Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-04-28 · Civilinė byla Nr. e2-833-516/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-05-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-28
Bylos Nr.
e2-833-516/2016
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00295-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vėžežeris“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-833-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00295-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėžežeris“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsakovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-436-440/2016 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėžežeris“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl priešieškinio reikalavimų kvalifikavimo turtiniais ir įpareigojimo primokėti žyminį mokestį pagrįstumo bei teisėtumo.

Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-436-440/2016, iškelta pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Alstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vėžežeris“ dėl 116 264,49 Eur skolos bei 0,01 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad pagal 2014 m. vasario 21 d. statybos rangos sutartį Nr. AR 140221-1 laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. atsakovei atliko darbų už 1 152 309,31 Eur sumą, tačiau nuo 2015 m. gegužės mėnesio atsakovė atsisakė priimti atliktus darbus bei pasirašyti lokalines sąmatas bei PVM sąskaitas faktūras.

Atsakovė UAB „Vėžežeris“ 2016 m. vasario 5 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais UAB „Alstata“ vienašališkai pasirašytas 2015 m. birželio 30 d. lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0181, 0182, 0183, 0184, 0185, bei 2015 m. rugsėjo 30 d. lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0194, 0195, 0196. Atsakovė nurodė, kad priešieškinis yra neturtinis bei pateikė duomenis apie 62 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB „Vėžežeris“ terminą iki 2016 m. kovo 3 d. papildomai sumokėti 1 679 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė ieškovei priešieškinį, kuriuo ginčija vienašališkai ieškovės pasirašytas lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 116 264,49 Eur sumą, todėl patenkinus atsakovės reikalavimus išnyktų ieškovės teisė reikalauti iš atsakovės 116 264,49 Eur sumą, o atsakovė netektų pareigos sumokėti ieškovei minėtą sumą. Atmetus atsakovės priešieškinio reikalavimus byloje būtų sprendžiamas klausimas dėl šalių tarpusavio turtinių prievolių dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovės pareikštas reikalavimas yra turtinis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė UAB „Vėžežeris“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui priešieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas nepasisako apie tai, kad atsakovė priešieškiniu neprašo taikyti restitucijos, neprašo priteisti jai kažkokių sumų ar turtą. Be to, teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014 analizuotina plačiau: joje buvo kalbama apie vekselius, be to, konstatuota, kad kai ginčijamas notaro padaryti vykdomieji įrašai ir prašoma juos pripažinti negaliojančiais dėl to, kad notaro vykdomieji įrašai yra išduoti prieš tai neatlikus privalomų procedūrų per nustatytus terminus, ir tuo iš esmės yra ginčijamas vekselių turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūros teisėtumas, – toks ginčas teismų praktikoje laikomas ne ginču dėl tam tikro turto priteisimo ar turtinės (reikalavimo) teisės nuginčijimo, o neturtiniu ginču. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė prašo pripažinti negaliojančiais dėl to, kad pati atsakovė jų nepasirašė, o ieškovė nesilaikė šių dokumentų surašymo procedūros. Todėl teismas nurodytos kasacinio teismo nutarties pagrindu negalėjo padaryti išvados, jog UAB „Vėžežeris“ priešieškinis yra turtinio pobūdžio.Teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012. Joje kasacinis teismas konstatavo, kad ginčas dėl prievolinės nuomos sutarties nutraukimo vertintinas kaip turtinis, tačiau, priešingai nei sprendė bylą nagrinėję teismai, šio ginčo įkainojimui taikytinos ne CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, reglamentuojančios ieškinio sumos nustatymą bylose dėl daiktinių teisių į turtą, o CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame įtvirtintos ieškinio sumos apskaičiavimo bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių taisyklės.Teismo nurodyta citata iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 kaip tik įrodo, kad ginčas turtinis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą. UAB „Vėžežeris“ priešieškiniu neprašo taikyti restitucijos, todėl ginčas yra vertintinas kaip neturtinis. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis.Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-227-117/2015 aplinkybės visiškai skirtingos nuo šiuo metu nagrinėjamos bylos ir teismas neturėjo pagrindo vadovautis minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-775-178/2015 pasisakė, kad reikalavimas pripažinti darbų atlikimo aktus negaliojančiais, yra neturtinis. Ši taisyklė taikytina ir šioje byloje.Nesutiktina su teismo argumentu, kad patenkinus atsakovės priešieškinį išnyktų ieškovės teisė reikalauti iš atsakovės 116 264,49 Eur sumą, o atsakovė netektų pareigos sumokėti ieškovei nurodytą sumą. Atsakovė ir taip neturi pareigos mokėti ieškovei, nes ieškovės pateikti dokumentai yra atsakovės nepasirašyti, atsakovė šių dokumentų niekada nepripažino. Net ir neatmetus atsakovės priešieškinio, bet kuriuo atveju teismas turėtų spręsti dėl to, kiek pagrįstas yra ieškinys vienašališkai ieškovės pasirašytų dokumentų pagrindu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovės priešieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiais UAB „Alstata“ vienašališkai pasirašytas 2015 m. birželio 30 d. lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0181, 0182, 0183, 0184, 0185, bei 2015 m. rugsėjo 30 d. lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0194, 0195, 0196 yra turtinis, įpareigojo atsakovę primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už priešieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus ir jos mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.

Remiantis CPK 80 straipsniu, už ieškinyje reiškiamus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ginčo pobūdžio. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 kt.) Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė ginčija ieškovės vienašališkai surašytus bei pasirašytus dokumentus (lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus ir jų pagrindu surašytas PVM sąskaitas faktūras), kuriais ieškovė, reikšdama šį ieškinį grindžia reikalavimą priteisti 116 264,49 Eur sumą už, ieškovės teigimu, pagal 2014 m. vasario 21 d. statybos rangos sutartį Nr. AR 140221-1 atliktus darbus.

Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; kt.). Tačiau pastebėtina, kad atliktų darbų aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų, tačiau šio akto surašymas pats savaime nereiškia, jog užsakovas besąlygiškai privalės apmokėti rangovui už akte nurodytus darbus pagal akte (arba lokalinėje sąmatoje) nurodytas kainas. Ir atvirkščiai, šio akto nepasirašymas pats savaime nereiškia, kad užsakovas besąlygiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti už rangovo pagal sutartį atliktus darbus. Kitaip tariant, užsakovo pareiga mokėti rangovui kyla ne iš atliktų darbų aktų ar lokalinių sąmatų (bei jų pagrindu surašytų PVM sąskaitų faktūrų), bet iš rangos sutarties, joje nustatytų šalių įsipareigojimų vykdymo (pavyzdžiui, darbų pagal sutartį atlikimo ir užsakovo priešpriešinės pareigos mokėti atsiradimo). Taigi, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės teisė reikalauti atitinkamos sumos priteisimo iš atsakovės būtų paneigta ne dėl lokalinių sąmatų, atliktų darbų aktų nuginčijimo kaip tokio, o tuo atveju, jei atsakovė įrodytų, kad iš tikrųjų ji ieškovės nurodomų darbų pagal rangos sutartį neužsakinėjo, nebuvo davusi sutikimo jiems atlikti arba jie faktiškai nebuvo atlikti (o šie argumentai iš esmės galėtų būti pareikšti atsiliepime į ieškinį, nereiškiant atskiro priešieškinio). Ir atvirkščiai, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ne jos priešieškinio reikalavimų atmetimas lemtų teismo pareigą vertinti šalių tarpusavio turtinių prievolių dydį ir apskritai egzistavimą, o būtent ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti atitinkamą sumą, kurio pagrįstumą (pateiktų įrodymų, be kita ko ir lokalinių sąmatų, atliktų darbų aktų, pakankamumą) ir teisėtumą teismas bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo priešieškinio pareiškimo (nepareiškimo) turėtų patikrinti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo priešieškinyje pareikšto reikalavimo traktuoti turtiniu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, priešieškinio priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti kitų teismų procesiniai sprendimai yra priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa (nėra analogiškos) šioje byloje nagrinėjamai bylai, tačiau kadangi atsakovės atskirasis skundas tenkintinas pirmiau nurodytais motyvais, atsakovės skunde išdėstyti argumentai dėl vadovavimosi kitų teismų sprendimais (nutartimis) galimumo (negalimumo), plačiau nenagrinėtini.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėžežeris“ priešieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė