Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas nurodė, kad UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklauso: pastatas – kavinė – šašlykinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – kioskas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatai). Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra Pastatai, priklauso valstybei, (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypą UAB „Vilniaus parkai“ nuomoja pagal 2002 m. birželio 10 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 225NO1/2002-25625. 2008 m. kovo 26 d. Ieškovas ir atsakovas UAB „Liumeksis“ (toliau – Atsakovas) sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis). 2010 m. balandžio 1 d. ieškovas ir Atsakovas sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria šalys veikdamos 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tikslino Pastatų nuomos kainą laikotarpiui, kai bus atliekami minėtų Pastatų techninio projektavimo darbai ir/ar rekonstrukcijos (atstatymo) darbai ir po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo. Tai įrodo, kad Pastatai buvo išnuomoti atsakovui UAB „Liumeksis“. 2015 m. balandžio 8 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Liumeksis“ sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kuria Šalys susitarė dėl kiekvienai iš šalių nuosavybės teise atitenkančių (nuosavybės teise priklausančių) Pastatuose esančių patalpų (toliau – Patalpos) bei kitų, su Patalpų įregistravimu, jų valdymu, naudojimu, disponavimo po Patalpų rekonstrukcijos (atstatymo) darbų užbaigimo susijusių, veiksmų ir/ar sąlygų. Sutartis sudaryta UAB „Vilniaus parkai“ valdybos sprendimo pagrindu. Ieškovas prašo teismo pripažinti tarp ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ir atsakovo UAB „Liumeksis“ sudarytas 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartį ir ją papildančią 2015 m. balandžio 8 d. Sutartį negaliojančiomis tuo pagrindu, kad šalys, sudarydamos ginčijamas sutartis, nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos sandorių notarinės formos (Civilinio kodekso 1.74 straipsnis), todėl minėtos sutartys prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis) bei Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu laikomos negaliojančiomis.