Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ atstovei advokatei Sandrai Akelaitienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „iSUN Lithuania“ atstovei advokatei Gintei Staigienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „iSUN Lithuania“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dalyje ieškinys tenkintinas visiškai. Kitoje dalyje byla nutrauktina.

Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Kavos draugas" ir atsakovė UAB "iSUN Lithuania" 2024-04-09 sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. KDLT/N-240409-3 (ieškinio priedas), pagal kurią ieškovė atsakovei (nuomininkei) buvo įsipareigojusi perduoti laikinai naudotis sutartyje numatytą įrangą, t. y., 5 kavos aparatus Schaerer Coffee Soul 10 (15 659 Eur + PVM vertės) ir penkis pieno aušintuvus Soul Black 10l (1 818 Eur + PVM vertės), tačiau iš karto po sutartis sudarymo buvo susitarta perduoti ir perimti tik 4 kavos aparatus ir 4 pieno aušintuvus, dėl ko sutarties kaina sumažinta iki 1400 Eur + PVM, ieškovei leidžiant pakeisti sutartinę sąlygą. Sutarties specialiųjų sąlygų 7.1. punkte numatyta, jog nuomininkui nenupirkus minimalaus 50 kg kavos pupelių kiekio - už kiekvieną nenupirktą kilogramą nuomininkas moka papildomą 11 Eur + PVM nuomos mokestį. Sutartyje taip pat numatytas nuomos terminas buvo iki 2027-07-01. 2025-03-14 atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę nurodydama, jog pasikeitė jos poreikiai, dėl ko prašo pakeisti sutartį sumažinat nuomojamos įrangos bei nuperkamų kavos pupelių kiekį per mėnesį ir nuomos kainą, taip pat pasiūlė pakeisti sutarties sąlygas, susijusias su jos nutraukimu, t. y. „leisti Nuomininkui nutraukti Sutartį, nemokant Sutarties bendrųjų sąlygų 9.8. p. numatytos baudos". Ieškovė su pateiktu prašymu nesutiko (ieškinio priedas). Ieškovė nurodė, jog galėtų svarstyti galimybę sumažinti nuomojamų kavos aparatų skaičių, tačiau tik tuo atveju, jei nuomininkas imtųsi aktyvių veiksmų ir surastų kitus patikimus bei ieškovei priimtinus verslo klientus, kurie sutiktų perimti nuomos santykius - t. y. išsinuomoti atitinkamus kavos aparatus likusiam nuomos terminui pagal tokias pačias arba lygiavertes sąlygas. Atsakovė ieškovės nurodytų alternatyvų neįgyvendino - jokių naujų partnerių ar klientų, kurie sutiktų perimti atsakovės prisiimtus įsipareigojimus - nesurado. 2025-05-23 atsakovė pateikė ieškovei rašytinį pranešimą, kuriuo vienašališkai informavo apie sprendimą nutraukti sutartį nuo 2025-06-22. Reaguodama į atsakovės pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą ir vadovaudamasi sutartimi, ieškovė suderinusi su atsakove pasiėmė Įrangą ir apskaičiavusi sutarties nutraukimo mokestį, kartu su jau esama skola, nurodė Atsakovei sumokėti: 34 954 Eur (be PVM) nuostolių sumą pagal Sutarties 9.8.1 dėl nesavalaikio sutarties nutraukimo bei 8 715,44 Eur (be PVM) pradelsto nuomos mokesčio sumą.

Dėl delspinigių priteisimo

7. Remiantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, kodėl teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

9. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Dėl baudos priteisimo ir/ar jos mažinimo

11. Kaip matyti iš teismui pateiktų procesinių dokumentų, šalių atstovių paaiškinimų teismo posėdžių metu, tarp šalių esminis ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovės reikalavimo sumokėti 34 954,00 Eur (be PVM) baudą, atsakovei (nuomininkei) nutraukus įrangos nuomos sutartį nesuėjus pusei nuomos termino, skaičiuojant 50 procentų vertės įrangos kainos, vadovaujantis sutarties 9.8.1 punktu.

12. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė (įrangos nuomininkė) 2024-04-09 nuomos sutartį nutraukė nuo 2025-06-22, t. y. po metų, kai šalys sutartimi buvo numačiusios nuomos terminą iki 2027-07-01, t. y. nesuėjus pusei nuomos termino. Ginčo dėl to, kaip ir dėl baudos dydžio paskaičiavimo tarp šalių nekilo. Ieškovės atstovė paaiškino, kad 50 procentų bauda paskaičiuota nuo faktiškai išnuomotos, t. y. 4 kavos aparatų ir 4 pieno aušintuvų vertės be PVM, bet ne pradine sutartimi numatytų 5 vnt. kavos aparatų ir 5 vnt. pieno aušintuvų vertės.

13. Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), taigi susitarti ir dėl netesybų, ir dėl jų dydžio. Toks šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma.

14. Kaip numatyta kasacinio teismo praktikoje, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).

16. Ginčo atveju, atsakovė, prašydama nepriteisti prašomos baudos, savo poziciją grindžia tuo aspektu, kad netesybų dydis nebuvo numatytas sutarties specialiojoje dalyje, dėl kurios sąlygų buvo tarp šalių derėtasi, aiškintasi tiek susirašinėjimais, tiek žodžiu telefonu, kas matosi iš į bylą pateiktų susirašinėjimų. Netesybų dydis įtvirtintas tik bendrojoje dalyje, dėl kurių atsakovė neturėjo galimybės derėtis. Tokiai pozicijai teismas nepritaria ir vertina tai kaip atsakovės gynybinę poziciją, pareiškus reikalavimą dėl netesybų sumokėjimo.

17. Viena vertus, ginčo šalys yra verslo subjektai, kuriems keliami vienodi aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, t. y. būti atidiems ir rūpestingiems sudarant bet kokio pobūdžio sutartis, įsivertinti visas sutarties sąlygas ir esant jų nepriimtinumui dėl jų derėtis, aiškintis, o neradus kompromiso, tokios sutarties nepasirašyti. Kaip matyti ginčo sutartis tarp šalių buvo pasirašyta ir buvo vykdoma daugiau nei metus laiko, nereiškus jokių pretenzijų dėl netesybų dydžio susitarimo, nutraukus sutartį prieš terminą.

18. Kita vertus, iš byloje esančių šalių tarpusavio susirašinėjimų matyti, kad atsakovė gavo elektroniniu paštu paruoštą sutarties variantą iš ieškovės (DOK – 133022 priedas Nr. 2), tad turėjo objektyvią galimybę įvertinti visas sutarties sąlygas ir jeigu jos netinkamos, dėl jų derėtis, teikti savo pasiūlymus, ieškoti kompromisinio varianto ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo įpareigota pasirašyti sutartį skubotai, neturint objektyvaus laiko susipažinti su sutarties visomis sąlygomis ir/ar dėl jų derėtis. Tokių duomenų atsakovė į bylą neteikė ir tik išimtinai argumentavo, kad sutarties bendrosios sąlygos buvo pasirašytos prisijungimo būdu, jas paruošus ieškovei.

19. Šių motyvų pagrindu, teismo vertinimu, dviejų verslo subjektų pasirašyta įrangos nuomos sutartis įgijo įstatymo galią šalims, byloje nenuginčijus sutarties ir nepaneigus objektyvios galimybės įvertinti visas pasiūlytos nuomos sutarties sąlygas prieš sutartį atsakovei pasirašant.

20. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

21. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).

22. Atsakovei reiškiant alternatyvų prašymą byloje mažinti prašomą priteisti baudą nuo 34 954 Eur sumos iki 3 495 Eur sumos, tokią savo poziciją grindžia tuo, kad prašomo dydžio bauda yra neproporcinga, nesąžiningas ir baudžiamojo poveikio, kadangi atsakovė ieškovei per sutarties vykdymą jau yra sumokėjusi netoli 30 000 Eur sumą, tad priteisus 34 954,00 Eur baudą, būtų padengta ieškovei visa aparatų įgijimo kaina be PVM (įgyta už 61 806,49 Eur be PVM- DOK 133022 priedas Nr. 11).

23. Kaip minėta aukščiau, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas). Taigi, žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos.

24. Šių kasacinio teismo formuluojamų taisyklių kontekste, teismas pažymi, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė sutikdama atsakovei išnuomoti jos norimus rinkoje egzistuojančius brangius kavos aparatus ir pieno aušintuvus, išimtinai tik šios sutarties vykdymui įgijo įrangą už 61 806,49 Eur (be PVM) (DOK 133022 priedas Nr. 11), kadangi tokia įranga ieškovė nedisponavo dėl jos kainos ir nedidelės paklausos rinkoje. Nusimatydama 3 metų įrangos nuomos terminą, ieškovė tokiu būdu įsivertino savo finansinę riziką bei sudaromos sutarties pelningumą, o baudos numatymas už sutarties termino pažeidimą tik užtikrino ieškovės, kaip verslo subjekto, apsidraudimą nuo finansinių nuostolių, kontrahentui nutraukus įrangos nuomą prieš terminą.

25. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė už įrangos nuomą kas mėnesį mokėjo 1 400 Eur + PVM), o sutartiniai santykiai tęsėsi 14 mėnesių, tad iš viso apytiksliai buvo sumokėta 20 000 Eur (be PVM). Akivaizdu, kad ieškovei įrangos įsigijimo kaštai šiais mokėjimais padengti tik 1/3 dalimi. Prašomos priteistinos baudos dydis (34 954,00 Eur) kartu su nurodyta suma neviršija įrangos įsigijimo vertės (61 806,49 Eur be PVM – DOK – 133022 priedas Nr. 11).

26. Dar daugiau, ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad ieškovė susigrąžinusi metus laiko naudotus kavos aparatus ir pieno aušintuvus ieškojo jų realizacijos, siūlydama aparatus klientams ir konkurentams, tačiau dėl aparatų nuomos kainos bei specifiškumo, duomenų apie jų pakartotiną išnuomojimą byloje nėra (DOK 133022 priedas Nr. 4). Kaip ir atsakovė nepateikė duomenų, kad ir jai būtų pavykę rasti kitus verslo subjektus, kurie galėtų perimti nuomininko teises iš atsakovės, kaip buvo siūloma ieškovės, pateikus prašymą keisti sutarties sąlygas ar leisti nutraukti sutartį be baudos. (2025-03-25 atsakymas į prašymą – atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4). Šie duomenys neleidžia teismui abejoti ieškovės nuoseklia pozicija, kad tokio pobūdžio kavos aparatai nėra paklausūs rinkoje dėl jų kainos, tad jų likvidumas abejotinas ir ateityje.

27. Remiantis aukščiau aptartu, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovei nutraukus brangios įrangos nuomos sutartį po metų laiko naudojimo, kai įsipareigojimas buvo vykdyti sutartį trejus metus, ieškovė patyrė realius nuostolius, įgydama brangią kavos gaminimo įrangą bei negaudama suplanuotos grąžos už padarytas investicijas įrangai įgyti bei darbuotojų apmokymams dirbti su tokio pobūdžio įranga (DOK 133022 priedas Nr. 8). Sumokėta suma už įrangos nuomą 14 mėnesių laikotarpį (nuo 2024-05-01 iki 2025-06-31) nepadengia nei 1/3 įrangos vertės, įgytos specialiai šalių sutarties vykdymui, o prašoma priteisti bauda kartu su mokėtu nuomos mokesčiu neviršija įgytos įrangos kainos. Tai, kad nuomotojai (ieškovei) liko susigrąžinta įranga po sutarties nutraukimo nepaneigia šalių susiklosčiusių santykių esmės, nes kiekvienas verslo subjektas siūlydamas savo nuomos kainas bei sutarties terminus paprastai įsivertina sutarties įvykdymo kaštus bei pelno galimybes, pasirašant sutartinius įsipareigojimus su verslo kontrahentu.

28. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Šiuo konkrečiu atveju prašomas netesybų dydis (50 proc. įrangos vertės) laikytinas minimaliais nuostoliai, patirtais sutartį nutraukus nepraėjus pusei sutarties vykdymo termino.

29. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

30. Vertinant prievolės įvykdymą iš dalies sąlygą netesyboms mažinti, teismas sutinka, kad nuomos sutartis buvo iš dalies vykdoma, kadangi atsakovė nuomojosi įrangą iki 2025-06-23 ir pabaigė sumokėti numos mokestį bylos nagrinėjimo metu, tačiau ši sąlyga pati savaime šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo mažinti netesybas, nes kaip jau aukščiau minėta, truputį daugiau nei 1/3 sutarties vykdymo laikotarpio, įgijus nuomotojui specialią įrangą nuomos vykdymui, neužtikrino nuomotojo teisėtų interesų turėti pelningą sutarties įvykdymą, nepatiriant nuostolių.

31. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

32. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovės (nuomotojos) teisės į šalių sutartas netesybas, kurių dydis – 50 proc. įrangos vertės, kurią ieškovė specialiai įgijo sutarčiai su atsakove vykdyti, svarbu įvertinti, kad abi sutarties šalys buvo verslininkai. Teismo vertinimu, sutarčiai nutrūkus, nesant nuomotojo kaltės (toks faktas byloje neįrodinėtas ir tuo nesiremta), iš to kylanti sutartinė atsakomybė gina tiek tikrumo, tiek lūkesčio interesą visa apimtimi. Tikrumo interesas saugo su sutarties įvykdymu patirtas išlaidas, o lūkesčio interesas – tinkamo sutarties įvykdymo piniginį ekvivalentą, kuris šiuo atveju pasireiškia ir negautu pelnu, ir pajamomis, Šiuo atveju, kilus abejonių dėl 50 proc. įrangos vertės sudarančio netesybų dydžio, netesybas mažinti prašanti šalis (nagrinėjamos bylos atveju nuomininkas) turėjo pagrįsti, kad nuomotojo patirti nuostoliai dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, nesuėjus nei pusei laiko, yra akivaizdžiai mažesni nei reikalaujamos netesybos, t. y. kad nuomotojas nepatyrė tokių sutarties vykdymo išlaidų ir negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio gauti iš tinkamo sutarties vykdymo tokį pelną. Atsakovė, grįsdama aiškiai per dideles skaičiuotinas netesybas (baudą) pažymėjo, kad 10 kartų sumažinta bauda padengtų išlaidas darbuotojų apmokymams su naujai įgytų aparatų priežiūra, kas sudarė 600 Eur (DOK – 133022 priedas Nr. 8). Tačiau su tokia pozicija teismas nesutinka, įvertinus jau aukščiau faktiškai susiklosčiusias tarp šalių aplinkybes. Akivaizdu, kad toks delspinigių dydis, įtvirtintas šalių pasirašytoje sutartyje, buvo sąlygotas iš anksto numatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nuomininkui nevykdžius sutartinių įsipareigojimų trijų metų laikotarpį.

33. Atsižvelgus į ieškovės atstovės paaiškinimus, kad sutartyje nustatytų netesybų dydis užtikrina nuomotojo minimalių nuostolių – įsigyjant konkrečius nuomininko prašomus kavos aparatus, rūpinantis jų logistika, aptarnavimu - kompensavimą, nuomininkui nutraukus sutartį prieš terminą, į tai, kad atsakovė (nuomininkė) sutartį nutraukė iki sutarties termino pabaigos likus daugiau nei pusę termino, t. y. 2 metams, spręstina, kad sutartinių netesybų dydis nėra per didelis ir/ar neprotingas, nesąžiningas. Dar daugiau, netesybų (baudos) apskaičiavimas buvo nustatytas susitarus dviem verslo subjektams – verslo partneriams, nesant duomenų, buvus vienai iš šalių ekonomiškai silpnesnei, nepatyrusiai, neinformuotai. Todėl teismas, įvertinęs sutartinių santykių pobūdį, šalių statusą (verslo subjektai), skolininkės elgesį – sutarties nutraukimas anksčiau termino, įspėjus prieš mėnesį, šalių turtinę padėtį (nėra duomenų apie itin sunkią atsakovės turtinę padėtį), prašomų priteisti netesybų dydį (34 954,00 Eur), konstatuoja, kad objektyvaus pagrindo paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, mažinant netesybas, byloje nenustatyta.

34. Vertinant atsakovės motyvus, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010 yra konstatavęs, kad 40 proc. kainos bauda yra aiškiai neprotinga, teismas pažymi, kad minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė ginčą iš žemės pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Teismas sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-1062010 pateikti išaiškinimai negali būti laikomi taikytinu precedentu nagrinėjamoje byloje, susiklosčius sutartiniams nuomos teisiniams santykiams tarp verslo subjektų.

35. Dar daugiau, byloje ieškovė pagrindė ir atsakovė to nepaneigė, kad atsakovei, sudarius nuomos sutartį, buvo sudarytos nuolaidos ieškovės sąskaita, kadangi iš karto po sutarties pasirašymo ieškovė sutiko išnuomoti vienu kavos aparatu ir pieno aušintuvu mažiau, jį sutarties įvykdymui įgijus ir nuomos kaina buvo skaičiuojama už 4 vnt. kavos aparatų ir 4 vnt. pieno aušintuvų, t. y. mažesnė (1400 Eur +PVM), nei numatyta sutarties specialiosiose sąlygose (1700 Eur +PVM). Tad teigti esant nuomotojos nesąžiningumui reikalaujant verslo subjektų susitartų netesybų, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo.

36. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas). Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. O tai, kad atsakovės veiklos sutrikimą sąlygojo ekstraordinarios aplinkybės dėl politinių sprendimų, nepaneigia buvusio šalių susitarimo dėl nuomos, rizikų įsivertinimo būtinumo pasirašant tokio pobūdžio sutartį. Vien skolininko (ne)laikini finansiniai sunkumai nėra pagrindas mažinti sutartines netesybas, atsakovei nepaneigus kreditoriaus patirtų nuostolių.

Dėl procesinių palūkanų

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal MAPKSVPĮ 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

39. MAKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos MAKSVPĮ netaikymo išimtys. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalies 3 punktą šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis.

40. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą priteisti netesybas, apskaičiuotus už sutarties pažeidimą, kurie yra laikomi minimaliais iš anksto aptartais nuostoliais. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštam reikalavimui dėl netesybų priteisimo MAKSVPĮ netaikytinas, nes minėtas reikalavimas patenka į vieną iš MAKSVPĮ taikymo srities išimčių (1 straipsnio 3 dalies 3 punktas), numatančių, kad šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-248/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje e2A-349-910/2024, 308 punktas; 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-196-912/2025).

41. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisiamos 6 proc. metinės palūkanos už 35 043,99 Eur baudą ir 89,99 Eur delspinigius (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) už laikotarpį nuo 2025-07-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43. Ieškovei grąžintinas 178,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

44. Ieškovė patyrė 3 033,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 801,00 Eur žyminis mokestis ir 2 232,45 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK - 150880). Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteitinos 3 033,45 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

45. Byloje pašto išlaidos nepatirtos, todėl jos neskirstytinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „iSUN Lithuania“ dėl 10 545,68 Eur skolos priteisimo atsisakymą. Nutraukti bylą toje dalyje.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kavos draugas“, įm. kodas 302525811, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „iSUN Lithuania“, įm. kodas 305142686, 89,99 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 99 ct) delspinigių, 34 954,00 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) baudos, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (35 043,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 033,45 Eur (tris tūkstančius trisdešimt tris eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždaroji akcinė bendrovė „Kavos draugas“, kodas 302525811, 2025-07-09 mokėjimu sumokėto žyminio mokesčio dalį - 178,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus), išaiškinant ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.