Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Socialiniai sprendimai“ skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 016/16/03131, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SOPRO CONSULTING“ ir antstolė J. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 1 d. teisme priimtas pareiškėjos UAB „Socialiniai sprendimai“ skundas, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolės J. Ž. 2016 m. spalio 25 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, perkeliant areštą nuo banko sąskaitoje esančių lėšų ant pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto; 2) taikyti areštą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam kilnojamam turtui – horizontaliam automatiniam pakavimo įrenginiui „Megapac 75“, kurio vertė 24 490,14 Eur.

Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė areštuoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 14 052,78 Eur sumos. Šiuo metu antstolė yra areštavusi pareiškėjos pinigines lėšas esančias banko sąskaitoje. 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja nuosavybės teise įsigijo įrangos už 701 571,31 Eur, įrangai įsigyti buvo panaudota 396 207,50 Eur subsidija, likusi dalis buvo apmokėta iš nuosavų lėšų. Antstolė nurodė, kad įranga, kuri įsigyta su valstybės finansavimu negali būti aprašoma, nes į ją negalima būtų nukreipti išieškojimo. Pareiškėjos teigimu, šis turtas gali būti suvaržomas toje apimtyje, kurioje turtas įsigytas savo lėšomis. 2015 m. gruodžio 17 d. Lietuvos darbo biržos įsakymu buvo sustabdytas galutinis subsidijos mokėjimas pareiškėjai. Darbo birža kreipėsi į FNTT prie LR VRM, kilus įtarimams dėl įsigytos įrangos vertės. 2016 m. kovo 8 d. FNTT prie LR VRM informavo, kad pareiškėjos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. 2016 m. kovo 15 d. Lietuvos darbo birža atnaujino valstybės pagalbos mokėjimą pareiškėjai. Antstolė skundžiamame patvarkyme nurodė, jog atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją dėl valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymo ir turto vertinimo, pareiškėjos įgyta įranga vertinama kaip metalo laužas. Pareiškėja nesutikdama su antstolės argumentais pažymėjo, kad pagal UAB „Inreal“ atliktą įsigytos įrangos vertės vertinimą nustatyta, jog turto vertė 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo 749 000 Eur, įrangos kainos tikrumą patvirtino ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi mokestinį patikrinimą. Pareiškėjos teigimu antstolės 2016 m. spalio 25 d. patvarkymas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas (b. l. 5-12).

Antstolė J. Ž. 2016 m. spalio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, perkeliant areštą nuo banko sąskaitoje esančių lėšų ant pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto.

Antstolė nurodė, kad pagal Socialinių įmonių įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo „Dėl valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 56.2, 88.5 punktus, ilgalaikis turtas, kurį socialinė įmonė įsigijo pasinaudodama subsidijomis, negali būti įkeistas ar kitaip suvaržomos teisės į jį be Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo ne trumpiau kaip trejus metus nuo šio turto įsigijimo momento, o pažeidus šiuos draudimus, įmonė privalo grąžinti visą jai skirtą pagalbą. Tokiu būdu, jeigu reikės nukreipti išieškojimą į aprašytą turtą, tokio turto priverstinis pardavimas prieštarautų galiojantiems teisės aktams. Be to, pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį į tokį turtą negali būti nukreiptas išieškojimas. Todėl siūlomas aprašyti turtas patenka į turto iš kurio negalimas išieškojimas, sąrašą. Antstolė pažymėjo, kad pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą „Dėl valstybės pagalbos mokėjimo UAB „Socialiniai spendimai“ sustabdymo“, pareiškėjai buvo sustabdytas subsidijos galutinis mokėjimas, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjos įsigyta įranga yra ne nauja, o atlikus ekspertizę nustatyta, kad įranga pagaminta iki 2000 metų ir vertintina kaip metalo laužas. Dėl šių priežasčių darbo birža kreipėsi į FNTT prie LR VRM dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo. O PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyta horizontalaus automatinio pakavimo įrenginio „Megapac 75“ įsigijimo kaina (20 490, 14 Eur) nepagrindžia įrangos vertės, nes tokia kaina buvo nustatyta tik abipusių šalių susitarimu (v. b. l. 149-150).

Pareiškėja UAB „Socialiniai sprendimai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodo, kad su antstolės J. Ž. patvarkymu, kuriuo netenkintas skundas nesutinka ir palaiko skunde nurodytą poziciją (b. l. 33-34).

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016 m. gruodžio 1 d. paskelbiant pranešimą bei teismo pranešimais (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis (b. l. 25-31).

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Vykdomosios bylos Nr. 0161/16/03131 medžiaga nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-14385-889/2016, kuria teismas nutarė areštuoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 14 052,78 Eur sumos (v. b. l. 4-5). Antstolė vykdydama teismo nutartį, 2016 m. rugsėjo 9 d. areštavo pareiškėjos banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas bei pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (v. b. l. 52-23). 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu antstolė panaikino turto areštą šešioms pareiškėjos banko sąskaitoms ir turto areštą paliko galioti tik vienai banko sąskaitai (v. b. l. 80). Pareiškėja 2016 m. spalio 13 d. antstolei pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo, kuriuo prašė turto areštą taikyti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam kilnojamam turtui – horizontaliam automatiniui pakavimo įrenginiui „Megapac 75“, kurio vertė 20 490,14 Eur (v. b. l. 128 – 130). Antstolė 2016 m. spalio 25 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo (v. b. l. 149-150).

Pareiškėjos teigimu, antstolė nepagrįstai netenkino prašymo dėl turto arešto objekto pakeitimo, kadangi pareiškėja įrangą įgijo panaudodama ne tik Lietuvos darbo biržos suteiktas subsidijų lėšas, bet ir savo asmenines, todėl antstolė galėjo suvaržyti turto dalį, kurią pareiškėja įsigijo savo lėšomis. Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar antstolė gali areštuoti skolininko turtą, kuris buvo įsigytas panaudojus Lietuvos darbo biržos suteiktos subsidijos lėšas ir skolininko nuosavas lėšas.

CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tam, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos lėšomis remiamų projektų tikslai, įstatyme imperatyviai reglamentuota projektų vykdymui ar vykdant patirtų išlaidų kompensavimui skirtų lėšų apsauga turi būti efektyvi. Projekto veiklų įgyvendinimas turi būti užtikrintas ne tik vykdant išieškojimą iš projekto vykdytojo, bet ir jo turtui taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo, galbūt projekto vykdytojui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, jeigu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, taikant projekto vykdytojo turto ir turtinių teisių areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas), remiantis CPK 668 straipsnio 3 dalimi, negali būti areštuojamos lėšos, nurodytos projekto administravimo ir finansavimo sutartyje. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į paramos lėšas nepriklausomai nuo to, kieno tos lėšos yra – Europos Sąjungos fondo ar projekto vykdytojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).

Teismas byloje nustatė, kad pagal 2015 m. liepos 20 d. sutartį „Dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos Nr. SI-0-21/15 Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai UAB „Socialiniai sprendimai“ skyrė 396 207, 50 Eur subsidiją neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti (v. b. l. 112-117). 2015 m. rugpjūčio 14 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. STR-15/08-2 pareiškėja UAB „Socialiniai sprendimai“ iš UAB „Setrida“ nuosavybės teise įsigijo sutartyje nurodytą įrangą, kuri skirta 2015 m. liepos 20 d. sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti (v. b. l. 116-120). Atsižvelgus į tai, kad įranga (įskaitant ir horizontalaus automatinio pakavimo įrenginį „Megapac 75“) buvo įsigyta panaudojant Lietuvos darbo biržos prie SADM skirtas subsidijos lėšas ir į tai, kad pagal Kasacinio teismo praktiką antstolis negali taikyti turto arešto tokio pobūdžio turtui, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis turtas buvo įgytas – ES fondo ar projekto vykdytojo (šiuo atveju bendromis lėšomis), teismas sprendžia, kad pareiškėjos argumentai, kad antstolė turėjo taikyti areštą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuris įsigytas panaudojant pareiškėjos lėšas ir Lietuvos Darbo biržos prie SADM skirtas subsidijos lėšas yra nepagrįsti ir atmestini, o pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Teismas dėl kitų pareiškėjos aplinkybių susijusių su turto vertės nustatymu nepasisako, nes nustačius, kad šis turtas nagrinėjamoje byloje negali būti turto arešto objektas, jos teisiškai nėra reikšmingos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnis, 513 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Socialiniai sprendimai“ skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/03131.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.