Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota (faktinė) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs):

1. 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, skirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2021 m. spalio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmė atlikta;

2. 2022 m. birželio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, skirta 40 parų arešto bausmė, bausmė atlikta,

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. lapkričio 26 d. apie 10:30 val., Vytauto g. 90, Trakai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo A. J. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriu pirmu pūtimu 10:35 val., nustatyta 2.69 promilių etilo alkoholio koncentracija, antru pūtimu 10:53 val., 2.64 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. nurodė, kad žino, kuo yra kaltinamas, pilnai pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad gėrė vakare, iš ryto reikėjo važiuoti į Užimtumo tarnybą, kadangi buvo paveiktas alkoholio, nesuprato, ką daro, atsisėdo už vairo ir važiavo į Užimtumo tarnybą, važiuojant sustabdė pareigūnai. Nurodė, kad džiaugiasi, jog niekas nenukentėjo dėl tokio jo elgesio, gailisi, kad pažeidė eismo taisykles. Kaltinamasis pažymėjo, kad serga onkologine liga, todėl lankosi Santarų klinikose, šiuo metu yra atlikęs reikiamas procedūras, todėl kol kas lankosi rečiau, jam rekomendavo gultis į ligoninę dviem savaitėm pilnai apžiūrai, bet šiuo metu negali, kadangi reikia rūpintis namais ir augintiniais, neturi kam patikėti namų priežiūros. Planuoja ateityje dirbti, todėl, jei jam būtų paskirta bauda, jis žada ją susimokėti, tačiau ne visą iškart, o dalimis. Gydymo nėra nutraukęs, jam yra paskirta daug procedūrų, gydytojai rekomenduoja atlikti chemoterapiją, bet jis dar nėra apsisprendęs, šiuo metu vartoja vaistus, namuose daro sau tam tikras procedūras, žada gegužės pradžioje važiuoti į Santarų klinikas dėl pilnos apžiūros. Įvykio metu vairavo ne sau priklausančią transporto priemonę. Teismui priteisus piniginę vertę atitinkančią automobilio vertę, sutinka mokėti šią sumą dalimis. Teismo prašė arešto bausmę, kuri jam buvo paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu, pakeisti į baudą arba viešuosius darbus. Jeigu jis dirbtų viešuosius darbus, tai iš to būtų ir tam tikra nauda valstybei. Be to, jis neturi kam patikėti namų, augintinių, turi važinėti pas gydytojus, daryti sau procedūras, todėl jam sunku būtų atlikti arešto bausmę. Gailisi dėl įvykio, tikisi, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų įprastai nevartoja. Tada, kai buvo sustabdytas neblaivus už vairo, buvo pavartojęs alkoholį dėl sunkios jo gyvenime susiklosčiusios situacijos (dėl diagnozuotos sunkios ligos), bet priklausomybės alkoholiui neturi, nevartoja jau ketverius metus.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

17. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta, kad neginčytinai įrodyta, jog V. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

19. V. S. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: paties kaltinamojo parodymai, alkotesterio parodymai, kuriuose užfiksuota, kad V. S. nustatytas 2,69 promilės girtumas, pakartotinai patikrinus blaivumą, buvo nustatytas 2,64 promilės girtumas; pareigūnų, sustabdžiusių kaltinamąjį vairuojant transporto priemonę, bei transporto priemonės savininko parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės.

20. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis.

21. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

22. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

23. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

25. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

26. Nagrinėjamu atveju prokuroras siūlė skirti 30 parų arešto bausmę, kadangi atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią finansinę situaciją bei ligą, skirti baudą būtų netikslinga. Kaltinamasis prisipažino, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl prokuroras paskirtą bausmę prašė sumažinti trečdaliu ir paskirti 20 parų arešto bausmę.

27. Teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka baustas, anksčiau du kartus teistas, teistumai išnykę. Byloje nėra duomenų apie V. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis oficialiai nedirba, bet nurodė, jog ketina įsidarbinti. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir gailisi, todėl tai pripažintina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

29. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismo vertinimo, prokuroro siūloma bausmė visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą 30 parų arešto bausmę.

30. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam 20 parų arešto bausmę.

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

31. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

32. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).??? ???

33. Nagrinėjamoje byloje prokuroras siūlė teismui V. S. skirtinos bausmės vykdymą atidėti, nurodydamas, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės vykdymo, t. y. taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

34. Įvertinęs bylos duomenis ir atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – gailisi dėl padaryto nusikaltimo, šiuo metu nedirba, bet žada įsidarbinti, nuo pradžių laikėsi vienos pozicijos – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltę pripažino visiškai, kaltinamasis praeityje už analogišką nusikalstamą veiką neteistas, nėra duomenų, kad kaltinamasis netinkamai būtų laikęsis jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo ligą, nors byloje nėra pateikta duomenų apie ligą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti šia kaltinamojo nurodyta aplinkybe, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, t. y. neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 10 mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros.

35. Siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu V. S. skirtinas šis įpareigojimas: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

36. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

37. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius

38. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaudamasis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, bei siekdamas tinkamai pasiekti prevencinius tikslus, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 26 d.

39. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik naudojantis transporto priemone.

40. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

41. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis vairavo A. J. priklausantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir visiškai atitinka konfiskuotino turto sąvoką. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Tačiau teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019; Nr. 2K-50-303/2020).

43. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad konfiskuotino automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1 790 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė naudodamasis trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone, kurios negalima konfiskuoti, o transporto priemonės vertė yra proporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl spręstina, jog yra pagrindas, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, išieškoti iš kaltinamojo automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią sumą, t. y. 1 790 Eur.

44. Atkreiptinas dėmesys, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

45. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, kad antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu V. S., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Dėl kitų procesinių klausimų

46. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

47. Civilinis ieškinys šioje byloje nėra pateiktas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

48. Automobilis grąžintas savininkui ikiteisminio tyrimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. (V. S.) paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros ir V. S. (V. S.) paskirti šią pareigą: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. S. (V. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 26 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią V. S. (V. S.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 2 (dvejus) metus, V. S. (V. S.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, skirti V. S. (V. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš V. S. (V. S.) valstybės naudai automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią sumą, t. y. 1 790 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt Eur).

V. S. (V. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.