Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. V. M. (R. V. M.) pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RVM Investments“, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl pareiškėjo įtraukimo trečiuoju asmeniu

8. CPK 37 straipsnio tikslas – pateikti byloje dalyvaujančių asmenų sampratą ir jų sąrašą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi ši dalis nustato apibendrintą byloje dalyvaujančių asmenų sampratą, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi.

9. Byloje pareiškėjas, kaip bankrutavusios bendrovės akcininkas, turi materialinį suinteresuotumą ginčyti kreditorės reikalavimą, kuris susijęs su jo sau išsimokėtomis bendrovės lėšomis, todėl tenkinamas jo prašymas įtraukti į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis).

Dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo (ne)pakeitimo

10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta kad pareiškėjo (likviduojamos dėl bankroto UAB „RVM Investments“ akcininko) ginčijamas 126 827,44 Eur dydžio VMI priklausantis kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi. Pareiškėjas siekia, kad būtų patikslintas šia įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas kreditorės reikalavimas, t. y. sumažintas 126 827,44 Eur.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).

13. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju yra paaiškėjusios naujos aplinkybės, dėl kurių teismai, nagrinėję ginčijamos kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimą, nebuvo pasisakę. Kreditorė VMI ir nemokumo administratorius su tuo nesutinka ir teigia priešingai – jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėjas nenurodo. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo prašymu ir pateiktais naujais įrodymais – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022, neturi teisinio pagrindo pritarti pareiškėjo argumentams.

Motyvuojamoji dalis

14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2021 m. kovo 18 d. nutartimi konstatavo, jog kreditorės VMI 126 827,44 Eur finansinis reikalavimas pagrįstas likviduojamos dėl bankroto UAB „RVM Investments“ prievole sumokėti 126 827,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nepriemoką pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. metinę gyventojų išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (Forma GPM312), mokestinis laikotarpis už 2019 m., 2020 m. rugpjūčio 31 d. mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (Forma GPM 313), mokestinis laikotarpis – 2019 m., kuri atsirado buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui (nagrinėjamoje byloje pareiškėjui) R. V. M. 2019 m. kovo 25 d. (prieš bankroto bylos iškėlimą) sau išsimokėjus 845 516,24 Eur įmonei priklausančių lėšų (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d.). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3621-275/2020 iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir iš atsakovo R. V. M., ieškovės BUAB „RVM Investments“ naudai priteisė 845 516,24 Eur nuotolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 845 516,24 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3621-275/2020 ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis paskolos sutartis, sudarytas 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. tarp ieškovės UAB „RVM Investments“ ir atsakovo R. V. M., priteisė ieškovei BUAB „RVM Investments“ 845 516,24 Eur iš atsakovo R. V. M. ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-346-516/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių pakeitė ir nemokumo administratorės ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiomis 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, sudarytas UAB „RVM Investments“ ir R. V. M., taikė restituciją ir priteisė ieškovei bankrutavusiai UAB „RVM Investments“ 845 516,24 Eur iš atsakovo R. V. M., kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

16. Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai paaiškėjus tikslintinas kreditorės VMI reikalavimas, yra tai, kad minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu priteista 845 516,24 Eur suma yra skola ir nuo jos nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

17. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 2022 m. birželio 7 d. priėmimas, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių, nekeičia fakto, kad pareiškėjas (bankrutavusios bendrovės vadovas R. V. M.) 2019 m. kovo 25 d. (prieš bankroto bylos iškėlimą) sau išsimokėjo 845 516,24 Eur įmonei priklausančių lėšų. Tokiu būdu pareiškėjas bankrutavusiai bendrovei sukūrė pareigą sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamo dydžio mokesčius. Susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties turiniu matyti, kad pareiškėjas siekė įrodyti, jog teisėtai (paskolos sutarčių pagrindu) persivedė į savo banko sąskaitą bankrutavusios bendrovei priklausiusius 845 516,24 Eur. Tačiau teismas pareiškėjo pateiktas paskolos sutartis pripažino negaliojančiomis, t. y. nenustatė, kad tarp bankrutavusios bendrovės ir pareiškėjo būtų kilę paskolos teisiniai santykiai. Tik nustačius priešingas aplinkybes, galima būtų aiškintis, ar pareiškėjui buvo suteikta beprocentė paskola, ar tokiu atveju kyla pareiga mokėti į valstybės biudžetą mokesčius. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 7 d. nutartimi pripažinus negaliojančiomis 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, sudarytas UAB „RVM Investments“ ir R. V. M., bei taikius restituciją, priteisiant ieškovei bankrutavusiai UAB „RVM Investments“ 845 516,24 Eur iš atsakovo R. V. M., nėra teisinio pagrindo pakeisti VMI finansinio reikalavimo dydį. Šiuo atveju teisiškai nereikšminga aplinkybė, kad 845 516,24 Eur suma turi būti grąžinta bankrutavusiai UAB „RVM Investments“, nes kaip minėta, pareiga sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą atsirado dėl fakto – buvusio vadovo pinigų išsimokėjimo iš bendrovės sąskaitos.

18. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 5 straipsnio 1 dalį pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. GPMĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Pareiškėjas gavo pajamų mokesčio objektą, o apmokestinamojo objekto buvimas lemia mokestinės prievolės atsiradimą. Išsimokėtų pajamų grąžinimas apmokestinimo pagal GPMĮ nuostatas nėra reikšmingas.

19. Kreditorė VMI, įvertinusi nemokumo administratorės pateiktas deklaracijas ir teismo sprendimu nustatytą pareiškėjo prievolę grąžinti išsimokėtas sumas, nustatė, kad bankrutavusi įmonė turi sumokėti GPM. Jau ankstesnių teismų sprendimais (nutartimis), pasisakant dėl VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo konstatuota, kad apeliantė byloje pateiktų mokesčių deklaracijų tikrumo neginčijo, todėl jos laikytinos teisingomis ir nenuginčytomis. Šiuo atveju neįrodyta, kad į pareiškėjo sąskaitą pervestos lėšos yra neapmokestinamos, kad pervesta suma pagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjo R. V. M. pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. eB2-342-852/2022 netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo R. V. M. pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RVM Investments“, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.