Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui I. M. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė I. S. pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo I. M. nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 450 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, paskiriant nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną I. S., ir 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. už 36 mėnesių laikotarpį, paskiriant nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną I. S., taip pat priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais argumentais:

1.1. gyvenant nesusituokus su atsakovu gimė sūnus A. M., (duomenys neskelbtini) metais atsakovas, gimus sūnui, išėjo iš namų ir negrįžo, o šalys visą laiką gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio. Atsakovas su sūnumi nebendrauja, joki ryšio nepalaiko ir sūnui neteikia jokio materialinio išlaikymo. Nuo pat gimimo sūnumi rūpinasi ieškovė, sūnus gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini)., ieškovės sugyventiniam priklausančiame name, prie kurio išlaidų prisideda ir ieškovė;

1.2. ieškovė dirba individualiai (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamas nėra didelės (vidurkis per mėnesį 1000 - 2000 eurų) ir stabilios tam, kad galėtų išlaikyti save ir sūnų, kurio poreikiai didėja. Kadangi atsakovas neteikia jokio išlaikymo, turėtų būti priteisiamas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iš vaiko tėvo;

1.3. atsakovas nebendrauja su sūnumi, jo poreikiais nesirūpina, nuo rūpinimosi sūnaus gerove ir jo auklėjimo yra visiškai nusišalinęs. Nuo sūnaus gimimo iki šio ieškinio pateikimo momento jau praėjo 16 metų, tačiau per šį laikotarpį atsakovas sūnaus išlaikymui neskyrė jokio išlaikymo, nė karto nepasveikino gimtadienio, švenčių proga ir per 16 metų tik pora kartų susitiko su sūnumi ir padovanojo mažareikšmes dovanas. Sūnus turi specialiųjų poreikių – nustatyti kalbos, balso tikai, sezoninis alerginis rinitas, nervų sistemos problemos ir kt., todėl akivaizdu, kad vaiko poreikiams būtina skirti daugiau lėšų.

1.4. ieškovė su sūnumi A.gyvena kito sūnaus tėvo už būsto kreditą įsigytame name, prisideda prie šio būsto išlaikymo ir kitų paslaugų kiekvieną mėnesį. Ieškovė patiria išlaidas vaiko poreikiams - maistui, vaistams, higienos prekėms, aprangai, lavinimui, išlaidas vaiko poilsiui ir sveikatai. Kadangi sūnus vis dar auga, jo gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms vidutiniškai per mėnesį reikia daugiau nei įprastai kiekvienam vaikui, kadangi jis dažnai serga peršalimo ligomis, su sūnumi lankosi pas įvairius specialistus, tarp jų prasidėjus paauglystei lankosi ir pas endokrinologą dėl sulėtėjusio augimo ir brendimo. Įvertinus įprastus būtinus sūnaus poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 800 Eur per mėnesį, todėl priteistina periodinė išlaikymo suma iš atsakovo sudaro 450 Eur.

1.5. ieškovės turimais nepatvirtintais duomenimis atsakovas (vaiko tėvas) turi objektyvias galimybes teikti išlaikymą savo vaikui tokio dydžio, kuris leistų užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas Nors ieškovė nežino tikslių atsakovo gaunamų pajamų, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, bei užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Nėra ginčo, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, ji rūpinasi nepilnamečio kasdiene priežiūra ir jo poreikių tenkinimu, todėl ieškovei tenka didesnė našta dėl sūnaus poreikių tenkinimo;

1.6. kadangi atsakovas vaiko išlaikymui nuo gimimo nėra skyręs jokio išlaikymo, iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už 3 metų (36 mėnesių) laikotarpį (300 Eur x 36 = 10.800 Eur, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio d. iki kreipimosi į teismą dienos.

2. Atsakovas I. M. atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutiktų mokėti 275 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą sūnaus išlaikymui, bei 7200 eurų įsiskolinimą, kadangi šiuo metu gauna tik minimalų atlyginimą, 275 Eur išlaikymą moka ir kitam vaikui.

3. Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad skyriui šeima dėl vaiko teisių ar geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, nebuvo taikoma atvejo vadyba bei socialinės paslaugos. Vaikui sukurtos tinkamos gyvenimo sąlygos, gyvena naujos statybos name, namuose yra visi patogumai, apyvokos daiktai, nepilnametis turi savo atskirą kambarį, apstatytą baldais. Vaikui sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos jo vystymuisi, namuose švaru ir tvarkinga. Skyrius nurodė, kad atsakovas pokalbio metu nurodė nesutinkantis su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo dydžio, kadangi pagal šiuo metu gaunamų pajamų dydį jo negalės teikti. Atsakovo pajamos yra minimalios, teikia išlaikymą kitai dukrai po 275 Eur, taip pat turi 24 000 Eur skolą. Atsakovo teigimu, šiuo metu sūnui išlaikymo neteikia, kadangi motina nenorėjo, jog tėvas su sūnumi bendrautų, taip pat nereikalavo išlaikymo dydžio, tačiau pradėjus gyventi skyriumi maždaug 6-7 metus teikė išlaikymą vaikui savo nuožiūra. Šiuo metu su vaiku nebendrauja, paskutinį kartą bendravo prieš porą metų, buvo pasiėmęs sūnų pas save į namus. Išklausęs nepilnamečio nuomonės skyrius nurodė, kad vaikas mokosi 10-oje klasėje, mokslai sekasi vidutiniškai, turi draugų mokykloje, patyčių nepatiria. Nurodė, kad su mama santykiai yra geri, jie nesipyksta, drabužius, visu reikiamus daiktus jam perka mama, o su tėvu nebendrauja, jį yra matęs tik kelis kartus. Skyriaus nuomone, ieškovė pagal galimybes stengiasi užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. Nurodė, kad Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis ieškovė vykdo individualią veiklą, jos pajamos nestabilios per mėnesį gali būti nuo 1000 Eur iki 2000 Eur, neįgalumas jai nėra nustatytas. Atsakovui taip pat neįgalumas nenustatytas, Sodros duomenimis atsakovas dirba pagal darbo sutartį pas M. M., kuri vykdo individualią veiklą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo teigimu, jo pajamos per mėnesį apie 800 Eur į rankas. Skyriaus nuomone, vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, ieškovei ir taip tenka didesnė sūnaus A. M. priežiūros ir rūpinimosi juo našta, todėl, Skyriaus vertinimu, siūlytinas atsakovo išlaikymo dydis 275 Eur per mėnesį yra nepakankamas tenkinti vaiko įgimtus ir įgytus poreikius ir prieštarauja geriausiems vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) priteisė iš atsakovo I. M. nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui 330 Eur periodinę išmoką kas mėnesį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki pilnametystės ir 10 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskirdamas ieškovę I. S. nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 2) priteisė iš atsakovo 442 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

5. Teismas sprendė, kad ieškovės, atsakovo paaiškinimai, teikiančios išvadą byloje institucijos išvadoje išdėstyta pozicija pagrindžia, jog atsakovas tinkamai nesirūpina savo nepilnamečio vaiko išlaikymu.

6. Teismas pažymėjo, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Kadangi atsakovas nevykdo savo pareigos tinkamai, šiuo metu gauna minimalų atlyginimą ir moka išlaikymą kitam vaikui, sprendė iš atsakovo priteisti 330 eurų išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 1 d. iki pilnametystės ir 10 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovas I. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo, prašydamas pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistas 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir priteisti 7 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už tris metus teismas skaičiavo kiekvieną mėnesį po 300 Eur, o ne po 200 Eur kaip prašė atsakovas. Šiuo aspektu sprendimas nemotyvuotas, nepasisakyta dėl to, jog priteista ieškovės prašoma suma, o ne ta suma, su kuria sutiko atsakovas;

7.2. skaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas neatsižvelgiant į tai, kad prieš du metus buvo mažesnė infliacija, pragyvenimas, buvo mažesnės maisto bei kitų prekių bei paslaugų kainos;

7.3. priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, turimą išlaikytinį. Atsakovo darbo užmokestis yra minimalus, ieškovės turtinė padėtis nėra blogesnė už atsakovo turtinę padėtį, juolab kad dirba ir gauna didesnes pajamas. Neįvertino teismas ir atsakovo mokamo išlaikymo kitam vaikui, kad atsakovas neturi jokio brangaus turto.

8. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad:

8.1. priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje ieškovės pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, atsakovo patvirtinimą, jog nevykdo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas nenurodo jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą. Todėl atsakovo argumentai, jog priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas nemotyvavo, nepagrįsti;

8.2. bylos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieškovė viena teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo jo gimimo, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos, atsirado teisė reikalauti vykdyti pareigą teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Su atsakovu ne kartą buvo tartasi dėl jo pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, tačiau atsakovas savo pareigos nevykdė, nesirūpino vaiko sveikata, svarbiausiais buitiniais poreikiais, auklėjimu, neprižiūrėjo ir nebendravo;

8.3. išlaikymo įsiskolinimas atsiradęs dėl to, kad atsakovas apskritai neteikė išlaikymo. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas priteisė teisingą išlaikymo įsiskolinimo dydį, kuris nustatytas pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Tuo tarpu nepritardamas išlaikymo įsiskolinimo dydžiui atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo turtinę padėtį 2021 m. – 2023 m., nepaneigė pagrįstų teismo išlaidų. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotas pagal orientacinę kriterijų – tuo metu buvusį minimalų atlyginimą, kurio prašoma priteisti suma nesiekė;

8.4. ieškovė teikia iš antstolio gautus naujus rašytinius įrodymus apie atsakovo darbą dvejose darbovietėse, kurie buvo gauti tik pateikus vykdymui teismo išduotą vykdomąjį raštą. Šiuos rašytinius įrodymus prašoma apeliacinės instancijos teismą prijungti prie bylos, kadangi jie pagrindžia atsakovo galimybes mokėti priteistą išlaikymo įsiskolinimą bei jo nesąžiningumą, siekiant nuslėpti duomenis apie tai, jog atsakovas dirba dvejose darbovietėse.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalies, kurias priteistas nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė papildomą rašytinį įrodymą – antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2024 m. liepos 30 d. raštą dėl informacijos pateikimo. Ieškovė prašo prijungti teikiamą įrodymą, nurodydama, kad jis pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas dirba dvejose darbovietėse ir nesąžiningai siekia sumažinti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nurodo, kad šį teikiamą rašytinį įrodymą gavo tik pateikusi vykdyti antstolei vykdomąjį raštą.

12. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas įrodymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus jo turinį, yra susijęs su sprendžiamo klausimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimu, informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymo turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje konkrečioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. pateikti duomenys atitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu reikalavimus. Šių duomenų pateikimo poreikis kilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, teikiami duomenys apie apelianto darbo santykius. Dėl to apeliacinės instancijos teismui teikiamas papildomas įrodymas – antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2024 m. liepos 30 d. raštas dėl informacijos pateikimo priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant nesusituokus gimė (duomenys neskelbtini)sūnus A. M..

15. Byloje pateikta nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei duomenys iš SODRA duomenų bazės pagrindžia, jog ieškovė verčiasi individualia (duomenys neskelbtini) veikla, nurodo, kad pajamas per mėnesį sudaro 1000-2000 Eur. Duomenys iš SODRA duomenų bazės (2024 m. vasario 2 d.) pagrindžia, jog atsakovas vykdo individualią veiklą bei dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), UAB. Šalys nekilnojamojo turto neturi. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12175-1156/2023 pagrindu atsakovui priteistas 275 Eur periodinis išlaikymas kitam nepilnamečiam vaikui.

16. Šalių vaikas 2023-2024 metais mokėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos IIC gimnazinėje klasėje. Ieškovė nurodė, kad su nepilnamečiu vaiku gyvena kito nepilnamečio sūnaus tėvui priklausančiame naujos statybos name. Nurodė, kad sūnus auga, turi sveikatos problemų, dėl ko reikalingas lankymasis pas gydytojus, įvairūs tyrimai ir reikalinga daugiau nei įprastai lėšų per mėnesį vaiko išlaikymui.

17. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti periodinėmis išmokomis po 450 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės ir 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. už 36 mėnesių laikotarpį. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus ir priteisus iš atsakovo vaikui 330 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, bei priteisus iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą, iš viso 10 800 Eur, atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio: priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 7 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas nevykdė pareigos teikti išlaikymą, priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos.

19. Apeliantas iš dalies nesutinka su teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu – apelianto nuomone, teismas nemotyvuotai išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo kiekvieną mėnesį po 300 Eur, o ne po 200 Eur, kaip prašė atsakovas, taip skaičiuojant išlaikymą neatsižvelgta į prieš du metus buvusį pragyvenimo lygį, atsakovo turtinę padėtį bei turimą išlaikytinį. Dėl to apeliaciniu skundu prašoma sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 7 500 Eur dydžio.

20. Apeliantas visų pirma argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur per mėnesį, kad nėra pagrįsta ir teisinga skaičiuoti būtent po 300 Eur per mėnesį išlaikymą dėl buvusios mažesnės infliacijos bei pragyvenimo lygio.

21. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

22. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

23. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

24. Nors apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 300 Eur per mėnesį, o ne po 200 Eur per mėnesį, kaip prašo skaičiuoti atsakovas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog nėra teisinga ir pagrįsta ankstesniais laikotarpiais vaiko išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 300 Eur per mėnesį, kadangi atsakovas apskritai nevykdė pareigos teikti išlaikymą vaikui (tai pagrindžia ir pateiktas į bylą susirašinėjimas), neprisidėjo net iš dalies pagal tuo metu buvusias galimybes prie vaiko išlaikymo, nurodydamas niekuo nepateisinamas priežastis (pvz. galvoja, kaip užsidirbti, nėra gavęs pinigų ir pan.), nors ieškovė nurodydavo atsakovui, kad neturi pakankamai pinigų nupirkti vaikui maisto, reikiamų vaistų.

25. Kita vertus, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, orientacinis dydis nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti sietinas su minimaliu darbo užmokesčiu, tačiau tai nepaneigia būtinybės įvertinti kiekvieną individualią situaciją, individualius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius 2020 m. buvo 447,23 Eur (neatskaičius mokesčių – 607 Eur); nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 468,41 Eur (neatskaičius mokesčių 642 Eur), nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 549,65 Eur (neatskaičius mokesčių – 730 Eur), nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. buvo 633,20 Eur (neatskaičius mokesčių – 840 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (neatskaičius mokesčių – 924 Eur).

26. Taigi, nors tam tikrais periodais pagal orientaciniu laikytiną minimalų darbo užmokestį atsakovui tekusi dalis prisidėti prie išlaikymo ir nebūtų siekusi 300 Eur, tačiau, kaip jau minėta, toks skaičiavimas yra tik orientacinis, tai užtikrintų tik būtinuosius vaiko poreikius, kai tuo tarpu vaikas buvo paauglys, turėjo sveikatos problemų, dėl ko buvo reikalingos didesnės nei minimalios išlaikymo išlaidos (tai patvirtina ir ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakovu, nurodant, jog vaistams, vitaminams, maistui, drabužiams nepakanka pinigų ir prašoma atsakovo prisidėti). Todėl atsižvelgiant į vaiko mokyklinį amžių, poreikius, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu Lietuvoje buvusį kainų lygį, vertintina, jog teismo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nustatytas 300 Eur dydžio šalių vaikui išlaikyti atsakovo teikiamo išlaikymo dydis yra pagrįstas, protingas, adekvatus vaiko poreikiams. Pažymėtina, kad šiuo atveju, įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. priteisto išlaikymo dydis neviršijo orientacinio MMA. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo nustatytas nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalingas išlaikymo dydis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. MMA viršijo nežymiai, kai tuo tarpu nuo 2023 m. sausio 1 d. jau nesiekė MMA. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, nepilnametis vaikas turėjo sveikatos problemų, nurodyta, kad jam nustatyti specialūs poreikiai. Atsakovas šių išlaidų neginčijo, neįrodinėjo, kad prisidėjo prie išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Taigi, vertintina, kad ieškovė pagrindė prašomo priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu dydį.

27. Atmestinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus apeliacinio skundo argumentas, jog teismo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu priteisto išlaikymo vaikams dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Atsakovas įrodymų, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu jis dėl turtinės padėties neturėjo galimybių teikti nepilnamečiam sūnui 300 Eur dydžio mėnesio išlaikymą, nepateikė, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad minėtu laikotarpiu neturėjo galimybės pagerinti savo turtinę padėtį (CPK 178, 185 straipsniai). Net jei ieškovės turtinė padėtis įsiskolinimo laikotarpiu nebuvo blogesnė už atsakovo, tai savaime nesudaro pagrindo sumažinti įsiskolinimo dydžio, o priešingai, atsakovas turi pareigą prisidėti tokiu išlaikymo dydžiu, jog būtų patenkinti bent būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai. Taip pat neturi pagrįstumo ir apelianto argumentas dėl kitam išlaikytiniui teikiamo išlaikymo, kadangi atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, šios pareigos negali paneigti kitam išlaikytiniui mokamas išlaikymas. Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta, byloje nėra duomenų, jog atsakovas negalėjo pagerinti savo turtinės padėties ar kad negalėjo abiems nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymo, juolab kad ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas atlieka darbo funkcijas dviejose darbovietėse.

28. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas prašo sumažinti teismo iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 200 Eur per mėnesį, t. y. išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu prašo nustatyti mažesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindė ir nepateikė ją patvirtinančių įrodymų. Be to, konstatuojama, kad atsakovo nurodomas mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga išlaikymas neatitinka šalių nepilnamečio vaiko interesų, nes yra akivaizdžiai per mažas, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisę gauti tinkamą jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu apeliantui turėtų būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas po 200 Eur per mėnesį, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys šalių nepilnamečio vaiko interesams gauti tinkamą jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.

29. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių vaikas gyveno su ieškove, todėl būtent ieškovė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu tenkino visus vaiko poreikius. Taigi būtent ieškovei teko visa rūpinimosi vaiku našta, kas taip pat vertinama sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrinant nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas dėl jos atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovo apeliacinio skundo.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.