Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai turėjo nepilnametę dukrą, kuri šiai dienai yra mirusi. Ieškovė su atsakovu susipažino 1991 m. pradžioje. Santuokos pradžioje ieškovė su atsakovu sutarė gerai, tačiau gyvenat kartu susidarė situacija, jog esant kultūriniams skirtumams sutuoktiniai nemokėjo taikstytis vienas prie kito ir laikui bėgant santykiai tapo konfliktiški. 2014 metų viduryje sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išvyko gyventi į savo gimtąją šalį, o pati ieškovė liko gyventi Lietuvoje. Sutuoktiniai nežada taikytis ir nemato tikslo gyventi kartu toliau. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kadangi nesugebėjo abu taikstytis vienas prie kito, buvo sunku rasti kompromisą daugeliu klausimų dėl skirtingo auklėjimo, papročių ir kt.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria buvo paskirtas teismo posėdis, šaukimas, išsiųsti atsakovui nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti, neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta, taip pat duomenų apie jos kitą žinomą gyvenamąją vietą byloje nenustatyta. Ieškovei neprašant įteikti procesinius dokumentus per antstolį ar skirti kuratorių, teismui išnaudojus kitus dokumentų įteikimo būdus, procesiniai dokumentai (2022 m. gruodžio 29 d. nutartis, teismo šaukimas ir teismo pranešimas), ieškovės prašymu, atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino aplinkybes apie bendrą sutuoktinių gyvenimą, sutuoktinių tarpusavio bendravimą, santuokos iširimo priežastis. Nurodė, kad sutuoktiniai gyveno santuokoje, tačiau 2014 m. atsakovas išvyko gyventi į savo gimtąją šalį – (duomenys neskelbtini), nuo to laiko šalys bendro ūkio nebeveda ir jokio ryšio nepalaiko. Ieškovė ir atsakovas turėjo bendrą dukra, bet dukrai žuvus, šalių santykiai pasibaigė. Ieškovė prašė atsakovo nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau atsakovas pareiškė, kad dėl to nieko nedarys, tačiau prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo nepareiškė. Ieškovė susitaikyti galimybių nemato, kadangi santuoka iširusi visiškai. Patvirtino, kad jokių kreditorių neturi. Pažymėjo, kad neprašys priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

7. Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registru centras“ pažymos matyti, kad santuokos metu ginčo šalys nekilnojamojo turto bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise neįgijo. VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys dalintinų transporto priemonių santuokos metu taip pat neįgijo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Duomenų, kad šalys turtėtų kreditorinių įsipareigojimų, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

8. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena jau daugiau nei metus, ieškovė aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

11. Ieškovė ir jos atstaovė nurodė, jog santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, ieškovė tikėjosi, kad pavyks sukurti darnią šeimą. Gyvenat kartu buvo sunku rasti kompromisus daugeliu šeimos klausimų, todėl daugėjo konfliktų. Barnių metu tapo akivaizdu, jog ieškovės ir atsakovo požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė. Pažymėjo, kad jau daugiau nei metus šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Atsakovas nuo 2014 metų išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

12. Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovės teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, ne lojalumu vienas kitam. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

13. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę pavardę „J.“, o atsakovui palikti jo esamą pavardę „M.“. Atsakovas prieštaravimų dėl to teismui nepateikė. Todėl teismas palieka ieškovei turimą pavardę „J.“, o atsakovui palieka pavardę „M.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

14. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju, viešųjų registrų duomenimis šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl sutuoktinių prievolių

17. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, šalys solidarių ir asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė neteikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad neprašys priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

20. Tačiau byloje buvo patirtos 8,96 Eur pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, o atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo, t. y. 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes: ieškovei V. J.– „J.“, atsakovui A. M.– „M.“.

Priteisti iš atsakovo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonių eurų ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.