Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-778-594/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-06-15Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-01-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-03-04Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-04-29Kauno apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2016-09-29Lietuvos apeliacinis teismas
  6. KasacijaNutartis · 2017-04-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. T-1885-946/2018Nutartis · 2018-09-07Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
1S-778-594/2018
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00449-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
J. M.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-778-594/2018Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00449-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. M. (Y. M., toliau – J. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 93-451 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. M. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2018 m. liepos 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-451 nutarta taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. liepos 30 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-451 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra prašymas atleisti jį nuo bausmės. Tai siekis, tęsiant bausmės atlikimą kitomis sąlygomis, kuo greičiau integruotis į visuomenę, tampant pilnateisiu jos nariu, gerbiančiu įstatymus. Pasak nuteistojo, jis jau yra atlikęs jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos būtiną laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl likusi jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtinio paleidimo netaikymui.

4.2. Skundu pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi iš naujo vertinti lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, kurios jau buvo įvertintos Komisijos nutarimu. Tokia teismo pozicija, pasak nuteistojo, nesuprantama, kadangi būtent Komisija betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta ir yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus. Tuo tarpu teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, jos darbą paverčia niekiniu, o nuteistasis, matydamas tokį teismo požiūrį, nebeturi motyvacijos elgtis tinkamai. Juo labiau, jog už tą patį nusikaltimą bausti asmenį du kartus, neleistina.

4.3. J. M. įsitikinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, teismo išvados – abstrakčios, teismo argumentai – nelogiški ir neatitinkantys nei Europos, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje, pasak nuteistojo, nėra nei vieno argumento, sudarančio pagrindą manyti, jog ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.2. Atlikus nuteistojo J. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 30 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

6.3. Šių duomenų kontekste atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

7. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. liepos 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli J. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo nusikaltimai bei aplinkybė, jog praeityje jis neapgalvojo savo elgesio pasekmių, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumu jo lygtinio paleidimo atveju. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

8. Kaip matyti iš nuosprendžio, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka nuteistasis, praeityje jis buvo teistas (duomenys neskelbtini), be kita ko, už iš esmės analogiškų nusikalstamų veiksmų atlikimą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriama labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Juo labiau, jog įvertinus praeityje J. M. buvusį teistumą, galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinio paleidimo institutas (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžio turinys), tačiau, įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino.

8.1. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia J. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė J. M. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis 2018 m. liepos 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriama kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl praeityje buvusių nuteistojo teistumų įvertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, negali būti vertinamas kaip dvigubas asmens baudžiamumas.

9. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo elgesys nebuvo tinkamai koreguojamas net ir jo bausmės atlikimo metu – per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausminėmis nuobaudomis už pataisos namuose egzistuojančių taisyklių pažeidimus jis buvo baustas du kartus, dar vieną kartą – apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinį kartą drausmine tvarka, už šiurkštaus pažeidimo padarymą – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, J. M. buvo baustas 2017 m. lapkričio 22 d. (nuobauda panaikinta 2018 m. birželio 1 d.), kas tik patvirtina, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme pastebima tik nuo 2017 m. lapkričio 22 d. Šios aplinkybės įvertinimas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino kontekste (bausmę atlieka nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d.) teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog J. M. elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir tai, kad visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, kadangi vien tik jų paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų J. M. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Nors pataisos namuose įvykdytų pažeidimų nuteistasis nepateisina, teigia, jog nori būti visuomenės dalimi ir laikytis nustatytos tvarkos bei elgesio taisyklių, tačiau aptartos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai kelia pagrįstų abejonių jo gebėjimu daugiau nenusikalsti. Juo labiau, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti mažinama J. M. koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 30 balų, iš jų tik 10 balų yra statiniai).

10. Abejonių tinkamu J. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei finansinės naudos gavimo motyvą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vos 11 klasių išsilavinimą, teigia, turintis staliaus ir buhalterio specialybes, tačiau iš esmės jokios darbinės patirties, būdamas laisvėje, neturėjo – laisvėje dirbo atsitiktinius darbus. Nepaisydamas šių aplinkybių, jokių pastangų siekdamas įgyti paklausią specialybę, padėsiančią jam resocializuotis išėjus į laisvę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, pataisos namuose jis nedėjo – nesimokė ir ilgai nedirbo. Negana to, 2016 m. gegužės 20 d. jis atsisakė administracijos siūlomo darbo, dėl ko buvo baustas drausmine nuobauda, kas neabejotinai patvirtina menką J. M. darbinę motyvaciją ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog šiuo metu jis dar nėra pasirengęs savo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10.1. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad 2018 m. sausio 9 d. jis buvo įdarbintas Valstybės įmonėje „M. A.“, kadangi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, toks J. M. apsisprendimas buvo sąlygotas ne tinkamos jo elgesio korekcijos pataisos namuose, bet noro būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Analogiškai vertintina ir informacija apie nuteistojo įdarbinimą jo lygtinio paleidimo atveju. Ši aplinkybė, įvertinus menką nuteistojo motyvaciją dirbti, jo nenorą užsitikrinti savo finansinio stabilumo savarankiškomis pastangomis, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo įdarbinimas analizuojamu atveju yra labiau formalus nei atskleidžiantis J. M. siekį savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dokumento, suteikiančio teisę jam būti ar gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nei galiojančios vizos, nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neturi, dėl ko, jis negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Be to, remiantis 2018 m. liepos 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), kur ir yra registruotas, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog vis dar išlieka aktuali nuteistojo gyvenamosios vietos, itin reikšmingos sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, problema.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – pataisos namuose už gerą elgesį jis buvo skatinamas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja Socialinio ugdymo centro visuomeniniuose renginiuose, pataisos namuose dirba, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus J. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. M. (Y. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė