Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-242-626/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-09-05
Bylos Nr.: 1A-242-626/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09587-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Aušra Bielskė, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis: R. M.
Nukentėjusysis: A. M.
Advokatai: Arūnas Alekna, Liubovė Kuprusevičienė

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.2.7.2.2.3Mažamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-626/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09587-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.7.2.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.3.6.4.5.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

(N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

nukentėjusiosios A. M. atstovei advokatei Liubovei Kuprusevičienei ir atstovo pagal įstatymą VšĮ „Valsta“ įgaliotajai atstovei L. L.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms D. Č., I. K.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. M. atstovės advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (pirmasis seksualinis prievartavimas) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (antrasis seksualinis prievartavimas) – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (trečiasis seksualinis prievartavimas) – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 163 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei R. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 punktu, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausme, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas R. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas, skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo 2021 m. balandžio 21 d., 11.30 val., iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, ir pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymą atliktą bausmės laiką.

Nuspręsta nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. M. jai priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iki nukentėjusiosios pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirta jos globėja VšĮ „Valsta“.

Nuspręsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 9 d. teikimą tenkinti iš dalies ir iš R. M. valstybės naudai priteisti 600 Eur už teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai susidariusias atstovavimo išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 12 d. teikimas netenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 163 straipsnį už tai, kad, būdamas mažametės dukters A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, turėdamas teisę ir pareigą auklėti savo vaiką, būdamas atsakingas už jo auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas jam sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d., po to, kai 2018 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras nutarė A. M. grąžinti jos tėvui R. M., iki 2020 m. vasario 28 d., kai A. M. buvo paimta iš tėvo šeimos ir perduota VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ globėjams, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingais fiziniais ir psichologiniais veiksmais fiziškai ir psichiškai gniuždė nukentėjusiąją, naudodamas fizinį smurtą, o būtent:

1.1. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. vasario 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo prieš mažametę nukentėjusiąją A. M. fizinį smurtą nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau nei tris kartus, mušė A. M. diržu, suduodamas A. M. nenustatytą smūgių skaičių diržu į šios sėdmenis už tai, kad nukentėjusioji neišmokdavo daugybos lentelės, neatlikdavo namų darbų ar kažko nenunešdavo į nurodytą vietą, taip sukeldavo mažametei dukrai A. M. fizinį skausmą;

1.2. tęsdamas veiką R. M., laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. vasario 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, minėtame bute, A. M. nenorint, kad tėvas R. M. ją muštų laidu ir todėl prisipažinus dėl to, ko ji nebuvo padariusi, t. y. kad ji paėmė R. M. žmonos An. M. pieštuką, skirtą antakių dažymui, jis (R. M.) sudavė nenustatytą smūgių skaičių rankšluosčiu į nukentėjusiosios A. M. sėdmenis, taip psichiškai gniuždydamas mažametę;

1.3. tęsdamas veiką, R. M., laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. vasario 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, minėtame bute pastūmė pro langą žiūrinčią nukentėjusiąją A. M., dėl to ši galva atsitrenkė į dviaukštę lovą, taip sukėlė mažametei dukrai A. M. fizinį skausmą.

1.4. Tokiais sistemingais fiziniais ir psichologiniais veiksmais R. M. ilgalaikiai fiziškai ir psichiškai gniuždė nukentėjusiąją – mažametę dukrą A. M..

2. R. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad, būdamas mažametės A. M. tėvas, ją seksualiai prievartavo kitokio sąlyčio būdu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d., po to, kai (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras 2018 m. lapkričio 8 d. nutarė A. M. grąžinti jos tėvui R. M., iki 2020 m. vasario 28 d., kai A. M. buvo paimta iš tėvo R. M. šeimos ir perduota VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ globėjams, padarydamas tris nusikalstamas veikas, o būtent: jis (R. M.) minėtu laikotarpiu, apie 15 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, minėtame bute, nukentėjusiosios A. M. kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete A. M., tyčia atėjo į dukters A. M., kuri tuo metu lovoje žaidė mobiliuoju telefonu, kambarį, atėmė jos telefoną, nurengė ją, bei pasinaudojęs nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, įvedęs savo lytinį organą tarp nukentėjusiosios sėdmenų, tenkino lytinę aistrą savo lytinio organo ir nukentėjusiosios sėdmenų sąlyčio būdu, su mažamete dukterimi A. M. prieš jos valią.

3. R. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad minėtu laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, minėtame bute, R. M. kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete A. M., tyčia savo lovoje dukrą A. M. paguldė ant pilvo, po to paėmė ją už pilvo ir pakėlė aukštyn. Nukentėjusiajai A. M. bandant pabėgti, ją sulaikė laikydamas už pilvo ir, taip atėmęs galimybę priešintis bei pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, įvedęs savo lytinį organą tarp nukentėjusiosios sėdmenų tenkino lytinę aistrą savo lytinio organo ir nukentėjusiosios sėdmenų sąlyčio būdu su mažamete dukterimi A. M. prieš jos valią.

4. R. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad minėtu laikotarpiu, savaitgalį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, minėtame bute, R. M. kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete A. M., tyčia laikydamas nukentėjusiąją A. M. už rankų riešų ją stipriai tempė, dėl to ji galva atsitrenkė į sienos kampą, taip vartodamas fizinį smurtą bei pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, atsisėdęs ant savo lovos ir pasikėlęs chalatą, įvedęs savo lytinį organą tarp nukentėjusiosios sėdmenų, tenkino lytinę aistrą savo lytinio organo ir nukentėjusiosios sėdmenų sąlyčio būdu su mažamete dukterimi A. M. prieš jos valią.

5. R. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą mažamečiui šeimos nariui, o būtent: būdamas mažametės A. M. tėvas, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d., po to, kai (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras 2018 m. lapkričio 8 d. nutarė A. M. grąžinti jos tėvui R. M., iki 2020 m. vasario 28 d., kai A. M. buvo paimta iš tėvo R. M. šeimos ir perduota VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ globėjams, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tėvų teisėmis ir pareigomis bei seksualiai prievartaudamas savo dukrą – nukentėjusiąją mažametę A. M., padarė pastarajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl R. M. veiksmų ir pasireiškusį (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. M. atstovė advokatė Liubovė Kuprusevičienė prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo R. M. buvo pašalinti du nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, epizodai, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį — pripažinti R. M. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant aukščiau vidurkio; 2) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. iš kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį visuose penkiuose nusikalstamos veikos epizoduose pašalinta aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo prievartaujama analiniu būdu, ir pripažinti šią aplinkybę įrodyta; 3) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. paskirtų bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalį, už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskiriant didesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę ir R. M. už visas nusikalstamas veikas paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 metų laisvės atėmimo; 4) pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ir nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai bei iš R. M. jos naudai priteisti 30 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

7. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas imperatyvias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, įpareigojančias teismą dėl kiekvieno kaltinimo galutiniame teismo dokumente priimti aiškų ir konkretų sprendimą, skundžiamame nuosprendyje dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, nepriėmė jokio procesinio sprendimo, o tik motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog šiuos kaltinamajame akte nurodytus epizodus šalina. Apeliantės nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai pripažintini esminiais, kadangi sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantė pažymi, kad byloje surinktais ir teisminiame procese išnagrinėtais objektyviais duomenimis įrodyta, jog nuteistasis R. M. padarė visas penkias kaltinime jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, o būtent, tyčia tenkino lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja, savo dukterimi A. M., prieš jos valią analiniu būdu. Apeliantės vertinimu, apygardos teismui R. M. iš kaltinimo pašalinus du nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, epizodus ir nepagrįstai nenustačius aukščiau paminėtos kvalifikuojančios aplinkybės, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam R. M. paskirta aiškiai per švelni bausmė ir nepagrįstai civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintas tik iš dalies.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu dalyje dėl vaiko seksualinio prievartavimo. Advokatė mano, kad apygardos teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir kad teismo išvados nėra pagrįstos išnagrinėtų teisme įrodymų visuma, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 straipsnio reikalavimai. Apeliantės nuomone, nors nuteistasis R. M. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė savo dalinio kaltės pripažinimo dėl šių nusikaltimų padarymo ir savo kaltės dėl mažametės dukters A. M. seksualinio prievartavimo visiškai nepripažino, keldamas versiją, kad mergaitė, kerštaudama dėl nesirūpinimo ja, apie jį viską prisigalvojo, tačiau nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais bei teisme išnagrinėtais įrodymais: nukentėjusiosios A. M. parodymais, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, specialistų išvadomis, specialistų paaiškinimais, liudytojų parodymais, paties nuteistojo R. M. parodymais bei rašytine bylos medžiaga - parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei pridėta prie jo fotolentele, tarnybiniais pranešimais bei kita bylos medžiaga.

8.1. Apeliantė pažymi, kad nukentėjusioji A. M. davė nuoseklius parodymus apie savo tėvo R. M. jos atžvilgiu mažiausiai 5 kartus atliktus seksualinio prievartavimo veiksmus. Tuo metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, t. y. nukentėjusioji buvo mažametė. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis savo lytinį organą kišo jai analinę angą, kad ji priešinosi, kad jai po to 2-3 dienas skaudėjo tuštinantis, dėl ko ją apžiūrėjo gydytoja. Nukentėjusioji nupiešė nuteistojo lytinį organą, piešinys buvo pridėtas prie apklausos protokolo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad, siekiant objektyviai įvertinti A. M. psichologinę būklę bei nustatyti jos parodymų patikimumą, nukentėjusiajai buvo atlikta kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. 103MS-132-2020 konstatuota, kad nukentėjusiosios atskleidžiamos aplinkybės apie iš R. M. patirtas fizines ir emocines skriaudas nekelia abejonių, apie jas ji kalba ir įvardina realistiškai, suteikdama pakankamai apie tai detalių. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad nukentėjusiosios parodymai yra patikimi, ji nefantazuoja, jos parodymų niekas neįtakoja, ji supranta, apie kokias aplinkybes duoda parodymus, ji nesirgo ir šiuo metu neserga jokiu psichiniu sutrikimu. Ekspertė Sigutė Stanaitienė, apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nebuvo nustatyta priežasties, dėl ko būtų negalima remtis A. M. parodymais, nebuvo nustatyta patologinio fantazavimo polinkio bei įtaigos. Ekspertė Agnė Šiaulytė, apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad nekilo abejonių, jog A. M. dalinasi savo asmenine patirtimi, tai patvirtina mergaitės parodytos emocinės būsenos, jos kūno pokyčiai, verbalika atsakant į klausimus. Ekspertė taip pat parodė, kad jos nenustatė priežasčių, dėl ko būtų galima nukentėjusiąja netikėti. Advokatė atkreipia dėmesį, kad ekspertės patvirtino savo duotas išvadas ir vieningai konstatavo, jog mergaitė nefantazuoja, jos parodymai apie seksualinę prievartą atspindi tik jos asmeninę, realią patirtį. Taigi, ekspertės, turinčios didžiulę patirtį tiriant vaikų-paauglių psichikos ir psichologijos problemas, kategoriškai konstatavo, kad nėra priežasčių netikėti A. M. parodymais, jie yra visiškai patikimi visa apimtimi. Todėl apeliantė mano, kad nėra pagrindo suabejoti ir nukentėjusiosios parodymų dalimi, jog ji buvo tėvo seksualiai prievartauta analiniu būdu.

8.2. Advokatė nurodo, kad iš specialisto išvados Nr. G 19/2021-01, surašytos dėl nukentėjusiosios kūno apžiūros, matyti, jog A. M. lytinių organų srityje ir išangėje jokių patologinių pakitimų ar sužalojimų nerasta. Specialistė Jana Bytautaitė, apklausta pirmosios instancijos teisme, davė paaiškinimus dėl pateiktos išvados ir parodė, kad praėjus tam tikram laikui, apžiūrint mergaitės kūną, gali būti neišlikę jokių požymių, net jei tokiam mažam vaikui toks poveikis, dėl kurio atliekamas tyrimas, daromas 5 kartus, sistemingai. Apeliantės nuomone, tai, kad nukentėjusiajai neskaudėjo lytinio akto metu ir kad apžiūros metu nerasta jos išangės pažeidimų, nepaneigia A. M. parodymų, jog nuteistasis savo lytinę aistrą tenkino analiniu būdu. Advokatė pažymi, kad nukentėjusioji parodė, jog jai buvo labai nemalonu, šlykštu ir po tokių tėvo veiksmų skaudėjo tuštinantis 2-3 dienas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad išangės pažeidimų galima nenustatyti jau po dviejų savaičių po akto, nes jie gyja. Šiuo atveju nukentėjusioji buvo apžiūrėta praėjus po įvykių daugiau negu metams, todėl nenuostabu, kad jokių pažeidimų ar pakitimų nebuvo rasta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, advokatė mano, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, jog nuteistasis R. M. tenkino lytinę aistrą ne analiniu būdu, o kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. neįvedus lytinio organo nukentėjusiajai į išangę, o įkišus jai lytinį organą tarp kojų ar sėdmenų, yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais ir jiems prieštarauja.

9. Apeliantė taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu R. M. paskirta bausmė yra neteisinga ir netinkamai individualizuota. Advokatė atkreipia dėmesį, kad R. M. padarė 5 labai sunkius nusikaltimus ir 2 apysunkius nusikaltimus. Dėl labai sunkių nusikaltimų ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, R. M. savo kaltės visiškai nepripažino, prisipažino iš dalies padaręs tik apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 163 straipsnyje. Apeliantė pažymi, kad nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, jis buvo linkęs nusikalsti dar iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, buvo 3 kartus teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio seksualinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

9.1. Advokatė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Nors nuteistasis viso proceso metu šią aplinkybę neigė, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinimuose nagrinėjimu laikotarpiu R. M. buvo priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Apeliantė pažymi, kad nukentėjusioji parodė, jog seksualinio prievartavimo metu tėvas visais atvejais būdavo girtas. Tai, kad mergaitei gyvenant nuteistojo šeimoje, R. M. piktnaudžiavo alkoholiu, patvirtina ir An. M. teismui pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl vyro R. M. kaltės, kuriame ji nurodė, jog būnant santuokoje R. M. mėgstamiausias užsiėmimas buvo vartoti alkoholį. Advokatės nuomone, tai, kad nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiu, patvirtina ir tai, jog jis buvo teistas baudžiamojoje byloje ir baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Be to, 2020 m. balandžio 15 d. Vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologei konsultacijos metu R. M. pats patvirtino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Apeliantės vertinimu, akivaizdu, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimų nukentėjusiosios atžvilgiu padarymui, todėl tai pripažintina nuteistojo R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

9.2. Advokatė mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, t. y. tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, jo padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, jų sunkumo, pavojingumo ir pobūdžio, nukentėjusiosios itin mažo amžiaus, nukentėjusiajai visam gyvenimui padarytos žalos ir neatstatomų neigiamų pasekmių, taip pat, kad nusikaltimai padaryti artimoje aplinkoje nukentėjusiosios tėvo. Apeliantės nuomone, R. M. paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni ir neteisinga. Todėl nuteistajam turi būti paskirta griežtesnė bausmė.

10. Advokatė taipogi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur. Apeliantė mano, kad toks neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Advokatė pažymi, kad civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas nuoseklia teismų praktika smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, o skundžiamame nuosprendyje nurodytos kasacinės instancijos teismo nutartys dėl neturtinės žalos nelaikytinos teismo precedentais šioje byloje, kadangi faktinės aplinkybės šiose bylose yra iš esmės skirtingos.

10.1. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad dėl seksualinės prievartos veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltos neigiamos emocijos, nesunkiai sutrikdyta sveikata, o jos psichikai padaryta didelė žala. Advokatės nuomone, tokiais artimiausio žmogaus - tėvo, kuris turėtų būti mažo vaiko saugumo garantas, itin ciniškais, didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamais veiksmais padaryta moralinė žala vertintina kaip itin didelė, sukėlusi negrįžtamas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusioji jaus visą savo gyvenimą. Apeliantė mano, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl patirtos žalos yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas visa apimtimi. Advokatės vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumą, veiksmų tęstinumą, nusikaltimų skaičių (nustatyta ne mažiau 5 nusikalstamų veikų epizodų), psichinei bei fizinei sveikatai padarytą žalą - neigiamus išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nuolatinį nepelnytai jaučiamą gėdos jausmą bei ankstyvą lytinį brendimą, pasekmes, kurios bus jaučiamos visą likusį gyvenimą, bei į teismų praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 25 000 Eur dydžio suma.

10.2. Apeliantė pažymi, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys turi būti patenkintas ir dalyje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei piktnaudžiavimo tėvų teisėmis. Advokatė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, gyvendama su nuteistuoju R. M., dėl jo nuolatinių girtavimų, agresyvių išpuolių, sistemingo smurtavimo jausdavo nerimą, baimę, nesaugumą namuose, psichologinę įtampą, dėl to naktimis kankino nemiga. Dėl tėvo daugkartinio fizinio smurto diržu nukentėjusioji jausdavo skausmus. Apeliantė pažymi, kad po nuteistojo smurto protrūkių nukentėjusiajai teko lankytis pas psichologę, mokykloje buvo sunku mokytis, be to, jai teko pakeisti net 5 mokyklas vos per porą metų. Nukentėjusioji ir dabar jaučia dvasinius išgyvenimus, baimę, nerimą, jai prastai sekasi mokslai, dėl patirtų psichologinių traumų ji neturi motyvacijos mokytis.

10.3. Advokatė atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje nuosekliai teigiama, jog nusikalstamos veikos, padarytos šeimoje, sukelia daug didesnes neigiamas pasekmes ir išgyvenimus. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai, nukentėjusiajai buvo sutrikdyta ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Šiuo metu nukentėjusiajai konstatuojami (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl nuteistojo R. M. nusikalstamų veiksmų. Apeliantė pažymi, kad patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė itin didelę žalą A. M. psichikos sveikatai, sukėlė emocijų sutrikimus ir nesunkiai ją sutrikdė. Neigiamas poveikis nukentėjusiosios būsenai išlieka iki dabar, taip pat emocinę būseną sunkina emociškai artimo santykio su jokiu suaugusiuoju nebuvimas. Advokatė mano, kad A. M. būtina teikti psichologinę-psichoterapinę pagalbą, jog jai neišsivystytų ilgalaikiai psichikos (asmenybės, elgesio ir/ar emocijų) sutrikimai.

10.4. Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, jai padaryta moralinė žala vertintina 30 000 Eur suma. Advokatė pažymi, kad nuteistasis R. M. sutiko su civiliniu ieškiniu visa apimtimi.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas A. Alekna prašė nukentėjusiosios atstovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nukentėjusiosios A. M. atstovė advokatė L. Kuprusevičienė, atstovo pagal įstatymą VšĮ „Valsta“ įgaliotoji atstovė L. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė I. K. bei prokurorė D. Miliūtė prašė nukentėjusiosios atstovės apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios A. M. atstovės advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

12. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog R. M. dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, yra išteisinamas, tokiu būdu padarydamas esminį BPK pažeidimą, be to, minėtas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

13. Apeliaciniame skunde neginčijamos R. M. nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose bei BK 163 straipsnyje, faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas, kaltinimų apimtis bei nuteistojo kaltės klausimai. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių.

Dėl kaltinimų R. M. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir įrodymų vertinimo.

14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus bei nukentėjusiosios A. M. atstovės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. M. pripažino kaltu, padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje (pirmasis, antrasis ir trečiasis seksualiniai prievartavimai). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylos įrodymų visuma nėra pakankama, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl R. M. kaltės padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje (ketvirtasis ir penktasis seksualiniai prievartavimai). Tačiau apygardos teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodydamas, jog pastaruosius du kaltinamajame akte nurodytus epizodus šalina, netinkamai laikėsi BPK 307 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nenurodė, jog R. M. dėl aptariamų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, yra išteisinamas. Tokiu būdu buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, kuris sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytos priežasties Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir R. M. dėl aptariamų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, yra išteisintinas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors nuteistasis R. M. ar jo gynėjas nebuvo padavę apeliacinio skundo, tačiau BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismui nustačius minėtą esminį BPK pažeidimą ir dėl to priėmus nurodytą procesinį sprendimą, nuteistojo R. M. teisinė padėtis nebus pasunkinta.

Žemesnės instancijos teismas

15. Skundžiamu nuosprendžiu R. M. nuteistas už tai, kad, vartodamas fizinį smurtą, atėmęs galimybę priešintis bei pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, tris kartus tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu (įvedęs savo lytinį organą tarp nukentėjusiosios sėdmenų) prieš jos valią ir taip seksualiai prievartavo savo mažametę dukrą A. M.. R. M. taip pat buvo kaltinamas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, tuo, kad atėmęs galimybę priešintis bei pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, du kartus tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš jos valią ir taip seksualiai prievartavo savo mažametę dukrą A. M.. Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylos įrodymų visuma nėra pakankama, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl R. M. kaltės padarius šias nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje (ketvirtasis ir penktasis seksualiniai prievartavimai).

16. Nukentėjusiosios A. M. atstovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo R. M. buvo pašalinti du nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, epizodai, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - pripažinti R. M. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant aukščiau vidurkio; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria R. M. iš kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį visuose penkiuose nusikalstamos veikos epizoduose pašalinta aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo prievartaujama analiniu būdu, ir pripažinti šią aplinkybę įrodyta. Apeliantė nurodo, kad byloje surinktais ir teisminiame procese išnagrinėtais objektyviais duomenimis įrodyta, jog nuteistasis R. M. padarė visas penkias kaltinime jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, o būtent, tyčia tenkino lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja, savo dukterimi A. M., prieš jos valią analiniu būdu. Advokatė mano, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, jog nuteistasis R. M. tenkino lytinę aistrą ne analiniu būdu, o kitokio fizinio sąlyčio būdu, yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais ir jiems prieštarauja. Tačiau su tokiais nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.

17. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433-507/2016).

18. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Analinis lytinės aistros tenkinimo būdas yra tada, kai vyro varpa dirginama moters arba vyro išeinamojoje angoje. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.). Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą.

19. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. M. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir neigė seksualiai prievartavęs savo mažametę dukrą A. M.. Nuteistasis R. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad A. M. jį apkalbėjo, nes galimai jo nekenčia, kadangi neskyrė jai meilės, ja nesirūpino. Anot nuteistojo, mergaitės parodymai apie patirtą seksualinę prievartą nėra teisingi, nes ji tokius dalykus ne kartą matė gyvendama pas motiną. Taip pat jis nurodė, kad dukra žino jo lytinio organo ypatumus, nes matė jį duše, kai išsimaudęs valėsi galvą; A. yra mačiusi jo bei žmonos lytinius santykius, taip pat žiūrėjo pornografinius filmus ir lankėsi pornografinio turinio internetiniuose puslapiuose (t. 5, b. l. 22–34; t. 6, b. l. 26). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. M. parodymus, neigiant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įvertino kaip gynybinę versiją, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

19.1. Pažymėtina, kad nuteistojo R. M. teisminio nagrinėjimo metu išdėstyta įvykių versija prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. 2021 m. balandžio 27 d. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, dalyvaujant gynėjui, R. M. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino iš dalies, ir parodė, kad yra du kartus seksualiai prievartavęs savo dukrą A. M.. Pirmas kartas buvo įtarime nurodytu laikotarpiu, kai sis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atėjo į A. kambarį, atėmė iš jos telefoną, nuėmė nuo A. pižamines kelnes, pakėlė ją už pažastų ir pasodino ant savęs. Tada jis savo lytinį organą įkišo A. tarp kojų. Jo lytinis organas lietė tik jos kojas. Nei makšties, nei išeinamosios angos jis lytiniu organu nelietė. Jis pasakė jai, kad ji kilnotųsi aukštyn ir žemyn. Antras kartas buvo įtarime nurodytu laikotarpiu tame pačiame bute. A. atėjo į jo kambarį. Jis, nenaudodamas fizinės prievartos, paguldė A. ant lovos, numovė jai kelnes ir kelnaites, nusirengė pats, tuomet atsigulė ant jos, įkišo savo lytinį organą A. tarp sėdmenų ir atlikinėjo lytinį aktą, kilnojosi aukštyn ir žemyn. Jis nebuvo įkišęs savo lytinio organo A. į makštį ar į išeinamąją angą (t. 3, b. l. 198–200). Taigi, R. M. pripažino, kad du kartus seksualiai prievartavo savo mažametę dukrą A. M.. Nuteistasis detaliai nurodė, kokiu būdu tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja, ką tuo metu ji buvo apsirengusi, ką ji veikė po nusikaltimų padarymo ir pan.

19.2. Be to, šiuos savo parodymus R. M., dalyvaujant gynėjui, patvirtino 2021 m. balandžio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio procesinio veiksmo atlikimo protokole, prie jo esančiose nuotraukose užfiksuota, kad R. M., naudodamas manekeną, parodė, kaip mergaitės kambaryje, pasisodinęs ją ant kelių, ant jos lovos seksualiai prievartavo savo dukterį, kišdamas lytinį organą jai tarp kojų, liepdamas kilnotis aukštyn žemyn. Be to, jis parodė ir tai, kaip kitą kartą tenkino savo lytinę aistrą su dukra savo paties kambaryje, paguldęs ją ant lovos, ant pilvo, atsigulęs ant viršaus, kišdamas savo lytinį organą A. tarp sėdmenų (t. 4, b. l. 3–13). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis R. M. parodymų patikrinimo vietoje metu pats rodė, kur atliko jam inkriminuotus nusikaltimus, pats nešiojo manekeną ir detaliai parodė, kokius veiksmus atliko su dukra. Be to, R. M. pats nurodė aplinkybes, kurias galėjo žinoti tik jis, t. y. parodė, kur bute stovėjo baldai, kurie jo šeimai išsikėlus iš buto, kitų gyventojų buvo perstatyti arba išmesti.

19.3. Nuteistasis R. M. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nes buvo verčiamas tai daryti tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus atliekant tyrimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis 2021 m. balandžio 27 d. apklausos protokolo specialiame priede ir 2021 m. balandžio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole savo parašu patvirtino, kad protokolus perskaitė ir kad jie surašyti teisingai (t. 3, b. l. 201; t. 4, b. l. 4). Be to, atliekant šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus dalyvavo ir R. M. gynėjas Janas Kučynskis (Jan Kučynski), kuris jokių pastabų dėl su jo ginamuoju atliekamų veiksmų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas patikrinti šią nuteistojo iškeltą versiją bei apklausė ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus A. K. ir J. M.-B. (t. 5, b. l. 145–148, 192–195). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta, jog minėta 2021 m. balandžio 27 d. nuteistojo R. M. apklausa ir parodymų patikrinimas vietoje ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas (BPK 188 ir 196 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

19.4. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo versija, jog jam buvo daromas spaudimas, poveikis iš tyrimą atlikusių pareigūnų pusės, bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 27 d. apklausiant jį įtariamuoju, bei atmetė jo vėlesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jie ne tik prieštarauja jo paties anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

20. Pastebėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą bei kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji A. M., 2021 m. sausio 20 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tėtis „pimpalą“ (sako paraidžiui) kišo jai į apatinę, nugarinę dalį, kur „daro kakų“. Po to tėtis „šaudydavo“ spermą į sieną. Tuo metu jai buvo nemalonu, šlykštu. Tai nutiko 5-6 kartus, kai jie gyveno bute, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Pirmas kartas vyko jos kambaryje. Buvo diena, gal 3 val., ji žaidė su telefonu savo lovoje, tėtis atėmė iš jos telefoną, nurengė ją, užrišo jai akis ir pasodino ant savo „pimpalo“. Ji atsirišo akis, pasiėmė savo drabužius, persirengė, užsirakino tualete ir prabuvo ten apie valandą. Tuo metu namie buvo ji ir tėtis. Tėčio „pimpalas“ buvo su 2 apgamais, didelis ir storas. Kiti kartai vyko tėčio kambaryje. Kartą tėtis ją įsivedė į savo kambarį, paguldė ją ant savo lovos, paėmė jai už pilvo ir pakėlė bei kišo „pimpalą“ jai į apatinę dalį, į užpakalį. Ji ketino išbėgti iš kambario, bet tėtis ją sulaikė. Tada ji atkabino jo rankas, atsisuko ir spyrė tėčiui į rankas. Tuomet ji nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. Tuo metu ji buvo su naktiniais, nes buvo naktis, ji ruošėsi miegoti, o tėčio žmona buvo išvažiavusi į darbą. Kitas įvykis buvo šeštadienį arba sekmadienį. Tėtis stipriai laikydamas už rankų riešų atsitempė ją į savo kambarį. Pakeliui ji stipriai susitrenkė galvą į sienos kampą, jai skaudėjo, jautė mažą žaizdelę. Šį kartą tėtis atsisėdo ant savo lovos, patraukė chalatą, pasodino ją ant savo „pimpalo“ ir įkišo jį jai į užpakalį. Tuomet tėtis paėmė jai už juosmens ir kilnojo ją aukštyn žemyn. Po „pimpalo“ kišimo jos užpakalyje buvo šlapia vieną arba du kartus. Kitų kartų ji neatsimena. Atsakydama į proceso dalyvius klausimus nukentėjusioji parodė, kad šlykščiausias buvo paskutinis kartas, kuomet tėtis ne tik „darė seksą“, bet ir ją bučiavo į lūpas. Tai vyko naktį, tėčio kambaryje, jo lovoje. Ji neatsimena, kaip ten atsidūrė. Kai tėtis kišdavo jai „pimpalą“, jai nei karto neskaudėjo. Tačiau po to įvykio jai skaudėjo „kakojant“, skausmas truko 2-3 dienas. Apie tai ji yra sakiusi močiutei, vardu A.. Ją apžiūrėjo viena gydytoja (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82–88).

21. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dalį apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodytų esminių patirtos seksualinės prievartos aplinkybių nukentėjusioji A. M. papasakojo ir ekspertėms teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-132/2020 tiriamojoje dalyje nurodyta, jog tiriamoji aiškiai atskiria, kad netinkamai seksualiai su ja elgėsi du vyrai: pirmą kartą mamos namuose „seniai labai seniai“, „kai dar nėjo į mokyklą“, vėliau – „tėtis, daugiau, kokius šešis kartus“. A. M. pademonstravo su lėlėmis lytinį aktą, kai mergaitė guli ant pilvo, o vyras jai iš nugaros. Atliekant psichologinį tyrimą individualaus pokalbio metu A. M. pasakė, kad: „An. buvo išvažiavus į darbą. Ji buvo su pižama, ruošėsi miegoti. Tėtis pasakė eiti į jo kambarį, kur nuėmė jos pižamą. Tuo metu tėtis buvo su chalatu, o po chalatu – jo dalis. Tėtis pasodino ją ant savęs bei darė „S“ (tuo metu rodė, kad ją sėdinčią kilnoja). Jai buvo nemalonu, tačiau skausmo nebuvo. Vėliau tėtis į ranką paėmė savo lytinį organą ir judino savo rankoje (rodo aukštyn-žemyn). Iš lytinio organo išbėgo „sperma“, kurią jis „šaudė“ į sieną“. Paprašius apibūdinti tėvo lytinį organą, mergaitė nurodė: „Čia spuogas buvo, rudos spalvos“. Šios kūno vietos tiriamoji nepavadino, tik pasakė paraidžiui: „p-i-m-p-a-l-a-s“. Tiriamoji taip pat teigė, kad „jis vėliau bandė kišti į burną, tačiau ji nesileido“. Tiriamoji taipogi nurodė, kad „sperma išbėgo, kada buvo atsisėdus ant jo. Čia du skirtingi įvykiai. Vieną kartą ji sėdėjo, kitą - gulėjo. Tėtis pas ją atėjo, kai ji gulėjo. Jis neatsigulė ant jos. Ji juto jo „pimpalą“ ten, kur „daro kakų“. Ji apsimetė, kad miega, nes nenorėjo jam nieko sakyt. M. buvo muzikos mokykloje. Buvo daugiau kartų. Dar buvo, kad jis pasisodino ir mėgino bučiuoti jai į lūpas“ (t. 3, b. l. 171–180).

21.1. Minėtame ekspertizės akte konstatuota, kad: 1. A. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius - psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos turimas žinias (galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir ribotai jų reikšmę), galėjo suprasti konkrečias faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. 2. A. M. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (dėl amžiaus, vystymosi, sveikatos ar kt.), dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių įvykių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. 3. A. M. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai yra pakankami jai būti patikima liudytoja, t. y. duoti parodymus. 4. A. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigai. Melavimas yra bendražmogiška ypatybė ir ekspertizės metu nevertinama. 5. A. M. atskleidžiamų parodymų turinį (reikšmingų aplinkybių apimtis) veikia ne kiek praėjęs laikas nuo veikos, kiek jos būsena (nesaugumas, baimė atsiverti). 6. Jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį A. M. parodymams negauta. 7. Šiuo metu A. M. konstatuojami (duomenys neskelbtini); šio sutrikimo išsivystymą lėmė ne tik byloje tiriami įtariamojo R. M. veiksmai, tačiau ir jo elgsena viso tiriamosios gyvenimo jo šeimoje laikotarpiu (t. y. tiriami įtariamojo fizinio, psichologinio smurto veiksmai bei A. M. žodžiais patirti seksualinio pobūdžio veiksmai iš tėvo, kurie jai kelia ypatingai stiprias neigiamas emocines reakcijas).

21.2. Ekspertizės akte nustatytas aplinkybes patvirtino ekspertė Sigita Stanaitienė, kuri apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nebuvo nustatytos priežastys, kodėl negalima remtis mergaitės žodžiais. (duomenys neskelbtini) metų mergaitė negalėtų suvaidinti pykčio, pasišlykštėjimo, tos nukentėjusiosios emocijos tėvo atžvilgiu buvo autentiškos. Kad vaikas galėtų nupiešti tokį piešinį, kokį nupiešė A. M. ekspertinio tyrimo metu, jis turi remtis asmenine savo patirtimi (t. 5, b. l. 148–152). Ekspertizės akte nustatytas aplinkybes patvirtino ir ekspertė Agnė Šiaulytė, kuri apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ekspertėms nekilo abejonių, jog A. M., pasakodama apie patirtą tėvo seksualinę prievartą, rėmėsi asmenine savo patirtimi. Tai parodė mergaitės emocinės būsenos, jos kūno pokyčiai, buvo vertinama nukentėjusiosios verbalika, žodžių turinys. Itin mažo amžiaus vaikai apie seksualinius dalykus negali fantazuoti, nes jie neturi žinių apie tai. Mergaitė aiškiai atskyrė gyvenimą pas mamą ir gyvenimą pas tėčio šeimą, bei kas ten vyko, ji nesipainiojo (t. 5, b. l. 152–156).

22. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios A. M. parodymai apie patirtą R. M. seksualinę prievartą, jo atliktus veiksmus bei su tuo susijusius nukentėjusiosios išgyvenimus, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu ir ekspertėms teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu, iš esmės nesikeitė ir buvo nuoseklūs. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių A. M. galėtų būti šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį R. M. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. M. parodymais ir pagrįstai juos pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios A. M. parodymai apie patirtą seksualinę prievartą pagal jos amžių, raidą buvo detalūs, logiški, realistiški, dėl esminių aplinkybių – nuoseklūs.

23. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. M. apibūdino ir savo pojūčius minėtų veikų metu, tiksliai nurodydama, ką tuo metu jautė (neskaudėjo; buvo šlapia užpakalyje vieną ar du kartus), apibūdindama savo emocijas (buvo nedrąsu, nemalonu, šlykštu), papasakojo, ką darydavo po to (užsidarė tualete, eidavo nusiprausti). Akivaizdu, kad mažametės mergaitės parodymų turinys, tiek apibūdinant nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu, tiek ir įvardinant konkrečias kūno vietas, atitinka būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias. Teisėjų kolegija mano, kad aptarti įrodymai patvirtina A. M. duotų parodymų patikimumą ir šios nukentėjusiosios tiesioginiai parodymai pagrindžia nuteistojo R. M. kaltę. Byloje ištirti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, kad nukentėjusioji A. M. davė parodymus apie savo pačios išgyventas aplinkybes, šios aplinkybės yra patvirtintos ir kitais objektyviais įrodymais (ekspertizės aktu) bei eksperčių parodymais, taip pat nuteistojo R. M. 2021 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog R. M. ne kartą seksualiai prievartavo savo mažametę dukrą.

24. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad nuteistasis R. M. savo mažametę dukrą seksualiai prievartavo analiniu būdu. Nors nukentėjusioji A. M. parodė, kad nuteistasis R. M. savo lytinį organą kišo jai į užpakalį („apatinę, nugarinę dalį, kur „daro kakų“), tačiau taip pat parodė, jog tuo metu jai neskaudėjo, o tik buvo nemalonu, šlykštu. Atsižvelgiant į šiuos nukentėjusiosios parodymus, pirmosios instancijos teismui kilo pagrįsta abejonė dėl nuteistojo R. M. atlikto seksualinio prievartavimo būdo, kadangi lytinio organo su dviem svetimkūniais įkišimas į smulkaus sudėjimo (apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) svorio) (t. 2, b. l. 2) mažametės ((duomenys neskelbtini)) mergaitės išeinamąją angą dėl natūralaus organizmo atsako į tokį dirgiklį (išorinio rauko susitraukimo) negalėjo nesukelti skausmo, ypač esant veiksmų prievartiniam pobūdžiui ir daugetui. Šią abejonę sustiprina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 19/2021(01) ir specialistės J. Bytautaitės paaiškinimai.

24.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 19/2021(01) konstatuota, kad A. M. apžiūros metu mergystės plėvės, tarpvietės ir išangės pažeidimo požymių nerasta. A. M. lytinių organų srityje ir išangėje jokių pataloginių pakitimų ar sužalojimų nerasta. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad A. M. tarpvietės sritis be sužalojimų, išangė uždara, švari, be pataloginių pokyčių. Praskleidus mergaitės sėdmenis, išangė neprasiveria, išorinis raukas susitraukia, formuodamas daugybines radialines raukšles, sužalojimų nėra (t. 2, b. l. 62–64). Specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes patvirtino specialistė J. Bytautaitė, kuri apklausta pirmosios instancijos teisme, patvirtino savo pateiktą išvadą. Specialistė parodė, kad praėjus tam tikram laikui po analinio akto apžiūrint mergaitės kūną, gali būti nepastebimas joks poveikis, gali būti neišlikę jokių požymių, net jei tokiam mažam vaikui tai daroma sistemingai. Su tokio amžiaus vaiku atliekamas analinis aktas tikriausiai sukeltų žymų skausmą, ypač jeigu buvo naudota prievarta, agresija, taip pat jeigu tuo metu buvo susidarę sužalojimai, išangės plyšimai, kurie sugyja maždaug per 1-2 savaites. Peržiūrėjus visus ambulatorinių kortelių įrašus, jokių įrašų, kad nukentėjusiajai kada nors gyvenime būtų nustatyti tokie sužalojimai, nėra (t. 5, b. l. 160–161). Teikdama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu specialistė J. Bytautaitė taip pat parodė, kad esant dideliems tarpvietės ar išangės plyšimams gali susidaryti randai, tačiau šiuo atveju A. M. išangės srityje ji randų nematė. Dideli plyšimai sukelia didelį skausmą bei kraujavimą, dėl kurių reikalinga medicinos pagalba, chirurginis plyšimo susiuvimas, nuskausminamieji. Pateiktuose A. M. medicinos dokumentuose nebuvo duomenų apie kreipimąsi dėl tokio tipo sužalojimų arba nusiskundimų dėl skausmo ar kraujavimo išangės srityje. Esant pakartotinėms išangės penetracijoms ši gali tapti žiojėjanti, prasiverti praskleidžiant sėdmenis, gali susidaryti veninė stazė ar surandėti (po daugybinių ar didesnių plyšimų). Šiuo atveju tokių pakitimų ji nematė (t. 2, b. l. 67–68).

24.2. Nors specialistė J. Bytautaitė, nukentėjusiosios apžiūros metu išangės srityje neradusi pakitimų, seksualinės prievartos mediciniškai nei patvirtino, nei atmetė, akcentuodama ilgą laiko tarpą, praėjusį po galimos seksualinės prievartos, dėl kurio paviršiniai sužalojimai ar smulkios išangės įplėšos (jeigu tokių buvo) galėjo būti sugiję ir nebesimatyti, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad su tokio amžiaus vaiku atliekamas analinis aktas tikriausiai sukeltų žymų skausmą ir tam tikrais atvejais liktų liekamųjų reiškinių. Kaip minėta, nukentėjusioji A. M. parodė, kad seksualinio prievartavimo metu jai neskaudėjo. Nors nukentėjusioji taipogi parodė, kad po to įvykio jai 2-3 dienas skaudėjo tuštinantis ir kad apie tai ji yra sakiusi močiutei, vardu A., o ją apžiūrėjo viena gydytoja (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad nukentėjusiosios minima A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 31), t. y. dar iki byloje aptariamų įvykių. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji apie tokio pobūdžio sužalojimus ar skausmą nesiskundė nei ją iš tėvo šeimos paėmusiai vaikų teisių specialistei liudytojai D. R.-B., kuriai papasakojo apie fizinį tėvo smurtą, nei savo mokytojai liudytojai V. S., nei po paėmimo iš tėvo šeimos ją apžiūrėjusiai ir sveikatos sutrikimų nenustačiusiai šeimos gydytojai ar kitiems asmenims. Kaip minėta, A. M. medicinos dokumentuose taip pat nėra duomenų apie kreipimąsi dėl tokio tipo sužalojimų arba nusiskundimų dėl skausmo ar kraujavimo išangės srityje.

24.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad abejonę dėl nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo būdo sustiprina ir nuteistojo R. M. 2021 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis dviem atvejais savo lytinį organą kišo tarp nukentėjusiosios A. M. sėdmenų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, šiuo atveju nėra galimybės padaryti kategoriškos ir vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis R. M. mažametę nukentėjusiąją A. M. seksualiai prievartavo būtent analiniu būdu, t. y. įvesdamas savo varpą į mergaitės išeinamąją angą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios A. M. parodymais nustatyti seksualinio prievartavimo intensyvumas, pobūdis, trukmė (juos iš esmės patvirtina ir R. M. 2021 m. balandžio 27 d. įtariamojo apklausos metu duoti parodymai) leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis R. M. lytinę aistrą tenkino įvesdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp sėdmenų prie išeinamosios angos, tačiau į ją lytinio organo neįvesdamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. M. nukentėjusiąją A. M. seksualiai prievartavo ne analiniu, o kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiosios A. M. atžvilgiu buvo atliktos visos penkios kaltinime nurodytos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Apygardos teismas, išsamiai išanalizavęs nukentėjusiosios parodymus, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad A. M. išsamiausiai, su konkrečiomis detalėmis parodė apie tris seksualinio prievartavimo epizodus. Pirmas kartas vyko nukentėjusiosios kambaryje, kai nuteistasis atėmė iš jos telefoną, nurengė ją ir pasodino ant savo lytinio organo. Antrą kartą, anot nukentėjusiosios, R. M. įsivedė ją į savo kambarį, paguldė ant savo lovos, paėmė jai už pilvo ir pakėlė bei kišo savo lytinį organą jai į apatinę dalį, į užpakalį. Kitas įvykis buvo šeštadienį arba sekmadienį, kai nuteistasis stipriai laikydamas už rankų riešų atsitempė nukentėjusiąją į savo kambarį, pakeliui ji stipriai susitrenkė galvą. Šį kartą R. M. atsisėdo ant savo lovos, pasodino nukentėjusiąją ant savo lytinio organo ir kilnojo ją aukštyn žemyn. Nukentėjusioji A. M. parodė, kad kitų kartų ji neatsimena.

25.1. Pažymėtina, kad nukentėjusioji A. M. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu ekspertėms detaliau papasakojo tik apie du seksualinės prievartos atvejus (vienas kartas, kai nuteistasis pasodino ją ant savo lytinio organo, kitas – kai ji gulėjo lovoje). Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bei sugretinęs nukentėjusiosios A. M. ir nuteistojo R. M. 2021 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės iš dalies atitinka pirmuosius du nukentėjusiosios nurodytus epizodus. Nuteistasis minėtos apklausos metu parodė, jog pirmas kartas vyko nukentėjusiosios kambaryje, kai ten užsukęs ir atėmęs jos telefoną, pasisodino ją ant kelių ir liepė kilnotis aukštyn žemyn, taip dirgindamas savo lytinį organą jai tarp kojų. Antro karto, vykusio jo kambaryje, metu, A. M. užėjus į nuteistojo kambarį, jis paguldė ją ant pilvo lovoje ir tenkino savo lytinę aistrą kaišiodamas savo lytinį organą jai tarp sėdmenų.

25.2. Nors apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji, atsakydama į proceso dalyvius klausimus, parodė, kad šlykščiausias buvo paskutinis kartas, kuomet tėtis ne tik „darė seksą“, bet ir ją bučiavo į lūpas, tačiau nukentėjusiosios parodymai apie pastarąjį galimą seksualinio prievartavimo epizodą yra neišsamūs. A. M. neįvardino, kokius konkrečius seksualinės prievartos veiksmus jos atžvilgiu šį kartą atliko R. M., taip pat maišėsi dėl tuomet vilkėtų savo drabužių ir pan. Be to, nors nukentėjusioji A. M. minėtos apklausos metu parodė, kad R. M. ją seksualiai prievartavo 5-6 kartus, tačiau ekspertizės akto Nr. 103MS-132/2020 tiriamojoje dalyje pažymėta, jog tiriamajai sudėtingiausia atsakyti į klausimus, susijusius su laiku, trukme, perteikti kiekybinius įvertinimus, nurodyti skaitines, kiekybines įvykių reikšmes (pvz., sako, kad jau metus laiko gyvena globėjų šeimoje, nors su tėvu negyvena apie pusę metų). Taigi, įvardindama, kiek kartų R. M. ją seksualiai prievartavo, nukentėjusioji gali natūraliai klysti. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių abstrakčių nukentėjusiosios parodymų nepakanka pripažinti R. M. kaltu dėl dar dviejų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs nukentėjusiosios parodymus, sugretinęs jos parodymus su kita įrodomąja bylos medžiaga, padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. buvo R. M. seksualiai prievartaujama tris kartus (kaltinime nurodytos pirmos trys veikos, kvalifikuotos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį).

25.3. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų apie tai, jog R. M. padarė dar dvi kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje. Tačiau apygardos teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodydamas, jog pastaruosius du kaltinamajame akte nurodytus epizodus šalina, netinkamai laikėsi BPK 307 straipsnio 2 dalies nuostatų. BPK 307 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nenurodė, jog R. M. dėl aptariamų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, yra išteisinamas. Tokiu būdu buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, kuris sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytos priežasties Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir R. M. dėl aptariamų dviejų nusikalstamų veikų (ketvirtasis ir penktasis seksualiniai prievartavimai), numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, yra išteisintinas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl paskirtų bausmių.

26. Nukentėjusiosios A. M. atstovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. paskirtų bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskiriant didesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę ir R. M. už visas nusikalstamas veikas paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 metų laisvės atėmimą. Advokatė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių bei R. M. paskyrė aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, nuteistajam R. M. skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, netinkamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, todėl paskyrė jam per švelnias ir tinkamai neindividualizuotas bausmes.

28. Pažymėtina, kad baudžiamieji įstatymai, kuriais nustatoma bausmių sistema, turi paskirtį ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją. BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006).

29. Pirmosios instancijos teismas nenustatė R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nukentėjusiosios A. M. atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliantė pažymi, kad nukentėjusioji parodė, jog seksualinio prievartavimo metu tėvas visais atvejais būdavo girtas. Advokatės nuomone, byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinimuose nagrinėjimu laikotarpiu R. M. buvo priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, R. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei šią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia.

29.1. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo reikšminga priežastis susiformuoti kaltininko nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Nuteistasis R. M. parodė, kad alkoholį vartojo, kai išvažiavo į kaimą, kai gyveno be vaikų. Jis buvo nuteistas už vairavimą būnant neblaiviam, bet tai atsitiktinis dalykas. Anksčiau jis alkoholio nevartodavo, nes darbe reikėdavo tikrintis (t. 5, b. l. 22–34). Nukentėjusioji A. M. parodė, jog įvykio metu tėtis buvo girtas, nes jis kiekvieną dieną gerdavo daug alkoholio (t. 1, b. l. 82–88). Tai, kad R. M. dažnai vartodavo alkoholį, turėjo su jo vartojimu susijusių problemų, patvirtino ir liudytoja An. M. (t. 5, b. l. 112–117). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, minėtą aplinkybę patvirtina ir už vairavimą neblaiviam 2019 m. gruodžio 4 d. skirta administracinė nuobauda (t. 4, b. l. 40), teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė (t. 4, b. l. 42–44).

29.2. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų apie nuteistojo R. M. (ne)blaivumą byloje nėra. Nors nukentėjusioji A. M. parodė, kad nuteistasis įvykio metu būdavo neblaivus, tačiau vien to nepakanka, jog būtų galima šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme. Jau minėta, kad ne bet koks alkoholio pavartojimo faktas sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybę, bet tik toks, kai apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo reikšminga priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Taigi, byloje nesant neginčytinų duomenų, kad R. M. nusikaltimų darymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat, nesant neabejotinų duomenų, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nėra pagrindo konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą.

30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. M. skiriamų bausmių dydį, netinkamai įvertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. M. padarė du tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir vaikui, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), bei tris tyčinius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo trejų iki trylikos metų. Nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, sukeliantys didžiulį pavojų visuomenei, nes buvo padaryti prieš mažametį asmenį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (toliau – Konvencija) 27 straipsnyje numatyta, kad kiekviena Šalis imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių siekdama užtikrinti, kad už šioje Konvencijoje nurodytus nusikaltimus būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą. Tokios sankcijos apima su laisvės atėmimu susijusias bausmes, dėl kurių gali būti taikoma ekstradicija. Be to, Konvencijos 28 straipsnyje įtvirtintos sunkinančios aplinkybės, kad vadovaujantis atitinkamomis vidaus teisės aktų nuostatomis į toliau nurodytas aplinkybes, jei jos dar nėra laikomos nusikaltimo sudedamąja dalimi, būtų galima atsižvelgti kaip į sunkinančias aplinkybes nustatant dėl šioje Konvencijoje nurodytų nusikaltimų taikytinas sankcijas: nusikaltimu padaryta didelė žala fizinei arba psichinei aukos sveikatai; nusikaltimas padarytas pasirinkus ypač pažeidžiamą auką; nusikaltimą padarė šeimos narys; nusikaltimą padarė bendrininkų grupė; kaltininkas jau anksčiau buvo teistas už tokius pat nusikaltimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014). Nagrinėjamu atveju R. M. tris tyčinius labai sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarė prieš ypač pažeidžiamą auką, t. y. savo mažametę dukrą, kuriai buvo sukelti susirgimai, (duomenys neskelbtini), kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nurodytos aplinkybės rodo itin didelį nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas skiriamų bausmių dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, nors R. M. iki sulaikymo 2021 m. balandžio 27 d. dirbo (t. 4, b. l. 38), turi kitą mažametį sūnų (t. 4, b. l. 35), tačiau jis praeityje buvo tris kartus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ir už nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui už tai, kad būdamas nepilnametis, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl psichinės negalios, seksualiai ją prievartavo (teistumai išnykę) (t. 4, b. l. 47–52, 53–57, 60–65), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 40–41). Pažymėtina, jog už šių nusikalstamų veikų padarymą R. M. buvo skiriamos ir laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (t. 4, b. l. 58–59, 66–70). Taipogi pažymėtina, kad po šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo R. M. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už vairavimą neblaiviam (t. 4, b. l. 71–76). Išdėstytos aplinkybės rodo nuteistojo R. M. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus. Akivaizdu, kad R. M. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, poelgių neanalizuoja.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, R. M. paskyrė aiškiai per švelnias laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nusikalstamomis veikomis sukeltus skaudžius padarinius mažametei nukentėjusiajai, į neigiamą nuteistojo požiūrį į visuomenės nustatytas taisykles, jo elgesį, neigiamą charakteristiką, kuri rodo dilesnį nuteistojo pavojingumą, jo siekį pažeisti įstatymus ir nusikalsti, yra pagrindas R. M. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį skirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis būtų artimesnis įstatymo sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, t. y. atitinkamai 4 metus 6 mėnesius, 5 metus ir 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtomis bausmėmis bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose ir BK 163 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas R. M. paskyrė teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios. Paskyrus griežtesnes bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje (už tris nusikalstamas veikas), keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir skiriama nauja subendrinta bausmė. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrinta bausmė bendrinama apėmimo būdu su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Dėl civilinio ieškinio.

33. Nukentėjusiosios A. M. atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur. Apeliantė mano, kad toks neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Apeliantės vertinimu, nukentėjusiosios patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, jai padaryta moralinė žala vertintina 30 000 Eur suma. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

34. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios A. M. atstovė advokatė L. Kuprusevičienė pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti nukentėjusiajai 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 44–50). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo R. M. priteisė nukentėjusiajai A. M. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iki nukentėjusiosios pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirta jos globėja VšĮ „Valsta“.

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

36. Šiuo atveju civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl jos atžvilgiu atliktų daugkartinių ir tęstinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai A. M. buvo sukeltos neigiamos emocijos, nuolatinis nepelnytai jaučiamas gėdos jausmas bei ankstyvas lytinis brendimas. Nukentėjusioji A. M. apklausos metu parodė, kad ji, gyvendama su R. M., dėl jo nuolatinių girtavimų, agresyvių išpuolių, sistemingo smurtavimo jausdavo fizinį skausmą, nerimą, baimę, nesaugumą namuose, psichologinę įtampą, dėl to naktimis kankino nemiga, mokykloje buvo sunku mokytis, per porą metų jai teko pakeisti net 5 mokyklos. Be to, nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o jos psichikai padaryta didelė žala. Nukentėjusiajai buvo konstatuoti (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl R. M. neteisėtų veiksmų. Neigiamas poveikis jos būsenai išlieka iki dabar, nukentėjusioji iki šiol jaučia baimę, jai teko lankytis pas psichologę. Šias pasekmes nukentėjusioji jaus visą likusį gyvenimą. A. M. būtina teikti psichologinę-psichoterapinę pagalbą, kad jai neišsivystytų ilgalaikiai psichikos (asmenybės, elgesio ir/ar emocijų) sutrikimai. Civiliniame ieškinyje taip pat pažymėta, kad R. M. seksualinės prievartos ir fizinio smurto veiksmus atliko prieš savo artimą giminaitę, t. y. (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Todėl šiuo atveju nukentėjusiosios moralinė skriauda yra itin didelė, kadangi nutrūko jos bendravimas su artimais giminaičiais.

37. Nukentėjusiosios A. M. atstovė pagal įstatymą VšĮ „Valsta“ įgaliotoji atstovė L. L., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. turi problemų dėl sveikatos, taip pat ir psichinės, nes jai konstatuoti (duomenys neskelbtini). Ji pati mačiusi tokį priepuolį, kuris prasidėjo mergaitei ruošiantis eiti miegoti. Tai nesikartojo, mergaitė buvo ligoninėje, šnekėjo su psichologe bei mokėsi kvėpavimo technikų. Dėl civilinio ieškinio gali paaiškinti, kad mergaitei bus reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba, dabar A. lankosi pas pagalbos paaugliams iniciatyvos psichologę. Bus 20 konsultacijų, po to reikės kreiptis į kitą specialistę, kuri dirba su tokiais nukentėjusiais vaikais, konsultacijos bus mokamos. A. turėtų būti priteista visa prašoma suma, nes mažam vaikui tai buvo labai blogas gyvenimo tarpas ir ji labai nukentėjo, padaryta labai didelė žala, reikalinga ilgalaikė mokama pagalba, kad bent kiek atitaisyti tą žalą. Vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, žala gali pasireikšti ir paauglystėje, ir vėlesniame gyvenime (t. 5, b. l. 197–199).

37.1. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-132/2020 A. M. konstatuoti (duomenys neskelbtini), kurių išsivystymą lėmė ne tik byloje nustatyti R. M. veiksmai, tačiau ir pastarojo elgsena viso tiriamosios gyvenimo jo šeimoje laikotarpiu (tiriami įtariamojo fizinio, psichologinio smurto veiksmai, tėvo seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie jai kelia ypatingai stiprias neigiamas emocines reakcijas). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu stebėtos emocinės reakcijos liudija apie išliekantį įtariamojo elgsenos traumuojantį poveikį nukentėjusiosios psichikos būklei iki dabar. Tiriamoji į tėvo šeimą pateko jau jausdama vienišumą, psichologinės šilumos, meilės ir globos deficitą, patyrusi psichotraumuojančių patirčių, todėl tėvo elgesys dar labiau pablogino jos būseną – dar labiau padidėjo vienišumas, ji jautėsi atstumta, nemylima, gyveno baimėje patirti skriaudas. Taip pat padidėjo tiriamosios nesavalaikis domėjimasis lytiniais santykiais. Tokia atmosfera šeimoje trikdė tiriamosios natūralų asmenybės formavimąsi, psichoseksualinę raidą, santykius su kitais, ugdymosi procesus (t. 2, b. l. 171–179).

37.2. Ekspertė S. Stanaitienė, apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad mergaitei nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris įeina į psichikos sutrikimų grupę, o tai, ar sutrikimas praeis ateityje, yra individualu ir priklauso nuo keleto faktorių: ar taikomas gydymas, terapija, psichoterapija, konsultavimas. Tik esant gydymui yra galimybė, kad sutrikimas praeis (t. 5, b. l. 148–152). Ekspertė A. Šiaulytė, apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) vaikystėje, dėl nukentėjusiosios mažo amžiaus reikia laukti pasekmių ateityje. Mergaitės būsena ir patirtis reikalauja ilgalaikės ir reguliarios psichologinės pagalbos, kurios negavus, tikėtinos ryškios pasekmės paauglystėje (t. 5, b. l. 152–156).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo R. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. M. patyrė neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad nuteistasis tyčiniais sistemingais fiziniais ir psichologiniais veiksmais fiziškai bei psichiškai gniuždė nukentėjusiąją, naudodamas fizinį smurtą, taip pat tris kartus ją seksualiai prievartavo, tokiu būdu padarydamas pastarajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl R. M. veiksmų ir pasireiškusį (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo atveju mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atliko biologinis tėvas, pasiėmęs ją auginti iš globėjos namų, taip suteikdamas viltį augti šeimoje, kurioje ja bus rūpinamasi. Dėl nurodytų sistemingų nusikalstamų R. M. veiksmų A. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, ilgalaikius skaudžius dvasinius išgyvenimus. Tai neabejotinai turėjo neigiamą poveikį jos gyvenimui, psichinei, fizinei ir lytinei sveikatai, ydingo supratimo apie tėvų ir vaikų santykius, taip pat lytinius santykius. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visa tai turės įtakos nukentėjusiosios gyvenimui ateityje. Tai patvirtina aptarti eksperčių parodymai, ekspertizės akte nurodytos aplinkybės bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2021 m. birželio 23 d. pažyma, iš kurios matyti, kad A. M. nustatyti (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini) (proceso dalyvių asmens duomenų l. 75–76).

39. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju R. M. yra pakankamai jauno amžiaus darbingas asmuo, dirbo, tačiau 2021 m. balandžio 21 d. buvo sulaikytas ir iki šiol yra suimtas, jam paskiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, paskutiniu metu gyveno pas motiną, yra išsituokęs, turi mokėti išlaikymą mažamečiui sūnui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padarytų nusikaltimų pasekmėms.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajai A. M. padarytą neturtinę žalą bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, nusikalstamomis veikomis pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios dvasinei būsenai, nukentėjusiosios amžių, nuteistojo turtinę padėtį, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios atstovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 30 000 Eur, nevisiškai atitinka padarytų veikų pavojingumo, nuteistojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl nukentėjusiosios atstovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma buvo tinkamai sumažinta iki 10 000 Eur. Vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, kaip aiškiai per mažą, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai A. M. yra proporcingas nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469-303/2016, 2K-240-689/2018, 2K-322-719/2018, 2K-21-788/2018, 2K-61-689/2019, 2K-288-648/2019, 2K-36-489/2020) ir nėra per mažas.

Dėl proceso išlaidų.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) ir kad R. M. neturėjo sudaręs su jokiu gynėju teisinių paslaugų sutarties, 2022 m. gegužės 2 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistajam R. M. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinktas advokatas A. Alekna. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 29 d. pažyma Nr. APD-2022-07390 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 316,60 Eur už R. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 2 d. pažyma Nr. (12.32 Mr) PT-6310 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 120 Eur už nukentėjusiajai A. M. advokatės L. Kuprusevičienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).

43. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta pagal nukentėjusiosios A. M. atstovės apeliacinį skundą nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kuris buvo patenkintas iš dalies, kad nuteistajam R. M. paskiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir kad iš nuteistojo nukentėjusiajai buvo priteista pakankamai didelė neturtinės žalos atlyginimo suma (10 000 Eur), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. M. atmestini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (pirmasis seksualinis prievartavimas) paskirtą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Nuteistajam R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (antrasis seksualinis prievartavimas) paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo.

Nuteistajam R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (trečiasis seksualinis prievartavimas) paskirtą 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu bei R. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 punktu, 5 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausme ir skirti R. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo 2021 m. balandžio 21 d., 11.30 val., iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos ir pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymą atliktą bausmės laiką.

R. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (ketvirtasis seksualinis prievartavimas), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (penktasis seksualinis prievartavimas), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. M. atmesti.

Teisėjai Aušra BielskėVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė