Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daliai Cirtautienei,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Sigitai Savickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skunde (b. l. 1-2) pareiškėjas paaiškino, kad Pensijų skyrius nuo 2004 m. sausio 27 d. jam skirdamas senatvės pensiją, į stažą senatvės pensijai apskaičiuoti neįskaitė tarnybos ir mokslo metų laikotarpiu nuo 1965 m. rugpjūčio 1 d. iki 1969 m. spalio 1 d. tuometėje Rusijos TFSR Viešosios tvarkos apsaugos, vėliau – TSRS Vidaus reikalų ministerijos aukštojoje inžinerinėje priešgaisrinės technikos mokykloje. Į šią tarnybos ir mokslo vietą pareiškėją nukreipė tuometė LTSR VRM po mokslo ir būtinosios karo tarnybos Ukrainos TSR Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos Lvovo priešgaisrinės technikos mokykloje bei 2 metų tarnybos Respublikos priešgaisriniuose padaliniuose. Minėtoje aukštojoje mokykloje lygiagrečiai su studijomis mokomajame priešgaisriniame padalinyje buvo privalomi budėjimai su išvykomis į gaisrus bei avarijas, todėl pagal tuo metu galiojusią tvarką per visą studijų ir tarnybos laiką buvo mokamas tarnybinis atlyginimas su visais tuo metu nustatytais mokesčių atskaičiavimais, t. y. pareiškėjas gaudavo draudžiamąsias pajamas. Be to, tarnybos ir studijų metu Maskvoje pareiškėjas neprarado VRM pareigūno statuso, jam buvo suteikti eiliniai vidaus tarnybos laipsniai: 1966 m. rugpjūčio 26 d. – vidaus tarnybos vyr. techniko-leitenanto, 1969 m. liepos 8 d. – vidaus tarnybos inžinieriaus-kapitono. Studijų metu pareiškėjo turėtas klausytojo statusas pagal esmę negali būti sugretinamas su kitų mokslo įstaigų statusais „studentas“ arba „moksleivis“, kaip traktuoja Fondo valdyba. Fondo valdyba nurodo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnį (iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusio įstatymo 52 straipsnį), kad joks mokymosi laikotarpis, išskyrus mokymosi laiką kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir eilinėje ordinatūroje (rezidentūroje), neįvardytas, todėl stažui neprilyginamas. Pasak pareiškėjo, vertinant formaliai, jo studijos ir tarnyba aukštojoje mokykloje Maskvoje nereglamentuotos Įstatymo 54 straipsnyje, tačiau šiame straipsnyje išvardytus atvejus ir pareiškėjo studijas bei tarnybą jų metu sieja bendri charakteringi bruožai.

II.

Dėl antrojo skundo reikalavimo teismas nurodė, kad pareiškėjas neįsiskaitė į sprendimo Nr. (6.5)I-485 dalį, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų (būtinosios karinės tarnybos kario tarnybinės knygelės kopija, tarnybos lapo kopija), t. y. jog pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, pensijas skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl šiuos dokumentus įvertins ir sprendimą dėl pensijos dydžio perskaičiavimo priims Pensijų skyrius; jeigu pareiškėjas nesutiks su skyriaus sprendimu, galės jį apskųsti Fondo valdybai. Kreipdamasis dėl pensijos, asmuo pats privalo pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Įstatymo 40 straipsnio (iki 2005 m. liepos 1 d. – 38 straipsnio) 4 dalis), todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą (kuri net neskiria pensijų) ir Pensijų skyrių išsireikalauti duomenis apie jo turėtas draudžiamąsias pajamas studijų TSRS VRM Aukštojoje inžinerinėje priešgaisrinės technikos mokykloje laikotarpiu nuo 1965 m. rugpjūčio 1 d. iki 1969 m. spalio 1 d. ir teigiamai spręsti dėl šio laikotarpio įskaitymo į stažą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas; juolab, kad šioje administracinėje byloje net nėra sprendžiama dėl to, ko nepadarė Fondo valdyba arba Pensijų skyrius, įvertinę naujai pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas įpareigoti Fondo valdybą ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2 pensijų skyrių išsireikalauti duomenis apie pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas studijų ir tarnybos metais Rusijos TFSR Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos, vėliau – TSRS VRM Aukštojoje inžinerinėje priešgaisrinės technikos mokykloje ir teigiamai spręsti apie šio laikotarpio įskaitymą į stažą senatvės pensijai gauti, vertintas kaip prevencinis reikalavimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas akcentavo, kad teismo posėdyje (nors tas skunde nėra tiesiogiai nurodyta, o tik aišku iš skunde suformuluoto reikalavimo į pareiškėjo darbo stažą senatvės pensijai gauti įskaityti tik studijų ir tarnybos laikotarpį nuo 1965 m. rugpjūčio 1 d. iki 1969 m. spalio 1 d. Rusijos TFSR Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos, vėliau – TSRS VRM Aukštojoje inžinerinėje priešgaisrinės technikos mokykloje) paaiškėjo, jog Pensijų skyrius pagal pareiškėjo 2010 m. papildomai pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Nuostatų 86 punktu, į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti įskaitė laikotarpį nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. rugpjūčio 30 d., kai pareiškėjas Lvovo ugniagesių mokykloje buvo kursantas, kaip būtinąją karo tarnybą. Kartu teismui nėra skundžiamas nei Pensijų skyriaus sprendimas (nes tokio nėra), kuriuo, įvertinus naujai pateiktus dokumentus, atsisakyta į pareiškėjo darbo stažą senatvės pensijai gauti įskaityti tarnybos laikotarpį nuo 1965 m. rugpjūčio 1 d. iki 1969 m. spalio 1 d. Rusijos TFSR Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos, vėliau – TSRS VRM Aukštojoje inžinerinėje priešgaisrinės technikos mokykloje, nei Fondo valdybos sprendimas, kuriuo atsisakoma į pareiškėjo darbo stažą senatvės pensijai gauti įtraukti minėtą laikotarpį (nes tokio nėra). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę Fondo valdybai pirmiausia apskųsti Pensijų skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta į stažą senatvės pensijai gauti įskaityti studijų ir tarnybos laikotarpį nuo 1965 m. rugpjūčio 1 d. iki 1969 m. spalio 1 d., o tik tada Fondo valdybos sprendimą ginčyti teisme.

III.

Apeliacinis skundas (b. l. 93-95) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Studijuodamas Maskvoje pareiškėjas neprarado VRM pareigūno statuso, studijų metu jam buvo suteikti eiliniai laipsniai, visi mokyklos klausytojai buvo privalomai draudžiami.Pensijų skyrius savo laiku nenorėjo pripažinti ir įtraukti į stažą senatvės pensijai gauti pareiškėjo mokymosi Lvovo priešgaisrinės technikos mokykloje laiką nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1963 m. spalio 2 d. Šis klausimas buvo išspręstas tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1105/2010.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnis garantuoja Lietuvos piliečiams valstybės institucijų, į kurias jie kreipiasi, globą. Todėl tiek atsakovai, tiek teismas neteisingai sprendė, jog pats pareiškėjas yra kaltas dėl to, kad nepateikė Pensijų skyriui dokumentų, susijusių su mokymusi Maskvoje 1965 – 1969 m.Vilniaus apygardos administracinis teismas formaliai vertino Įstatyme nurodytus kriterijus, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovų paaiškinimas, neįvykdė savo įstatyminės pareigos, neišsprendė to, ką galėjo ir privalėjo spręsti – įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-jį pensijų skyrių išreikalauti pareiškėjo prašytus dokumentus.

Atsakovas VSDFV prieštarauja L. D. apeliacinio skundo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. L. D. siekia, kad mokymosi laikas nuo 1965 m. rugpjūčio 1 d. iki 1969 m. spalio 1 d., kai jis buvo TSRS Vidaus reikalų ministerijos aukštosios inžinerinės priešgaisrinės technikos mokyklos klausytoju, atsižvelgiant į Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio nuostatas, būtų prilygintas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui.

Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2004 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 242 L. D. nuo 2004 m. sausio 27 d. paskyrė valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (b. l. 38). Remiantis suvestiniais duomenimis apie stažą iki 1994 m. sausio 1 d., pareiškėjo įgytam stažui priskirti laikotarpiai: 1963 m. spalio 2 d. – 1965 m. rugpjūčio 1 d., 1969 m. spalio 1 d. – 1991 m. gegužės 31 d. ir 1991 m. birželio 1 d. – 1993 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 40). Įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad su minėta pažyma L. D. buvo supažindintas, atsakovai teismui nepateikė. Taip pat pastebėtina, jog vadovaujantis bendraisiais reikalavimais individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.) motyvų, kodėl ginčo laikas neįskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, VSDFV Vilniaus skyrius 2004 m. vasario 17 d. sprendime Nr. 242 nenurodė, papildyti pensijos bylą duomenimis, reikšmingais valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo skaičiavimui, pareiškėjui nepasiūlė.

Kaip matyti, 2010 m. gruodžio 20 d. raštu (reg. 2010 m. gruodžio 22 d. Nr. GP-2152) pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas pakeisti VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 242, pripažįstant laikotarpį nuo 1965 m. rugpjūčio 1 d. iki 1969 m. spalio 1 d. sudedamąja jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo dalimi (b. l. 25-26). Nors pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, VSDFV turėjo teisę nenagrinėti L. D. prašymo privaloma ne teismo tvarka, 2011 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą iš esmės. Atsakovo sprendimas, kurį skundžia pareiškėjas, grindžiamas tuo, jog vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsniu joks mokymosi laikas, išskyrus mokymosi laiką kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje), nėra prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aiškinimo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro priešingą išvadą.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas. Tai, ar laikotarpis, kai pareiškėjas buvo TSRS Vidaus reikalų ministerijos aukštosios inžinerinės priešgaisrinės technikos mokyklos klausytoju, gali būti laikomas tarnyba vidaus reikalų sistemoje, VSDFV šiuo atveju nepasisakė. Tikrinamos bylos medžiaga rodo, kad kartu su pareiškėjo prašymu skirti senatvės pensiją (kreipimosi data 2004 m. sausio 21 d.) atsakovui VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikti dokumentai, įrodantys asmens stažą. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Organizacinio skyriaus 2004 m. sausio 19 d. pažymą Nr. 9/4-3.7.-80 „Dėl L. D. tarnybos stažo“ ir ją atitinkantį įrašą L. D. darbo knygelėje, nuo 1960 m. spalio 1 d. iki 1993 m. rugsėjo 16 d., t. y. 33 metus, pareiškėjas nepertraukiamai tarnavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje (b. l. 41-44). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog laikotarpis nuo 1965 m. rugpjūčio 1 d. iki 1969 m. spalio 1 d. prilygsta pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam tarnybos pagrindu, todėl privalo būti įvertintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi tuo, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.), neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (6.5)I-485 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“ ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių įskaityti į pareiškėjo L. D. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1965 m. rugpjūčio 1 d. iki 1969 m. spalio 1 d.

Sprendimas neskundžiamas.