Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-16 · Administracinė byla Nr. eI2-4430-780/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
eI2-4430-780/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06448-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
M. C.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4430-780/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06448-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. C. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-11-04 sprendimą Nr. 24S246064 (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760268449, galiojęs iki 2025-07-20.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą su tikslu užsiimti verslu ir 2017-11-09 įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Atradėjas“ (toliau – ir UAB „Atradėjas“, Bendrovė). Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 45 straipsnio pagrindu. Bendrovė užsiima IT GPS, transporto stebėjimo ir kontrolės sistemomis, turi sudariusi sutartis su žinomomis įmonėmis kaip UAB „Teltonika, UAB Elnux“. Pareiškėjui nuo 2014-01-02 periodiškai buvo išduodami leidimai laikinai gyventi. Darbo užmokestis jam buvo mokamas kaip UAB „Atradėjas“ vadovui.

Paskutinis leidimas laikinai gyventi Nr. 760268449, galiojęs iki 2025-07-20, pareiškėjui buvo išduotas 2023-07-20, įteiktas 2023-07-24.

Atsakovas 2024-11-04 priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes joje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių. Sprendime konstatuota, kad tai sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Atsakovas taip pat sprendė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas buvo formaliai atitikti UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su Sprendimo motyvais nesutinka. Teigė, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjo valdoma UAB „Atradėjas“ nuolat vykdė veiklą, mokėjo mokesčius, tačiau negalėjo visapusiškai vystyti veiklos dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Tai lėmė, kad Bendrovė negalėjo išlaikyti darbuotojų ta apimtimi, kuri nustatyta įstatyme. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, į tai neatsižvelgė.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas turės sunkias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jis turės išvykti iš šalies, žlugs jo verslas, jis negalės tęsti paskirto gydymo, bus atskirtas nuo savo šeimos, kuri gyvena Lietuvoje, todėl tai jam bus padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog vertino pareiškėjo valdomos UAB „Atradėjas“ atitikimą UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygoms, t. y., kad įmonėje pagal reglamentuotas darbo sąlygas visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės nares ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovas nustatė, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo metu Bendrovėje dirbo du darbuotojai, atitinkantys minėtus reikalavimus – Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat asmuo, turintis išduotą leidimą laikinai gyventi, ir Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti ne visą darbo laiką. Patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad du Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbę visą darbo laiką, iš Bendrovės buvo atleisti 2023-09-01, taigi, nuo 2023-09-02 Bendrovėje nėra darbuotojų, atitinkančių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Atsakovas taip pat patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) pateikiamus duomenis ir nustatė, kad iki atleidimo dienos darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis Bendrovėje 2023 m. gegužės mėn. buvo 3850 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 2163,64 Eur, 2023 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 0 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 183,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamento 2023 m. paskutinio paskelbto šalies ūkio dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – BDU) dydis buvo 3578 Eur, be to, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Bendrovėje iš viso nėra darbuotojų, atitinkančių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, buvo konstatuota, kad pareiškėjas bei jo valdoma įmonė nuo 2023 m. birželio mėn. neatitinka imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu.

Migracijos departamentas nurodė, kad neturi galimybės patikrinti atleistų darbuotojų duomenų už ankstesnius laikotarpius, tačiau yra užfiksavęs faktą, kad birželio mėnesį dirbo tik vienas iš jų, o antrajam išmokėtas darbo užmokestis buvo perpus mažesnis už sulygtą daro sutartyje. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais abu šie asmenys įmonėje pajamų neturėjo, taigi, faktiškai nedirbo.

Šalies argumentai

Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovėje 2023 m. gegužės mėnesį buvo trumpalaikė situacija, kai ji atitiko UTPĮ nustatytus reikalavimus, tačiau jau birželio mėn., t. y. tada, kai pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, jo įmonė nebeatitiko nustatytų sąlygų. Kadangi duomenis Sodrai įmonės pateikia iki sekančio mėnesio 15 dienos, Migracijos departamentas, išduodamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, neturėjo galimybės vertinti tikrosios pareiškėjo situacijos. Tuo tarpu pareiškėjas, kuris, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už įmonėje priimamus sprendimus, negalėjo nežinoti, kad jo įmonė nebeatitinka imperatyvių UTPĮ nuostatų. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas turi ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie didžiąją laiko dalį buvo sąlygoti darbo santykiais. Duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius atsakovas neturi.

Pažymėjo, kad Migracijos departamentui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie pareiškėjo sveikatos būklę, tačiau įstatyme nėra ir pareigos atsakovui ją įvertinti prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Migracijos departamentas akcentavo, kad Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo išdavimo pagrindų bei kitas įstatyme nustatytas sąlygas.

Atsakovo nuomone, dėl Bendrovės veiklos specifikos pareiškėjas turi galimybę vadovauti Bendrovei negyvendamas Lietuvoje ar pavesti vadovavimą kitam asmeniui, taip pat sėkmingai perkelti verslą kitur.

Migracijos departamento teigimu, ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka UTPĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-11-04 sprendimo Nr. 24S246064, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra Tuniso pilietis, kuriam leidimai laikinai gyventi Lietuvoje periodiškai išduodami nuo 2014-01-02.

Pareiškėjas 2023-05-29 pateikė atsakovui prašymą Nr. 2305-LLGK-3472 pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra UAB „Atradėjas“ savininkas ir vadovas bei atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, numatantį, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla pagal UTPĮ 45 straipsnio nuostatas bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, reglamentuojantį reikalavimus įmonei, kurios dalyvis yra užsienietis.

Kadangi prašymo pateikimo metu pareiškėjas ir jo įmonė atitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas ir nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių negalima išduoti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi, Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023-07-18 priėmė sprendimą Nr. 23S110379 pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760268449, galiojantis iki 2025-07-20, pareiškėjui buvo išduotas 2023-07-20, įteiktas 2023-07-24.

Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2024-11-04 buvo patikrinti Sodros duomenys apie pareiškėjo valdomą įmonę bei šios įmonės darbuotojus. Atsakovas vertino pareiškėjo įmonės atitiktį UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui, pagal kurį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, ir yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Atsakovas nustatė ir byloje pateikti Sodros duomenys bei 2023-03-06 darbo sutartys Nr. 06 ir Nr. 07 patvirtina, kad pareiškėjo prašymo dėl leidimo pakeitimo bei Sprendimo priėmimo metu UAB „Atradėjas“ visą darbo laiką dirbo du Lietuvos Respublikos piliečiai – K. A. ir R. A..

Pareiškėjas neginčija Sprendime atsakovo nustatytų aplinkybių, kad Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis buvo: 2023 m. gegužės mėn. – 3850 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 2163,64 Eur, 2023 m. liepos – rugpjūčio mėn. – 0 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 183,33 Eur.

Patikrinimo metu atsakovas taip pat nustatė ir pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad K. A. ir R. A. iš Bendrovės buvo atleisti 2023-09-01. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime, priešingai, nei Sodros duomenų išraše, nurodoma, jog vienas iš minėtų darbuotojų buvo atleistas diena vėliau, t. y. nuo 2023-09-02, tačiau teismas šį neatitikimą, kuris galimai yra rašymo apsirikimas, laiko nesudarančiu reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovas Sprendime pažymėjo, kad Lietuvos statistikos departamento 2023 m. paskutinio paskelbto šalies ūkio 2 BDU dydis buvo 3578 Eur, todėl vertino, kad pareiškėjo valdoma įmonė nuo 2023 m. birželio mėn. neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes joje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių. Atsižvelgiant į tai, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka, be kita ko, UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų reikalavimų).

Atsakovas Sprendime taip pat pažymėjo, kad Bendrovė neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų nuo pat leidimo laikinai gyventi pakeitimo pradžios (2023-07-18), kadangi jau 2023 m. birželio mėnesį bendras įmonės darbuotojų darbo užmokestis sumažėjo iki 2163,64 Eur, liepos – rugpjūčio mėnesiais - iki 0 Eur, o 2023 m. rugsėjo mėn. du darbuotojai buvo atleisti ir nauji darbuotojai nebuvo priimti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sprendė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o jo tikslas buvo formaliai atitikti UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Taigi, Sprendimas grindžiamas ir antruoju leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindu, nustatytu UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai, vienas iš jų - jeigu duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (35 str. 1 d. 2 p.)).

Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, tačiau skunde pripažino, kad jo įmonė negalėjo visapusiškai vystyti veiklos, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę. Teigė, kad dėl šios priežasties Bendrovė negalėjo išlaikyti darbuotojų ta apimtimi, kuri nustatyta įstatyme. Sprendimą iš esmės ginčija dėl to, kad atsakovas neįvertino aplinkybių, susijusių su sunkia pareiškėjo sveikatos būkle, taip pat neatsižvelgė į Sprendimo sukeliamas neigiamas pasekmes pareiškėjo verslui ir asmeniniams interesams. Nurodė, kad išvykus iš šalies, žlugs jo verslas, jis negalės tęsti paskirto gydymo bei bus atskirtas nuo savo šeimos, kuri gyvena Lietuvoje. Taip pat akcentavo, kad Bendrovė vykdo pelningą veiklą, moka visus privalomus mokesčius. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Sprendimo tinkamai nemotyvavo, nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir nesusiejo jų su teisės normomis.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, atitinkančia UTPĮ 45 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurio nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

UTPĮ 50 straipsnyje nurodyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad: įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų; užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Šios teisės normos loginė ir lingvistinė analizė leidžia teigti, kad joje yra nustatyti alternatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai ir bent vieno pagrindo egzistavimas yra pakankamas sprendimui dėl leidimo panaikinimo priimti.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju Sprendimas yra priimtas tuo pagrindu, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės nares piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių.

Vertindama UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą alternatyvų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (neatitikimas UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nuostatoms), teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), yra išaiškinęs, jog UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenumato (žr., pvz., LVAT 2018-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5516-442/2018). Nėra svarbu tai, kiek laiko bendrovė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, taip pat teisinės reikšmės neturi priežastys, dėl kurių užsienietis ar įmonė nebeatitinka UTPĮ nustatytų reikalavimų. LVAT teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad svarbus yra vien neatitikimas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, kaip pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, bei tai, jog šis faktas buvo konstatuotas ginčijamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu (žr. LVAT 2018-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-822/2018, 2020-04-09 administracinėje byloje Nr. eA-3543-261/2020, 2017-12-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017).

Teismas nustatė ir atsakovas Sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjo prašymo pateikimo metu, t. y. 2023 m. gegužės mėnesį, Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto (2022 m.) vidutinio mėnesinio BDU šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, dydis sudarė 1 789 Eur, taigi, 2 BDU dydis buvo 3578 Eur.

Byloje nėra ginčo, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikimo metu (2023 m. gegužės mėnesį) Bendrovėje visą darbo laiką dirbo du Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių bendrai gaunamas atlyginimas už 2023 m. gegužės mėnesį sudarė 3850 Eur, taigi, Bendrovė tuo metu atitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Vis dėlto, teismas sutinka su Migracijos departamento išvada, kad nuo 2023 m. birželio mėn. Bendrovė šių reikalavimų nebeatitinka.

Atsakovė Sprendime nustatė ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, kad nuo 2023 m. birželio mėnesio minėtų Bendrovėje dirbusių Lietuvos Respublikos piliečių darbo užmokestis sumažėjo 2023 m. birželio mėn. iki 2163,64 Eur, 2023 m. liepos – rugpjūčio mėn. - iki 0 Eur, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. abu šie darbuotojai buvo atleisti. Iš byloje pateikto Sodros duomenų išrašo matyti, kad UAB „Atradėjas“ nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio buvo likęs dirbti tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jo vidutinis paskutinių trejų mėnesių darbo užmokestis (išrašas suformuotas 2024-12-04) yra 175,86 Eur, taigi, neatitiko paskutinio paskelbto šalies ūkio 2 BDU dydžio.

Pareiškėjas skunde pripažino, kad jo įmonė negalėjo visapusiškai vystyti veiklos ir išlaikyti darbuotojų dėl silpnos pareiškėjo sveikatos. Taigi, byloje nėra ginčo dėl atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių, kad nuo 2023 m. birželio mėnesio UAB „Atradėjas“ darbuotojams mokėtų darbo užmokesčių dydžiai neatitiko 2 BDU reikalavimų, o nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio įmonėje išvis neliko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas atitinkančių darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su Migracijos departamento vertinimu, jog pareiškėjas bei jo valdoma įmonė nuo 2023 m. birželio mėn. neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, taigi, Sprendime pagrįstai konstatuoja, jog šiuo atveju egzistuoja UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas (įmonės neatitikimas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei UTPĮ, nei LVAT praktikoje nėra daroma išimčių, kad tam tikrais atvejais, esant UTPĮ nustatytiems leidimo panaikinimo pagrindams, leidimas galėtų būti nepanaikintas. Dėl šios priežasties, kaip jau minėta, nėra teisiškai reikšminga, kas lėmė tai, jog pareiškėjo valdoma bendrovė ne(be)atitiko UTPĮ reikalavimų, ir kiek laiko tai tęsėsi (žr., pvz., LVAT 2018-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-822/2018, 2020-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3543-261/2020).

Kadangi Migracijos departamentas neturi įgaliojimų ir jam nėra pavesta vertinti priežasčių, dėl kurių susidarė situacija, kuomet užsienietis ir jo įmonė nebeatitinka UTPĮ reikalavimų, konstatavus neatitikties faktą atsakovui atsiranda prievolė panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą.

LVAT praktikoje pažymima, kad Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2018-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas neįvertino jo sunkios sveikatos būklės, atmestini, kaip nepagrįsti, nes tokios aplinkybės savaime neturi reikšmės vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o atsakovui šiuo atveju nėra nustatyta ir imperatyvi pareiga jas vertinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, susidūręs su tokiomis nenumatytomis ekstraordinariomis aplinkybėmis, kaip sveikatos būklės pablogėjimas, būtų kreipęsis į atsakovą ir jį informavęs bei ieškojęs galimų išeičių. Pareiškėjo teisinė padėtis yra specifinė, t. y. jis, kaip užsienietis, Lietuvoje gyvena laikino leidimo pagrindu, išimtinai verslo vykdymo tikslais. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį užsienietis privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu šis leidimas buvo išduotas (žr., pvz., LVAT 2023-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024).

Taigi, tokioje teisinėje padėtyje, kurioje iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo buvo pareiškėjas, tik aktyvūs jo paties veiksmai siekiant bendradarbiauti su atsakovu ir pateikiant jam objektyvius duomenis apie ekstraordinarinę situaciją, tam tikrais atvejais galėtų būti pagrindas prievolių nevykdymo tolerancijai, taikant proporcingumo principą.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik atsakovui iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nenurodė išimtinių aplinkybių, lėmusių jo pasirinkimą sistemingai pažeisti UTPĮ sąlygas, bet ir šioje byloje teismui nepateikė tai patvirtinančių įtikinamų įrodymų. Teismo vidiniu įsitikinimu ir vadovaujantis bendruoju protingumo principu, spręstina, kad pareiškėjo pateiktas 2024-11-08 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame diagnozuoti prostatos negalavimai bei paskirta planinė operacija, niekaip neįrodo, jog toks sveikatos sutrikimas yra tokio masto ir galėjo apsunkinti pareiškėjo verslo vykdymą tiek, kad jis neišvengiamai būtų pažeidęs UTPĮ nuostatas ne dėl savo valingų veiksmų. Be to, minėtas apsilankymas pas gydytoją įvyko jau po Sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes ir LVAT išaiškinimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų ir tai buvo pagrindas leidimo panaikinimui.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai Sprendime pritaikė ir antrąjį leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, t. y. kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo metu pareiškėjo įmonėje dirbo 2 darbuotojai, atitinkantys UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas, tačiau praėjus vos mėnesiui nuo prašymo pateikimo, jų atlyginimai sumažėjo tiek, kad nebeatitiko 2 BDU dydžių, o nuo 2023 m. liepos mėnesio atlyginimas jiems apskritai nebuvo mokamas. Be to, praėjus dviem mėnesiams po leidimo laikinai gyventi išdavimo, jie buvo atleisti ir iki Sprendimo priėmimo dienos nauji darbuotojai, atitinkantys UTPĮ sąlygas, nebuvo įdarbinti.

Teismas pareiškėjo nenaudai vertina aplinkybes, kad pareiškėjo įmonė UTPĮ reikalavimus atitiko tik iki prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo, o byloje nėra nustatyta jokių ekstraordinarių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas būtų buvęs priverstas netikėtai, nenumatytai ir ne savo valia iškart po prašymo pateikimo pažeisti UTPĮ reikalavimus (pavyzdžiui, sumažinti darbuotojų atlyginimus ar juos atleisti), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atleidus du darbuotojus, į jų vietą nebuvo priimti nauji, kurie atitiktų UTPĮ sąlygas. Spręstina, kad minėtos aplinkybės įrodo pareiškėjo nesąžiningumą, teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Net jei pareiškėjo argumentai dėl sunkios sveikatos būklės būtų vertinami kaip reikšmingi, pastebėtina, kad Ambulatorinio apsilankymo aprašyme pažymėta, jog prostatos ligomis pareiškėjas serga jau seniai, taigi, tai nebuvo staigus ir netikėtas sveikatos sutrikimas, atsiradęs vos jam pateikus prašymą dėl leidimo gyventi pakeitimo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas, prašydamas leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Dėl pareiškėjo nuogąstavimų, jog Sprendimas sukels jam nepatogumų, nes gali tekti palikti šalį, teismas pabrėžia, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019). Kadangi UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyti minimalūs, tačiau imperatyvūs reikalavimai, užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir būtent tuo pagrindu yra gavęs leidimą laikinai gyventi, tenka pareiga priimti į darbą tiek asmenų ir darbą organizuoti darbą taip, kad atitiktis UTPĮ reikalavimams išliktų visą leidimo galiojimo laiką.

Nors pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimai kilsiančios žalos, jeigu jam teks palikti šalį, niekaip nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas sutinka, kad jos galėtų būti vertinamos kaip reikšmingos, sprendžiant pareiškėjo realaus išsiuntimo iš šalies klausimą (UTPĮ 128 str.). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje priimtu ginčijamu Sprendimu pareiškėjas nėra grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę ir turi teisę UTPĮ įtvirtintais pagrindais vėl kreiptis į Migracijos departamentą siekiant naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl jo argumentai apie Lietuvoje turimus ekonominius, šeiminius ir socialinius interesus nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT analogiško pobūdžio bylose (žr. 2024-01-03 nutartį byloje A-942-552/2024).

Teismas nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2018-04-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021-09-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2020-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo Sprendimo turinį, sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ ir LVAT praktikoje suformuluotus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam sprendimui. Sprendimas yra aiškus, suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. tiksliais Sodros informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, aptarta ir pareiškėjo individuali situacija. Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka ir jį priėmęs bei pasirašęs kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Teismo vertinimu, Sprendimas priimtas išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes, susiejant jas su konkrečiomis UTPĮ nuostatomis, kurios taip pat yra Sprendime išdėstytos ir pacituotos (45 str. 1 d. 1 p., 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 7 p.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas nenustatė jokių kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas skundu taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai.

Nagrinėjamu atveju, sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai, skundu pareikštas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmetamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalimi 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo M. C. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė