- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-29
- Bylos Nr.
- e2YT-3728-1219/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00628-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., M. J., V. D., V. T., valstybės įmonė Turto bankas
- Pareiškėjas
- D. T.
- Advokatai
- Rasa Valiukienė, Virginija Pluščiauskienė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, J. T., M. J., V. D., V. T., ir pagal suinteresuoto asmens V. T. pareiškimą dėl įstatymo numatyto praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad po P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, ji, jo sutuoktinė D. T., atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis P. T.. Mirusysis turėjo keturis vaikus: dukrą J. (T.) T., gimusią (duomenys neskelbtini), dukrą M. (T.) J., gimusią (duomenys neskelbtini), dukrą V. (T.) D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų V. T., gimusį (duomenys neskelbtini) Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5.13 straipsnių nuostatomis, po jos sutuoktinio mirties įstatyminiai jo turto įpėdiniai būtų penkiese: ji ir visi mirusiojo vaikai. Gyvendami su vyru santuokoje, įsigijome ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatą-tvartą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodytas turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl, remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, nepaisant to, kad minėtas turtas registruotas jos vardu, tačiau dalis šio paminėto nekilnojamojo turto sudaro mirusiojo P. T. palikimą. Kadangi nurodytą nekilnojamąjį turtą ji ir jos sutuoktinis įsigijo santuokinio gyvenimo metu, minėtame gyvenamajame name gyveno nuo pat įsigijimo dienos (1994 m.), todėl šiuo adresu abu buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą. Mirus sutuoktiniui, ji ir toliau liko gyventi minėtame būste ir gyvena jame iki šiol. Šį turtą prižiūri, tvarko, reikalui esant, remontuoja, moka turto išlaikymo ir administravimo mokesčius. Todėl, laikytina, kad po vyro mirties likusį, jam priklausiusį, turtą, t. y. dalį minėto gyvenamojo namo ir pastato-tvarto, iš karto pradėjo valdyti ir juo naudotis. 2025 m. balandžio 11 d. Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras Gediminas Perminas išdavė liudijimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad paveldėjimo byla po P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, šiame notaro biure neužvesta. Mano, kad šis faktas tik patvirtina aplinkybę, jog savo sutuoktinio palikimą faktiškai priėmė tik ji, iš karto pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nurodomas aplinkybes įrodo ir prie šio pareiškimo pridedami dokumentai: medicininis mirties liudijimas, santuokos liudijimai, gimimo liudijimai, Telšių rajono 3-ojo notaro biuro išduotas liudijimas, VĮ Registrų centras išrašas, mokesčių mokėjimo dokumentai, seniūnijos išduota pažyma. Nors šioje pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), jos deklaruota gyvenamoji vieta yra nuo 2023 m. liepos 28 d., tačiau realiai minėtu adresu, kaip ir minėjo, gyvena nuo pat šio turto nuosavybės įsigijimo. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos D. T. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos D. T. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuoti asmenys J. T., V. D., M. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad J. T., V. D. ir M. J. sutinka su pareikštu reikalavimu civilinėje byloje, pareiškėjos D. T. naudai.
5. Suinteresuotas asmuo V. T. pateikė atsiliepimą - pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šiame procesiniame dokumente pareiškė savarankišką reikalavimą - prašo atnaujinti jam dėl svarbios priežasties įstatymo numatytą praleistą terminą tėvo P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; jo pareiškimą nagrinėti kartu su pareiškėjos D. T. pareiškimu. Atsiliepime - pareiškime nurodė, kad neginčija fakto, jog po jo tėvo mirties (duomenys neskelbtini), D. T. liko gyventi šeimos būste, jį valdė, tvarkė ir prižiūrėjo. Jis yra pirmos eilės P. T. įpėdinis ir taip pat nori tvarkytis tėvo palikimą. Jo pamotė D. T. su jo tėvu P. T. gyveno kartu iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Per tėvo laidotuves D. T. tvirtino, kad jie su jo tėvu gyveno neišpirktoje namo dalyje ir jokio palikimo tėvas nepaliko. Nesant jokio palikimo, jis nesikreipė per tris mėnesius pas notarą, tačiau iš gautų iš teismo dokumentų sužinojo, kad vis dėlto tėvas su pareiškėja buvo nusipirkę pusę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tik dėl D. T. suklaidinimo, jis nesikreipė pas notarą dėl tėvo palikimo priėmimo per tris mėnesius po jo mirties.
6. Pareiškėja D. T. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens V. T. prašymą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens V. T. prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmesti. Šiame atsiliepime nurodė, jog manytina, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės negali būti laikomos tinkamu pagrindu ir priežastimi termino palikimui priimti atnaujinimui. Suinteresuotas asmuo V. T. nurodo, kad apie tai, jog tėvui priklausė dalis nekilnojamojo turto, jis sužinojęs tik gavęs teismo dokumentus, taip pat nurodo, jog buvęs suklaidintas D. T.. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kad jo tėvas su žmona gyvena nekilnojamame turte - dalyje gyvenamojo namo, ir todėl turėjo visas galimybes laiku pasidomėti, ar šis turtas (ar jo dalis) priklauso ir jo tėvui. Visuotinai yra žinoma nuostata, įtvirtinta CK 3.88 straipsnio 1 dalies l punkte, jog turtas įgytas santuokos metu, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad analogiška teisės nuostata galiojo ir iki 2001 m. liepos 1 d., kuomet D. ir P. T. įsigijo dalį gyvenamojo namo. Tuo labiau, suinteresuotas asmuo po tėvo mirties turėjo visas galimybes kreiptis ir į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Todėl suinteresuoto asmens pasiteisinimai, kad jis nežinojęs, jog jo tėvui priklauso tam tikra nuosavybė, yra ne kas kita. kaip tik teismo klaidinimas ir proceso apsunkinimas bei vilkinimas. Be to, ir kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įpėdiniams motyvuojant, jog jie apie paveldimą turtą nežinoję, turi būti laikomasi nuostatos, kad palikimo sudėties nežinojimas nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Pažymėtina, kad P. T. testamento nepaliko, kas reiškia, kad palikimas turėjo būti priimtas pagal įstatymą, ką padarė jo sutuoktinė D. T., pradėdama palikimą iš karto valdyti. Tuo tarpu, mirusiojo vaikai savo paveldėjimo teise nepasinaudojo ir jos neįgyvendino. Akivaizdu, kad mirusiojo dukros J. T., V. D. ir M. J. ir neketino šia teise pasinaudoti, nes teismui pateikė atsiliepimą, kad su pareiškimu sutinka. Manytina, kad tai tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškimas yra visiškai pagrįstas. Realiai mirusiojo turtą paveldėjo tik jo sutuoktinė. Kitų duomenų - apie kitų įpėdinių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti ar kreipusis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, byloje nėra.
7. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, J. T., M. J., V. D. nepateikė atsiliepimo į V. T. atsiliepimą - pareiškimą.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu pareiškėja D. T. palaikė savo pareiškimą, nurodė, kad nesutinka su V. T. pareiškimu. Papildomai paaiškino, kad kai vyras mirė, nesusitvarkė per tris mėnesius, o dabar tas laikas praėjo, todėl kreipėsi į teismą. P. T. mirė (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi, iš pirmos santuokos turi vieną, o suinteresuoti asmenys yra T. keturi vaikai. Neturėjo pinigų kreiptis dėl paveldėjimo. Įsigijo pusę namo būdami santuokoje. Su sutuoktiniu gyveno tame name. Yra tvartas, sulūžęs, nugriovė, o daugiau nieko nėra. Du tvartai jų, du tvartai kaimynų. Po sutuoktinio mirties toliau gyveno tame name, gyvena iki šiol. Yra tiekiama elektra, tvarkomos šiukšlės, ji mokėjo už visas paslaugas visą tą laiką. Su V. T. neturi jokių santykių. Su jo pareiškimu nesutinka, nes tai principo reikalas, nes ir jis taip sakė. Jis žinojo, kad įsigijo namą, jis dar vaikas buvo, gal 9 metų. Iki 18 metų gyveno, paskui visur gyveno. Buvo kalbama šeimoje, jis žinojo, kad jiems priklauso namas. Santuoką sudarė 1985 metais, apsigyveno pas T. tame name. Gyvendami santuokoje įsigijo namą, pardavė tarybinis ūkis ir nusipirko. Po vyro mirties V. buvo atvažiavęs, per laidotuves dukros ir V. kalbėjo, kad nereikia. Jis žinojo. Nebuvo išsikėlusi iš to namo po laidotuvių, tvarkingai moka mokesčius, įsiskolinimų nėra. Namas įregistruotas D. T. vardu. Žemės sklypas nėra išpirktas, valstybinė žemė. Išrašą iš Registrų centro teismui yra pateikusi. Dukterys sakė, kad jei namas įteisintas, tai jos atsisakys palikimo. V. irgi tada sutiko, žinojo, kad yra ta dalis. Pasakė, kad atsisako savo dalies. Šiemet įteisino. Per laidotuves sakė, kad neįteisinta. Namą įsigijo iš tarybinio ūkio, nebrangiai kainavo, apie 250 rublių, nuėjo į apylinkę ir gavo namų knygą, T. pasakė, kad ant jos vardo užrašyti, nes ji jaunesnė, jis vis tiek anksčiau mirs. Mokėjo iš bendrų lėšų, bendrai vedė ūkį. Tuo metu gyveno kartu penki vaikai - trys T., dvi dukros jos. Normalūs santykiai buvo su vyro vaikais.
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos D. T. atstovė advokatė Rasa Valiukienė nurodė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašo pareiškimą tenkinti visiškai, o suinteresuoto asmens V. T. prašymą dėl termino atnaujinimo atmesti. Papildomai paaiškino, kad visos aplinkybės patvirtina faktą, kad D. priėmė palikimą. Kiti asmenys nesikreipė dėl palikimo. Nepaisant to, kad V. pateikė savarankišką reikalavimą, su D. pareiškimu sutinka. Negali paneigti, kad D. nebūtų priėmusi šio palikimo, negalėjo pateikti tokių aplinkybių. Vieningai aplinkybes patvirtina mirusiojo asmens dukros, jokių pretenzijų jai neturi. Jų tvirtas požiūris užtvirtina, kad visi suinteresuoti asmenys yra ne D. vaikai. Su V. T. pareiškimu atnaujinti terminą negali sutikti, nes jis nepateikė svarių priežasčių, dėl ko terminas turėtų būti atnaujintas. Teismų praktika yra susiklosčiusi labai aiški, tos priežastys turi būti svarbios. Nurodyta aplinkybė nėra svari priežastis, kad apie palikimą sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Asmuo painiojasi savo paaiškinimuose, akivaizdu, kad santykiai yra konfliktiški. Kitų suinteresuotų asmenų matomas pasipriešinimas broliui, laidotuvių metu buvo pokalbis apie palikimą, vėliau situacija pasikeitė, kad V. norėtų priimti tėvo palikimą. Paaiškinimų metu V. išreiškė, kad į kai kuriuos daiktus neturi pretenzijų, o į dalį nekilnojamojo turto jis norėtų. Įstatymas nenumato išlygų palikimo priėmimui. Jau kovo mėnesį prašė seserų atiduoti savo dalis, tai tikrai neatsirado jo tokia nuomonė gavus teismo procesinius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. T. sutiko su D. T. pareiškimu, nesutiko su V. T. pareiškimu. Jos žiniomis, turtas įsigytas 1994 metais, tuo metu buvo suaugusi ir tėvų sodyboje negyveno. Tėčiu visada rūpinosi žmona D.. Vaikams tėvų rūpesčiai nerūpėjo, jų neįveldavo. Nemato pagrindo, kad brolis V. turėtų ginčytis ir kažko reikalauti, ten nėra ko dalinti. Žino, kad buvo gyvenamasis dviejų galų namas, tas ir buvo įsigytas, (duomenys neskelbtini). Turto įsigijimo klausimas buvo sprendžiamas, kai jai buvo 25 metai. Tuo metu, turto įsigijimo momentu, nesidomėjo, per laidotuves sužinojo, kad turtas yra išpirktas ir minties nekilo, kad į jį galėtų pretenduoti. Iki laidotuvių nesidomėjo, turėjo savo šeimą ir tėvų turtu niekada nesidomėjo. Visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Po mirties D. visą laiko gyveno ir iki šiol gyvena, santykiai puikūs, atvažiuoja aplankyti. D. pagal savo galimybes turtą prižiūri. Kas moka mokesčius nežino. Negali atsakyti ar V. žinojo apie turto įsigijimą. Per laidotuves buvo tokia kalba, nežino ar jis girdėjo, ir ar anksčiau turėjo tokių žinių. Jie visi pakalbėjo, kad nėra minties į kažką pretenduoti. Namas net nevertas dalintis. Nepamena ar tame būryje buvo V.. Tarp seserų tikrai pakalbėjo, pokalbyje dalyvavo ir D.. Nori užginčyti brolio pasisakymą, nes viskas vyksta pasipelnymui savo naudai. Turi susirašinėjimus, grasinimus, kad jam atiduoti, o ne D.. Buvo vykdomas spaudimas, kad savo dalį perrašytų broliui. Susirašinėjimas vyko 2025 m. kovo 24 d., kitos žinutės gegužės 14 d., paskui buvo vykdomas spaudimas.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. J. sutiko su D. T. pareiškimu, nesutiko su V. T. pareiškimu. Nurodė, kad D. susituokė su jos tėčiu, jie dar buvo maži. Išgyveno daug metų, paliko dabar viena našlė, joms nieko nereikia, paliko D. ten gyventi. Ji viską prižiūri, moka mokesčius, tvarko aplinką. Aplanko ją. Ji prisimena „per miglą“, pamena, kad tėtis buvo sakęs, kad jie buvo nusipirkę pusę namo, tiksliai žinojo, kad ne tėčio vardu, o D. T.. Buvo pasakiusi broliui V., kad šita dalis yra D., o ne tėčio. Kai D. parėjo gyventi, ji mokėsi 6-7 klasėje. Brolis tada buvo mažiukas. Kai jie paaugo, išėjo ta kalba. Įsigytas pusę dalies namas, negali pasakyti apie tvartą. Visą laiką ten gyveno, nebuvo niekada pakeitusi gyvenamosios vietos. Aplinką tvarko D., priekaištų nėra. Pokalbis buvo per laidotuves, ir niekas nepretendavo į turtą. Ji žinojo apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nežino, ar brolis žinojo, ji senai jam sakė. Pasakė brolis, kad jam nereikia savo dalies, nebuvo jokių priekaištų. Pusę namo yra D. T. vardu. Kada kalbėjo su broliu apie turtą, neatsimena. Tokios kalbos per laidotuves nebuvo.
12. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. D. sutiko su D. T. pareiškimu, nesutiko su V. T. pareiškimu. Nurodė, kad nepamena to laiko kai įsigijo turtą, buvo per maža. Jai nerūpėjo turtas ir ji nesidomėjo. Išėjo, susikūrė savo ir jokių pretenzijų neturi. Išvažiavo į Šiaulius mokytis, gal būt šešiolikos metų. D. visada gyveno vienoje vietoje, po vyro mirties liko ten gyventi. Gerai tvarko ūkį. Niekada nekalbėjo apie turtus. Neatsimena, nes jai neaktualios tokios temos. Tikriausiai nevyko jokių susitarimų. D. visada rūpinosi tėvuku, augino juos. Tikriausiai čia dabar principo reikalas. Negali atsakyti ar brolis žinojo apie turtą per laidotuves. Gaudavo žinutes, kad jam perrašytų dalį, D. nupirktų jo dalį ir taip pasipelnytų. Prie namo priežiūros nieko neprisidėjo, apart langų daužymo ir sienų spardymo. Žinutes gavo 2025 m. gegužės 14-15 d.
13. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. T. sutiko su D. T. pareiškimu, palaikė savo pareiškimą. Nurodė, kad per laidotuves apie nieką nebuvo kalbėta. Sesės atsisako savo dalies, jis neatsisako. Gal jam buvo 7-8 metai kai D. pradėjo gyventi, vestuvių neatsimena. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno iki 25 metų, nepasakys kelintais metais tai buvo. Šiek tiek padėdavo tvarkytis ūkyje. Su tėvu buvo neblogi santykiai, su D. blogi. Niekada nežinojo kam priklauso turtas, sužinojo, kad yra tėvo palikimas kai gavo pareiškimą. Išėjo gyventi atskirai 2002 metais. Nevyko jokie pokalbiai apie turtą. Valgydavo prie vieno stalo. Su tėvu daugiausiai kalbėdavo apie žvejybą. Tėvo mirtis buvo labai skaudi. Gerai atsimena laidotuves. Paklausė seserys D. per laidotuves ar tėtis turi kokį palikimą, D. atsakė, kad neturi. Po laidotuvių nepasitikrino, nes į galvą neįėjo, pasakė, kad neturi, tai neturi. Jis pasakė, kad nereikia užgyventų daiktų, bet ne apie namą. Žino, kad reikia kreiptis po mirties per tris mėnesius, nežino kur. Jis yra biologinis T. vaikas. Su D. susipyko prieš metus laiko, nes melavo dėl palikimo. Nori to palikimo, kas jam priklauso. Po laidotuvių viskas prasidėjo, kai sužinojo, kad yra palikimas. Su viena sese tik bendrauja, su M.. Nebuvo jokios kalbos apie palikimą. Kai „parėjo“ iš teismo dokumentai, tada sužinojo. Prisimena, kad jis langus daužydavo, taip ir būdavo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. T. atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė prašo D. T. pareiškimą tenkinti, V. T. pareiškimą dėl termino atnaujinimo tenkinti. Papildomai nurodė, kad ginčas yra dėl nieko, niekas negali priversti įpėdinio atsisakyti palikimo. Namų apyvokos daiktai lieka tam įpėdiniui kuris paskutinius metus gyveno su mirusiuoju. Nėra ginčo, kad D. gyveno su mirusiuoju iki pat jo mirties. V. aiškina, kad jis nežinojo apie tėvo palikimą. Tik šiemet Registrų centre atsirado įrašas, kad yra turtas. Jeigu to įrašo nebuvo, tai po mirties vaikai negalėjo pasitikrinti. Nėra ginčo, kad 1994 metais po santuokos sudarymo priklausė abiem sutuoktiniams. Registrų centre nėra juridinio fakto įregistruota, įregistruota D. T. vardu. Suinteresuoti asmenys patys patvirtino, kad visas turtas priklauso D., tai patvirtina V. pozicija, kad nėra palikimo iš tėvo pusės. Terminas yra svarbus. V. nėra išsilavinęs žmogus, apie tėvo turtą sužinojo tik gavus laišką, anksčiau nebuvo kalbų, kad tėvas turi turto. Susirašinėjimai vyko gegužės mėnesį jau esant teisminiam procesui. Teismas privalo tenkinti pareiškėjos pareiškimą, o dėl V. T., tai jis yra vaikas, pirmos eilės įpėdinis, ir jis neužvilkino nagrinėjimo, kreipėsi atnaujinti terminą, kad jis galėtų priimti palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. T. pareiškimas (turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo) tenkinamas. V. T. pareiškimas (dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo) atmetamas.
Dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo (pagal D. T. pareiškimą).
15. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis).
16. Byloje esančiais duomenimis ir proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp P. T. ir D. A. (po santuokos sudarymo pavardė – T.) (Failas (toliau – ir f.) 1, bylos lapas (toliau – ir b. l.) 6). (duomenys neskelbtini) mirė P. T. (f. 1, b. l. 13). Po jo mirties, įstatyminiai turto įpėdiniai buvo jo vaikai: V. T., V. D., M. J., J. T. (f. 1, b. l. 9-10, 11, 12, 19, 20, 21, 22). Iš VĮ Registrų centras 2025 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad D. T. vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 7-8). Šie pastatai įgyti pagal 1994 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį (pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 37). Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro Gedimino Permino 2025 m. balandžio 11 d. Liudijime (notarinio registro Nr. T3GP-4045) nurodyta, kad po P. T. mirties (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla pagal notaro veiklos teritorijos pasiskirstymą priskirta Telšių r. 3-ajam notarų biurui. Niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo iki šios dienos nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (f. 1, b. l. 14). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens palikimą, gauto iš Testamentų registro matyti, kad Testamentų registre nėra duomenų pagal nurodytą paieškos kriterijų (pagal P. T. asmens kodą).
17. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
18. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad D. T. kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į turtą, nurodytą šio sprendimo 15 punkte, esantį (duomenys neskelbtini), valdė, naudojo ir prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius (už komunalinių atliekų tvarkymą, elektrą) (f. 1, b. l. 15-18, 23-25). D. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. Telšių rajono savivaldybės administracijos Tryškių seniūnijos 2025 m. gegužės 13 d. rašte „Dėl pažymos išdavimo“ Nr. TSR1-46 nurodyta, kad D. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. iki 2023 m. liepos 28 d. faktiškai gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, bei 2011 m. balandžio 5 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-446 ,,Dėl adresų suteikimo“, 2023 m. liepos 28 d. D. T. gyvenamosios vietos adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini).
21. Tokie D. T. veiksmai įrodo, kad ji nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtu rūpinosi, tokie jos veiksmai prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad D. T. po P. T. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
22. D. T. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo (dėl palikėjo P. T. turto paveldėjimo), tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, tai yra pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas faktas, kad po P. T. mirties jo palikimą priėmė D. T.. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja D. T. galėtų įgyvendinti paveldėjimo teises.
Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pagal V. T. prašymą).
23. Įstatymas, šalių susitarimas ir retesniais atvejais teismas apibrėžia įgytų materialiųjų subjektinių teisių įgyvendinimo terminus. Teisių įgyvendinimo terminas – tai laikotarpis, per kurį asmuo pats gali įgyvendinti jam priklausančią subjektinę teisę arba pareikalauti iš įpareigoto asmens atlikti atitinkamus veiksmus šiai teisei įgyvendinti. Per šiuos terminus subjektinės teisės turėtojas gali įgyvendinti tas galimybes, kurios ir yra subjektinės teisės esmė.
24. Ribotas civilinių teisių ir pareigų galiojimo laikas – labai svarbi priemonė daryti poveikį civilinių teisinių santykių dalyvių elgesiui. Terminų, taikomų civilinių teisinių santykių srityje, teisinė reikšmė yra ta, kad jie suteikia teisiniams ryšiams apibrėžtumo ir stabilumo, drausmina teisinių santykių subjektus, skatina juos įgyvendinti subjektines teises ir vykdyti šalių susitarimus, užtikrina laiku atliekamą pažeistų teisių gynybą. Terminai turi svarbią reikšmę ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose.
25. Palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Tai reiškia, kad, atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, šio termino eigos pradžią lemia įstatyme nustatytas įvykis – palikėjo mirtis.
26. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 21 punktas).
27. Įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikoma, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-313/2016, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).
28. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 29 punktas).
29. Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
31. Kasacinio teismo praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra pakankamai gausi ir pagal minėtus kriterijus išplėtota. Šioje praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 25 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
34. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
35. Nagrinėjamoje byloje V. T. savo pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo grindžia tuo, kad:
· jis yra pirmos eilės P. T. įpėdinis;
· iki tol, kol iš teismo gavo procesinius dokumentus, nežinojo kad yra tėvo (P. T., mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimas. Jį suklaidino D. T., jam tvirtindama, kad jie su jo tėvu gyveno neišpirktoje namo dalyje, kad jokio palikimo tėvas nepaliko.
36. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. T., mirė (duomenys neskelbtini) (minėta) (f. 1, b. l. 13). V. T. yra mirusio P. T. pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (f. 1, b. l. 12).
37. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras 2025 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti D. T. vardu (įrašas galioja nuo 1994 m. kovo 2 d.) (f. 1, b. l. 7-8). V. T. nurodė, jog žino, kad reikia kreiptis po mirties per tris mėnesius, ar tėtis turi kokį palikimą, po laidotuvių nepasitikrino, o kai D. pradėjo gyventi su tėvu jam buvo 7-8 metai (plačiau žr. nutarties 13 punktą).
38. Teismas, įvertinęs nutarties 2-37 punktuose nurodytas aplinkybes, bei įvertinęs aplinkybę, jog V. T. su tėvu gyveno nuo jaunystės, konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog V. T. galimai žinojo apie P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), turimą turtą anksčiau, negu gavo procesinius dokumentus iš teismo šioje nagrinėjamoje byloje, taip pat apie šį palikimą galimai žinojo ir per P. T. laidotuves. Pareiškėja D. T., suinteresuoti asmenys J. T., M. J., V. D. nesutinka su V. T. pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (žr. nutarties 8-12 punktus). Terminas P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti yra praleistas daugiau kaip du metus. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (žr. nutarties 35-37 punktus ir šiame nutarties punkte nustatytas aplinkybes), konstatuoja, kad V. T. nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas, ir laiku neįgyvendino savo teisių, susijusių su P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimu dėl savo paties aplaidumo. Kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios V. T. laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo byloje nenustatytos.
39. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (plačiau žr. nutarties 31 punktą), o nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo (plačiau žr. nutarties 32 punktą), bei į tai, kad ginčo turtas P. T., mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas D. T. vardu, bei atsižvelgdamas į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog aplinkybės, dėl kurių V. T. terminą P. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti praleido, nėra svarbios termino praleidimui pateisinti. Tą konstatavus, V. T. pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. T. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
V. T. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.