Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-01-31 · Administracinė byla Nr. eA-1141-525/2024

Bylos eiga

  1. eI2-12397-1161/2023Sprendimas · 2023-12-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-31
Bylos Nr.
eA-1141-525/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08932-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
D. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-1141-525/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08932-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 23S174416 (toliau – ir Sprendimas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760205324, galiojantį iki 2024 m. lapkričio 23 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

1.2. Atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjui panaikintas leidimas gyventi. Pareiškėjas sutarė dėl darbo su konkrečiu darbdaviu ir Lietuvos Respublikoje dirbo būtent pas tą darbdavį. Tariantis dėl darbo buvo aptartas ir atlyginimas, susitarimo pagrindu buvo pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo raštas, kuriuose nurodytas sutartas atlyginimas. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą, veikė sąžiningai, o sutartas atlyginimas jam nebuvo išmokamas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl neteisinga pareiškėją kaltinti pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas pasitiki darbdaviu ir mano, kad toliau darbdavys galės jam mokėti sutartą atlyginimą.

1.3. Sprendžiant dėl pareiškėjo gegužės mėnesį nemokėto darbo užmokesčio, svarbu tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę į neapmokamas atostogas, o teisės aktuose nėra reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties “ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio pagrindu Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai privalo nepertraukiamai dirbti ar kad jiems draudžiama naudotis teise į neapmokamas atostogas. Tenkindamas savo ir artimųjų poreikius, pareiškėjas naudojosi teisės aktų suteikta galimybe pasinaudoti tikslinėmis (nemokamomis) atostogomis. Bendrovės vadovas neprieštaravo, kad jis, tvarkydamas savo asmeninius reikalus, pasinaudotų nemokamomis atostogomis.

1.4. Atsakovas nepagrįstai nemokamų atostogų laikotarpį laikė neatitinkančiu sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, todėl priimdamas Sprendimą neįsigilino į visas aplinkybes. Pareiškėjas gauna užtektinai pajamų, leidžiančių pragyventi Lietuvoje, tai patvirtina tas faktas, kad pareiškėjas pakankamai ilgai dirbo ir gyveno Lietuvos Respublikoje, t. y. turėjo pakankamas pajamas pragyvenimui. Pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, todėl galimai nesuprato jam atsakovo siųsto pranešimo ir nebuvo tinkamai informuotas apie šias aplinkybes, atsakovas jo neapklausė, todėl nebuvo suteikta galimybė išsklaidyti abejones dėl jo turimų lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje pakankamumo. Šiuo atveju jokia žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams ar valstybės saugumui. Panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bus sukelta neatitaisoma didelė žala tiek jam, tiek bendrovei.