- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1032-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02224-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pirm.), Neringa Švedienė, Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- R. V. M.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Atsakovas
- Bankrutuojanti "RVM Investments", kodas 300135969
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. M. (R. V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties panaikinimo, kuria netenkintas pareiškimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo pakeitimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ nemokumo (bankroto) byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „RVM Investments“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d. Bendrovės nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Tamtamas“. 2019 m. liepos 29 d. nutartimi UAB „RVM Investments“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – BUAB „RVM Investments“).
2. 2021 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs nemokumo administratorės prašymą, patvirtino patikslintą antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinį reikalavimą – 151 277,16 Eur – BUAB „RVM Investments“ nemokumo (bankroto) byloje.
3. Aukščiau nurodyta nutartis priimta, teismui konstatavus, kad papildomas kreditorės VMI 126 827,44 Eur finansinis reikalavimas pagrįstas BUAB „RVM Investments“ prievole sumokėti 126 827,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nepriemoką pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. metinę gyventojų išmokėtų išmokų deklaraciją (Forma GPM312), kuri atsirado buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui R. V. M. 2019 m. kovo 25 d. (prieš bankroto bylos iškėlimą) sau išsimokėjus 845 516,24 Eur įmonei priklausančių lėšų.
Šalies argumentai
4. 2022 m. liepos 14 d. pareiškėjas R. V. M. pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo pakeitimo, kuriame prašė: (1) įtraukti pareiškėją į BUAB „RVM Investments“ nemokumo (bankroto) bylą trečiuoju asmeniu, (2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį ir (3) sumažinti patvirtintiną VMI reikalavimą 126 827,44 Eur suma.
Atsiliepimas
6. Kreditorė VMI atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad kreditorės padidintas finansinis reikalavimas BUAB „RVM Investments“ bankroto byloje kildinamas iš pateiktų mokesčių deklaracijų, kurios nėra nuginčytos ar patikslintos. Todėl šiuo aspektu preziumuojama, kad kreditorės prašomo patvirtinti reikalavimo apimtis yra teisinga, atspindinti tik šios įmonės prievolės valstybės biudžetui dydį. Nėra teisinio pagrindo keisti patvirtintą finansinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. BUAB „RVM Investments“ nemokumo administratorė UAB „Tamtamas“ pareiškėjo prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė, kad R. V. M. nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nebūtų išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1435-967/2021, priimant 2021 m. kovo 18 d. nutartį, ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2021, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Pateiktos mokesčių deklaracijos nėra nuginčytos ar patikslintos, mokestinis ginčas nėra inicijuojamas. Priskaityti mokesčiai atsirado dėl to, kad pareiškėjas sau išsimokėjo 845 516,24 Eur įmonei priklausančių piniginių lėšų, šie duomenys buvo deklaruoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo R. V. M. pareiškimo dėl VMI finansinio reikalavimo pakeitimo netenkino.
9. Teismas konstatavęs, kad pareiškėjas, kaip bankrutavusios bendrovės akcininkas, turi materialinį suinteresuotumą ginčyti kreditorės reikalavimą, kuris susijęs su jo sau išsimokėtomis bendrovės lėšomis, tenkino jo prašymą įtraukti į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
10. Teismas nustatė šias ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes:
10.1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3621-275/2020 iš dalies tenkino ieškovės BUAB „RVM Investments“ ieškinį ir iš atsakovo R. V. M. ieškovės naudai priteisė 845 516,24 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už 845 516,24 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10.2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3621-275/2020 ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies – pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis paskolos sutartis, sudarytas 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. tarp ieškovės UAB „RVM Investments“ ir atsakovo R. V. M., priteisė ieškovei BUAB „RVM Investments“ 845 516,24 Eur iš atsakovo R. V. M. ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
10.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiomis 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „RVM Investments“ ir R. V. M., taikė restituciją ir priteisė ieškovei BUAB „RVM Investments“ 845 516,24 Eur iš atsakovo R. V. M., kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
10.4. 2021 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs nemokumo administratorės prašymą, patvirtino patikslintą antros eilės kreditorės VMI finansinį reikalavimą – 151 277,16 Eur – BUAB „RVM Investments“ nemokumo (bankroto) byloje.
10.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Teismas išaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties priėmimas, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, nekeičia fakto, kad pareiškėjas R. V. M. 2019 m. kovo 25 d. (prieš bankroto bylos iškėlimą) sau išsimokėjo 845 516,24 Eur įmonei priklausančių lėšų. Tokiu būdu pareiškėjas bankrutavusiai bendrovei sukūrė pareigą sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamo dydžio mokesčius. Susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties turiniu matyti, kad pareiškėjas siekė įrodyti, jog teisėtai (paskolos sutarčių pagrindu) persivedė į savo banko sąskaitą bankrutavusiai bendrovei priklausiusius 845 516,24 Eur. Tačiau teismas pareiškėjo pateiktas paskolos sutartis pripažino negaliojančiomis, t. y. nenustatė, kad tarp bankrutavusios bendrovės ir pareiškėjo būtų kilę paskolos teisiniai santykiai. Tik nustačius priešingas aplinkybes, galima būtų aiškintis, ar pareiškėjui buvo suteikta beprocentė paskola, ar tokiu atveju kyla pareiga mokėti į valstybės biudžetą mokesčius.
12. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 7 d. nutartimi pripažinus negaliojančiomis 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „RVM Investments“ ir R. V. M., bei taikius restituciją, priteisiant BUAB „RVM Investments“ 845 516,24 Eur iš atsakovo R. V. M., nėra teisinio pagrindo pakeisti VMI finansinio reikalavimo dydį. Šiuo atveju teisiškai nereikšminga aplinkybė, kad 845 516,24 Eur suma turi būti grąžinta BUAB „RVM Investments“, nes pareiga sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą atsirado dėl fakto – buvusio vadovo pinigų išsimokėjimo iš bendrovės sąskaitos.
13. Kreditorė VMI, įvertinusi nemokumo administratorės pateiktas deklaracijas ir teismo sprendimu nustatytą pareiškėjo prievolę grąžinti išsimokėtas sumas, nustatė, kad bankrutavusi įmonė turi sumokėti GPM. Jau ankstesnių teismų sprendimais (nutartimis), pasisakant dėl VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo, konstatuota, kad apeliantė byloje pateiktų mokesčių deklaracijų tikrumo neginčijo, todėl jos laikytinos teisingomis ir nenuginčytomis. Šiuo atveju neįrodyta, kad į pareiškėjo sąskaitą pervestos lėšos yra neapmokestinamos, kad pervesta suma pagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėjas R. V. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Nemokumo administratorės nepagrįstai užpildyta VMI tariama gyventojų pajamų mokesčio deklaracija už su darbo santykiais susijusias prievoles, nesant tai patvirtinančių finansinės ar buhalterinės apskaitos dokumentų. Nemokumo administratorės pateikti duomenys VMI neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022, ir susiklosčiusių tarp šalių teisinių santykių.
Motyvuojamoji dalis
14.2. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022 šios lėšos priteistos kaip skola iš R. V. M., nuo šios gražintinos sumos deklaruota gyventojų pajamų mokesčio prievolė nekyla ir neatsiranda.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Gražintinos lėšos, kurias pareiškėjas siekė pripažinti paskola, niekaip negali būti laikomos pajamomis – juo labiau atlygiu už kurį taikomas gyventojų pajamų mokestis. Tik nuo gautų kaip atlygis ar darbo užmokestis pajamų, kurios negražinamos įmonei, apskaitomos mokestinės prievolės. Nepripažinus gautų lėšų atlygiu ar pajamomis, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jų laikyti apmokestinamosiomis pajamomis.
14.4. Lėšų priverstinio gražinimo pobūdis patvirtina, kad tai nelaikytina pajamomis pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Tokių pajamų, jei jos būtų laikomos gyventojo pajamomis, t. y. atlygiu, darbo užmokesčiu ar kita, teismai priteisti kaip gražinamų įmonei negalėjo.
14.5. Tik suinteresuotas subjektas turi teisę keisti ar ginčyti nemokumo administratoriaus pateiktas deklaracijas. Tik suinteresuotas asmuo turi subjektinę teisę deklaruoti teisingai mokesčius. Dėl mokestinio patikrinimo pareiškėjas kreipėsi į VMI, tačiau teisės ginčyti kito asmens pateiktų deklaracijų už juridinį asmenį pareiškėjas neturi.
15. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime dėstomos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados.
16. BUAB „RVM Investments“ nemokumo administratorė UAB „Tamtamas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime nurodoma, kad apelianto nurodomi teismų sprendimai nekeičia fakto, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d., t. y. prieš bankroto bylos iškėlimą, sau išsimokėjo 845 516,24 Eur įmonei priklausančių lėšų. Todėl apeliantas bankrutavusiai bendrovei ir sukūrė pareigą sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamo dydžio mokesčius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
18. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl finansinio reikalavimo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingai nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi kilus poreikiui tikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021, 12 punktas).
20. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
21. Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi konstatavęs, kad kreditorės VMI 126 827,44 Eur finansinis reikalavimas pagrįstas BUAB „RVM Investments“ prievole sumokėti 126 827,44 Eur GPM nepriemoką, BUAB „RVM Investments“ bankroto byloje patvirtino patikslintą VMI finansinį reikalavimą – 151 277,16 Eur.
22. Aukščiau aptarta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis, kuria, minėta, buvo patvirtintas patikslintas VMI reikalavimas BUAB „RVM Investments“ nemokumo (bankroto) byloje, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2021. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus dėl VMI padidinto finansinio reikalavimo pagrįstumo, 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje išaiškino, kad buvusiam įmonės vadovui R. V. M. faktiškai sau išsimokėjus įmonės lėšas tuo metu, kai jau buvo priimta nutartis dėl bankroto bylos BUAB „RVM Investments“ iškėlimo, bendrovei atsirado pareiga sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamo dydžio mokesčius – 126 827,44 Eur GPM.
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. V. M., remdamasis tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022, iš dalies pakeisdamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, pripažino negaliojančiomis 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „RVM Investments“ ir Raymond‘o V. M., bei priteisė BUAB „RVM Investments“ iš atsakovo R. V. M. 845 516,24 Eur, prašė pakeisti (sumažinti) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtintą patikslintą VMI 151 277,16 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „RVM Investments“ nemokumo (bankroto) byloje. Prašymas iš esmės grindžiamas vienintele aplinkybe, kad 845 516,24 Eur suma yra skola ir nuo jos nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.
24. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, pareiškėjo prašymo netenkino, konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti VMI finansinio reikalavimo dydžio, nes bendrovės pareiga sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą atsirado dėl fakto – buvusio vadovo pinigų išsimokėjimo iš bendrovės sąskaitos. Teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
25. Aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Šiuo atveju aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022, pripažinęs negaliojančiomis 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „RVM Investments“ ir R. V. M., priteisė BUAB „RVM Investments“ iš atsakovo R. V. M. 845 516,24 Eur sumą, nepatvirtina, kad atsirado pagrindas byloje patvirtino patikslinto VMI finansinio reikalavimo pakeitimui.
26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties priėmimas nekeičia fakto, kad pareiškėjas R. V. M. 2019 m. kovo 25 d. (prieš bankroto bylos iškėlimą) sau išsimokėjo 845 516,24 Eur įmonei priklausančių lėšų. Tokiu būdu pareiškėjas bankrutavusiai bendrovei sukūrė pareigą sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamo dydžio mokesčius. Todėl esminis skundo argumentas, kad 845 516,24 Eur suma yra skola, nuo kurios nėra skaičiuojamas GPM, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš esmės analogiška išvada buvo padaryta ir aukščiau aptartoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje, išaiškinus, kad aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas už akių, kuriuo iš R. V. M. bendrovės naudai buvo priteista 845 516,24 Eur suma, buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas (ir galiausiai priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022), nekeičia fakto, kad pareiškėjas sau išsimokėjo 845 516,24 Eur įmonei priklausančių lėšų, dėl ko atsirado bendrovės pareiga sumokėti GPM į valstybės biudžetą.
27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties priėmimas civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022 tik patvirtina pareiškėjo R. V. M. veiksmų, persivedant į savo banko sąskaitą bankrutavusiai bendrovei priklausiusius pinigus, neteisėtumą, tačiau nepaneigia, kad VMI finansinis reikalavimas padidėjo dėl tokių apelianto veiksmų. Galiausiai į bylą nėra pateikta jokių aptariamos 2022 m. birželio 7 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties įvykdymo įrodymų, t. y., kad pareiškėjas grąžino bendrovei pasisavintas (visas ar dalį) lėšas. Tik atsiradus šiai aplinkybei, nemokumo (bankroto) administratorė įgis teisę tikslinti VMI teikiamas deklaracijas, atitinkamai įgis pareigą kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo. Taigi savaime Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022 priėmimas neįrodo pagrindo pakeisti BUAB „RVM Investments“ bankroto byloje patvirtintą patikslintą VMI finansinį reikalavimą – 151 277,16 Eur.
28. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamu klausimu priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.