Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas areštu 90 (devyniasdešimt) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Č. nustatyta bausmė areštas 60 (šešiasdešimt) parų. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gegužės 29 d. 3.25 val. iki 2023 m. gegužės 29 d. 19.44 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmestinas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos arešto bausmės dydžiu ir prašoma sumažinti paskirtą arešto bausmę.

Dėl bausmės

6. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023).

8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Šioje byloje E. Č. buvo kaltinamas ir nuteistas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą nustatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Šis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. BK 48 straipsnio 3 dalis nustato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Nagrinėjamoje byloje E. Č. už nesunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas maksimalus arešto bausmės dydis – devyniasdešimt parų, o paskirta bausmė pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu bei į bausmę įskaityta viena para, išbūta sulaikyme.

10. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas E. Č. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, nesusituokęs, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka arba buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta, teistas yra 5 kartus, bausmės atliktos, padarytos nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis). Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė, kad E. Č. turi priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, amfetaminui ir sintetiniam kanabinoidui, jam buvo taikyta laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam arešto bausmę.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta ir neteisinga padarytai nusikalstamai veikai.

12. Baudžiamosios bylos duomenimis E. Č. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas šešis kartus, daugiausia už nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (tiek turint tikslą platinti, tiek ir be tikslo platinti) padarymą; iš jų vieną kartą teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, paskirtos bausmės yra atliktos, teistumas nėra išnykęs. E. Č. baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų. E. Č. bylos duomenimis nedirba, nesusituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje. Buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, negalėjo paskirti maksimalios arešto bausmės trukmės, o paskirta bausmė turėjo būti mažesnė už vidurkį. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

14. Atsakant į tokius skundo argumentus, pažymėtina, kad bausmės skyrimo taisykles bei jos individualizavimo kriterijus nustato BK 41, 54 straipsniai, o BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Atitinkamai norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2014, 2K-238-138/2015, 2K-26-1073/2024). Atsižvelgiant į nurodytą praktiką, apelianto skunde pateikti argumentai niekaip nepaneigia žemesnės instancijos teismo pateiktų bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo motyvų.

15. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantas už nusikalstamų veikų, susijusiu su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (BK 259, 260 straipsniuose) padarymą teisiamas ne pirmą kartą, jam buvo skiriamos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos, arešto, laisvės atėmimo bausmės. Paskutinį kartą jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, 2023 m. gegužės 29 d. vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai manyti, kad apeliantas linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, o anksčiau taikytos bausmės (baudos, arešto, laisvės atėmimo bausmės) teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas labai intensyviai lanko kursus, siekdamas išsigydyti nuo turimos priklausomybės, mokymai jam daro teigiamą įtaką, o paskirta devyniasdešimt parų arešto bausmė sutrukdys lankyti šiuos mokymus. Gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kursai yra anoniminiai, todėl nėra pateiktos pažymos. Vis tik tokie skundo teiginiai laikytini deklaratyviais, jokių duomenų apie tai, kur lankomi kursai, kokia jų trukmė ir iš viso ar apeliantas juos lanko, nėra nepateikta. Be kita ko, konkretesnių aplinkybių, susijusių su kursais, nenurodo ir pats apeliantas. Byloje yra tik duomenys apie lankytus užsiėmimus nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. sausio 30 d. Taigi, tokie skundo argumentai nelaikytini pakankamais tenkinti skundą.

17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam E. Č. gali būti pasiekti tik nustatant maksimalų arešto bausmės už nesunkų nusikaltimą terminą – devyniasdešimt parų, kuris pritaikius BK 64¹straipsnį sumažintas vienu trečdaliu. Vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam E. Č. galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę ar trumpesnį terminą, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog paskirta bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumui.

18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją mažinti. Atitinkamai apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.