Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4506-281/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-06-29
Bylos Nr.: I-4506-281/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03659-2014-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rytis Krasauskas, Jūra Marija Strumskienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas: J. L.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Advokatai: Vytautas Savčiukas

Kategorijos

6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-4506-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03659-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui J. L., pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Savčiukui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Nijolei Ramansevičienei, vertėjai Agatai Voinič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. L. 2014-07-31 pateikė teismui skundą, kurį patikslino 2014-08-26, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2014-03-13 sprendimą Nr.PE SPI-8145 dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. L.; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-06-03 sprendimą Nr. PE.SPI-15812 dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. L.; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-07-04 sprendimą Nr. PE.SPI-19049 dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. L.; 4) panaikinti VSDFV 2014-07-14 sprendimą Nr. (6.5)I-6156 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos“; 5) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjo senatvės stažą įskaitant pareiškėjo mokymosi laikotarpį nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 TSRS VRM Volgogrado aukštojoje tardymo mokykloje (toliau – ir Mokykla); 6) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį nuo 2014-03-13 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, 1 000 Lt neturtinę žalą; 8) priteisti pareiškėjui iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-9, 33-43).

Pagrįsdamas skundo reikalavimus paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriui 2014-02-03 pateikė prašymą skirti senatvės pensiją ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 mokėsi TSRS VRM Volgogrado aukštojoje tardymo mokykloje, tačiau atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamais sprendimais nepagrįstai į senatvės pensijos stažą neįskaitė mokymosi Mokykloje laikotarpio. Teigia, kad tiek atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV, atitinkamai nagrinėdami pareiškėjo 2014-02-03 prašymą ir 2014-06-16 prašymą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23, 25, 31, 36, 42 str. reikalavimus, nes pareiškėjas per 20 d. negavo atsakymų į šiuos prašymus. Be to, minėti viešojo administravimo subjektai, priimdami ginčijamus sprendimus, siekė suklaidinti pareiškėją, kaip nepakankamai teisiškai išprususį ir gerai nemokantį lietuvių kalbos asmenį, nes nei viename iš priimtų sprendimų nebuvo panaikinti ankstesni sprendimai, be to, pareiškėjas negavo VSDFV atsakymo į jo 2014-06-16 prašymą. Ginčijamas pareiškėjo stažo senatvės pensijai apskaičiuoti laikotarpis yra įgytas iki 2005-01-01, todėl jis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 54 str. nuostatomis (šiuo atveju aktualus Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 5 p.). Iki 1991-06-01 asmens stažui prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau - ir Nuostatai), nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 4 p. nuostatas tik mokymosi iki 1995-01-01 laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) prilyginamas asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Kitokie mokymosi laikotarpiai Pensijų įstatyme nenurodyti. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p., Nuostatų 17 p. ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 pareiškėjas buvo nukreiptas mokytis į Mokyklą kursantu, pareiškėjo tarnybos teisiniai santykiai nenutrūko (jis nebuvo atleistas iš vidaus reikalų sistemos ir mokymosi laikotarpiu faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje), iki 1976 m. jam buvo suteiktas aukštesnis (leitenanto) laipsnis, visą laikotarpį jam buvo mokama 70 rublių pagrindinė atlyginimo dalis už tarnybą, jis buvo draudžiamas valstybės pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, kaip tarnaujantis asmuo, ir iš karto jis dirbo Vilniuje VRS sistemoje, šiuo atveju yra teisinis pagrindas įskaityti į stažą senatvės pensijai gauti pareiškėjo mokymosi Mokykloje laikotarpį nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24. Be to, pareiškėjui už tarnybą vidaus reikalų sistemoje buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, o minėtas mokymosi laikotarpis yra įskaitomas į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti pagal Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, todėl yra pagrindas šį laikotarpį įskaityti ir į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti. Pareiškėjas pažymi siekiantis ne kad jo mokymosi Mokykloje laikas būtų pripažintas mokymosi laiku Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 4 p. prasme, o kad šį laikotarpį VSDFV Vilniaus skyrius, skaičiuodamas pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, vertintų kaip faktinės vidaus reikalų tarnybos laiką ir Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 5 p. pagrindu įtrauktų jį į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpį. Pažymi, kad jo mokymosi Mokykloje laikas yra specifinis dėl to, jog jis mokėsi įstaigoje, kur kartu atliko ir vidaus tarnybos pareigūno funkcijas bei kuri vidaus reikalų tarnybos eigoje suteikė jam ir atitinkamą vidaus tarnybos laipsnį. Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų - socialinio draudimo knygelės, tarnybos lapo ir kt., kurie atitinka Nuostatų 23 p. reikalavimus ir patvirtina, kad pareiškėjo mokymosi Mokykloje laikotarpiu jis faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, todėl šis laikotarpis, remiantis Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 5 p., turi būti traktuojamas kaip sudedamoji pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio dalis. Teigia, kad tokią jo poziciją patvirtina ir mokymosi Mokykloje metu galiojęs teisinis reguliavimas, t. y. TSRS vidaus reikalų ministro 1973-11-15 įsakymas Nr. 350, kuris TSRS VRM mokymosi įstaigų klausytojus prilygino vidaus reikalų sistemos darbuotojams, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota analogiškų bylų nagrinėjimo praktika (2010-12-16 sprendimas adm. b. Nr. A502-1643/2010, 2012-03-01 nutartis adm. b. Nr.A-502-189-12, 2012-03-01 nutartis adm. b. Nr. IK-2084-815/2011, 2008-04-25 nutartis adm. b. Nr.1-245-386/2008, 2011-04-21 nutartis adm. b. Nr. IK-1768-602/2011, 2011-04-18 nutartis adm. b. Nr.IK-1903-171/2011, 2011-05-02 nutartis adm. b. Nr. A502-1038/2011, 2010-08-23 nutartis adm. b. Nr. A146-1105/2010, 2012-02-02 nutartis adm. b. Nr. IK-3488-142/2011, 2010-08-23 nutartis adm. b. Nr. A146-1105/2010, 2010-08-23 nutartis adm. b. Nr.A-502-885-10). Pareiškėjas mano, kad tam tikri santykiai, reguliuojami vienu įstatymu, tačiau kitame įstatyme nustatytu reglamentavimu tam prieštaraujant, gali būti pakankamas pagrindas tokį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Nurodo, kad Pensijų įstatymo 55 str. 1 d. 4 p. įtvirtintas teisinis reguliavimas sumažina jo senatvės pensiją, kuri buvo paskirta pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą. Teigia, kad dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų - priimtų sprendimų ir veiksmų, atliktų vykdant tarnybines funkcijas, dėl kurių buvo neteisėtai sumažintas pareiškėjo tarnybos stažas ir neišmokėta pareiškėjui priklausanti senatvės pensijos dalis, pareiškėjas patyrė žalą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad sumažinus tarnybos stažą ir mokant sumažintą senatvės pensiją, yra pažeidžiama jo garbė ir orumas. Dėl to, pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, pablogėjo jo sveikatos būklė, o neturint piniginių lėšų, sumažėjo bendravimo galimybės su giminėmis, draugais, kaimynais. Kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus padaryti neteisėti veiksmai buvo itin intensyvūs ir ilgalaikiai, patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 1 000 Lt.

Teismo posėdyje pareiškėjas atsisakė patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį nuo 2014-03-13 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitus skundo reikalavimus prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimuose į patikslintą skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 82-85, 164-165).

Paaiškino, kad patikrinus pareiškėjo kartu su 2014-02-03 prašymu skirti senatvės pensiją pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad pateiktuose dokumentuose yra netikslumų. Siekiant pašalinti aptiktus netikslumus buvo išsiųsti paklausimai UAB „Šilutės melioracija", Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvui, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriui ir VSDFV Užsienio išmokų tarnybai. Gavus dalį prašomos pateikti informacijos ir atsižvelgus į tai, kad kitos informacijos pateikimas gali užtrukti, buvo nutarta skirti pareiškėjui senatvės pensiją pagal turimus dokumentus. VSDFV Vilniaus skyrius 2014-03-13 sprendimu Nr. PE-SP1-8145 pareiškėjui nuo 2014-03-09 paskyrė 576,43 Lt dydžio senatvės pensiją ir 2014-03-17 raštu Nr. (10.1-02) 3-32010 informavo apie senatvės pensijos paskyrimą. Kadangi buvo atliekamas pareiškėjo darbo laikotarpių tikslinimas ir patikslinti dokumentai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo buvo gauti 2014-02-26, o iš UAB „Šilutės melioracija" gauti 2014-02-28, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-03-13 sprendimas priimtas nepažeidžiant Nuostatų 69 punkto reikalavimų. Gavęs kitus papildomus dokumentus, VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. PE-SP1-12462 ir 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. PE-SP1- 15812 pareiškėjui skyrė senatvės pensiją pagal turimus patikslintus duomenis. Dar kartą patikrinus pareiškėjo senatvės pensijos bylos dokumentus, buvo nustatyta, kad nepagrįstai į stažo apskaičiavimą neįvertintas laikotarpis nuo 1976-07-25 iki 1976-08-26, kai baigus VRM aukštąją tardymo mokyklą pareiškėjui buvo suteiktos eilinės atostogos. Įvertinęs minėtą laikotarpį, VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. PE-SP1-19049 pareiškėjui nuo 2014-03-09 paskyrė 632,10 Lt dydžio senatvės pensiją. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, t. y. diplomą ir tarnybos lapo kopiją, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 pareiškėjas mokėsi VRM aukštojoje tardymo mokykloje (buvo šios mokyklos klausytoju) ir baigus mokyklą, iki 1976-08-26 jam buvo suteiktos eilinės atostogos, o nuo 1976-08-27 buvo paskirtas į inžinieriaus pareigas Vilniaus vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos Valstybinėje autoinspekcijoje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Nuostatų 19¹ punktu, VSDFV Vilniaus skyrius neprilygino stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu laikotarpio nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24, kai pareiškėjas buvo VRM aukštosios tardymo mokyklos klausytoju. Atsakovo teigimu, aplinkybė, jog mokymosi Mokykloje laikotarpis yra įskaitomas į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra pagrindas mokymosi laikotarpį įskaityti į stažą, skiriant valstybinės socialinio draudimo pensijas, nes stažas valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti apskaičiuojamas ir valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdant įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartys draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Kadangi VSDFV Vilniaus skyrius, skirdamas pareiškėjui senatvės pensiją, tinkamai taikė Pensijų įstatymo ir Nuostatų reikalavimus, teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui iš VSDFV Vilniaus skyriaus neturtinę žalą nėra.

Teismo posėdyje atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė patikslinto skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 105-107).

Paaiškino, kad nuo 2011-07-17 įsigaliojo Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 836, kuriuo Nuostatai papildyti nauju 19¹ punktu, numatančiu, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 buvo Mokyklos klausytoju, baigus Mokyklą, iki 1976-08-26 jam buvo suteiktos atostogos, o į Vidaus reikalų valdybos Valstybinės autoinspekcijos inžinieriaus pareigas jis buvo paskirtas tik nuo 1976-08-27. Pareiškėjas senatvės pensijos amžių sukako 2014-03-09 ir nuo šios dienos įgijo teisę į senatvės pensiją. Ginčijami sprendimai priimti remiantis pareiškėjo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metu galiojusiomis teisės normomis - Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 4 dalimi ir Nuostatų 19¹ punktu, todėl jais teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta senatvės pensija nuo 2014-03-09 neatsižvelgiant į 1972-09-10 - 1976-07-24 laikotarpį, kuriuo jis buvo Mokyklos klausytoju. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negavo VSDFV sprendimo ir kad VSDFV jo 2014-06-16 prašymo tinkamai neišnagrinėjo, yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjo skunde minimi LVAT sprendimai (2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Al46-1105/2010, 2010 m. gruodžiui 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1643/2012, 2011 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011, 2012 m. vasario 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-329/2012, 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-189/2012 ir kt.) dėl mokymosi aukštosiose ir specialiosiose vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitose mokyklose laikotarpių prilyginimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, buvo priimti iki Nuostatų 19¹ punkto įsigaliojimo, t. y. esant kitokiam teisiniam reglamentavimui, todėl nagrinėjant ginčą šioje byloje netaikytini. Skundo reikalavimą įskaityti į stažą senatvės pensijai mokymosi Mokykloje laikotarpį nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 pareiškėjas nepagrįstai grindžia tuo, kad šis mokymosi laikotarpis įskaitomas į stažą skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Aplinkybė, kad mokymosi laikotarpiai yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra ir negali būti pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas ir valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Kadangi pareiškėjui senatvės pensija pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus paskirta ir mokama teisėtai ir pagrįstai, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmai bei ginčijami sprendimai laikytini teisėtais. Nesant būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo, pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės (dėl nuo 2014-03-13 negautos pensijos dalies) ir neturtinės žalos (1 000 Lt) atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinis ginčas kilo dėl stažo, reikalingo senatvės pensijai pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus gauti, apskaičiavimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui 2014-02-03 padavė prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo ir kartu su šiuo prašymu pateikė pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas įrodančius dokumentus, tarp jų – 1976 m. liepos 27 d. pareiškėjui išduotą diplomą B-I Nr. 065890, patvirtinantį, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 mokėsi TSRS VRM Volgogrado aukštojoje tardymo mokykloje ir baigus šią mokyklą jam suteikta juristo kvalifikacija (toliau – ir Diplomas) ir Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento pareiškėjui išduoto tarnybos lapo (toliau – ir Tarnybos lapas) kopiją, kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 pareiškėjas mokėsi VRM aukštojoje tardymo mokykloje (b. l.18-22, 86-88).

VSDFV Vilniaus skyrius, patikrinęs pareiškėjo kartu su 2014-02-03 prašymu pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad darbo knygelės įrašuose yra netikslumų, išsiuntė paklausimus UAB „Šilutės melioracija" dėl stažo patikslinimo laikotarpiu nuo 1967-07-07 iki 1967-08-02 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvui dėl stažo patikslinimo laikotarpiu nuo 1971-12-14 iki 1972-07-10, taip pat 2014-02-14 raštu Nr. (10.55-02) 3-19989 kreipėsi į Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyrių su prašymu tarpininkauti gaunant iš Baltarusijos Respublikos pažymą apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 1990-08-07 iki 1991-08-23 ir kreipėsi į VSDFV Užsienio išmokų tarnybą su prašymu tarpininkauti patvirtinant pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikoje laikotarpį nuo 1991-06-01 iki 1991-08-23 (b. l. 82-85). VSDFV Vilniaus skyriuje 2014-02-26 gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2014-02-21 pažyma Nr. A101-1402/14 (2.5.1.9- PD1), UAB „Šilutės melioracija" 2014-02-25 darbo stažo pažymėjimas Nr. 31 apie pareiškėjo darbo laikotarpius gautas 2014-02-28 (b. l. 100, 101). VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pažymų apie draudžiamąsias pajamas gavimas iš Baltarusijos Respublikos bei tarnybos Baltarusijos Respublikoje laikotarpių patvirtinimas gali užtrukti, nutarė skirti pareiškėjui senatvės pensiją pagal turimus dokumentus ir 2014 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. PE-SP1-8145 pareiškėjui nuo 2014-03-09 paskyrė 576, 43 Lt dydžio senatvės pensiją (b. l. 24, 82-85, 89). Apie minėto sprendimo priėmimą ir aplinkybę, kad dėl atliekamo duomenų tikslinimo pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavime neįvertintas tarnybos laikotarpis nuo 1991-06-01 iki 1991-08- 23 ir neįvertintos 1991 - 1993 metais gautos pajamos, VSDFV Vilniaus skyrius 2014-03-17 raštu Nr. (10.1-02) 3-32010 pranešė pareiškėjui (b. l. 23, 93).

VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs 2014-04-25 gauto VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2014-04-22 rašto Nr. (10.51) S2-14005 dėl pareiškėjo tarnybos laikotarpio nuo 1991-06-01 iki 1991-08-23 patvirtinimo turinį ir atsižvelgęs į laikotarpiu nuo 1991-08-24 iki 1993-12-31 pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas, 2014 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. PE-SP1-12462, kuriuo pareiškėjui nuo 2014-03-09 paskyrė 596, 69 Lt dydžio senatvės pensiją (b. l. 90). Apie minėto sprendimo priėmimą pareiškėjas buvo informuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-04-29 raštu Nr. (10.1-02)3-54985 (b. l. 94).

Įvertinęs 2014-05-20 gauto Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriaus 2014-05-15 rašto Nr. (25.4.14)-22-2434 „Dėl dokumento perdavimo" kartu su pažyma apie pareiškėjo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 1990-08-07 iki 1991-08-23 tarnaujant Baltarusijos Respublikoje, turinį, VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. PE-SP1- 15812 pareiškėjui nuo 2014-03-09 paskyrė 629, 80 Lt dydžio senatvės pensiją ir 2014-06-04 raštu Nr. (10.1-02) 3-70488 pranešė pareiškėjui apie gautus dokumentus ir senatvės pensijos skyrimo patikslinimą (b. l. 25, 26, 82-85, 91, 95). Pakartotinai patikrinęs pareiškėjo senatvės pensijos bylos dokumentus VSDFV Vilniaus skyrius nustatė, kad apskaičiuojant valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nepagrįstai neįvertintas laikotarpis nuo 1976-07-25 iki 1976-08-26, kurio metu pareiškėjui baigus VRM aukštąją tardymo mokyklą jam buvo suteiktos eilinės atostogos, todėl įvertinęs minėtą laikotarpį VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. PE-SP1-19049, kuriuo pareiškėjui nuo 2014-03-09 paskyrė 632, 10 Lt dydžio senatvės pensiją ir 2014-07-17 raštu Nr. (10.1-02) 3-88824 pranešė pareiškėjui apie senatvės pensijos skyrimo patikslinimą (b. l. 92, 96).

VSDFV 2014-06-19 gavo pareiškėjo 2014-06-16 prašymą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 13 d sprendimo Nr. PESP1-8145 panaikinimo (b. l. 108). Tokį prašymą pareiškėjas iš esmės motyvavo tuo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą ir apskaičiuodamas pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti, nepagrįstai neįvertino laikotarpio nuo 1972-09-10 iki 1976-08-26, kai pareiškėjas mokėsi Mokykloje. VSDFV, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-06-16 prašymą, 2014-07-14 priėmė sprendimą Nr. (6.5) 1-6156, kuriuo konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. kovo 13 d sprendimu Nr. PESP1-8145 teisėtai ir pagrįstai į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti neįskaitė mokymosi Mokykloje laikotarpio nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 ir tuo pagrindu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 8, 109). Taip pat minėtame sprendime pažymėta, kad laikotarpis nuo 1976-07-25 iki 1976-08-26, kuriuo pareiškėjui buvo suteiktos eilinės atostogos, į stažą įskaitytas VSDF valdybos Vilniaus skyriui priėmus 2014 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. PE SP1-19049 skirti pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2014-03-09.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu Nr. I-549 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005-07-01) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti iki 1995-01-01 (t. y. iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo) buvę laikotarpiai, kurie prilyginami stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte (Pensijų įstatymo redakcija, aktuali nuo 2014-01-31) nustatyta, jog asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos.

Nuo 2011-07-17 įsigaliojo Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 836, kuriuo Nuostatai (nauja LRV nutarimo redakcija nuo 2005 m. liepos 8 d.) papildyti nauju 19¹ punktu. Šiame punkte nustatyta, jog Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami.

Dėl ginčijamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas kartu su 2014-02-03 prašymu VSDFV Vilniaus skyriui pateikė Diplomą ir Tarnybos lapo kopiją (b. l. 82-85, 86-88, 18-22, 118, 119, ). Minėtų dokumentų turinys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 pareiškėjas mokėsi VRM aukštojoje tardymo mokykloje (buvo šios mokyklos klausytoju). Po Mokyklos baigimo J. L. suteikta teisininko kvalifikacija, įgijus teisės specialybę ir iki 1976-08-26 jam buvo suteiktos eilinės atostogos. Nuo 1976-08-27 pareiškėjas buvo paskirtas į inžinieriaus pareigas Vilniaus vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos Valstybinėje autoinspekcijoje. Pareiškėjas senatvės pensijos amžių sukako 2014-03-09 (Pensijų įstatymo 21 straipsnis ir 57 straipsnio 2 dalis) ir nuo šios dienos jis įgijo teisę į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (b. l. 86-88).

Taigi, vadovaujantis pareiškėjo teisės į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo metu (2014-03-09) galiojusių ir šiuo metu galiojančių teisės aktų - Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto, šio straipsnio 4 dalies ir Nuostatų 19¹ punkto – nuostatomis, laikotarpis nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24, kurio metu pareiškėjas mokėsi Volgogrado aukštojoje tardymo mokykloje, negali būti įskaitomas į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis pareiškėjo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metu galiojusiomis teisės normomis, 2014 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. PE SP1-8145 ir vėlesniais pagal patikslintus duomenis priimtais sprendimais - 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. PE-SP1-12462, 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. PE-SP1- 15812 ir 2014 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. PE-SP1-19049 teisėtai ir pagrįstai neprilygino minėto laikotarpio pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir paskyrė pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2014-03-09 neatsižvelgdamas į 1972-09-10 - 1976-07-24 laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo Mokyklos klausytoju.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek ir VSDFV, atitinkamai nagrinėdami jo 2014-02-03 prašymą ir 2014-06-16 prašymą, pažeidė VAĮ 23, 25, 31, 36, 42 str. reikalavimus, nes jis per 20 d. negavo atsakymų į šiuos prašymus, be to, VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepanaikino ankstesnių, to paties pareiškėjo prašymo pagrindu, priimtų sprendimų.

Minėta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Nuostatų 69 punkte (2013-06-26 LRV nutarimo Nr. 593 redakcija) numatyta, kad sprendimas dėl pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po prašymo su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo. Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, 2014-02-03 gavęs pareiškėjo prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, atliko pareiškėjo nurodytų darbo laikotarpių tikslinimą, o patikslinti dokumentai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo buvo gauti tik 2014-02-26 (iš UAB „Šilutės melioracija" gauti 2014-02-28), todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. PE-SP1-8145 priimtas nepažeidžiant Nuostatų 69 punkto reikalavimų (b. l. 89, 100, 101). Pažymėtina, kad visi šioje byloje pareiškėjo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, pradedant nuo anksčiausio (2014 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. PE SP1-8145) ir baigiant vėliausiu (2014 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. PE-SP1-19049), yra priimti tikslinant pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavimui reikšmingus duomenis ir šių duomenų pagrindu kiekvienu iš vėlesnių VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų buvo įtraukiami papildomi laikotarpiai į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, tokiu būdu atitinkamai padidinant pareiškėjui nuo 2014-03-09 paskirtą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Todėl nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas vėlesnius sprendimus dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos patikslinimo neturėjo pagrindo naikinti prieš šių sprendimų priėmimą priimtų ankstesnių sprendimų dėl senatvės pensijos pareiškėjui skyrimo.

VAĮ 31 straipsnis nustato, kad administracinė procedūra, t. y. pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 19 straipsnio 1 dalis), turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios.

Pareiškėjo teiginiai, kad VSDFV per VAĮ 31 str. numatytus terminus neišnagrinėjo jo 2014-06-16 prašymo ir jis negavo VSDFV atsakymo į šį prašymą prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjo 2014-06-16 prašymas VSDFV gautas 2014-06-19 (registracijos Nr. GP-1974), į jį VSDFV atsakė 2014 m. liepos 14 d. priimdama sprendimą Nr. (6.5) 1-6156 (b. l. 108, 109). Taigi, ginčijamas VSDFV sprendimas priimtas nepažeidus VAĮ 31 straipsnyje nustatyto skundo (prašymo) nagrinėjimo termino. Aplinkybę, kad pareiškėjas gavo VSDFV 2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-6156, patvirtina ir pats pareiškėjas skunde teismui nurodydamas, kad jis 2014-07-18 savo pašto dėžutėje rado 2014-07-14 VSDFV prie SADM atsakymą ir prie skundo pridėdamas voko, kuriuo jam buvo siunčiamas minėtas sprendimas, kopiją (b. l. 33-43, 56).

Kitų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti pareiškėjo teiginius, kad priimant ginčijamus VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus buvo pažeisti VĄĮ 23, 25, 31, 36, 42 str. reikalavimai, byloje nenustatyta.

Pareiškėjo skunde paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai (2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Al46-1105/2010, 2010 m. gruodžiui 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1643/2012, 2011 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011, 2012 m. vasario 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-329/2012, 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-189/2012 ir kt.) dėl mokymosi aukštosiose ir specialiosiose vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitose mokyklose laikotarpių prilyginimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, buvo priimti iki Nuostatų 19¹ punkto įsigaliojimo, t. y. esant kitokiam teisiniam reglamentavimui, todėl nagrinėjant ginčą šioje byloje minėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai netaikytini.

Reikalavimą įskaityti į stažą senatvės pensijai gauti mokymosi Mokykloje laikotarpį nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24 pareiškėjas nepagrįstai grindžia tuo, kad šis mokymosi laikotarpis įskaitomas į stažą skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005-07-01) 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad skiriant karių ir pareigūnų valstybines pensijas tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas laikotarpis, buvęs iki 1995 m. sausio 1 d., kurio metu minėtą pensiją siekiantis gauti asmuo mokėsi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog mokymosi aukštosiose vidaus reikalų mokyklose laikotarpiai yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, pati savaime nėra ir negali būti pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai skirti, kadangi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas ir valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, ne pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, o pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus. kurie nenumato galimybės minėtą laikotarpį įtraukti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad šioje byloje ginčijamus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. L. - 2014-03-13 sprendimą Nr.PE SPI-8145, 2014-06-03 sprendimą Nr. PE.SPI-15812 ir 2014-07-04 sprendimą Nr. PE.SPI-19049, naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl nurodytų motyvų taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-03-13 sprendimo Nr.PE SPI-8145 teisėtumą ir pagrįstumą patvirtinančio VSDFV 2014-07-14 sprendimo Nr. (6.5)I-6156 bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus - perskaičiuoti pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą į jį įskaitant pareiškėjo mokymosi Mokykloje laikotarpį nuo 1972-09-10 iki 1976-07-24.

Reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį nuo 2014-03-13 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjas atsisakė 2015-06-09 įvykusio teismo posėdžio metu, todėl byla šioje dalyje nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, 1 000 Lt neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš, pareiškėjo teigimu, atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų - priimtų sprendimų, dėl kurių buvo neteisėtai sumažintas pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas ir neišmokėta pareiškėjui priklausanti senatvės pensijos dalis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, analogiškai pasisakoma Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Todėl nesant nustatytų visų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta (CK 6.271 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 3 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo J. L. skundą atmesti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį nuo 2014-03-13 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė