Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ ieškinį atsakovui R. V. M. dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis arba negaliojančiomis, pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

20. Ieškovė BUAB „RVM Investments“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė pridėti prie bylos papildomą rašytinį įrodymą – iš antstolio gautus duomenis, kad atsakovas, gavęs 300 000 Eur, šias lėšas skubiai pervedė Lenkijos įmonei Budowa Spolka Z., kurios vienas iš dalyvių (akcininkų) – advokato padėjėjas A. T. P., atstovavęs UAB „RVM Investments“ bankroto byloje.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3217-690/2016).

22. Taigi, apeliacinės instancijos teisme teikiami nauji įrodymai turi ne tik atitikti CPK 314 straipsnyje numatytą reglamentavimą, bet ir sąsajumo su bylą kriterijų (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomo pridėti prie bylos rašytinio įrodymo turinį, sprendžia, kad jis neturės įtakos teisingam bylos išsprendimui, kadangi aplinkybė, kur atsakovas panaudojo iš įmonės gautas lėšas, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Todėl šį įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

23. Apelianto (atsakovo) R. V. M. teigimu, sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei pažeidė teismingumo taisykles (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl byla buvo teisminga ne Vilniaus apygardos teismui, o Cali Juzgado Administrativo (Kolumbijoje) teismui. Be to, apelianto teigimu, priėmus prievolinio pobūdžio sprendimą dėl piniginių lėšų priteisimo buvo paliestos trečiojo asmens, nedalyvavusio bylos nagrinėjime – atsakovo sutuoktinės M. T. C. – teisės.

24. Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės UAB „RVM Investments“, atstovaujamos vadovo R. V. M., ir atsakovo R. V. M. sudarytų paskolos sutarčių ir jų pagrindu atliktų mokėjimų teisėtumo klausimas. Atsakovo sutuoktinė nebuvo byloje ginčytų sandorių šalimi, t. y. nebuvo tų materialiųjų santykių, iš kurių kildinamas reikalavimas byloje, dalyvė, o tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs paskolos sutartis negaliojančiomis, priteisė ieškovei iš atsakovo pinigines lėšas, buvusias paskolos dalyku, nereiškia, kad tokiu būdu buvo nuspręsta dėl atsakovo sutuoktinės, neįtrauktos dalyvauti byloje, materialiųjų teisių ir pareigų ir / ar kad tokiu sprendimu buvo pažeistos atsakovo sutuoktinės teises.

25. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

26. CPK 29 straipsnis nustato, kad ieškinys reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis). Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CPK 30 straipsnio 2 dalis, 783 straipsnis).

27. Nors, kaip nurodė apeliantas, jo gyvenamoji vieta yra Kolumbijoje, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad R. V. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, įmonė UAB „RVM Investments“, kurios vadovu jis buvo, registruota Lietuvos Respublikoje, ginčijami paskolos sandoriai, sudaryti su Lietuvoje veikiančia įmone, kuri šiuo metu yra bankrutuojanti, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo tokį ieškinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškinį pareiškė bankrutuojančios UAB „RVM Investments“ administratorius, gindamas tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių teises. Ginčijamus sandorius – įmonės, kurios pinigų pervedimas buvo atliktas jau iškėlus bankroto bylą, piniginių lėšų pervedimą į savo sąskaitą – atsakovas atliko kaip įmonės vadovas, o ne kaip fizinis asmuo, t. y. atlikdamas šiuos pinigų pervedimus, atsakovas įgyvendino verslo sprendimą būtent Lietuvoje. Taigi, siekiant operatyviai ir veiksmingai apginti tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek ir jos kreditorių teises, spręstina, kad teisingiausia ir racionaliausia bylą nagrinėti pagal atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją ir verslo buvimo vietą Lietuvos Respublikoje.

28. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atvejų nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs ir išnagrinėjęs bankrutuojančios UAB „RVM Investments“ ieškinį atsakovui R. V. M., pažeidė teismingumo taisykles.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad buvo apribotos jo galimybės tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime dėl skirtingų laiko juostų (skirtumas 8 valandos). Pažymėtina, kad atsakovas buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, posėdžio metu jis buvo atstovaujamas advokato, todėl konstatuoti, kad buvo pažeistos ar apribotos R. V. M. teisės dalyvauti ir / ar pasisakyti teisme nėra pagrindo.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

30. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „RVM Investments“ akcininku ir vieninteliu vadovu buvo atsakovas R. V. M..

31. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „RVM Investments“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. kovo 28 d. nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Paminėta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi iškelti ieškovei bankroto bylą buvo taikytas areštas UAB „RVM Investments“ nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui, galiojantis iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Turto areštų registre 2019 m. sausio 28 d. buvo įregistruotas UAB „RVM Investments“ turto areštas.

32. Byloje esantis AB Šiaulių banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad į UAB „RVM Investments“ sąskaitą 2019 m. kovo 25 d. buvo atlikti trys 300 000 Eur, 350 000 Eur ir 195 518,24 Eur sumos pavedimai. Tą pačią dieną visas šias sumas iš įmonės sąskaitos atsakovas R. V. M. persivedė į savo asmeninę sąskaitą. Visų pavedimų (tiek į įmonės sąskaitą, tiek iš įmonės sąskaitos atsakovui) mokėjimų paskirtis – pagal sutartį. Iš viso iš UAB „RVM Investments“ banko sąskaitos atsakovui – buvusiam bendrovės vadovui R. V. M. – pervesta 845 516,24 Eur.

33. Bylos nagrinėjimo metu, atliktiems pavedimas pagrįsti, atsakovas pateikė tris 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, sudarytas ieškovės UAB „RVM Investments“, atstovaujamos direktoriaus R. V. M. (paskolos davėjos), ir atsakovo R. V. M. (paskolos gavėjo).

34. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl paminėtų 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutarčių ir 2019 m. kovo 25 d. atliktų trijų iš viso 845 516,24 Eur sumos pervedimų iš įmonės į atsakovo R. V. M. sąskaitą teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pripažino 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis negaliojančiomis CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančias gerai moralei ir šioje dalyje ieškinį tenkino vadovaudamasis CK 1.81 straipsnio 2 dalimi. Taip pat konstatavo, kad nors 2019 m. sausio 24 d. paskolos sutartis sudaryta teisėtai, tačiau atsakovas neturėjo teisės 2019 m. kovo 25 d. paimti lėšų iš bendrovės, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino CK 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodęs, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė žalos įmonei.

36. Apeliantas (atsakovas) R. V. M., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad byloje nebuvo įrodyta, jog paskolos sutarties sudarymas sukėlė įmonei žalą, nes visi veiksmai atlikti bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nesant įsiteisėjusios nutarties iškelti UAB „RVM Investments“ bankroto bylą, todėl visi atlikti veiksmai laikytini teisėtais ir galiojančiais. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes paskolos sutartis pripažino negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, nors ieškovė sutartis ginčijo CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Atsižvelgdama į paminėtą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs paskolos sutartis kitu, nei prašė ieškovė, teisiniu pagrindu, t. y. ne pagal CK 1.82 straipsnį, o pagal CK 1.81 straipsnį, neperžengė ieškinio reikalavimo ribų.

39. Kaip minėta, šalių pateiktas teisės aiškinimas nėra privalomas teismui, nes taikytinų teisės normų nustatymas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas pripažinti visas tris paskolos sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.82 straipsnį, kaip prieštaraujančias juridinio asmens teisnumui, bei taikyti restituciją (CK 1.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo

40. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018, 35 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, UAB „RVM Investments“, atstovaujama direktoriaus R. V. M., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. sudarytomis paskolos sutartimis suteikė atsakovui R. V. M. iš viso 845 516,24 Eur paskolą. Kaip patvirtina bylos duomenys, 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis atsakovas, būdamas UAB „RVM Investments“ vadovas, sudarė su savimi tuo metu, kai bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla (iškelta 2019 m. sausio 25 d.), o 2019 m. sausio 24 d. paskolos sutartis sudaryta likus vienai dienai iki bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, nepaisant to, kad viena iš paskolos sutarčių buvo sudaryta tuo metu, kai teisme dar tik buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, kad paminėtas sandoris laikytinas teisėtu, kadangi atsakovui, kaip įmonės vadovui, neabejotinai buvo žinoma apie inicijuotą bankroto bylą UAB „RVM Investments“. Be to, kaip patvirtina bylos duomenys, piniginės lėšos pagal visas tris paskolos sutartis iš bendrovės sąskaitos atsakovui buvo išmokėtos 2019 m. kovo 25 d., t. y. jau esant iškeltai bankroto bylai UAB „RVM Investments“ ir bendrovės turtui taikytam areštui, kuris galiojo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

43. Pažymėtina, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

44. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nepaisant to, kada buvo pasirašytos paskolos sutartys, paskolos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė tik nuo paskolos dalyko – pinigų – perdavimo momento. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, pinigai pagal visas tris paskolos sutartis atsakovui buvo perduoti 2019 m. kovo 25 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo priimta teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir taikyti areštą turtui ir kai atsakovas, kaip įmonės vadovas, nebeturėjo teisės disponuoti UAB „RVM Investments“ turtu. Atsakovui, kaip UAB „RVM Investments“ vadovui ir akcininkui, sudariusiam ginčo paskolos sutartis ir išsimokėjus sau iš įmonės sąskaitos pingines lėšas, neabejotinai buvo žinoma ne tik apie įmonei iškeltą bankroto bylą ir taikytą areštą turtui, bet ir tai, kad tokie sandoriai pažeis kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises.

45. Pažymėtina, kad pagal CK 6.67 straipsnio 3 punktą preziumuojama, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos, kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys. Nors šiuo atveju sandoriai nėra ginčijami Actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir CK 6.67 straipsnio nuostatos dėl sandorio šalies nesąžiningumo tiesiogiai negali būti taikomos, šiame straipsnyje pateiktas nesąžiningumo prezumpcijų sąrašas, kaip tam tikras standartas, gali būti vertinamas ir ginčijant sandorius kitais teisiniais pagrindais. Nagrinėjamu atveju tiek paskolos sutartys, tiek ir piniginių lėšų pagal paskolos sutartis išmokėjimas iš UAB „RVM Investments“ sąskaitos įmonės vadovui, buvo aiškiai nenaudingi tiek pačiai bankrutuojančiai bendrovei, tiek ir jos kreditoriams, kadangi jie neteko galimybės bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, o tokie atsakovo R. V. M., kaip UAB „RVM Invetments“ vadovo, veiksmai, kai paskolos sutartys sudaromos su pačiu savimi, neabejotinai žinant, kad bendrovė turi pradelstų skolų dar ir kitiems kreditoriams, o įmonės nemokumo aspektas jau yra įvertintas teismo nutartyje, jai iškeliant bankroto bylą, prieštarauja juridinio asmens teisnumui ir yra nesąžiningi. Priešingai nei teigia apeliantas, tai, kad pinginės lėšos jam, kaip paskolos gavėjui, buvo pervestos tuo metu, kai dar nebuvo įsiteisėjusi nutartis iškelti UAB „RVM Investments“ bankroto bylą, nepaneigia jo, kaip įmonės vadovo ir kaip fizinio asmens, kuriam tokia įmonė teikia paskolas, nesąžiningumo, nes, kaip jau ne kartą buvo minėta, pinigines lėšas iš įmonės sąskaitos pagal visas tris paskolos sutartis atsakovas, kaip UAB „RVM Investments“ vadovas, sau išsimokėjo tuo metu, kai įmonei jau buvo iškelta bankroto byla, o įmonės turtui taikytas areštas.

46. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį.

47. Pripažinus 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis negaliojančiomis CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikytina restitucija, priteisiant ieškovei BUAB „RVM Investments“ 845 516,24 Eur iš atsakovo R. V. M..

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks apeliacinės instancijos teismo ginčo teisinių santykių kvalifikavimas ir visų ginčo paskolos sutarčių pripažinimas negaliojančiomis pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį nepablogina apelianto R. V. M. padėties, nes materialinis teisinis rezultatas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 845 516,24 Eur, lieka toks pat, kokį priėmė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Apelianto R. V. M. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

50. Ieškovė BUAB „RVM Investments“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys dokumentai – 2022 m. balandžio 22 d. sąskaita faktūra ir Swedbank, AB 2022 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymas – patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą UAB „RVM Investments“ patyrė 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidų.

51. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

52. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „RVM Investments“ išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. balandžio mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 679,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 183,09 Eur (1,3 x 1 679,30 Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiomis 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, sudarytas uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ ir R. V. M., taikyti restituciją ir priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVM Investments“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 845 516,24 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus šešiolika eurų ir 24 ct) iš atsakovo R. V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVM Investments“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo R. V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).