gera valia buvo sutarusios, kad atsakovas teiks tokio dydžio išlaikymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už laikotarpį nuo 2020-06-01 iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. iki 2023-01-02, priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 1 882,40 Eur (30 mėn. x 250,00 Eur – 900,00 Eur – 2 175,55Eur – 2 542,05 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Į bylą yra pateikta Pažyma apie ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – 324,43 Eur sumai.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 338,00 Eur išlaidų su vertimu į lietuvių kalbą, atstovavimo išlaidų teismui nepateikė.

Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi du neturtinio pobūdžio reikalavimus, tai yra dėl vaiko gyvenamosios vietos už kurį turėjo būti sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis bei 110,00 Eur žyminis mokestis dėl bendravimo tvarkos bei du neturtinio pobūdžio reikalavimus, tai yra dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo.

Kadangi atsakovas teikė išlaikymą, tai yra mokėjo po 170,00 Eur, o teismo sprendimu nutarta iš atsakovo priteisti išlaikymą mokamą po 317,00 Eur kas mėnesį, iš atsakovo yra pagrindas priteisti 40,00 Eur žyminį mokestį bei 42,00 Eur žyminį mokestį už tenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Įvertinus tai, kad tarp šalių nuo pat pradžių iš esmės nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, darytina išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 110,00 Eur žyminį mokestį už abu neturtinio pobūdžio reikalavimus bei 82,00 Eur žyminį mokestį už turtinius ieškinio reikalavimus, tai yra iš viso 192,00 Eur žyminį mokestį, nuo kuro buvo atleista ieškovė, valstybės naudai bei 13,28 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai ir laidytina, kad ieškinys tenkintinas 76 procentais, todėl iš atsakovo valstybės naudai taip pat yra pagrindas priteisti ir 246,24 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsni, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis CPK 92 straipsnis).

Iš ieškovės atsakovui priteisti 60,84 Eur atsakovo patirtų išlaidų, patirtų dėl vertimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnametės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 317,00 Eur (tris šimtus septyniolika Eur 00 ct) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2023-01-02 iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 882,40 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnametės K. B., išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę A. S..

Nustatytina tokia atsakovo D. B. bendravimo su nepilnamete K. B., tvarka - atsakovui maksimaliai leistina bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. B. tvarka, vaiko motina ir tėvas vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti dukros auklėjime ar remti ją materialiai daugiau negu teismo priteista. Vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaiku privalo pranešti vaiko motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. B. 192,00 Eur žyminį mokestį, valstybei. Priteista suma sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovo D. B. 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteista suma sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo D. B. 246,24 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybei. Priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Priteisti iš ieškovės A. S. atsakovo D. B. naudai 60,84 Eur patirtų išlaidų (už vertimą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.