Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. V. ir R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – S. M., VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimusios pareiškėjos K. V. ir (duomenys neskelbtini) gimusio pareiškėjo R. S. tėvas yra V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarės Loretos Beresnevičienės (duomenys neskelbtini) išduoto liudijimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirus V. S., pareiškimo dėl jo palikimo priėmimo Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarui niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjų senelė L. S., savo mirties dieną buvo santuokoje su pareiškėjų seneliu V. S. Santuokos metu L. ir V. S. susilaukė dviejų vaikų – dukros S. (S.) M. ir sūnaus V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Iš Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarės Loretos Beresnevičienės 2023 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusios L. S. palikimą pagal įstatymą priėmė S. M. ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas nebuvo išduotas. Tik pateikę notarei prašymus priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jų senelio V. S. palikimui, pareiškėjai sužinojo, kad mirusio jų tėvo palikimą sudaro teisė į jo motinos, pareiškėjų senelės L. S., palikimo dalį, į kurią paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjų senelio V. S. vardu yra įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas turtas įgytas santuokos metu, laikytina, kad šis turas pareiškėjų senelių L. S. ir V. S. jiems gyviems esant buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjų tėvas po savo motinos L. S. mirties priėmė jos palikimą paduodamas pareiškimą notarui, todėl jis turėjo teisę į dali palikimą sudarančio turto.

Pareiškėjai dėl savo tėvo palikimo priėmimo laiku nesikreipė į notarų biurą dėl to, kad neturėjo jokių duomenų apie jo palikimą. Pareiškėjų tėvai išsituokę (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos problemų pareiškėjų tėvas gyveno kartu su savo tėvais, visais klausimais jį atstovaudavo jo tėvas, pareiškėjų senelis, kuris tvirtino, kad jo sūnus jokio turto neturi. Todėl pareiškėjai neturėjo galimybių žinoti, kad po jų tėvo mirties liko palikimas, kurį reikia priimti. Kaip nurodė pareiškėjai, tėvui mirus buvo labai jauni, jokios gyvenimiškos ir teisinės patirties neturėjo, be to, visus jų tėvo finansinius reikalus, tiek ir jo laidotuvių reikalus tvarkė būtent jo tėvas, pareiškėjų senelis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Palikėjo vaikai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldi kaip pirmos eilės įpėdiniai, tai reiškia, kad vaikui trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nagrinėjamu atveju nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.). Pažymėtina, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatymų reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjai laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareiškėjų nurodytos aplinkybės vertintinos jų interesais, todėl laikytina, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti jų (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.