Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Liumeksis“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Liumeksis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 88 procentus rekonstruojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1993 m. gruodžio 27 d. UAB „Liumeksis“ (toliau – ieškovas) ir UAB „Vilniaus parkai“ (toliau – atsakovas) sudarė vasaros kavinės ir prekybinio kiosko, esančių Sereikiškių parke (dabartinis pavadinimas „Bernardinų sodas“), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, penkerių metų laikotarpiui, kuri 1993 m. gruodžio 30 d. susitarimu buvo iš dalies pakeista. 2001 m. gegužės 21 d. minėta patalpų nuomos sutartis šalių susitarimu buvo pakeista, pratęsiant nuomos laikotarpį sekančiam penkerių metų terminui. 2001 m. lapkričio 5 d. susitarimu patalpų nuomos sutartimi šalys pratęsė patalpų nuomos terminą iki 2100 m. gegužės 21 d.2002 m. sausio 20 d. ieškovo nuomojamose pastatuose kilo gaisras, kurio metu sudegė ieškovo nuomojami: pastatas kavinė – šašlykinė (toliau – pastatas) ir pastatas – kioskas. Iš esmės po kilusio gaisro liko tik minėtų pastatų pamatai. Kadangi ieškovo ilgalaikės nuomos teise valdomų nuomojamų pastatų atstatymui ir naudojimui buvo būtinas žemės sklypas, 2002 m. birželio 28 d. šalys sudarė sutartį dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos, kurios pagrindu atsakovo nuomos teise valdoma 860 m2 ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis (toliau – sklypas) buvo subnuomota iki 2099 m. gruodžio 20 d.2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija pritarė ieškovo investiciniam pasiūlymui kartu su atsakovu rekonstruoti ieškovo nuomojamas patalpas. 2008 m. kovo 26 d. šalys sudarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtą jungtinės veiklos sutartį (toliau – JVS), kuria susitarė kooperuodamiesi ir bendrai veikdami, rekonstruoti du ieškovo nuomojamus bei vieną ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini).Vykdant JVS, 2010 m. balandžio 1 d. šalys sudarė numatytų rekonstruoti pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatai), nuomos sutartį. Tokiu būdu ieškovas įgijo nuomos teisę į iki tol atsakovo ieškovui neišnuomotą pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. birželio 9 d. šalys sudarė valstybinės žemės subnuomos sutartį, kuria sklypas buvo subnuomotas ieškovui laikotarpiu iki 2099 m. gruodžio 20 d. 2010 m. gruodžio 30 d. šalys Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Atitinkamai, nuo šios datos buvo pradėta įgyvendinti JVS. Kadangi pastatai patenka į saugomų teritorijų zoną, pastatų rekonstravimo techninio projekto rengimas bei derinimas su valstybinėmis ir vietos savivaldos institucijomis, užtruko pakankamai ilgai. 2013 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą rekonstruoti pastatą (toliau- leidimas). Pastatų rekonstrukcijos techninio projekto rengimo išlaidos viso preliminariais skaičiavimais sudarė 200 000 Eur ir šias išlaidas savo lėšomis padengė ieškovas. 2015 m. balandžio 8 d. sutartyje šalys susitarė, jog atsižvelgiant į JVS nustatytas sąlygas, šalių įnašus bei parengtus pastato projektinius sprendinius ieškovas nuosavybės teise valdys 88 proc. patalpų dalį, o atsakovas 12 proc. patalpų dalį. 2015 m. gruodžio 1 d. ieškovas išsprendęs rekonstrukcijos darbų finansavimo klausimą bei gavęs visus būtinus leidimus ir pritarimus, statybos rangos sutarčių pagrindu pradėjo vykdyti statybvietėje pastatų rekonstrukcijos darbus.Ieškovo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikti nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kurių duomenimis, rekonstruojamo pastato baigtumas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarė penkiasdešimt vieną procentą. Prasidėjus ginčui dėl pastato nuosavybės teisės pripažinimo, ieškovas, siekdamas nustatyti tikrąją rekonstruoto pastato vertę, dar kartą užsakė kadastrinių matavimų atlikimą. 2017-10-02 pastato vidutinė vertė sudaro 719 000 Eur, o jo baigtumas 64 proc. Nagrinėjamu atveju atsakovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo padėtimi ir teisėmis bei pažeidžia ieškovo interesus. Atsakovas į pastato rekonstrukciją nėra įnešęs jokių piniginių lėšų, tačiau prisidengdamas viešuoju interesu siekia nuginčyti visas su ieškovu sudarytas sutartis bei panaikinti bet kokias ieškovo teises į ginčo pastatą ir tokiu būdu neteisėtai pasipelnyti ieškovo sąskaita. Iš atsakovo, kartu su metiniais finansinės atskaitomybės dokumentais, pateiktų 2014 m. ir 2015 m. metinių pranešimų matyti, kad ieškovas nėra vienintelis nukentėjęs nuo atsakovo nesąžiningų veiksmų. Akivaizdu, kad atsakovas yra susikūręs veiklos modelį, kurį įgyvendindamas įgyja turtinę naudą kitų verslo subjektų sąskaita, o būtent, atsakovas sudaro nuomos ir/ar kitas sutartis, kuriomis papildomai susitaria dėl pastatų rekonstrukcijos/atstatymo/pagerinimo kito verslo subjekto sąskaita bei įsipareigoja perleisti dalies patalpų nuosavybės teisę verslo subjektui, kuris investuoja į atsakovo patalpas, o vėliau, siekia tokias sutartis panaikinti kaip neva neatitinkančias atsakovo ir viešojo interesų, nepagrįstai prisiteisti pinigines lėšas bei iškeldinti verslo subjektą iš patalpų, kurias jis savo lėšomis sukūrė.Atsakovas UB „Vilniaus parkai“ pateikė atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo įsitikinimu, ieškinio suma ar į pastatą investuota suma nėra svarbiausias šioje byloje vertintinas dalykas, kadangi pastato dalį ieškovas prašo priteisti jam natūra. Atsiliepimuose nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio įstatyme nustatyto pagrindo ir jokio įstatymo nustatyta tvarka sudaryto sandorio, kurių pagrindu būtų įregistruota atsakovo tariama nuosavybės teisė į ginčo pastatą. Atsakovas nėra išreiškęs valios perleisti jam nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą. Pabrėžtina, jog joks naujas daiktas nebuvo sukurtas, ieškovas neteisėtai, nederindamas su ieškovu ir nepaisydamas draudimo atlikti statybos darbus atliko atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų rekonstrukciją, joks naujas statinys šiuo atveju nebuvo pradėtas statyti, joks naujas statinys nebuvo sukurtas. Atlikta rekonstrukcija ir statytojo statusas nėra pagrindas perleisti ginčo pastatą ieškovui. Atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Vilniaus parkai“ vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, savivaldybės įmonės akcijos priklauso savivaldybei kaip turtas, būtent savivaldybė priima sprendimus dėl UAB „Vilniaus parkai“ turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. UAB „Vilniaus parkai“ yra įsteigti tenkinti viešuosius interesus, prižiūrėti Bernardinų sodą, kuriame yra pastatai ir kitus Vilniaus miesto parkus. Iš to seka, kad atsakovo turtas laikytinas viešėjama interesui tenkinti skirtu turtu. Šiai dienai pats ieškovas nekilnojamojo turto registre yra įregistravęs 3 procentus atliktų statybos darbų. Jokių kitų įrašų, jog ieškovas atliko didesnį procentą statybos darbų- neįregistruota. Kaip atsakovo nesąžiningumą pagrindžiančią aplinkybę ieškovas nurodo tarp atsakovo ir UAB „Disona“ kilusį ginčą. Atsakovo įsitikinimu, šis ginčas niekaip nėra susijęs su šia nagrinėjama byla. Be to, ieškovas apie atsakovo ketinimą nutraukti jungtinės veiklos sutartį ir nuomos sutartį žinojo jau 2015 metais. Nepaisant to, nieko nederindamas su atsakovu, ieškovas sąmoningai toliau tęsė neteisėtus statybos darbus, siekdamas prestižinėje Vilniaus miesto vietoje valstybinės žemės sklype neteisėtai pastatyti pastatą, į kurio nuosavybę vėliau galėtų pretenduoti. Atsakovas pažymi ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017, konstatavo, jog ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo remtis aplinkybe, kad į pastatą investavo 787 902,99 Eur. Investavimo faktą ieškovas turi įrodinėti iš naujo šioje byloje. Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad jo pateiktoje naujausioje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta pastato vertė yra 719 000 Eur. Atsakovui per EPP pateiktame nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos lape- pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas) ranka įrašyta pastato vidutinė rinkos vertė EUR nėra aiškiai matoma ir atsakovas negali sutikti su teiginiu, jog ten įrašytas skaičius yra 719 000. Netgi sutikus su tuo, kad ieškovo pateiktame įrodyme įrašyta pastato rinkos vertė yra 719 000 Eur, šis skaičius niekaip nepagrindžia ieškovo į pastato statybą neva investuotos 787 902,99 Eur sumos. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį prašo atmesti ieškovo reikalavimus. Nurodo, kad ieškovas savo nuosavybės teisę į 88 proc. rekonstruojamo pastato patalpų kildina LR CK 4.47 str. 1 ir 4 p. pagrindu, t.y. pagal sandorį ir pagaminus naują daiktą. Pastatas kaip ir kiti statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ ir atsakovas su ieškovu nėra sudaręs jokio galiojančio sandorio dėl pastato nuosavybės teisių perleidimo, ypač, atsižvelgiant į tai, kad tiek 2008 m. jungtinės veiklos sutartis, tiek 2015 m. sutartis, kuriomis ieškovas remiasi grįsdamas patikslintą ieškinį, įsiteisėjusiu 2016 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu yra pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, t.y. šios nebegaliojančios sutartys negali būti materialinių teisinių pasekmių atsiradimo pagrindu. Tad ieškovas nenurodo, kokio gi galiojančios sandorio pagrindu jis įgijo nuosavybės teises į dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato, kas žymi akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Be to, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas ir kitas patikslintame ieškinyje nurodomas nuosavybės įgijimo pagrindas, t.y. LR CK 4.47 str. 4 p., kadangi pastato rekonstrukcija nėra naujo daikto pagaminimas/sukūrimas. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-1489-728/2017 įsiteisėjusia 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, yra uždraudęs ieškovui vykdyti bet kokius statybos ir rekonstrukcijos darbus žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra ginčo pastatas. Savivaldybė kaip vienintelė atsakovo akcininkė nėra priėmusi jokio sprendimo dėl pastato nuosavybės teisių perleidimo ieškovui, todėl tokio veiksmo atlikimas akivaizdžiai prieštarautų ne tik atsakovo, bet ir savivaldybės valiai. Ne atsakovas, kaip deklaratyviai nurodoma patikslintame ieškinyje, o pats ieškovas elgiasi nesąžiningai, atlikdamas pastato rekonstrukcijos darbus ne tik iš anksto žinant atsakovo ketinimus nutraukti 2008 m. jungtinės veiklos sutartį bet ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Be to, ieškovas prašydamas teismo pripažinti jo nuosavybės teises į dalį pastato šioje byloje net nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kiek ir kokias išlaidas jis patyrė, vykdydamas su atsakovu nederintus pastato rekonstrukcijos darbus.Ieškovas UAB „Liumeksis“ pateiktu dubliku palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį tenkinti. Atsakovas teigia, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš negaliojančių sutarčių, tačiau visos sutartys ir susitarimai yra galiojantys iki šiol, išskyrus 2008-03-26 jungtinės veiklos sutartį ir 2015 m. balandžio 8 d. susitarimą, kurio patikslintos JVS nuostatos, kurie 2016-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių buvo panaikinti. Tačiau apie bylą, kurioje buvo priimtas šis sprendimas už akių, ieškovui nebuvo žinoma, todėl ieškovas pagrįstai laikė, jog sudaryta JVS ir sutartis dėl JVS nuostatų pakeitimo yra galiojančios, ko pasėkoje vykdė statybos darbus teisėtai ir pagrįstai. Nors pats atsakovas teigia, jog tarp jo ir ieškovo nėra jokio galiojančio sandorio, jog ieškovui būtų perėjusios nuosavybės teisės į ginčo pastatą, tačiau pats atsakovas nurodo, kad nuosavybė gali būti įgyjama ne tik pagal sandorius, bet ir pagaminant (sukuriant) daiktą. Ieškovas statybos darbus atliko laikydamasis JVS ir ją papildančio susitarimo nuostatų, kurios statybos metu buvo galiojančios, todėl ieškovui turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo pastatą vadovaujantis CK 4.47 str. 4 p. Ieškovas taip pat nurodo, jog didesnis nei 3 proc. pastato baigtumas nekilnojamojo turto registre faktiškai negalėjo būti registruojamas dėl ieškovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ginčo pastato baigtumą, kaip jau minėta, patvirtina 2016 m. rugpjūčio 22 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos protokolai, susirašinėjimai), patvirtina, jog atsakovo valia dėl ginčo pastato rekonstrukcijos buvo tinkamai išreikšta. Atsakovas turėjo suinteresuotumą ginčo pastato atstatymu, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių atsiliepime tai neigia. Jungtinės veiklos sutartis ir ją papildantis susitarimas buvo panaikintas paties atsakovo iniciatyva, manytina, siekiant pasipelnyti ieškovo sąskaita. Todėl jau vien ši aplinkybė suponuoja atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas atsiliepime į punkte nurodo, kad ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo valdybos 2014 m. kovo 20 d. posėdžio protokolą. Šio protokolo pripažinimo negaliojančiu siekė būtent atsakovas, o ne ieškovas ir jis panaikintas nebuvo. Ieškovas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017 konstatuota, jog nėra jokių duomenų, kad UAB „Vilniaus parkai“ veiklos tikslas yra viešųjų interesų tenkinimas, todėl atsakovas teigdamas, jog UAB „Vilniaus parkai“ įsteigta tenkinti viešuosius interesus, klaidina teismą. Atsakovas UAB „Vilniaus parkai“ pateiktu tripliku palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodo, jog atsakovui nusprendus ginčyti jungtinės veiklos sutartį ir kitus susitarimus bei šalių pasirašytas 2015-11-25 vietos apžiūros protokolas bei 2015-11-26 antstolius užfiksavus faktus, jog jokie statybos darbai žemės sklype nepradėti, ieškovas jau 2015-12-03 savo pasikviestu antstoliu bandė užfiksuoti neva pradėtų statybos darbų juridinį faktą. Atsakovo manymu, ieškovas, žinodamas atsakovo ketinimus nutraukti sutartis imitavo statybos darbų pradžią. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017 ieškovas buvo Vilniaus miesto savivaldybė, kaip atsakovo akcininkė, o UAB „Vilniaus parkai“ dalyvavo byloje kaip atsakovas. Vilniaus apygardos teismo sprendimo teisėtumas yra nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, civilinėje byloje Nr. 3P-795/2017/eCIK-583/2017, todėl negalima kalbėti, kad šioje byloje buvo nustatyti vienokie arba kitokie faktai. Byloje Vilniaus miesto savivaldybė gina savo teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą. Tai tik dar kartą parodo viešo intereso buvimą šioje byloje, kadangi Bernardinų sode esantis ir ieškovo siekiamas užvaldyti pastatas yra skirtas viešajam interesui tenkinti.2017-12-20 gautas atsakovo atstovo prašymas priteisti atsakovui iš ieškovo už suteiktas teisines paslaugas 4547,18 Eur. 2017-01-02 byloje gautas ieškovo atstovo prašymas priteisti jam iš atsakovo 4680 Eur atstovavimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

25. Ieškinio pagrindu ieškovas byloje nurodė tai, kad šalys 2015 m. balandžio 8 d. sutartimi susitarė, jog, atsižvelgiant į šalių 2008 m. kovo 26 d. sudarytoje Jungtinės veiklos sutartyje nustatytas sąlygas, šalių įnašus bei parengtus projektinius sprendinius, ieškovas nuosavybės teise valdys 88 procentus patalpų, o atsakovas – 12 procentų. Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių , priimtu civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, tenkino ieškovės UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovei UAB „Liumeksis“ ir pripažino UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Liumeksis“ 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutartį ir ją papildančią 2015 m. balandžio 8 d. sutartį negaliojančiomis. Šiuo metu dar nėra išnagrinėtas atsakovės UAB „Liumeksis“ atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-34163-918/2017 pagal pareiškėjo UAB „Liumeksis“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovui UAB „Liumeksis“ dėl 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutarties bei 2015 m. balandžio 8 d. sutarties pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo -Vilniaus miesto savivaldybė, ir prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą bei ieškinį atmesti, tačiau ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas yra galiojantis ir įsiteisėjęs, leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į dalį pastatų, nes nuosavybės teisės pripažinimo pagrindu ieškovė nurodo tarp šalių sudarytas sutartis, kurios yra 2016 m. gegužės 18 d. teismo sprendimu panaikintos. Tai, kad tarp šalių buvo sudaryta ir kitų sutarčių, kurios nėra panaikintos, nėra reikšminga byloje pagal ieškovo reiškiamą reikalavimą, nes ieškinį dėl nuosavybės teisių jam pripažinimo ieškovas grindžia būtent tomis sutartimis, kurios yra panaikintos.

26. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė ir tai, kad ieškovas statybos darbus atliko laikydamasis Jungtinės veiklos sutarties ir ją papildančio susitarimo nuostatų, kurios statybos metu buvo galiojančios, todėl ieškovui turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo pastatą vadovaujantis CK 4.47 str. 4 p. , t.y. jam pagaminus naują daiktą. Nustatyta, kad ieškovo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo atlikti nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kurių duomenimis, rekonstruojamo pastato baigtumas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarė penkiasdešimt vieną procentą. Prasidėjus ginčui dėl pastato nuosavybės teisės pripažinimo, ieškovas, siekdamas nustatyti tikrąją rekonstruoto pastato vertę, dar kartą užsakė kadastrinių matavimų atlikimą. 2017-10-02 pastato baigtumas sudarė 64 proc. Teismas daro išvadą, kad dalies pastato rekonstravimas negali būti vertinamas kaip naujo daikto sukūrimas. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos protokolai, susirašinėjimai), patvirtina, jog atsakovo valia buvo rekonstruoti pastatą, tačiau ne atstatyti iš naujo. Sutikimas rekonstruoti pastatą, nėra sutikimu pastatyti pastatą iš naujo. Ieškovas nurodė, kad turėjo išlaidų pastatų rekonstrukcijos techninio projekto rengimui jas padengė, dėl atliktų statybos darbų taip pat turėjo išlaidų, tačiau tai leidžia daryti išvadą, jog pastatui buvo parengtas ir vykdomas rekonstrukcijos projektas, o naujam pastatui statyti ieškovas neturėjo leidimo ir jo nestatė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas pastatė naują pastatą ir dėl to jam atsirado nuosavybės teisė į šį pastatą. Tai, kad ieškovas turėjo išlaidų, rekonstruodamas atsakovui priklausantį pastatą, nėra pagrindu jam pripažinti nuosavybės teisę į tam tikrą dalį pastato. Ieškovas nereiškia reikalavimo priteisti jam išlaidas, turėtas atsakovui priklausančio pastato pagerinimui, todėl nėra tikslinga nagrinėti aplinkybę, kokias išlaidas turėjo ieškovas, vykdydamas jungtinės veiklos sutartį pagal gautą statybos leidimą.

27. Ieškovas nurodė, kad siekia įgyti turto dalį, kurio rinkos vertė 210 320 Eur, nuo šios sumos yra sumokėjęs žyminį mokestį. Nesant byloje duomenų, kad dalinai rekonstruoto pastato rinkos vertė yra didesnė, teismas daro išvadą, kad ieškinio suma atitinka reikalaujamo turto vertę. Atsakovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas sumoje 4547,18 Eur dalinai tenkintinas, padarius išvadą, kad bylos apimtis nėra didelė, todėl atstovo darbo ir laiko sąnaudos, remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, galėjo būti ir mažesnės, nei nurodyta pateiktuose prašymo prieduose, todėl priteisiama suma mažinama iki 3000 Eur. Ieškovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestinas, nes jo reikalavimai bei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ iš ieškovo UAB „Liumeksis“ 3000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.