Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. M. (Y. M.) gynėjo advokato Rimo Andrikio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2016 m. vasario 15 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kardomoji priemonė – suėmimas J. M. buvo pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2016 m. vasario 9 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu vėl gauta Kauno apygardos teisme.

J. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-485/2016 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad, žinodamas apie Alytaus apskrityje, Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnų seniūnijoje, netoli Ratnyčios gyvenvietės esančiame Balainės miške, įrengtą slėptuvę ir būdamas įsitikinęs, jog šioje slėptuvėje padėtas labai didelis kiekis narkotinės ir psichotropinių medžiagų: 193,391 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 7,381 g psichotropinės medžiagos AM-2201 ir psichotropinės medžiagos XLR-11, 2014 m. gegužės 25 d. 7.34 val. atvyko prie minėtos slėptuvės, turėdamas tikslą platinti, ir, paimdamas slėptuvėje esantį paketą, pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės bei psichotropinių medžiagų: 193,391 g narkotinės medžiagos – kanapų dervos, 7,381 g psichotropinės medžiagos AM-2201 ir psichotropinės medžiagos XLR-11 bei šį labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinių medžiagų neteisėtai gabeno nuo slėptuvės įrengimo vietos nenustatyta kryptimi, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi slėptuvėje buvusias narkotinę ir psichotropines medžiagas policijos pareigūnai jau anksčiau surado ir išėmė, o slėptuvės turinį pakeitė civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2014 m. rugpjūčio 21 d. J. M. laikinai sulaikytas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas Kauno apygardos teismo nutartimi, to paties teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi ir vėl Kauno apygardos teismo nutartimis tęsiamas.

Skundžiamoje nutartyje nurodymas, kad J. M. savo nusikalstama veika galbūt siekė gauti lėšų pragyvenimui, ji nebuvo atsitiktinė, buvo iš anksto suplanuota, galbūt savanaudiško ir konspiratyvaus pobūdžio, nėra nešališkas.

Bylos aplinkybės – nusikalstamos veikos stadija, pasekmės, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys – yra pakankami teigti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, J. M. taikant švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, kurį pasiruošusi sumokėti Lenkijoje gyvenanti kaltinamojo sesuo A. K..

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. gynėjo skundas atmetamas.

Skiriant J. M. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos J. M. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad J. M. galėjo pasikėsinti padaryti jam inkriminuojamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti įvykio vietos, asmens apžiūros protokoluose bei jų prieduose, specialisto išvadose, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas J. M. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

J. M. kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimų kategorijai, už kurią įstatymas numato išimtinai tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę (nuo dešimties iki penkiolikos metų). Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas J. M. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės, jog kaltinamasis yra Rusijos Federacijos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Gardine, Baltarusijos Respublikoje, yra nevedęs, taigi nesaistomas jokių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, t. y. Lietuvoje nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Tokių ryšių skunde nenurodė ir kaltinamojo gynėjas, be pagrindo teigęs, kad ši aplinkybė nėra svarbi kardomajai priemonei parinkti.

Atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamojo sesuo gyvena Lenkijos Respublikoje, anksčiau kaltinamasis buvo teistas Baltarusijos Respublikoje už analogišką nusikalstamą veiką. Aukštesniojo teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios itin griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis J. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad J. M. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią jis galbūt pasikėsino padaryti, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, bet ir tai, kad jis galbūt pasikėsino padaryti nusikaltimą, kuris yra neatsitiktinis, iš anksto planuotas, susijęs su narkotinės ir psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu, gabenimu, galbūt siekiant pelnytis iš šios nusikalstamos veikos, kuri gali sukelti itin neigiamas pasekmes jas įsigyjantiems asmenims. J. M. anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką Baltarusijos Respublikoje, o tai rodo jo akivaizdų polinkį nusikalsti. Šios aplinkybės buvo minėtos ir ankstesnėse teismų nutartyse, sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, nutarčių pagrįstumo.

Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių J. M. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje J. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario 9 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu.

J. M. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatyto maksimalaus griežčiausios kardomosios priemonės taikymo termino.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau aptariamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus nusikaltimo, kurį pasikėsinęs padaryti J. M. kaltinamas, pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, iš jų ir skunde minimu 10 000 Eur užstatu, nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Nurodytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. M. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai, kodėl netikslinga griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam J. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.