Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Rožėnienei,

mišriame uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teigia, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl G. V. sveikatos (2015 m. operuoto kairiojo klubo sąnario ir dėl to reikalingų papildomų išlaidų) egzistavo ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-10-01 sprendimo c. b. Nr. e2-3264-286/2019 priėmimo metu, todėl šios aplinkybės nelaikytinos naujomis ir kaip esminiai pasikeitusiomis aplinkybėmis, dėl kurių esminiai padidėjo ar padidės reikalingas išlaikymas vaikui (ieškinyje su tuo susijusios patirtos ir/ar kurios realiai bus patirtos ateityje, nes išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepateikti, tik deklaratyviai nurodoma, kad medicinos išlaidoms patiriama 120 Eur per mėnesį, nors didžioji dalis medicininių paslaugų Lietuvoje yra nemokama, todėl šios aplinkybės laikytinos iš dalies nepagrįstomis.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-10-01 sprendime c. b. Nr. e2-3264-286/2019 sprendimo priėmimo metu ieškovės pajamos buvo apie 460 Eur per mėnesį, šiuo metu ji nurodo, kad jos pajamos yra apie 957 Eur mėnesį, atskaičius mokesčius, tad matyti, kad ieškovės turtinė padėtis, palyginti su išlaikymo priteisimo momentu, ženkliai pagerėjo, t. y. apie 2 kartus, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, šiuo metu turi, todėl jei juo negali naudotis, kaip nurodo ieškinyje, jį gali parduoti ir taip pasigerinti savo finansinę padėtį ir skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovės buto nuoma metams kainuoja 500 Eurų (apie 42 Eur per mėnesį), tačiau su tuo susijusios išlaidas pagrindžiantys įrodymai, taip pat ir dėl šio būsto išlaikymo išlaidų, o ieškovė deklaratyviai nurodo 120 Eur mėnesiui vaikui tenkanti dalis, įrodymai taip pat byloje nepateikti.

Šiuo metu jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau jo pajamos nėra stabilios – vieną mėnesį dirba, kitą ne. Vidutiniškai per paskutinius 2024 ir 2025 metų 13 mėnesių uždirbau 1558 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, moku 313,70 Eurų paskolą, pabaiga 2027-11-04, už transporto priemonę, kuri dar labiau riboja mano finansines galimybes.

Motyvuoja, kad įstatymai nenustato jokio konkretaus išlaikymo dydžio minimumo/maksimumo, kurį turi teikti tėvai, todėl išlaikymo dydis kiekvieną kartą nustatomas individualiai, todėl mano, kad po 280 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui priteisimas pakankama suma vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti.

Teigia, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės išvardinti vaiko poreikiai ir su jais susijusios išlaidos, atsižvelgiant ir į pačios ieškovės turtinę padėtį, ir į atsakovo turtinę padėtį, yra per didelės ir deklaratyvios, be to ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad per mėnesį vaikui vidutiniškai išleidžia 858 Eur ir ieškovės turtinė padėtis yra esminiai blogesnė, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė rašytinę išvadą byloje, nurodė, kad Tarnybos nuomone, iš Atsakovo šiuo metu vaikui priteistas 200 Eur išlaikymo dydis per mėnesį, negali būti laikomas pakankamas atliepti augančio vaiko poreikių ir interesų. Tarnyba įvertinusi suformuluotą teismų praktiką, bei atsižvelgusi į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, teikia išvadą, kad ieškovės A. G. prašoma priteisti nepilnametei dukrai G. V. išlaikymo sumą – 360 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės iš tėvo, atsakovo R. V. yra pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi G. V. poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas tinkamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jos gabumai ir skiriamas tinkamas dėmesys Godos sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar nepilnamečių vaikų poreikiai (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tada spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės pasikeitusiais – padidėjusiais – vaiko poreikiais, bei pagerėjusia asmens - tėvo mokančio vaikui išlaikymą padėtimi. Nuo 2019 metų, kada buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, padidėjo išlaidos maistui, atsižvelgiant į vaiko amžių atsirado objektyvus poreikis nuolatos įsigyti naujų drabužių (ji tapo įvairesnė), higienos prekių, augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl padidėjo išlaidos laisvalaikiui: užklasinė veikla, komunikacijos priemonės ir pan., šalių nepilnametei dukrai atsirado individualūs poreikiai, dėl šių priežasčių tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų.

G. V. yra nustatytas ilgalaikis sveikatos sutrikimas, kurio gydymui, reabilitacijai reikalingos papildomos lėšos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės - nepilnamečio vaiko poreikiai, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą.

Nustačius iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, tėvo bei motinos turtinę padėti, spręstinas išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimas, t. y. koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Ieškovė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo, nurodė, kad per mėnesį nepilnametės G. V. poreikiams reikalinga skirti artimą vienai MMA, atskaičius mokesčius (ieškinio pateikimo dienos duomenimis - 777 Eur, atskaičius mokesčius), sumą – 736 Eur, su valstybės skiriamais vaiko pinigais – (122 Eur) 858 Eur.

Šalies paaiškinimai, patvirtinantys reikalingų išlaidų vaiko išlaikymui, savaime neįrodo vaiko poreikių maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, vaiko laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėjo ne tik paaiškinimais, tačiau ir detaliais rašytiniais įrodymais (medicinos išrašais, banko sąskaitos išrašais apie padarytus pavedimus mokymosi bei neformalaus ugdymo įstaigoms).

Civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005, CPK 185 straipsnis).

Teismo nuomone, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai įvertinus byloje esančius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodytas aplinkybes ir faktus, ieškovės paaiškinimus, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, yra pagrįsti ir realūs, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei vaiko geriausius interesus

Tai, kad ne visos ieškovės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Be to, šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas vaiko momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir sveikatos būklę, pripažintina pagrįsta ir įrodyta ieškovės nurodyta šalių dukros poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 858 Eur, atėmus valstybės vaikui skiriamus pinigus – 122 Eur, - 736 Eur (CPK 185 straipsnis).

Šis teismo pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis - 736 Eur iš esmės atitinka vienos MMA dydį, kuris iki 2025 m. sausio 1 d., priklausomai nuo mokestinės naštos, sudarė nuo 777 Eur atskaičius mokesčius, kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina tik orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-10-01 sprendime nustatyta, kad iki kol nepilnamečiam vaikui G. V. sueis pilnametystė. Atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 200 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ši priteista suma ieškinio pareiškimo dienai buvo indeksuota ir atsakovas R. V. turėjo mokėti 278 Eur.

Teismas pripažįsta, kad pakito nepilnametės G. V. būtinieji poreikiai, ir tai sudaro pagrindą pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-10-01 sprendime priteistą išlaikymo dydį nepilnametei.

Tiek ieškovė tiek atsakovas dirba ir gauna pajamas. Atsakovas R. V. nurodė ir pateikė įrodymus, kad išlaiko dar vieną vaiką gimusį 2024 metais, du sugyventinės vaikus, jo darbo užmokestis yra apie 1700 eurų. Ieškovės darbo užmokestis yra apie 900 eurų per mėnesį.

Atsakovo pajamos yra beveik dvigubai didesnės už ieškovės. Atsakovas išlaiko dar vieną mažametį vaiką, prisideda prie sugyventinės vaikų išlaikymo, tačiau, atsižvelgus į jo gaunamas pajamas teismo nuomone, jis turi galimybę mokėti ieškovės prašomą išlaikymą savo dukteriai G. V. bei išlaikyti savo kitą nepilnametį vaiką. Atsakovui dar liktų lėšų savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms abiejų šalių, tiek ieškovės A. G., tiek atsakovo R. V., atsižvelgiant, kad jis turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, turtinės padėtys yra lygios. Teismas įvertinęs visas šias aplinkybes mano, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi galimybę ir prisiimti pareigą teikti didesnę dalį išlaikymo nepilnametei dukrai G. V.

Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo argumentus, nepilnametės G. V. poreikius, motinos A. G. ir tėvo R. V. turtinę padėtį, konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-10-01 sprendime priteistą išlaikymo dydį nepilnametei G. V., 2012 m. kovo 6 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymas 200 eurų (indeksuotas dydis ieškinio pareiškimo dienai 278 Eur) keistinas ir iš atsakovo priteistinas nepilnametei dukrai išlaikymas po 360 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis pridėjus atitinkamai ieškovės didesnę skiriamą išlaikymo dalį užtikrintų nepilnametės G. V. realius poreikius ir jis būtų pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė A. G. byloje turėjo 650 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės A. G. ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovei A. G. iš atsakovo R. V. priteisiama 650 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. (Lietuvos Respublikos CPK 98 str.)

Iš atsakovo R. V. valstybei priteisiama 23 eurai bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str.), pašto išlaidos -7,53 neviršija Lietuvos Respublikos nustatytos minimalios priteistinos ribos, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės A. G. ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2019 m spalio 1 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3264-286/2019 priteistą išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuotas dydis 278 Eur) nepilnametei dukrai G. V., gimusiai 2012 m. kovo 6 d ir priteisti iš atsakovo R. V. priteisti materialinį išlaikymą dukrai G. V., gimusiai 2012 m. kovo 6 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 360 (tris šimtus šešiasdešimt) eurų nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2025-02-10 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 eurus turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23 eurus žyminio mokesčio, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.