- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-920-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06070-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- J. Č., E. M., G. L., A. V., P. K., E. L., D. S., T. M., R. M., A. K., A. D., D. M., R. J.
- Atsakovas
- asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo, „Judrė“
- Trečiasis asmuo
- M. B., A. B., J. B., R. N., L. R., P. S., D. Š., A. Š., E. V., D. V., K. V.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-920-777/2014
2014 m. birželio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. Č. atstovės advokatės S. Baracevičienės, atsakovės asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“, trečiųjų asmenų M. B., M. B., A. B., M. B., J. B., R. N., L. R., P. S., D. Š., A. Š., E. V., D. V., K. V., L. R. atstovo advokato A. Jaskelevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. M., G. L., A. V., P. K., E. L., D. S., T. M., R. M., A. K., A. D., D. M., R. J., J. Č. ieškinius atsakovei asociacijai Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. B., M. B., A. B., M. B., J. B., R. N., L. R., P. S., D. Š., A. Š., E. V., D. V., K. V., L. S., V. Z., V. Č., L. R. dėl visuotinio narių susirinkimo 2013-04-11 sprendimo (nutarimo) ir asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-25 sprendimo pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. M. 2013-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-11 sprendimo (nutarimo) 11.1 punktą, kuriuo nuspręsta E. M. pašalinti iš asociacijos narių, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas G. L. 2013-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-11 sprendimo (nutarimo) 11.3 punktą, kuriuo nuspręsta G. L. pašalinti iš asociacijos narių, ir 2013-04-11 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo (nutarimo) 3.1. punktą, kuriuo nuspręsta klubo pirmininką G. L. atšaukti iš asociacijos pirmininko pareigų, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai A. V., P. K., E. L. ir D. S. 2013-05-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-25 sprendimo (nutarimo) 8 punktą, kuriuo nuspręsta atšaukti visus esamus klubo rėmėjus – ieškovus, priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas T. M. 2013-05-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-25 sprendimo (nutarimo) 1 punktą, kuriuo nuspręsta T. M. pašalinti iš asociacijos narių, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai R. M., A. K., A. D. ir D. M. 2013-06-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinių narių susirinkimų 2013-04-11 ir 2013-04-25 sprendimus (nutarimus). Tuo atveju, jei teismas atsisakytų tenkinti ankstesnius reikalavimus, prašė patenkinti alternatyvius reikalavimus, t. y. pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2013-04-11 visuotinio asociacijos Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narių susirinkimo nutarimus dėl susirinkime patvirtintos darbotvarkės (nutarimas be numerio) ir nutarimą Nr. 10.3 dėl kito visuotinio klubo narių susirinkimo 2013-04-25 18.00 val. sušaukimo; pripažinti negaliojančiais bei panaikinti 2013-04-25 visuotinio asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narių susirinkimo nutarimus: Nr. 2, kuriuo nutarta priimti naujus klubo įstatus, ir šiuos pavesti užregistruoti asociacijos pirmininką R. N.; Nr. 9.1, kuriuo nutarta priimti į klubo narius L. R.; Nr. 9.2, kuriuo nutarta įpareigoti R. M. nusikelti tykojimo bokštelį (duomenys neskel), jei nebus išspręstas žalos atlyginimo klausimas ir užbaigtas konfliktas su žemės savininku. Prašė priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė J. Č. 2013-05-22 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-11 visus sprendimus (nutarimus), priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas R. J. 2013-07-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-25 sprendimo (nutarimo) 8 punktą, kuriuo nuspręsta atšaukti visus esamus klubo rėmėjus – ieškovą R. J., priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-04 sprendimu:
visiškai tenkino ieškovo E. M. ieškinį, pripažino negaliojančiu ir panaikino asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-11 sprendimo (nutarimo) 11.1 punktą, kuriuo nuspręsta E. M. pašalinti iš asociacijos narių, ir priteisė iš atsakovės ieškovui 2 403,86 Lt bylinėjimosi išlaidų;
visiškai tenkino ieškovo G. L. ieškinį, pripažino negaliojančiu ir panaikino asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-11 sprendimo (nutarimo) 11.3 punktą, kuriuo nuspręsta G. L. pašalinti iš asociacijos narių, ir to paties susirinkimo (nutarimo) 3.1 punktą, kuriuo nuspręsta klubo pirmininką G. L. pašalinti iš asociacijos pirmininko pareigų, ir priteisė iš atsakovės ieškovui 2 443,12 Lt bylinėjimosi išlaidų;
visiškai tenkino ieškovų A. V., P. K., E. L. ir D. S. ieškinį, pripažino negaliojančiu ir panaikino asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-25 sprendimo (nutarimo) 8 punktą, kuriuo nuspręsta atšaukti visus esamus klubo rėmėjus – ieškovus A. V., P. K., E. L. ir D. S., ir priteisė iš atsakovės ieškovui P. K. 1 089 Lt ir A. V. 2 400,96 Lt bylinėjimosi išlaidų;
visiškai tenkino ieškovo T. M. ieškinį, pripažino negaliojančiu ir panaikino asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-25 sprendimo (nutarimo) 1 punktą, kuriuo nuspręsta T. M. pašalinti iš asociacijos narių, ir priteisė iš atsakovės ieškovui T. M. 2 801,95 Lt bylinėjimosi išlaidų;
visiškai tenkino ieškovų R. M., A. K., A. D. ir D. M. ieškinį, pripažino negaliojančiu ir panaikino asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinių narių susirinkimų 2013-04-11 ir 2013-04-25 sprendimus (nutarimus) ir priteisė iš atsakovės ieškovui R. M. 3 621,44 Lt bylinėjimosi išlaidų;
visiškai tenkino ieškovės J. Č. ieškinį, pripažino negaliojančiu ir panaikino asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-11 sprendimus (nutarimus);
visiškai tenkino ieškovo R. J. ieškinį, pripažino negaliojančiu ir panaikino asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-25 sprendimo (nutarimo) 8 punktą ir priteisė iš atsakovės ieškovui R. J. 1 310,26 Lt bylinėjimosi išlaidų;
Dėl asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinių narių susirinkimų 2013-04-11 ir 2013-04-25 procedūrinių aspektų
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad G. L. (iki 2013-04-11 buvęs asociacijos Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ pirmininkas) pateikė klubo nariams 2013-03-06 raštus „Dėl visuotinio narių susirinkimo“ ir asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 susirinkimo darbotvarkę. Apie asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio susirinkimo vietą ir laiką 2013-03-07 buvo informuota dienraštyje „Respublika“. Nustatė dvi aplinkybes: pirma, kad 2013-04-11 susirinkimo darbotvarkė buvo pateikta tik klubo nariams (bet ne rėmėjams); antra, prieš 2013-04-11 susirinkimą klubo nariams buvo pateikta vieno turinio susirinkimo darbotvarkė, o 2013-04-11 susirinkimo metu 13 narių balsais patvirtinta kito turinio darbotvarkė. Palyginęs šias dvi darbotvarkes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-04-11 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotiniame narių susirinkime nebuvo iš anksto svarstomi pateikti šie darbotvarkės klausimai: 4. Po spalio 15 d. sumokėjusių klubo narių (D. V., A. Š., K. V., M. B.) svarstymas. Svarstomų klubo narių pasisakymai. 5. Po sausio 15 d. sumokėjusių klubo narių (L. R., D. Š.) svarstymai. Svarstomų klubo narių pasisakymai. 7. Revizoriaus rinkimai. Revizijos ataskaitos aptarimo termino nustatymas. 8. Skundo ekonominei policijai svarstymas. Skundą pasirašiusių asmenų paaiškinimai. 9. Sutarties su UAB „Audito gairės“ pasirašymas. Iniciatyvinės grupės pirmininko M. B. paaiškinimas dėl grupės veiklos teisėtumo ir pagrįstumo. 11. Einamieji klausimai (namelio, sanitarių duobių, šėryklų, lėkštučių mėtymo aparato pajamavimai; sutikimų su žemės savininkais pasirašymas, dėl bokštelių ir viliojimo vietų prie jų). Nurodė ir tai, kad 2013-04-11 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinis narių susirinkimas nesilaikė net savo patvirtintos darbotvarkės. 13 klubo narių balsavo, kad būtų svarstomi tokie klausimai kaip revizijos komisijos sudarymas (6 klausimas), klubo buhalterio pareigybė (7 klausimas), tačiau šių klausimų klubo nariai nesvarstė. Priešingai, susirinkime buvo svarstomi klausimai, kurie nebuvo įrašyti nei į išankstinę darbotvarkę, nei patvirtinti susirinkime, t. y. klubo narių vėlavimas sumokėti nario mokestį (8 klausimas), dėl klubo vidaus tvarkos taisyklių (9 klausimas), einamieji klausimai (10 klausimas), klubo narių šalinimas (11 klausimas). Nurodė, kad dalis narių 2013-03-22 pateikė G. L. pranešimą dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės papildymo, tačiau nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, nei atsakovės įstatai nenumato galimybės iš anksto skelbtos darbotvarkės koreguoti nei iki susirinkimo, nei susirinkimo metu. Neeilinį visuotinį susirinkimą sušaukti turi teisę pirmininkas arba ne mažiau kaip 2/3 klubo narių. 2013-03-22 raštą, pateiktą G. L., kuriuo siekta inicijuoti darbotvarkės papildymą, pasirašė tik 13 narių, t. y. mažiau kaip 2/3 klubo narių.
Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad 2013-04-25 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinis narių susirinkimas sušauktas ir organizuotas nesilaikant nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, nei asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatų. Nesutiko su atsakovės atstovo pozicija, jog 2013-04-25 Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinis narių susirinkimas yra 2013-04-11 susirinkimo tęsinys. Nurodė, kad 2013-04-25 susirinkime iš naujo buvo renkami susirinkimo pirmininkas, sekretorius, susirinkimo protokolą pasirašyti įgaliotas asmuo, balsų skaičiavimo komisija, patvirtinta darbotvarkė, kurioje buvo įrašyti kiti, 2013-04-11 narių susirinkimo nepatvirtinti, klausimai, t. y. klubo narių šalinimas (1 klausimas), klubo valdybos rinkimai (3 klausimas), klubo vidaus tvarkos taisyklių svarstymas ir priėmimas (5 klausimas), nepriklausomo audito išlaidų apmokėjimas (7 klausimas), klubo rėmėjų atšaukimas (8 klausimas). 2013-04-11 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinis narių susirinkimas nebuvo užbaigtas nutarimu tęsti šį susirinkimą. Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad už asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 10.3 punktą, kuriuo nutarta sušaukti kitą visuotinį klubo narių susirinkimą 2013-04-25 18.00 val., įpareigoti klubo pirmininką R. N. pateikti klubo nariams tikslią informaciją dėl susirinkimo vietos bei susirinkimo darbotvarkę, balsavo „už“ – 13, „prieš“ – 11, net nebuvo balsuota.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinis narių susirinkimas svarstė klausimą dėl klubo rėmėjų atšaukimo, nepranešęs klubo rėmėjams apie tokio klausimo svarstymą. Atsižvelgęs į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, klausimo dėl klubo pirmininko, dalies klubo narių, dalies klubo rėmėjų pašalinimo iš asociacijos svarbą visiems asociacijos nariams, konstatavo, kad asociacijoje sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus. Tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir LR CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Juolab kad šios garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Nustatė, kad ieškovų E. M., G. L., T. M., R. M., A. K., A. D., D. M. ir J. Č. pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime. Nustatė ir tai, kad ieškovų A. V., P. K., E. L., D. S. ir R. J. pašalinimo iš klubo rėmėjų klausimas buvo be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas susirinkime. Nustatė, kad ieškovai klubo rėmėjai A. V., P. K., E. L., D. S. ir R. J. nebuvo informuoti apie jų teisėms ir pareigoms turinčių įtakos klausimų svarstymą. Nustatė, kad ieškovams nebuvo suteikta galimybių tinkamai pasirengti pašalinimo iš klubo narių ir / ar rėmėjų klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomą informaciją, suformuluoti atsikirtimus. Konstatavo, kad ieškovų pašalinimo iš atsakovės narių ir rėmėjų klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus, nesilaikant sąžiningumo ir teisingumo principų. Dėl pažeistų ieškovų pašalinimo iš klubo narių ir rėmėjų procedūrų pripažino, kad asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 ir 2013-04-25 visuotiniai narių susirinkimai yra neteisėti.
Dėl asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinių narių susirinkimų 2013-04-11 ir 2013-04-25 materialiojo pagrindo
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog negali padaryti išvados, kad ieškovas E. M. pažeidė klubo įstatų 4.6 punktą, t. y. sąmoningai pažeidinėjo įstatus, savo elgesiu kompromitavo klubą, būdamas nuteistas baudžiamuoju įsakymu dėl aplaidaus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, neprisidėjo prie klubo įvaizdžio gerinimo. Tačiau teigti, kad šia veikla E. M. sąmoningai pažeidinėja įstatus, savo elgesiu kompromituoja klubą, taip pat negalima. Nurodė, kad E. M. pašalinimas iš klubo narių nėra proporcinga poveikio priemonė.
Nurodė ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad ieškovas G. L., būdamas už finansinę apskaitą atsakingas klubo narys, pažeidė klubo įstatų 4.6 punktą, t. y. sąmoningai pažeidinėjo įstatus, savo elgesiu kompromitavo klubą. Nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog G. L. trukdė atlikti klubo auditą. Asociacijos Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2007–2012 m. veiklos dokumentinė peržvalga buvo sudaryta remiantis ne asociacijos Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ pirmininko, kaip valdymo organo, pateiktais dokumentais, bet iniciatyvinės grupės paskirto asmens A. B. pateiktais dokumentais. Ar šie dokumentai atitinka asociacijos Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ dokumentus, iš kokio šaltinio iniciatyvinės grupės paskirtas asmuo A. B. gavo dokumentus, UAB „Audito gairės“ nesiaiškino. 2012-09-27 iniciatyvinės grupės paskirtas asmuo A. B. sudarė paslaugų pirkimo sutartį su UAB „Audito gairės“, veikdamas asociacijos Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ vardu, nors nei LR asociacijos įstatymas, nei asociacijos Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatai nenumato teisės iniciatyvinės grupės paskirtam asmeniui sudaryti sandorius. Sandorius asociacijos Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ vardu gali sudaryti tik klubo pirmininkas (įstatų 5.8 str. 2 p.). Nurodė, kad E. M. žalos klubui nepadarė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad klubui padaryta žala ir įvardyti žalą padarę asmenys, todėl G. L. neatsirado pareigos kreiptis į kompetentingas institucijas dėl žalos atlyginimo klubui.
Nurodė, kad 2013-04-25 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo (nutarimo) 8.1 punktu nuspręsta atšaukti visus esamus klubo rėmėjus. Ieškovams klubo rėmėjams – A. V., P. K., E. L., D. S. ir R. J., nebuvo pranešta apie tai, kad asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė‘ visuotiniame narių susirinkime bus svarstomas klausimas dėl jų atšaukimo. Nurodė, kad asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatai tik nustato rėmėjo sąvoką bei rėmėjo teisės ir pareigas (4.1, 4.4 punktai), tačiau nei LR asociacijų įstatymas, nei asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatai nenustato klubo rėmėjų atšaukimo tvarkos. Atšaukiant klubo rėmėjus – ieškovus, neinformuojant jų apie tai bei nesant įteisinto sąrašo, nustatančio rėmėjų atšaukimo aplinkybes, yra pažeidžiami teisėti tokių asmenų lūkesčiai. Konstitucinis teisėtų lūkesčių principas suponuoja Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“, kaip ir bet kuriai kitai asociacijai, pareigą nustatyti aiškią asociacijos narių įstojimo, išstojimo, pašalinimo iš asociacijos narių, rėmėjų atšaukimo tvarką, t. y. užtikrinti dalyvavimo asociacijos veikloje teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus asociacijos narių lūkesčius. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Judrė“ šios pareigos tinkamai neįgyvendino. Pažymėjo ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-25 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo nutarimu Nr. 9.1 L. R. iš rėmėjų priimtas į medžiotojų klubą. Tokį visuotinio narių susirinkimo nutarimą pirmosios instancijos teismas laikė nenuosekliu, nes minėto nutarimo 8.1 p. yra atšaukiami rėmėjai – ieškovai, o kitu 9.1 punktu rėmėjas priimamas į klubo narius. Atsakovė nenurodė, kokiais kriterijais vadovaudamasi vienus klubo rėmėjus atšaukė iš rėmėjų, o kitą rėmėją priėmė į klubo narius.
Nurodė, kad 2013-04-25 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo (nutarimo) 1.1 p. nuspręsta klubo narį T. M. pašalinti iš asociacijos narių, nes jis nesumokėjo stojamojo mokesčio į klubą. Šią aplinkybę laikė pažeidimu, už kurį šalinama iš klubo. Iš 2009-04-21 Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad ieškovas T. M. atleistas nuo stojamojo mokesčio. Minėtas susirinkimo protokolas nėra nuginčytas, jo nutarimai nėra panaikinti ar pakeisti, todėl laikytini galiojančiais. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo (nutarimo) 1.1 p. yra neteisėtas.
Nurodė, kad ieškovai R. M., A. K., A. D., D. M. pareiškė ieškinį atsakovei asociacijai Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“, kuriuo reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinių narių susirinkimų 2013-04-11 ir 2013-04-25 sprendimus (nutarimus). Minėti ieškovai iš esmės ginčija šiuos nutarimus dviem argumentais: 1) dėl susirinkimų šaukimo tvarkos pažeidimų; 2) dėl 2013-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – suinteresuoto asmens J. Č. būsimų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, kol bus išnagrinėtas šalių ginčas, sustabdyti Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 įvykusiame narių susirinkime priimtų nutarimų vykdymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2013-04-11 ir 2013-04-25 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotiniai narių susirinkimai sušaukti ir organizuoti nesilaikant nei LR asociacijų įstatymo ir asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatų. Konstatavo ir tai, kad prieš 2013-04-25 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinį narių susirinkimą klubo nariai žinojo ar bent turėjo žinoti (apie tai visuotinį narių susirinkimą turėjo informuoti 2013-04-11 išrinktas pirmininkas R. N. arba narys A. B.) apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nepaisė 2013-04-23 nutarties reikalavimų, įregistravo įstatus, išrinko valdybą, kuri buvo numatyta įstatuose, sudarė revizijos komisiją, nustatė buhalterio atlyginimą. Minėtus veiksmus atsakovė galėjo atlikti tik 2013-06-27 Klaipėdos apygardos teismui pakeitus minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nutartį.
Nurodė, kad ieškovė J. Č. pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančius ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ susirinkimo nutarimus dėl susirinkimo tvarkos ir kitų procedūrų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2013-04-11 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinis narių susirinkimas sušauktas ir organizuotas nesilaikant nei LR asociacijų įstatymo, nei asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-27 papildomu sprendimu iš dalies tenkino ieškovės J. Č. atstovės advokatės S. Baracevičienės pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Priteisė ieškovei J. Č. iš atsakovės 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimu teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus. Ieškovės J. Č. atstovė advokatė S. Baracevičienė, dalyvavusi teismo posėdyje 2014-01-14 nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 15.40 val. bei 2014-01-15 nuo 9.00 val. iki 11.00 val., nepateikė teismui prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės J. Č. atstovė advokatė S. Baracevičienė 2014-01-15 11.00 val. išėjo iš teismo posėdžio, motyvuodama tuo, kad privalo dalyvauti kitame teismo posėdyje, ir į teismo posėdį grįžo tik 15.00 val., kuomet buvo baigiamųjų kalbų proceso stadija. Ieškovės J. Č. atstovė advokatė S. Baracevičienė baigiamųjų kalbų proceso stadijoje reiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byloje dalyvaujančių asmenų prašymai, numatyti LR CPK 251 str., buvo išnagrinėti, teismas minėto ieškovės J. Č. atstovės prašymo nenagrinėjo. Ieškovei J. Č. LR CPK nustatyta tvarka nepateikus prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų pagrindimo, teismas neišsprendė J. Č. patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimo. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas to, kas nurodyta, vadovaudamasis protingumo kriterijais, priėmė papildomą sprendimą. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą ir ieškovės J. Č. atstovės advokatės S. Baracevičienės atliktų veiksmų mastą konstatavo, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelės ir neproporcingos suteiktai paslaugai. Todėl priteisė tik dalį (605 Lt) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Atsakovas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Judrė“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą ir 2014-02-27 papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti ir priteisti atsakovei 2 288 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Dėl 2013-04-11 susirinkimo darbotvarkės. Nurodė, kad civilinėje teisėje, skirtingai nei viešojoje teisėje, galioja principas „leidžiama viskas“, išskyrus tai, kas nėra tiesiogiai draudžiama. LR asociacijų įstatymas ir Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatai nenustato imperatyvaus draudimo koreguoti ir pildyti visuotinio susirinkimo darbotvarkes. Tais atvejais, kai egzistuoja teisės spraga, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius. LR akcinių bendrovių įstatymo 25 str. 3 d. nustato, kad susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma. Asociacijos kolegialaus valdymo organo darbotvarkė gali būti pildoma ir koreguojama, nes priešingu atveju aukščiausiasis valdymo organas taptų priklausomas nuo vienasmenio valdymo organo, kuris savo nuožiūra organizuotų susirinkimą tik pagal jam naudingą darbotvarkę neleisdamas jos pildyti. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad darbotvarkės negalima koreguoti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino neeilinio susirinkimo sušaukimo ir sušaukto susirinkimo darbotvarkės pildymo sąvokas. Šios sąvokos nėra tapačios. Aukščiausiojo valdymo organo (kolegialaus valdymo organo) susirinkimams inicijuoti yra nustatomi padidinti reikalavimai, nes kiekvieno susirinkimo organizavimas ir vykdymas susijęs su finansinėmis ir laiko sąnaudomis. Tačiau jau esant sušauktam kolegialaus valdymo organo susirinkimui reikalavimai darbotvarkės papildymui nėra tokie griežti, nes finansinės ir laiko sąnaudos jau yra suplanuotos. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 13 narių dviem 2013-03-22 raštais ne inicijavo neeilinį visuotinį susirinkimą, o paprašė papildyti jau sušaukto susirinkimo darbotvarkę. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, jog neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti trūko narių, yra nepagrįstas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 susirinkimą organizavo klubo pirmininkas G. L.. 2013-03-06 raštu „Dėl visuotinio klubo narių susirinkimo“ G. L. informavo apie susirinkimo vietą, laiką ir nurodė, kad „pasiūlymus dėl papildomų klausimų įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę siųsti iki š. m. kovo 25 d.“, bei pateikė susirinkimo darbotvarkę. 2013-03-22 raštais dalis Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narių paprašė į susirinkimo darbotvarkę įtraukti papildomus klausimus, pateikė prašomą informaciją bei pasiūlė nutarimo projektus. G. L. 2013-03-06 raštu pasiūlytos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 susirinkimo darbotvarkės 2 klausimas buvo darbotvarkės tvirtinimas. Todėl vien tokio klausimo įtraukimas į darbotvarkę parodė, kad darbotvarkė nėra galutinė ir gali būti koreguojama. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ nariai, gavę G. L. 2013-03-06 raštą, turėjo ir galėjo žinoti, kad darbotvarkė gali būti pildoma. Likus 20 dienų iki susirinkimo buvo žinoma apie darbotvarkės papildymą. Kiekvienas pakankamai atidus ir rūpestingas narys turėjo galimybę pasidomėti, kokie papildomi klausimai gali būti svarstomi, ir jiems pasiruošti. Nurodė, kad 2013-04-11 susirinkime dalyvavo visi nariai, kurių balsų dauguma patvirtino tokią susirikimo darbotvarkę, pagal kurią ir vyko susirinkimas. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ pirmininkas G. L., kuris iniciavo ir organizavo eilinį narių susirinkimą, neprieštaravo darbotvarkės koregavimui, pripažino teisę į jos papildymą. Be to, kiti susirinkime dalyvavę nariai susirinkimo metu nenurodė, kad darbotvarkės koregavimas ir pildymas yra neteisėtas veiksmas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista narių teisė pasirengti visuotiniam narių susirinkimui. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 susirinkime buvo patvirtinta darbotvarkė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dalis darbotvarkės klausimų nebuvo svarstoma ir nebuvo laikytasi patvirtintos darbotvarkės.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2013-04-25 susirinkimo sušaukimo ir darbotvarkės. 2013-04-11 susirinkime 10.3 klausimu buvo nutarta sušaukti visuotinį klubo narių susirinkimą 2013-04-25. Visi nariai žinojo apie 2013-04-25 susirinkimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visuotiniame narių susirinkime dėl 10.3 punkto net nebuvo balsuota. Antstolės B. Tamkevičienės 2014-02-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia šias aplinkybes. Juolab kad nė vienas ieškovas ieškinyje nenurodė, kad minėtas klausimas nebuvo svarstomas ar dėl jo nebuvo balsuojama. 2013-04-25 susirinkimas buvo organizuojamas naujai išrinkto pirmininko. Nesilaikyti 30 dienų termino buvo nutarta 2013-04-11 susirinkime. Nurodė ir tai, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klube „Judrė“ yra susiklosčiusi praktika, kad po pirmojo visuotinio narių susirinkimo kitas susirinkimas vyksta maždaug po 14 dienų, jame sprendžiami pirmame susirinkime neišspręsti ir kiti klausimai. 2012 metais, įvykus 2012-04-11 susirinkimui, kitas susirinkimas vyko 2012-04-25. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo jokio tęstinumo ar ryšio tarp 2013-04-11 ir 2013-04-25 susirinkimų. Tik 2013-04-25 susirinkimo 8 klausimas „Klubo rėmėjų atšaukimas“ buvo naujas. Visi Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ nariai apie kitą susirinkimą buvo informuoti ne tik 2013-04-11 susirinkime, bet ir klubo pirmininko atskirais pranešimais. Klubo pirmininkas, šaukdamas kitą susirinkimą, turėjo teisę papildyti darbotvarkę, visi nariai apie šią papildytą darbotvarkę žinojo iš anksto, todėl galėjo pasiruošti susirinkimui.
Dėl E. M. pašalinimo iš klubo narių. E. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas), nes aplaidžiai tvarkė Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ apskaitą laikotarpiu nuo 2008-11-10 iki 2011-12-28. Nepagrindė apskaitos dokumentais 6 983 Lt panaudojimo. Pagal Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatų (2007-04-11 redakcija) 5.8 punkto 5 eilutę klubo pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka ir neviršydamas suteiktų galių organizuoja klubo finansinę veiklą. E. M. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už konkretaus įstatų punkto pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad E. M. pašalinimas iš klubo narių dėl minėto nusikaltimo nėra proporcinga poveikio priemonė, ir įtvirtino teisinę padėtį, kad klubo nariai negali būti šalinami iš asociacijos. Tačiau E. M. padarė sunkiausią teisės pažeidimą – nusikaltimą, šis nusikaltimas padarytas veikomis, kurios tiesiogiai susijusios su Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubu „Judrė“, pažeidimai buvo daromi sistemingai, nes negalima iš dalies nustatyti Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2011-12-31. Ir kita E. M. veikla turėjo trūkumų ir buvo padaryta pažeidimų. UAB „Audito gairės“, atlikusi Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2007–2011 m. laikotarpio veiklos dokumentinę peržvalgą, padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ lėšų trūkumas 2011-12-23 yra 43 714 Lt. Tuo metu pirmininko pareigas ėjo E. M., dėl šio lėšų trūkumo priteisimo iš E. M. Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla. E. M. iš Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ sąskaitos leisdavo paimti lėšas D. I., kuri nėra klubo narė. E. M. nuslėpė nuo klubo narių, kad priimant sūnų T. M. į narius, nebuvo sumokėtas stojamasis mokestis. Dėl to surašytas neegzistuojantis valdybos posėdžio protokolas. E. M. vėluodavo mokėti nario mokesčius. E. M. organizavo fiktyvų naujų įstatų priėmimą, nes 2006-12-12 faktiškai visuotinis narių susirinkimas nevyko. 2010-04-06 visuotinis narių susirinkimas vienbalsiai priėmė naujus klubo įstatus, įpareigojo E. M. įregistruoti įstatus, tačiau jis šio įpareigojimo neįvykdė. E. M. nuo klubo narių slėpė klubo finansinę padėtį, laikotarpiu nuo 2007 iki 2011 metų nebuvo pateiktos tinkamos metinės finansinės ir veiklos ataskaitos. Pateiktų metinių finansinių ataskaitų duomenys buvo akivaizdžiai neteisingi, buhalteriniai apskaitos dokumentai yra po kelis kartus taisyti. Šių papildomų E. M. pašalinimo priežasčių pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino. Balsuojant 2013-04-11 susirinkime 11.1 klausimu „už“ E. M. pašalinimą balsavo 12, „prieš“ – 10, susilaikė 1 (E. M. įgaliotas asmuo, pats E. M. balsavime dėl savęs nedalyvavo). Šis nutarimas yra priimtas teisėtai.
Dėl G. L. atšaukimo iš pirmininko pareigų. G. L. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klube „Judrė“ užėmė pirmininko pareigas, jas ėjo visuomeniniais pagrindais, darbo santykių nebuvo. Visuotinis narių susirinkimas renka ir atšaukia klubo pirmininką (įstatų 5.1.2 punktas). LR asociacijų įstatyme ir įstatuose neįtvirtinta pirmininko atleidimo (atšaukimo) iš pareigų tvarka bei pagrindai, todėl vadovo atleidimas iš einamų pareigų nesiejamas su pareiga įrodyti vadovo kaltus veiksmus ar kitas aplinkybes, nes tai susiję su asociacijos ir jos vadovo santykių abipusio pasitikėjimo pobūdžiu, vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo reikšme asociacijai. Atšaukiant vadovą iš pareigų, jo kaltumo ir nekaltumo klausimas nereikšmingas. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl galimų G. L. pažeidimų yra susiję su jo atleidimo iš narių teisėtumu, bet negali turėti jokios įtakos jo atleidimo iš pirmininko pareigų teisėtumui. 2013-04-11 susirinkime 3 darbotvarkės klausimu „Naujo klubo pirmininko rinkimai“ už G. L. atšaukimą balsavo 13 iš 24 dalyvavusių narių (iš viso narių 2013-04-11 buvo 24), todėl nutarimas priimtas teisėtai. G. L. painioja dvi sąvokas „klubo pirmininko atstatydinimas“ ir „klubo pirmininko atšaukimas“. Įstatų 5.11 punktas neriboja visuotinio narių susirinkimo teisės atšaukti pirmininką paprasta dalyvavusių susirinkime narių balsų dauguma pagal įstatų 5.5 ir 5.1.2 punktus ir nepasibaigus pirmininko kadencijai. Nė vienas iš ieškovų ieškiniuose nenurodė, kad susirinkime faktiškai nebuvo svarstoma ar nebuvo balsuojama dėl G. L. atšaukimo iš pirmininko pareigų, tačiau bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjus garso ir vaizdo įrašą, pradėta teigti, kad susirinkime pirmininko rinkimo klausimas nebuvo svarstomas. Nurodė, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės 2014-02-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia ieškovų interpretacijas.
Dėl G. L. pašalinimo iš klubo narių. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 susirinkime 11.3 darbotvarkės klausimu buvo nutarta G. L. pašalinti iš klubo narių. G. L. buvo pašalintas iš klubo narių, nes trukdė UAB „Audito gairės“ atlikti peržiūrą, atsisakė pateikti auditoriui dokumentus, susijusius su klubo veikla, nepateikė 2011 metų finansinės apskaitos, ignoravo revizijos komisijos išvadą, nepateikė revizijos komisijai 2012 metų pajamų ir išlaidų dokumentų kopijų bei sąskaitų banke išrašų, nors buvo pateiktas oficialus prašymas, ikiteisminio tyrimo metu neįvykdė pareigos pareikšti civilinį ieškinį E. M. dėl lėšų trūkumo, nors prokuroras tokį siūlymą pateikė. G. L. įformino faktiškai nevykusio 2006-12-12 visuotinio narių susirinkimo protokolą (pasirašė kaip sekretorius, buvo neegzistuojančios valdybos 2009-04-21 protokolo surašymo dalyvis, išrinktas klubo pirmininku nesiėmė veiksmų, kad būtų išaiškintas lėšų švaistymas, priešingai, gynė nusikaltusius asmenis, darė moralinį spaudimą kitiems nariams gindamas netvarką klubo apskaitoje). Tokiais veiksmais ir neveikimu G. L. pažeidė įstatų 4.8 punkto 3 eilutę (neleido klubo nariams susipažinti su dokumentais), savo elgesiu kompromitavo klubą, todėl iš narių buvo pašalintas teisėtai ir pagrįstai. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 susirinkimą organizavo pats G. L.. Jis 2013-03-06 raštu nurodė, kad pasiūlymus dėl papildomų klausimų įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę prašo siųsti iki „š. m. kovo 25 d.“. 2013-03-22 raštais dalis Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narių paprašė į susirinkimo darbotvarkę įtraukti papildomus klausimus, pateikė prašomą informaciją bei pasiūlė nutarimų projektus, tarp jų ir dėl G. L. pašalinimo. 2013-04-11 susirinkime paklausus, pagal kurią darbotvarkę bus dirbama, pirmininkas G. L. atsakė, kad bus prieita prie papildomos darbotvarkės, ji nebus ignoruojama, bus darbotvarkės susirinkimo reglamento tvirtinimas. Todėl G. L. teisė pasirengti šio klausimo nagrinėjimui pirmosios instancijos teismo negalėjo būti pripažinta pažeista, nes jis, kaip klubo pirmininkas, asmeniškai buvo informuotas apie papildomus darbotvarkės klausimus, gavo nutarimų projektus, turėjo teisę ir pakankamai laiko gauti ir visą kitą jam aktualią informaciją. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. L. nesudarė sutarties su UAB „Audito gairės“ dėl dokumentų peržvalgos, todėl neturėjo pareigos teikti dokumentus UAB „Audito gairės“ ir netrukdė atlikti audito, yra nepagrįsta. 2012-08-08 revizijos komisija pateikė ataskaitą, ja nustatė, kad lėšų likutis turi būti 43 748 Lt, kad finansiniai dokumentai pildomi netinkamai. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2012-08-10 narių susirinkime nutarta revizijos ataskaitos netvirtinti, asociacijos narys A. B. pasižadėjo pasamdyti auditorius. Toks buvo visų narių susitarimas, nariai laukė audito išvadų ir dėl to netvirtino revizijos komisijos ataskaitos. Ši situacija G. L. buvo žinoma. Pagal įstatų 4.8 punktą klubo nario teisė yra susipažinti su klubo dokumentais ir gauti visą klubo turimą informaciją apie jos veiklą. Juolab kad dėl auditorių asmeninio samdymo buvo sutarta visuotiniame susirinkime.
Dėl T. M. pašalinimo iš klubo narių. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 susirinkime buvo svarstomas T. M. šalinimo iš klubo narių klausimas. 2013-04-11 susirinkimo 11. darbotvarkės klausimu buvo nutarta įpareigoti T. M. pateikti raštišką paaiškinimą klubo pirmininkui iki 2013-04-18. Svarstant šį klausimą buvo nurodyta, kad T. M. nėra sumokėjęs stojamojo mokesčio, taip pažeidžia klubo įstatus. 2013-04-11 susirinkime T. M. dalyvavo per savo atstovą (dėdę R. M.), todėl turėjo žinoti apie pareigą pateikti paaiškinimą ir sumokėti stojamąjį mokestį. Be to, 2013-04-11 susirinkimo protokolas kartu su pranešimu apie 2013-04-25 susirinkimą ir jo darbotvarkę kaip susirinkimo medžiaga buvo išsiųstas visiems nariams, įskaitant T. M. ir jo atstovą. Duodamas paaiškinimus teisme R. M. parodė, kad tinkamai įvykdė pareigą informuoti atstovaujamąjį T. M. apie 2013-04-11 susirinkime priimtus nutarimus, o T. M. duodamas paaiškinimus šį faktą patvirtino. T. M. žinojo, koks dėl jo yra priimtas nutarimas dėl nario mokesčio nemokėjimo, tačiau nepaisydamas to iki 2014-04-18 nepateikė paaiškinimo, iki kito susirinkimo nesumokėjo nario mokesčio. Pažeidimas nebuvo pašalintas per papildomai suteiktą terminą. T. M. piktybiškai nevykdė savo pareigos, todėl kitame 2013-04-25 visuotiniame narių susirinkime 1.1 klausimu pagrįstai ir teisėtai priimtas nutarimas pašalinti T. M. iš klubo narių. Pirmosios instancijos teismas klaidingai 2009-04-21 protokolą įvardijo narių susirinkimo protokolu, nes 2009-04-21 joks narių visuotinis susirinkimas nevyko. Iš 2009-04-21 protokolo turinio matyti, kad tai valdybos protokolas. Pagal 206-12-12 visuotinio narių susirinkimo protokolą, po naujų įstatų patvirtinimo valdyba buvo atšaukta. Jokia valdyba 2009-04-21 neegzistavo. Juolab kad pagal Asociacijų įstatymo 8 str. 1 d. 4 p. visuotinis narių susirinkimas nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta. Nario mokesčio klausimas yra išimtinai visuotinio narių susirinkimo kompetencija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2009-04-21 protokolas nėra nuginčytas, todėl nutarimai laikytini galiojančiais. Kadangi neegzistuojančio valdymo organo protokolas negali sukurti jokių teisių, todėl jis yra niekinis, t. y. teismo pripažįstamas negaliojančius ex oficio. Nurodė ir tai, kad valdybos nutarime nurodyta, kad nuo mokesčio atleidžiamas ir M. B., tačiau M. B. tuo metu jau buvo klubo narys. Todėl akivaizdu, kad šis valdybos protokolas buvo sukurtas išimtinai T. M. stojamojo įnašo nemokėjimui pagrįsti.
Dėl rėmėjų nebuvimo klubo nariais. A. V., P. K., E. L., D. S. ir R. J. nėra Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ nariai. Asmenų teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Teisę ginčyti juridinių asmenų organų sprendimus nustato LR CK 2.82 str. 4 d., tai gali daryti juridinio asmens valdymo organas arba dalyvis, taip pat kreditoriai, bet tik tuo atveju jei sprendimas pažeidžia jų teises ir interesus. Todėl Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo priimtus nutarimus turi teisę ginčyti tik nariai. Pirmosios instancijos teismas rėmėjų ieškinius turėjo atmesti dėl to, kad jie neturi teisės ginčyti kolegialaus valdymo organo sprendimo. Norint tapti klubo nariu reikia: 1) pabūti rėmėju, 2) būti medžiotoju ar žveju (turėti medžiotojo ar žvejo bilietą), 3) parašyti raštišką prašymą, 4) sumokėti stojamąjį įnašą ir 5) visuotinis narių susirinkimas turi priimti nutarimą dėl priėmimo nariu. A. V., P. K., E. L., D. S. ir R. J. nėra sumokėję stojamojo įnašo, nėra pateikę prašymo priimti juos nariais, taip pat nėra visuotinio narių susirikimo nutarimo priimti juos nariais. Juolab kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2012-04-11 visuotiniame narių susirinkime 8 darbotvarkės klausimu „Klubo rėmėjų priėmimas“ nutarta: priimti visus rėmėjus kandidatais 2 metams, sumokant 500 Lt nario mokestį. 2012-04-11 visuotinio narių susitrinkimo nutarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas: minėti asmenys buvo priimti rėmėjais, o ne nariais, o parama pasireiškė 500 Lt dydžio mokesčio, kuris atitinka metinį nario mokestį, mokėjimu. Ieškinių motyvas, kad klubo rėmėjai yra klubo nariai, yra nepagrįstas. Klubo rėmėjų teisės yra nustatytos įstatų 4.4 punkte, pagal kurį klubo rėmėjai yra tik savanoriškai paramą teikiantys asmenys, kurie gali dalyvauti renginiuose. Klubo rėmėjams nėra suteikta teisė dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose. Įstatų 4.8 punkto 1 eilutė (4.8.1 p.) nustato, kad tik nariai turi teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatai aiškiai reglamentuoja skirtingas narių ir rėmėjų teises ir pareigas. Todėl nepagrįstas ieškovų argumentas, kad rėmėjai nebuvo informuoti apie visuotinius narių susirinkimus. Laikotarpiu nuo 2012-04-11 (rėmėjų priėmimas) iki 2013-04-11 dar vyko 2012-04-25, 2012-05-24, 2012-08-10 Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotiniai narių susirinkimai. Nė viename iš šių susirinkimų rėmėjai nedalyvavo, nė į vieną iš jų rėmėjai nebuvo kviečiami, apie vykstančius susirinkimus ir juose priimtus nutarimus rėmėjai nebuvo informuojami. Pažymėjo, kad G. L. ieškinį grindžia ir tuo, kad rėmėjai yra klubo nariai, tačiau net ir į 2013-04-11 visuotinį narių susirinkimą pats G. L. nekvietė. Nė vienas iš šiame susirinkime dalyvavusių narių neprieštaravo, kad nėra rėmėjų. Vadinasi, nė vienas iš narių rėmėjų nelaikė nariais, šis motyvas yra sugalvotas siekiant pagrįsti ieškinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėjų nepripažino nariais, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad rėmėjai atšaukti jiems nepranešus, todėl nutarimas neteisėtas. Rėmėjai nėra nariai, todėl jie neturi būti informuoti apie narių susirinkimus. Galimai apie tai, kad bus sprendžiamas konkretus klausimas dėl rėmėjų atšaukimo, rėmėjai galėjo būti informuoti, tačiau tai neturėjo būti pagrindas panaikinti nutarimo, nes šis pažeidimas yra formalus. Rėmėjų informavimas jokios įtakos nutarimo priėmimui nebūtų turėjęs, nes visi 13 narių, dalyvavę priimant šį nutarimą 2013-09-30, raštiškuose paaiškinimuose prašė atmesti rėmėjų ieškinius. Nėra jokio skirtumo, ar rėmėjai buvo informuoti apie jų šalinimo klausimą ar ne, tai jokios įtakos nutarimo priėmimui neturi. Formalūs procedūrų pažeidimai nėra pagrindas naikinti kolegialaus juridinio asmens organo sprendimą.
Dėl naujo nario priėmimo. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-25 narių susirinkime 5 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintos klubo vidaus tvarkos taisyklės. Pagal šių taisyklių 2.6 punktą medžiotojų šeimos nariai gali būti priimami į klubo narius, netaikant prievolės būti klubo rėmėju nustatytą laikotarpį. L. R. yra asociacijos nario L. R. sūnus, jis nuo 2005 m. iki 2010 m. buvo klubo rėmėju (varovu), todėl sprendimas dėl jo priėmimo į narius yra teisėtas, nes tai yra visuotinio narių susirinkimo kompetencija (Įstatų 4.2 p).
Dėl 2013-04-23 nutarties. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nutartis (civilinė byla Nr. 2-6142-323/2013), kuria buvo sustabdytas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 visuotinio narių susirinkimų nutarimų vykdymas, buvo panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-13 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-6142-323/2013), o Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-27 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1316-479/2013) pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-13 nutarties dalį ir sustabdė tik Klaipėdos miesto medžiotojų klubo „Judrė“ 2013-04-11 visuotinio narių susirinkimo nutarimo dėl J. Č. įpareigojimo pateikti raštišką paaiškinimą klubui dėl dalies klubo narių pašalinimo iš klubo ‚Judrė“ vykdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nutartis (civilinė byla Nr. 2-6142-323/2013), kuria grindžiamas ieškinys, buvo neteisėta. Susirinkimas vyko pagrįstai. Juridinių asmenų registre ši nutartis buvo įregistruota po susirinkimo tik 2013-04-30. Nurodė ir tai, kad ši nutartis nedraudė Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ kolegialiam valdymo organui rinktis į susirinkimus ir svarstyti bei priimti nutarimus, t. y. visuotinio susirinkimo veikla nebuvo sustabdyta. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ naujai išrinktas pirmininkas teisėtai sušaukė 2013-04-25 susirinkimą ir šis susirinkimas įvyko teisėtai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nutarties taikymą ir galiojimą.
Dėl naujos įstatų redakcijos. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-25 narių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu priimti nauji klubo įstatai. Šiame susirinkime dalyvavo 13 narių iš 22, t. y. daugiau nei ½ dalis asociacijos narių, vadinasi, kvorumas buvo. Pagal LR asociacijos įstatymo 8 str. 7 d., 8 str. 1 d. 1 ir 6 p. nurodytiems visuotinio narių susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvavusių asociacijos narių balsų. Nutarimui dėl įstatų pakeitimo priimti reikia ne 2/3 visų narių pritarimo, o 2/3 susirinkime dalyvavusių narių pritarimo. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatų 5.5 punktas taip pat nustato 2/3 balsų daugumą įstatų pakeitimams, tačiau nepasisako, kokia tai turi būti dauguma – visų asociacijos narių ar susirinkime dalyvavusių narių. Šią įstatų spragą pašalina LR asociacijos įstatymo 8 str. 7 d., nustatydama susirinkime dalyvavusių narių daugumą. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-25 visuotiniame narių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu už naujų klubo įstatų priėmimą balsavo 13 narių iš tiek pat dalyvavusių, t. y. daugiau nei 2/3 dalyvavusių narių, vadinasi, toks nutarimas yra teisėtas.
Šalies argumentai
Trečiųjų asmenų A. B., M. B., J. B., M. B., M. B., R. N., K. V., D. Š., E. V., A. Š., L. R., P. S., D. V. ir L. R. atstovas advokatas A. Jaskelevičius apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 papildomą sprendimą ir ieškovės J. Č. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti. Nurodė, kad byloje kilo ginčas keliais aspektais: dėl narių bei rėmėjų pašalinimo bei ginčijamų nutarimų pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi dėl teismo sprendime minimų procedūrinių ir materialinių aspektų. Ieškovai byloje kėlė atsakovo narių visuotinio susirinkimo atitikties Asociacijos įstatymo bei atsakovo įstatų nuostatoms klausimus kvestionuodami atsakovo visuotinio susirinkimo teisėtumą ir atitinkamai jo kompetenciją spręsti darbotvarkėje nurodytus klausimus. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad 2013-04-11 atsakovės visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 100 procentų jos narių, kurie kiekvienu darbotvarkės klausimus išreiškė savo valią balsuodami „prieš“ arba „už“. Kvorumas buvo, susirinkimas vyko teisėtai, todėl ir jame priimti nutarimai, priimti reikiama balsų dauguma, negalėjo būti pripažinti negaliojančiais. Asociacijų įstatymo 6 str. nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas įstatuose nustatyta tvarka. Atsakovės 2007-04-11 redakcijos įstatų 5.1 punkte nustatyta, kad asociacijos narių susirinkimus šaukia asociacijos pirmininkas įstatuose nustatyta tvarka, jis tokia teise pasinaudojo. Įstatų 5.3 punkte nustatyta, kad apie šaukiamą susirinkimą, datą, laiką darbotvarkę skelbiama laikraštyje, telefonu arba elektroniniu paštu. Tokio pranešimo tikslas yra informuoti visus narius, kad jie galėtų dalyvauti susirinkime bei pasisakyti visais darbotvarkėje svarstomais klausimais. Aplinkybė, kad narių susirinkime dalyvavo 100 procentų narių, įrodo, kad visiems nariams buvo žinoma apie susirinkimo sušaukimo laiką, vietą, darbotvarkę, tai visiems nariams leido realizuoti savo, kaip asociacijos narių, teisę dalyvauti, pasisakyti bei balsuoti visuotiniame narių susirinkime. Todėl atsakovė laikėsi asociacijos įstatų nustatytos tvarkos. 2013-04-25 atsakovės narių susirinkimo protokolo neteisėtumą teismas pagrindė vieninteliu argumentu, kad 2013-04-23 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2013-04-11 įvykusio narių susirinkimo nutarimų vykdymą. Tačiau tokia laikinoji apsaugos priemonė netrukdė ir neužkirto nariams kelio atvykti į 2013-04-25 visuotinį narių susirinkimą ir išreikšti valią svarstomais darbotvarkės klausimais. Minėta laikinoji apsaugos priemonė taikyta tik vieno suinteresuoto asmens J. Č., kuri neturėjo nieko bendro su dar tik šaukiamu visuotiniu narių susirinkimu, būsimiems reikalavimams užtikrinti. Teisė dalyvauti visuotiniame narių susirinkime yra kiekvieno asmens saviraiškos, teisės laisvai apsispręsti išraiška, garantuojama LR Konstitucijos, ji negali būti paneigiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes jos taikytos ne dėl ateityje sušaukiamo narių susirinkimo ir ginčas byloje, kurioje taikytos teismo cituotos laikinosios apsaugos priemonės, vyko ne dėl ateityje sušauktino narių susirinkimo. 2014-04-25 susirinkime dalyvavo 13 narių iš 22, t. y. daugiau nei ½ dalis narių, todėl remiantis atsakovės įstatais narių susirinkimas laikytinas teisėtu. Iš 2013-04-25 susirinkime dalyvavusių 13 narių visi balsavo svarstomais darbotvarkės klausimais ir reikiama balsų dauguma, skaičiuojant nuo dalyvavusių narių, kaip numato Asociacijos įstatymas, priėmė nutarimus. Todėl nebuvo nei procedūrinio, nei materialinio pagrindo teismui panaikinti atsakovės narių nutarimus, nes jie priimti laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog nebuvo pagrindo dėl narių pašalinimo, nes bylos duomenys liudija tokį pagrindą buvus. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl nario už veikas, nukreiptas prieš atsakovę, nario įmokų nemokėjimą bei kitus pažeidimus visi nariai, susiburdami į asociaciją, sutarė laikyti veiksmais, neatitinkančius nario statuso. Pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą sprendimą taip pat reikėjo analizuoti ir išnagrinėti, kokie nutarimai buvo priimti. Daug nutarimų buvo procedūrinio pobūdžio, negalintys daryti jokios įtakos narių teisėms (klubo nepriklausomo audito išvados aptarimas), nes jais, priešingai, tik buvo aptartos atsakovės finansinės problemos. Nutarimo dėl skundo policijai dėl klubo veiklos aptarimas yra susijęs su tuo, kad buvęs pirmininkas G. L. negynė asociacijos teisių ir nereiškė civilinio ieškinio pabaigus ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS viršininkas T. B. prokuroro pavedimu pranešė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00317-12 yra baigtas ir atsižvelgiant į tyrimo rezultatus galima reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o to nepadarius, reikšti civilinį ieškinį bendra tvarka. Nutarimo 2 punktu asociacijos nariai iš esmės atkartojo pripažintą teisę į ieškinio pareiškimą, kad būtų apgintos asociacijos pažeistos teisės. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti šį nutarimą, nes jis ne tik nepažeidžia ieškovų teisių, bet toks nutarimas jų teises apgina, nes iš kaltų asmenų būtų išieškoma padaryta žala. Nutarimu buvo pavesta kitam narių susirinkimui paruošti naujų įstatų projektą. Nutarimu niekas nepakeista ar nauja nepriimta, todėl ir jo priėmimas nepadarė jokios įtakos ieškovo teisėms, o priimtas teismo sprendimas jų niekaip negynė ir nieko neišsprendė. Nutarimu buvo svarstyta pirmininko ataskaita ir jai nepritarta, nes atsižvelgiant į atlikto audito išvadas ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-353-549/2013 nustatytus faktus reikėjo spręsti lėšų trūkumo asociacijoje, civilinio ieškinio ir kitus klausimus, t. y. ginti narių pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo paneigta L. R. narystė asociacijoje, nors buvo laikytasi nario priėmimo tvarkos bei taisyklių. Todėl toks teismo sprendimas dėl L. R. yra nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti įstatyme nustatyti imperatyvieji reikalavimai narių susirinkimo sušaukimui, galimybei pareikšti savo valią svarstomais klausimais, reikalavimai kvorumui nutarimams priimti, susirinkimo vykimo teisėtumui. Ieškovai nenurodė, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos ar kaip ginčijami nutarimai pažeidė jų teises ir interesus. Iš papildomo sprendimo aprašomosios dalies nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymas priteisti advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtas išlaidas nebuvo pateiktas. Todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokių išlaidų priteisimui taikė protingumo kriterijų, nes susidariusi situacija yra aiškiai sureguliuota teisės normomis.
Ieškovės J. Č. atstovė advokatė S. Baracevičienė apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo 2014-02-27 papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei J. Č. visas 1 210 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės J. Č. atstovės advokatės S. Baracevičienės ikiteisminio pasiruošimo darbų masto. Byla yra sudėtinga, didelės apimties. Faktiškai su byla susipažinti reikėjo 4 val., be to, reikėjo susitikti su ieškove ir aptarti jos poziciją, perklausyti susirinkimo vaizdo įrašus. Nurodė, kad nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo argumentas mažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes advokatė S. Baracevičienė buvo palikusi teismo posėdžių salę ir dalyvavimo jame su pertraukomis. Su advokate nebuvo derinamas teismo posėdžio laikas ir data, todėl advokatė, siekdama nevilkinti ir nežlugdyti bylų, buvo priversta tą dieną dalyvauti ir kitoje vykusioje byloje, kurios laikas ir data buvo numatyta anksčiau. Advokatė šioje civilinėje byloje teismo posėdžiuose praleido 9 val., kas vadovaujantis patvirtintais įkainiais pinigine išraiška turėtų sudaryti 1 350 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad advokatė teisminio bylos nagrinėjimo procese nedalyvavo aktyviai ir jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelės, yra nelogiški ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
Ieškovės J. Č. atstovė advokatė S. Baracevičienė atsiliepimu prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad šioje byloje negalima taikyti LR akcinių bendrovių įstatymo analogijos šaukiant klubo susirinkimą bei jį pravedant. Atsakovas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Judrė“ buvo įkurtas ir veikia pagal LR asociacijų įstatymą. Šio įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad asociacija yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Atsakovė nepagrįstai daro nuorodą į Akcinių bendrovių įstatymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatai nenumato galimybės iš anksto skelbtos darbotvarkės koreguoti nei iki susirinkimo, nei susirinkimo metu. Taigi visi klubo nariai buvo apsaugoti nuo „siurprizinių“ susirinkimo klausimų, kuriems nebuvo suteiktas protingas laikas pasiruošti. Nusutiko su skundo teiginiu, jog 2013-03-22 buvo siekiama tik papildyti darbotvarkę. Šiuo raštu buvo siekiama pakeisti pirmininką bei pašalinti netinkamus narius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iniciatyvinė grupė neturėjo kvalifikuotos daugumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad susirinkimo metu nebuvo nagrinėjami klausimai, kurie buvo paskelbti šaukiant šį susirinkimą. Susirinkimo metu padaryti pažeidimai turėjo esminę reikšmę klubui, jo nariams, todėl negalima jų laikyti formaliais procedūrų pažeidimais, nes jiems reikia juridinio asmens pritarimo. Apeliaciniu skundu iškraipoma 2013-04-25 susirinkimo esmė, nes šis susirinkimas traktuojamas kaip kitas, t. y. savarankiškas, susirinkimas. Pagal įstatų 5.3 p. apie susirinkimo darbotvarkę nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo datos. 2013-04-25 dienos darbotvarkė nebuvo paskelbta, todėl nėra pagrindo traktuoti, kad tai yra tik formalūs procedūrų pažeidimai. Juolab kad buvo sudarytos dirbtinės sąlygos atsikratyti nepageidaujamų asmenų bei perrinkti klubo valdymą, pakeitus pagrindinius šio klubo veiklą reglamentuojančius dokumentus (įstatus). Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog rėmėjai pašalinti buvo neteisėtai. 2013-04-23 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galioja, kol nėra panaikinta. Susirinkimas 2013-04-25 buvo pravestas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, nors laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti vykdomos, t. y. buvo nepagarba teismui. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti papildomą sprendimą.
Ieškovai R. M., A. K., A. D., D. M., T. M., A. V., P. K., E. L., D. S., R. J. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, jog 2013-04-11 susirinkimo darbotvarkė taikant įstatymo analogiją galėjo būti iki susirinkimo bei jo metu keičiama, pildoma, nes to nenumato Asociacijų įstatymas ir atsakovės, kaip asociacijos, įstatai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai vadovaujamasi įstatymo analogijos pavyzdžiais ir jų taikymo šiuo atveju būtinumu. Taikyti įstatymo analogiją vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis nėra teisinga. Toks aiškinimas neatitinka teismų praktikos ir yra ydingas. Kiti apeliacinių skundų argumentai dėl minėto susirinkimo sušaukimo tvarkos bei jo vykdymo nėra aktualūs ir reikšmingi, nes jie iš esmės yra susiję su įstatymo analogijos taikymu, taip pat apeliantų savaip ir savo naudai interpretuojamomis aplinkybėmis, kurias pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Byloje nėra ginčo, jog į abu susirinkimus nebuvo kviesti asociacijos laikinieji nariai – rėmėjai, turintys balso teisę. Todėl vien ši aplinkybė sudarė atskirus pagrindus ieškinių tenkinimui. Nėra ginčo ir dėl to, jog buvęs pirmininkas atsisakė pakeisti, papildyti, pakoreguoti iš anksto paskelbtą susirinkimo darbotvarkę, o pirmasis susirinkimas vyko pagal susirinkime pasitvirtintą kitą darbotvarkę. Šios aplinkybės yra aiškios ir teismo įvertintos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ištyrus faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo medžiagą nebuvo matyti, jog susirinkime buvo balsuota dėl naujai šaukiamos susirinkimo datos, laiko ir vietos, nors tokio susirinkimo protokole įrašyta kitaip. Be to, nors ir būtų šiuo klausimu balsuota ir priimtas sprendimas dėl kitos susirinkimo datos, tačiau toks naujo susirinkimo sušaukimas ir jo vykdymas esmingai prieštarautų asociacijos įstatų 5.3 punktui. Šiame punkte nustatyta, jog apie susirinkimo datą, vietą, laiką ir darbotvarkę skelbiama respublikos dienraštyje „Respublika“, raštu, telefonu arba el. paštu informuomi nariai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo datos. Kita aplinkybė, kuri sudarė atskirą visiško ieškinio dėl 2013-04-25 susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo pagrindą, yra teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuri galiojo nuginčytų susirinkimo ir turėjo būti vykdoma. Nurodė ir tai, kad nepagrįsti skundų argumentai, jo nesilaikyti įstatų 5.3 punkto buvo nutarta susirinkime, o įstatuose nurodyta susirinkimo sušaukimo tvarka gali būti keičiama arba pateisinama dėl anksčiau šioje asociacijoje buvusios praktikos. Iš 2013-04-11 ir 2013-04-25 susirinkimų protokolų bei teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo ir garso įrašo nebuvo matyti, jog susirinkimo metu nuspręsta nesilaikyti įstatų 5.3 punkto. Pateisinant įstatų 5.3 punkto sąmoningą pažeidimą negalima remtis jokia asociacijos praktika, nes tokios nėra. Pateisinant įstatų 5.3 punkto pažeidimą, negalima remtis atsakovės skunde nurodyta teismų praktika dėl formalumų nustatant susirinkimų sušaukimo terminus, nes tokia praktika šiuo atveju netaikytina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2013-04-25 susirinkimas nėra ir negali būti 2013-04-11 susirinkimo tęsinys dėl naujame susirinkime sprendžiamų naujų klausimų, taip pat ir dėl to, jog 2013-04-11 susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl susirinkimo tęstinumo (tęsinio). Dėl E. M. pašalinimo iš asociacijos. Įvertinęs veiklos pobūdį, už kurį baudžiamuoju įsakymu nuteistas E. M., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šia nusikalstama veika niekam žalos nebuvo padaryta. Tokia veika daugiau laikytina formalia ir nesukeliančia jokių neigiamų pasekmių dėl savo nepavojingumo. Todėl pagrįstai toks pažeidimas neįvertintas kaip sudarantis besąlyginį pagrindą tokį asmenį šalinti iš asociacijos. Net tuo atveju, jei ir būtų nustatyta žala, kurią turėtų atlyginti E. M., individualiai reikėtų vertinti visas aplinkybes, sąlygojusias tokios žalos atsiradimą, žalos dydį, žalos atlyginimą ir kt. Atsakovės skunde nurodoma, kad E. M. kaltė pasireiškė dar ir tuo, jog pagal dokumentinę peržvalgą atlikusio asmens skaičiavimus lėšų trūkumas yra 43 714 Lt. Tačiau kitoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje nuspręsta tokia peržvalga nesivadovauti ir tokios sumos nepriteisti. Atsakovės skundo argumentai, jog E. M. nuslėpė nuo asociacijos narių apie jo sūnaus T. M. nesumokėtą stojamąjį nario mokestį, yra nepagrįsti. Kadangi T. M. asociacijos valdybos sprendimu buvo atleistas nuo stojamojo mokesčio sumokėjimo, šis nutarimas nėra nuginčytas. Todėl juo turi būti vadovaujamasi. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nario mokesčius vėluodavo mokėti visi asociacijos nariai, kiti jų vėluodavo mokėti žymiai ilgiau nei E. M.. Tai, jog. E. M. pavedė ne asociacijos nariui išimti asociacijos lėšas iš sąskaitos, nereiškia, jog už išimtas lėšas nebuvo atsiskaityta ar kad šios lėšos buvo pasisavintos išėmusio asmens. Į šiuos klausimus buvo atsakyta ikiteisminio tyrimo metu. E. M. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuris apėmė ir visiškai visus šio asmens veiksmus, nurodytus apeliaciniame skunde (dėl buhalterinės apskaitos). Todėl kaltinant tokį asmenį nereikėtų iš naujo šių veiksmų išskirti ir jų vertinti atskirai. Įvertinus veiksmų visumą asmuo už konkrečią nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas. Dėl kaltinimo organizavus fiktyvių įstatų priėmimą E. M. taip pat nesutinka, nes duomenų, kurie tokį kaltinimą galėtų patvirtinti, byloje nėra, o pirmosios instancijos teismas apie tai net buvo įspėjęs atsakovės atstovus. Dėl G. L. atšaukimo iš pirmininko pareigų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie G. L. padarytus kokius nors pažeidimus, kurie sudarytų pagrindą šalinti šį asmenį asociacijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, jog 2013-04-11 susirinkimo protokole yra nutarimas dėl pirmininko G. L. atšaukimo ir naujo pirmininko išrinkimo. Tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą nebuvo matyti, jog minėtais klausimais balsuota. Ši aplinkybė yra atskiras pagrindas ieškinį tenkinti. Dėl G. L. pašalinimo iš asociacijos. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis, t. y. atsakovės išdėstytus kaltinimus G. L., dėl kurių jis pašalintas iš asociacijos, ir padarė pagrįstas išvadas, jog G. L. nepadarė jokių pažeidimų. Todėl G. L. nepagrįstai ir neteisėtai buvo pašalintas iš asociacijos. Dėl T. M. pašalinimo iš asociacijos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2009-04-21 valdybos narių susirinkimo protokolo 5 punktą, padarė pagrįstas išvadas, jog esant galiojančiam nurodytam nutarimui, T. M. nepagrįstai pašalintas iš asociacijos. Nepagrįstas atsakovės skundo argumentas, jog 2004-04-21 valdybos narių susirinkimo protokolas yra niekinis dėl prieštaravimo asociacijos įstatams. Byloje esantis iniciatyvinės grupės 2009-12-29 pareiškimas, adresuotas asociacijos valdybai, pasirašytas dabartinio asociacijos pirmininko R. N. bei dabartinio asociacijos valdybos pirmininko A. B., paneigia aplinkybę, jog valdybos nebuvo. Nurodė ir tai, kad jei T. M. būtų žinojęs, jog jis privalo sumokėti stojamąjį mokestį, tokį mokestį jis būtų sumokėjęs. Dėl rėmėjų statuso ir jų pašalinimo iš asociacijos. Nurodė, kad nepagrįsti skundo argumentai, jog rėmėjai dėl jų statuso asociacijoje neturi teisės ginčyti asociacijos nutarimų. Rėmėjai buvo priimti į asociaciją jiems dalyvaujant susirinkime ir dėl jų priimant nutarimus, jie atšaukti taip pat susirinkimo nutarimu. Tokios aplinkybės reškia, jog šie asmenys turi teisę ginčyti susirinkimo nutarimus, susijusius ne tik su jų atšaukimu, bet ir visus kitus nutarimus, priimamus asociacijoje. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas nepripažino rėmėjų nariais ir kad tokį statusą turintys asmenys nelaikytini nariais, turinčiais balso teisę. Rėmėjai buvo priimti į asociaciją dėl to priimant susirinkimo nutarimus, todėl jie pagrįstai laikomi tokios asociacijos nariais. Tokių asmenų narystė asociacijoje numatyta ir asociacijos įstatuose. Nei LR asociacijų įstatyme, nei asociacijos įstatuose nėra įtvirtintų draudimų, ribojimų asociacijos nariams – rėmėjams dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame susirinkime. Todėl jie laikytini turinčiais balso teisę ir turi būti kviečiami į visuotinius asociacijos narių susirinkimus. Iš asociacijos įstatų, taip pat iš asociacijos susirinkimo nutarimų (dėl rėmėjų priėmimo į asociaciją) nustatyta, jog rėmėjai, priimti į asociaciją, tampa jos laikinais nariais, iki jie taps nuolatiniais nariais. Rėmėjų bandymo laikotarpiu jie mokėjo nario mokestį, dalyvavo asociacijos veikloje. Todėl ir ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą apie jų narystę asociacijoje ir joje turimą balso teisę. Atsakovės skunde nepagrįstai teigiama, kad asociacijoje nebuvo nusistovėjusios jokios praktikos dėl rėmėjų teisių dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame susirinkime aiškumo. Dalis asociacijos narių įsitikinę, jog rėmėjai turi balso teisę, o kita dalis – kad šie tokios teisės neturi. Tačiau rėmėjai buvo priimti į asociaciją ir tapo jos laikinaisiais nariais bandomuoju laikotarpiu, o jam pasibaigus turėjo automatiškai tapti nuolatiniais nariais. Dar kartą spręsti jų priėmimo į asociaciją klausimo nebereikia, nes jie jau buvo priimti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad rėmėjai, kaip asociacijos nariai, turėjo būti informuoti apie jų atšaukimą iš asociacijos bei jiems suteikta galimybė dalyvauti svarstant jų atšaukimo klausimą, jiems turėjo būti paaiškintos priežastys, nulėmusios jų atšaukimą. Dėl naujo nario priėmimo. Nepagrįsti skundų argumentai, jog L. R. 2013-04-25 susirinkime teisėtai priimtas į asociaciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nelaikytini nuosekliais asociacijos nutarimai, kai vienu atveju visi rėmėjai atšaukiami, o kitu – vienas atšauktasis rėmėjas priimamas vėl į asociaciją, prieš tai šiam specialiai parengus vidaus tvarkos taisykles, kuriose numatytas paprastesnis ir greitesnis tokio asmens tapimas nuolatiniu nariu. Minėtas nutarimas prieštarauja asociacijos įstatų 4.1 punktui, kur nustatyta, jog klubo nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, medžiotojai ir žvejai, ne mažiau kaip vienerius metus buvę klubo rėmėjais. Šiuo atveju naujai priimtas narys neatitinka nurodyto įstatų punkto reikalavimo, todėl šis neteisėtai, t. y. pažeidžiant įstatų 4.1 punktą, priimtas į asociaciją. Naujų įstatų redakcija naujo nario priėmimo metu įregistruota nebuvo, todėl buvo būtina vadovautis prieš tai buvusios redakcijos įstatais (patvirtinti 2007-04-11). 2013-04-25 susirinkime patvirtintose asociacijos vidaus taisyklėse nurodyta narių priėmimo tvarka prieštarauja įstatų 4.1 punktui. Todėl turėjo būti vadovaujamasi įstatais (patvirtinti 2007-04-11), o ne vidaus taisyklėmis. Dėl 2013-04-23 teismo nutarties privalomumo ir vykdytinumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ir jos nariai, dalyvavę 2013-04-25 susirinkime, žinojo, todėl privalėjo tokią nutartį vykdyti. Minėtos nutarties nevykdė, todėl susirinkime priėmė neteisėtus sprendimus. J. Č. ieškiniu ginčijo visus 2013-04-11 susirinkimo nutarimus, susijusius ne tik su ja pačia, bet ir su visais kitais asociacijos nariais. Todėl tokio pobūdžio nutartį privalu vykdyti visiems. Vėlesnis tokios nutarties panaikinimas nereiškia, jog jos buvo galima nevykdyti, kai ji galiojo. Dėl naujos įstatų redakcijos. Nepagrįsti skundo argumentai, jog nauja įstatų redakcija priimta nepažeidžiant įstatymų bei asociacijos įstatų reikalavimų. Klaipėdos miesto apylinkės teismui sustabdžius 2013-04-11 visuotiniame asociacijos narių susirinkime priimtų nutarimų vykdymą, įskaitant ir nutarimo dėl naujo visuotinio narių susirinkimo 2013-04-25 sušaukimo, asociacijos narių skaičius išliko nepakitęs, t. y. 24 klubo nariai ir 7 klubo rėmėjai, iš viso 31 balso teisę turintis asociacijos narys. Pagal asociacijos įstatų 5.1.1, 5.5 punktus įstatų keitimas galimas visuotiniame asociacijos narių susirinkime, kai tam pritaria 2/3 visų narių balsų. Iš 2013-04-25 protokolo matyti, jog balsavusių už įstatų pakeitimus buvo 13 narių balsų, kas bet kokiu skaičiavimo atveju nėra pakankamai, kad būtų pakeisti įstatai.
Atsakovas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Judrė“ atsiliepime į ieškovės J. Č. apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka. Prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes ieškovės J. Č. ieškinys turėjo būti atmestas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Advokatė S. Baracevičienė faktiškai tik epizodiškai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, nes net 3 kartus prašė teismo leisti jai palikti posėdžio salę dėl kitų civilinių bylų. Už epizodinį dalyvavimą papildomu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimo atmestini.
Atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 papildomo sprendimo tenkintini, o ieškovės J. Č. atstovės advokatės S. Baracevičienės apeliacinis skundas dėl minėto papildomo sprendimo atmestinas.
Dėl rašytinių įrodymų ir kompaktinių diskų pridėjimo (LR CPK 314 str.)
Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašė pridėti prie bylos antstolės B. Tamkevičienės 2014-02-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nurodė, kad juo remiasi apeliaciniame skunde ir jis nuneigia dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimo argumentų, t. y. neteisingai nustatytų fakto aplinkybių. Šis protokolas buvo surašytas po 2014-02-04 sprendimo priėmimo, todėl jis negalėjo būti pridėtas anksčiau. Į antstolę buvo kreiptasi, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-14 sprendime nurodė, kad vaizdo įraše nebuvo matyti, kad buvo svarstoma ar balsuojama tam tikrais klausimais, nors faktiškai tas buvo daroma. Tai patvirtina ir antstolės B. Tamkevičienės 2014-02-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Minėto įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik gavus pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Ieškovai R. M., A. K., A. D., D. M., G. L., E. M., T. M., A. V., P. K., E. L., D. S. ir R. J. su pareikštu prašymu dėl naujo įrodymo pridėjimo nesutiko. Prašė apeliacinės instancijos teismo atsisakyti prie bylos pridėti šį įrodymą. Nurodė, kas šis įrodymas buvo sukurtas jau po bylos išnagrinėjimo. Tai yra atskiras pagrindas šio įrodymo nepriimti. Nėra aišku, ar antstolei B. Tamkevičienei pateiktas kito antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jo priedai DVD laikmenos yra tapatūs byloje esantiems jau teismo įvertintiems. Jokie įstatymai nenumato, jog vieno antstolio surašytą faktinių konstatavimo protokolą bei jo priedus – vaizdo ir garso medžiagą – gali kaip faktą konstatuoti kitas antstolis ir jį kartu ar atskirai naudoti kaip įrodymą. Pirmosios instancijos teismas visų akivaizdoje išsamiai ir itin kruopščiai ištyrė byloje esantį įrodymą – antstolės A. R. Žičkuvienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir jo priedus –vaizdo ir garso medžiagą, juos teisingai įvertino ir dėl šio įrodymo pasisakė sprendime. Susiklostė absurdiška situacija, kai teisėjas ir teismo posėdyje šio įrodymo tyrime dalyvaujantys asmenys prasčiau girdi ir mato filmuotą medžiagą nei viena antstolė.
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą įrodymą, atsakovės ir ieškovų nurodytas aplinkybes, sutinka su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis ir konstatuoja, kad atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Ieškovai R. M., A. K., A. D., D. M., G. L., E. M., T. M., A. V., P. K., E. L., D. S. ir R. J. pareiškė prašymą apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl to netenkinamas ieškovų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 185 str.).
Dėl rašytinių atsakovės paaiškinimų
Be to, 2014-05-09 Klaipėdos apygardos teisme gauti atsakovės raštiški paaiškinimai. Juose atsakovė nurodė, kad po apeliacinio skundo padavimo atsirado naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių vyko ginčas nagrinėjamoje byloje, kurios buvo nustatytos kitoje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-18 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-524-459/2014) iš dalies patenkino Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ ieškinį ir priteisė iš E. M. 6 983 Lt dydžio žalos atlyginimą. Šia nutartimi papildomai įrodyta, kad E. M. padarė klubui žalą. Pasitvirtino dar vienas pažeidimas, dėl kurio Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 susirinkime 11.1 darbotvarkės klausimu buvo nutarta E. M. pašalinti iš klubo narių. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad E. M. pašalinimas iš klubo narių nėra proporcinga poveikio priemonė, yra nepagrįstas. G. L. klubo pirmininku vietoje E. M. buvo išrinktas dėl to, kad nariai abejojo E. M. veiklos skaidrumu, įtarė lėšų eikvojimą. G. L. turėjo vertinti prieš tai buvusio pirmininko veiklą. Tačiau G. L. nesikreipė ir į teisėsaugos įstaigas dėl galimai nusikalstamos veikos, vėliau neinformavo klubo narių apie ikiteisminio tyrimo eigą, nors ikiteisminio tyrimo institucijos informaciją teikė tik jam kaip pirmininkui. G. L. nepareiškė ieškinio baudžiamojoje byloje, nors tai jam buvo pasiūlyta, ir neapskundė prokuratūros nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo dalies nutraukimo. Šį savo neveikimą G. L. pirmosios instancijos teisme aiškino tuo, kad, jo asmenine nuomone, nebuvo pagrindo reikšti civilinį ieškinį ar skųsti prokuratūros nutarimą. Tačiau po žalos atlyginimo priteisimo iš E. M. pasitvirtino visi įtarimai. 2013-04-11 visuotiniame narių susirinkime G. L. pagal įgaliojimą atstovavo E. M., akivaizdu, kad G. L. tinkamai neatstovavo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ interesams dėl to, kad stengėsi apginti E. M.. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 susirinkime 11.3 darbotvarkės klausimu buvo pagrįstai nutarta G. L. pašalinti iš klubo narių. Nagrinėjamoje byloje ginčijami susirinkimo nutarimai buvo priimti siekiant įvesti tvarką medžiotojų būrelyje. Tai nėra dviejų pusių konfliktas dėl tam tikrų asmeniškumų. Dalis narių (ieškovai) buvo patenkinti senąja tvarka, t. y. netvarka, ar dėl kitų priežasčių palaiko buvusius vadovus. Todėl Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narių daugumai įvedus tvarką ir pradėjus tirti iki tol vykdytą veiklą buvo kreiptasi į teismą ginčijant nutarimus dėl naujų vadovų išrinkimo. Bandydami sukurti daugumą, ieškovai įrodinėja, kad rėmėjai taip pat yra nariai, nors iki ieškinių pareiškimo nė vienas narys net nebuvo užsiminęs, kad klubo rėmėjai turi teisę balsuoti visuotiniame susirinkime. Prašė priimti šiuos rašytinius paaiškinimus ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą. LR CPK 42 str. nustatyta šalių teisė duoti paaiškinimus raštu, todėl šis atsakovės prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Prie nagrinėtinos bylos pridėtini atsakovės rašytiniai paaiškinimai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Dėl atsakovės visuotinių narių susirinkimų 2013-04-11 ir 2013-04-25 procedūrinių aspektų
LR asociacijos įstatymo 8 str. 6 d. nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ įstatų, priimtų 2006-12-12, įregistruotų 2007-04-11 Juridinių asmenų registre (toliau – įstatai), 5.2. p. nustato, kad eilinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kartą per metus – ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o neeilinis – esant būtinybei; eilinį visuotinį susirinkimą šaukia pirmininkas; neeilinį visuotinį susirikimą sušaukti turi teisę pirmininkas arba ne mažiau kaip 2/3 klubo narių. Be to, įstatų 5.3 p. nustatyta, kad apie susirinkimo datą, vietą, laiką ir darbotvarkę skelbiama respublikos dienraštyje „Respublika“, raštu, telefonu arba el. paštu nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo datos.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ pirmininkas G. L. 2013-03-06 raštu „Dėl visuotinio klubo narių susirinkimo“ informavo klubo narius, kad 2013-04-11 18.00 val. šaukiamas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narių eilinis visuotinis susirinkimas, ir išsiuntė 2013-04-11 susirinkimo darbotvarkę. Nurodė susirinkimo vietą ir pasiūlė iki 2013-03-25 pateikti pasiūlymus dėl papildomų klausimų įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę (t. 1 b. l. 48–49). 2013-03-22 pirmininkui dalis klubo narių pateikė prašymą dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės papildymo (t. 1, b. l. 24). 2013-03-27 klubo pirmininkas paprašė pateikti papildomą informaciją dėl 2013-03-22 prašymo (t. 1, b. l. 25). 2013-04-03 klubo pirmininkui buvo pateikta prašoma informacija (t. 1 b. l. 26). Iš 2013-04-11 Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkimo pirmininkas pristatė darbotvarkę, į kurią buvo įtraukti klausimai, nenumatyti pradinėje darbotvarkėje (t. 1, b. l. 9), t. y. klubo nepriklausomo audito išvados (1 klausimas), nors 9 klausimu pradinėje darbotvarkėje buvo numatyta sutarties su UAB „Audito gairės“ pasirašymas; iniciatyvinės grupės pirmininko M. B. paaiškinimas dėl grupės veiklos teisėtumo ir pagrįstumo; pirmininko rinkimai (3 klausimas), pradinėje darbotvarkėje tokio klausimo iš viso nebuvo; naujos klubo įstatų redakcijos paruošimas (4 klausimas), pradinėje darbotvarkėje tokio klausimo iš viso nebuvo; klubo narių šalinimas (11 klausimas), pradinėje darbotvarkėje tokio klausimo iš viso nebuvo.
Pažymėtina, kad LR asociacijos įstatymas, įstatai nereglamentuoja, kaip turi būti koreguojama visuotinio susirinkimo darbotvarkė. Tačiau įstatų 5.3 p. aiškiai nustato, kad apie susirinkimo darbotvarkę skelbiama respublikos dienraštyje „Respublika“, raštu, telefonu arba el. paštu nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo datos. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad susirinkimo darbotvarkė gali būti koreguojama, tačiau apie visuotinio susirinkimo darbotvarkę klubo nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo. Byloje nėra duomenų, kad apie 2013-04-11 visuotinio susirinkimo metu patvirtintą darbotvarkę klubo nariai buvo informuoti įstatų 5.3 p. nustatyta tvarka.
Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad asociacijos ir jos narių tam tikrų santykių įstatymų nustatytas reguliavimas (t. y. šį reguliavimą iš esmės deleguojant asociacijos įstatuose) reikšmingai skiriasi nuo Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinto atitinkamų santykių reguliavimo, kuriuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, darbotvarkė, sprendimų priėmimo tvarka yra reglamentuojami ne tik detaliau, bet ir skirtingai, negu atitinkami klausimai reguliuojami Asociacijų įstatymo. Atsižvelgdamas į Asociacijų įstatymo ir į Akcinių bendrovių įstatymo reglamentuojamų juridinių asmenų specifiką bei šiuose įstatymuose įtvirtintą atitinkamų teisinių santykių reglamentavimo specifiką, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiu atveju įstatymo analogija netaikoma ir nesivadovaujama Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Todėl nepagrįstas atsakovės skundo argumentas, kad šiuo atveju taikytina įstatymo analogija ir turi būti vadovaujamasi Akcinių bendrovių nuostatomis.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į klausimų, kurie naujai buvo įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, svarbą, t. y. pirmininko atšaukimas ir naujo pirmininko rinkimai, naujos klubo įstatų redakcijos paruošimas, klubo narių šalinimas, klubo nepriklausomo audito išvada, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2013-04-11 Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinis narių susirinkimas sušauktas ir organizuotas nesilaikant įstatų 5.3 p.
Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad susirinkime dalyvavę nariai susirinkimo metu nenurodė, kad darbotvarkės koregavimas ir pildymas yra neteisėtas veiksmas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista narių teisė pasirengti visuotiniam narių susirinkimui. Su šiais atsakovės skundo argumentais sutikti negalima. Iš 2013-04-11 susirinkimo protokolo nustatyta, kad „už“ darbotvarkės patvirtinimą balsavo 13 klubo narių, „prieš“ balsavo 11 klubo narių (t. 1 b. l. 20). Nors 2013-04-11 susirinkimo darbotvarkė balsų dauguma buvo patvirtinta, tačiau akivaizdu, kad 11 klubo narių nesutiko su 2013-04-11 darbotvarke, manė, kad buvo pažeista jų teisė pasirengti visuotiniam narių susirinkimui, ir tuo pagrindu pareiškė ieškinius nagrinėjamoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013-04-25 Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinis narių susirinkimas sušauktas ir organizuotas nesilaikant įstatų. Atsakovė skunde nurodė argumentus, kad nesilaikyti 2013-04-25 susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarkos buvo nutarta 2013-04-11 susirinkime, tokia yra ir šio klubo susirinkimo organizavimo praktika (2012 metų). Tačiau minėtais argumentais negali būti pateisinami atsakovės įstatų pažeidimai. Juolab kad dalis klubo narių su tuo nesutiko, 2013-04-25 susirinkime nedalyvavo ir tuo pagrindu pareiškė ieškinius nagrinėjamoje byloje.
Iš 2013-04-11 susirinkimo protokolo 10.3. p. nustatyta, kad nutarta sušaukti kitą visuotinį narių susirinkimą 2013-04-25. Įstatai nenumato jokių susirinkimo organizavimo, sušaukimo išimčių atsižvelgiant į susirinkimų tęstinumą ar ryšį, todėl šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos nagrinėjamoje byloje ir apeliacinės teismas dėl jų nepasisako.
Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-6142-323/2013) buvo patenkintas suinteresuoto asmens J. Č. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės – suinteresuoto asmens J. Č. būsimų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, iki bus išnagrinėtas šalių ginčas, sustabdyti Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 įvykusio narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Ši nutartis 2013-04-11 susirinkime išrinktam pirmininkui R. N. buvo įteikta 2013-04-25 prieš susirinkimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prieš 2013-04-25 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinį narių susirinkimą klubo nariai žinojo ar bent turėjo žinoti apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepaisė nutarties reikalavimų. Todėl tai yra savarankiškas pagrindas 2013-04-25 susirinkimą pripažinti neteisėtu. 2013-04-23 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2013-04-25 susirinkimo metu galiojo, todėl skundo argumentai, susiję su šios nutarties panaikinimu, pakeitimu, įregistravimu ir kt., neleidžia daryti priešingos išvados.
Įstatų 4.4 p. nustatyta, kad klubo rėmėjais gali būti visi fiziniai asmenys, pritariantys klubo tikslams bei veiklai ir savanoriškai, teisėtai remiantys jį materialiai. Rėmėjai turi teisę dalyvauti visuose klubo renginiuose. Įstatuose nenumatyta klubo rėmėjų priėmimo ir atleidimo tvarka. Iš 2012-04-11 Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio susirinkimo protokolo nustatyta, kad buvo nutarta D. S., R. J., P. K., A. V., E. L. priimti rėmėjais, kandidatais 2 metams, susimokant nario mokestį 500 Lt.
Įstatų 4.1 p. nustatyta, kad klubo nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, medžiotojai ir žvejai, ne mažiau kaip vienerius metus buvę klubo rėmėjais. Įstatų 4.2. p. nustatyta, kad klubo narius, pateikus raštišką prašymą, vadovaudamasis šiais įstatais priima visuotinis narių susirinkimas dalyvaujančiųjų susirinkime balsų dauguma, sumokėjus stojamąjį įnašą. Byloje nėra duomenų, kad klubo rėmėjai D. S., R. J., P. K., A. V., E. L. būtų pateikę raštiškus prašymus dėl jų priėmimo į klubo narius, kad šis klausimas būtų svarstytas visuotiniame narių susirinkime ar minėti asmenys būtų sumokėję stojamąjį įnašą, todėl nėra pagrindo teigti, kad klubo rėmėjai D. S., R. J., P. K., A. V., E. L. buvo klubo nariai ir turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti klubo visuotiniuose susirinkimuose. Pažymėtina, kad įstatų 5.3 p. nustatyta, kad apie susirinkimo datą, vietą, laiką ir darbotvarkę informuojami nariai. Todėl nėra pagrindo teikti, kad 2013-04-11 susirinkimo darbotvarkė, kurioje nebuvo numatyta svarstyti klausimo dėl klubo rėmėjų atšaukimo, turėjo būti pateikta ir klubo rėmėjams. Šie ieškovų argumentai yra nepagrįsti.
Įvertinęs įstatų 4.1 p. nustatytą klubo nario sąvokos turinį (nariu, be kitų nurodytų aplinkybių, gali būti asmuo, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs klubo rėmėju), taip pat įvertinęs tai, kad 2012-04-11 visuotinime susirinkime buvo nutarta klubo rėmėjus priimti kandidatais (rėmėjai kandidatuoti gali tik į klubo narius) 2 metams, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad klubo rėmėjai apie kausimo dėl jų atšaukimo iš klubo rėmėjų svarstymą turėjo būti tinkamai informuoti iš anksto siekiant sudaryti jiems tinkamas sąlygas pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus. Klubo rėmėjams turi būti paaiškinama, kodėl nutraukiamas jų kandidatavimas į klubo narius. Priešinga situacija prieštarautų sąžiningumo, teisės žinoti ir teisėtų lūkesčių principams. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių klubo rėmėjai turi teisę ir skųsti (ginčyti) asociacijos visuotinio susirinkimo nutarimus, kurie yra susiję su jų teisėmis.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas taip pat laikosi pozicijos, kad sprendžiant klausimus dėl asociacijos narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-470/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2012).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad ieškovams klubo nariams (taip pat kaip ir klubo rėmėjams, klubo pirmininkui) nebuvo suteikta galimybių tinkamai pasirengti pašalinimo iš klubo narių, rėmėjų klausimo nagrinėjimui, taip pat pirmininko atšaukimo klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pašalinimo iš atsakovės narių, rėmėjų klausimas, taip pat pirmininko atšaukimo klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus įstatus dėl visuotinio klubo narių sušaukimo ir organizavimo tvarkos, bendro pobūdžio standartus, nesilaikant sąžiningumo ir teisingumo principų. Todėl yra pagrindas atsakovės 2013-04-11 ir 2013-04-25 susirinkimus pripažinti neteisėtais. Dėl minėtų aplinkybių net ir procedūrinio pobūdžio 2013-04-11 ir 2013-04-25 susirinkimų nutarimai negali būti palikti galioti.
Dėl atsakovės visuotinių narių susirinkimų 2013-04-11 ir 2013-04-25 materialiojo pagrindo
Ieškovas T. M. ieškinyje nurodė, kad asociacijos 2009-04-21 valdybos narių susirinkimo protokolo 5 punktu jis buvo atleistas nuo stojamojo nario mokesčio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad minėtas protokolas nėra nuginčytas, jo nutarimai nėra panaikinti ar pakeisti, todėl laikytini galiojančiais. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės skunde nurodyti argumentai nėra pakankami daryti priešingą išvadą. Juolab kad šis protokolas (nutarimas) yra priimtas prieš daugiau nei 5 metus, o byloje esantis iniciatyvinės grupės 2009-12-29 pareiškimas, adresuotas asociacijos valdybai, pasirašytas dabartinio asociacijos pirmininko R. N. bei dabartinio asociacijos valdybos pirmininko A. B., leidžia abejoti atsakovės argumentų dėl valdybos nebuvimo pagrįstumu.
Atsakovės 2013-04-11 ir 2013-04-25 susirinkimus pripažinus neteisėtais, esmingai pažeidusiais įstatus dėl visuotinio klubo narių sušaukimo ir organizavimo tvarkos, bendro pobūdžio standartus, nesilaikant sąžiningumo ir teisingumo principų, kiti klausimai dėl atsakovės visuotinių narių susirinkimų 2013-04-11 ir 2013-04-25 materialiojo pagrindo neteko esminės reikšmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Juolab kad vien dėl minėtų pažeidimų (nesuteikus galimybės tinkamai pasiruošti šių klausimų sprendimui suinteresuotiems asmenims, t. y. tiek ieškovams, tiek kitiems klubo nariams) galėjo būti priimti ir neteisėti atsakovės 2013-04-11 ir 2013-04-25 susirinkimų nutarimai.
Be to, pažymėtina, kad ieškovas E. M. ieškinį pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės visuotinio narių 2013-04-11 susirinkimo (nutarimo) 11.1 punktą, kuriuo nuspręsta jį pašalinti iš asociacijos narių, taip pat ir ieškovas G. L. ieškinį pripažinti negaliojančiu ir panaikinti asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2013-04-11 sprendimo (nutarimo) 11.3 punktą, kuriuo nuspręsta G. L. pašalinti iš asociacijos narių, ir 2013-04-11 asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo (nutarimo) 3.1. punktą, kuriuo nuspręsta klubo pirmininką G. L. atšaukti iš asociacijos pirmininko pareigų, grindė tik procedūriniais visuotinio narių susirinkimo sušaukimo pažeidimais. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. privalo suformuoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, sprendžiantis dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz. CPK 376, 405 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą nagrinėjo tuo faktiniu pagrindu, kurio ieškovai E. M. ir G. L. nenurodė. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą 2014-02-04 sprendimą.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (2014-02-04), kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl 2014-02-27 papildomo sprendimo
LR CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad duomenys apie ieškovės J. Č. patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Todėl šios išlaidos negali būti priteistos. Atsakovės, trečiųjų asmenų atstovo apeliaciniai skundai dėl 2014-02-27 papildomo sprendimo yra pagrįsti. Teisėjų kolegijai padarius minėtą išvadą, atmestinas ir ieškovės J. Č. atstovės advokatės S. Baracevičienės apeliacinis skundas dėl 2014-02-27 papildomo sprendimo pakeitimo. Dėl padarytų procesinių teisių normų pažeidimų pirmosios instancijos teismo 2014-02-27 papildomas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės J. Č. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Dėl žyminio mokesčio už apeliacinius skundus
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės apeliacinis skundas yra apmokėtas 288 Lt žyminiu mokesčiu (t. 6., b. l. 146–147), o trečiųjų asmenų A. B., M. B., J. B., M. B., M. B., R. N., K. V., D. Š., E. V., A. Š., L. R., P. S., D. V. ir L. R. atstovo advokato A. Jaskelevičiaus apeliacinis skundas – 144 Lt žyminiu mokesčiu (t. 6, b. l. 156A).
Ieškovai R. M., A. K., A. D., D. M., T. M., A. V., P. K., E. L., D. S., R. J. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad apeliaciniais skundais ginčijamas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. paduodant ieškinius atskiri ir vėliau patenkinti 9 ieškinio reikalavimai: 1) dėl 2013-04-11 susirinkimo sprendimo (nutarimo) 11.1 punkto, kuriuo nuspręsta E. M. pašalinti iš asociacijos narių; 2) dėl 2013-04-11 susirinkimo sprendimo (nutarimo) 11.1 punkto, kuriuo nuspręsta G. L. pašalinti iš asociacijos narių bei 3) šio susirinkimo (nutarimo) 3.1 p., kuriuo nuspręsta klubo pirmininką G. L. pašalinti iš asociacijos pirmininko pareigų; 4) dėl 2013-04-25 susirinkimo sprendimo (nutarimo) 8 punkto, kuriuo nuspręsta atšaukti visus esamus klubo rėmėjus – ieškovus A. V., P. K., E. L. ir D. S.; 5) dėl 2013-04-25 susirinkimo sprendimo 1 punkto, kuriuo nuspręsta T. M. pašalinti iš asociacijos narių; 6 ir 7) dėl 2013-04-11 ir 2013-04-25 susirinkimų sprendimų (nutarimų) pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo pagal ieškovų R. M., A. K., A. D., D. M. ieškinius; 8) dėl 2013-04-11 susirinkimo sprendimų (nutarimų) pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo pagal ieškovės J. Č. ieškinį; 9) dėl 2013-04-25 susirinkimo sprendimo (nutarimo) 8 punkto, kuriuo nuspręsta atšaukti visus esamus klubo rėmėjus, tarp jų ir ieškovą R. J.. Iš viso pirmosios instancijos teisme buvo pareikšti 9 reikalavimai, už kuriuos ieškovai sumokėjo 1 296 Lt žyminio mokesčio, tačiau apeliaciniai skundai nėra tinkamai apmokėti žyminiu mokesčiu.
Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais. Pirmosios instancijos teisme buvo pareikšti 9 reikalavimai, todėl tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 1 296 Lt (9 x 144 Lt) žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. 4 d). Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovės bei trečiųjų asmenų apeliacinius skundus atmetus, iš atsakovės valstybei priteistinas 1008 Lt žyminis mokestis, o iš trečiųjų asmenų, padavusių apeliacinį skundą, – lygiomis dalimis po 82,29 Lt žyminio mokesčio.
Pažymėtina, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims nebuvo nustatytas terminas primokėti trūkstamą žyminį mokestį, todėl teismas neturi pagrindo apeliacinį procesą nutraukti (LR CPK 296 str. 2 d.). Juolab kad LR CPK 86 str. 3 d. nustato, kad jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų priteisimo pirmosios instancijos teisme
Atsakovė skunde nurodė, kad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų neatitinka 2004-04-02 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nes ieškovų ieškiniai iš esmės yra analogiški. Vadovaujantis ekonomiškumo principu jie buvo sujungti ir išnagrinėti vienoje byloje, todėl priteista bendra 16 070,59 Lt suma yra nepagrįstai didelė.
Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog aplinkybė, kad visos bylos bus sujungtos į vieną, nebuvo žinoma bylinėjimosi pradžioje, bylas nagrinėjo skirtingi teisėjai, buvo pareikšti skirtingi reikalavimai. Todėl nėra pagrįsta ir teisinga teigti, jog bylinėjimosi išlaidos galėjo būti mažesnės. Prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateikti pateikiant detalias bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo pažymas, dėl jose nurodytų sumų pagrįstumo ir teisingumo nei teisme, nei apeliaciniame skunde jokių pastebėjimų nebuvo pareikšta. Į priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą įskaičiuotas žyminis mokestis ir visos kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurių dydžiai niekaip neviršija Rekomendacijose nurodytų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų priteisimo klausimo.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovų atstovo atliktus procesinius veiksmus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nurodytųjų 2004-04-02 Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų priteisimo klausimo. Todėl šie atsakovės skundo motyvai yra nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas G. L. turėjo 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės ir trečiųjų asmenų M. B., M. B., A. B., M. B., J. B., R. N., L. R., P. S., D. Š., A. Š., E. V., D. V., K. V., L. R..
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 288 Lt žyminio mokesčio (t. 6., b. l. 146)
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad tretieji asmenys, padavę apeliacini skundą, už apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (t. 6, b. l. 156A).
Duomenų apie kitų dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.
Apeliacinius skundus atmetus, iš atsakovės ir trečiųjų asmenų, padavusių apeliacinį skundą, ieškovui G. L. lygiomis dalimis priteistina po 121 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovės ir trečiųjų asmenų, padavusių apeliacinį skundą, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą palikti nepakeistą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-27 papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. Č. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 1 008 Lt žyminio mokesčio valstybei už paduotą apeliacinį skundą.
Priteisti iš trečiųjų asmenų, padavusių apeliacinį skundą, M. B., M. B., A. B., M. B., J. B., R. N., L. R., P. S., D. Š., A. Š., E. V., D. V., K. V., L. R. lygiomis dalimis po 82,29 Lt žyminio mokesčio valstybei už paduotą apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovės asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ ir trečiųjų asmenų, padavusių apeliacinį skundą, M. B., M. B., A. B., M. B., J. B., R. N., L. R., P. S., D. Š., A. Š., E. V., D. V., K. V., L. R. lygiomis dalimis po 121 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui G. L..