Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Bendrovė) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 14 d. žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o būtent:

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. liepos 31 d. Bendrovė turi 13993,12 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 10842,38 Eur gyventojų pajamų mokestis, 1684,79 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1465,96 Eur pelno mokestis.

VMI prie FM išanalizavusi Bendrovės pateiktus dokumentus – banko sąskaitų įplaukų ir išlaidų atskaitas nustatė, kad mokėjimo eiliškumo prasme Bendrovė prioritetą skyrė atsiskaitymams su kitu kreditoriumi, esančiu žemesnėje eilėje nei valstybė, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Išanalizavus banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 14 d. nustatyta, kad Bendrovė gavo 184565,49 Eur pajamų ir patyrė 173110,38 Eur išlaidų. Tikrinamu laikotarpiu iš Bendrovės sąskaitos 2023-03-24 buvo išmokėtos 2000 Eur, 1000 Eur, 580 Eur sumos kitiems Bendrovės kreditoriams, esant 1592,15 Eur dydžio mokestinei nepriemokai; 2024-03-30 iš Bendrovės sąskaitos buvo išmokėtos 1573 Eur, 200 Eur sumos kitiems Bendrovės kreditoriams, esant 2807,67 Eur dydžio mokestinei nepriemokai; 2023-04-03 iš Bendrovės sąskaitos buvo išmokėtos 500 Eur, 649,77 Eur sumos kitiems Bendrovės kreditoriams, esant 2809,35 Eur dydžio mokestinei nepriemokai ( tai tik didžiausi tikrinamu laikotarpiu atlikti mokėjimai).

Tokiais veiksmais buvo pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesai ir padarytas nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškime nurodytų aplinkybių patvirtinimui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: 2023-06-11 Balanso išrašo kopija, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, mokesčių sistemos apskaitos informacinės sistemos išrašas, Bendrovės banko sąskaitų išrašai, kita bylos medžiaga.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 77).

Teismo posėdžio metu D. D. pripažino padaręs nusižengimą, gailėjosi, nurodė, kad stengėsi padengti turimus įsiskolinimus, tačiau norėjo užtikrinti ir Bendrovės veiklos tęstinumą, išlaikyti darbuotojus. Pirko transporto priemonių detales, nuomojosi priekabas, atsiskaitinėjo už tepalus. Bendrovė užsiimdavo krovinių pervežimu, šiuo metu veikla nutrūkusi, Bendrovei iškelta bankroto byla. Jis pats šiuo metu dirba, gaunamos pajamos minimalios, šeimoje auga nepilnametis vaikas, dar turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, šeimos nekilnojamas turtas areštuotas už skolas kitiems kreditoriams. Prašė skirti kuo švelnesnę sankciją.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Surinktų ir aukščiau aptartų teismo ištirtų įrodymų visuma ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. D., žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė VMI prie FM interesus ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Todėl jam skirtina minėtame straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. D. D. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. D. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, anksčiau jis niekada nebuvo baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus. Be to, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nusižengimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes. Vertinant patį pažeidimą, darytina išvada, kad D. D. padarė nusižengimą klaidingai tikintis ir siekiant išlaikyti bei užtikrinti nenutraukiamą bendrovės veiklą. Pasikartotina, kad D. D. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą 1400 eurų nuobaudą, ji būtų neproporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui, tokia nuobauda laikytina per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą D. D. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirtinos nuobaudos dydį sumažinti iki 700 eurų. Teismo nuomone, asmeniui pareiškėjo prašoma paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies vidurkyje numatyta bauda šiuo atveju būtų per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

D. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei administracinio nusižengimo bylos numerį, kuris yra: A6.-73-564/2024. Jeigu bauda nebus sumokėta per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.