Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bornita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo (dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos), civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hyperos grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bornita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų ir statinių priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vakarai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. ir 2023 m. sausio 25 d. nutartimis civilinės bylos pagal pirmiau nurodytus ieškinius sujungtos į vieną bylą.

Rezoliucinė dalis

6.1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Bornita“ ieškinys dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Bornita“ ieškinį iš dalies patenkinti. UAB „Bornita“ ir UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 2021-08/30 nutraukti.

6.2. Priteisti UAB „Bornita“ iš atsakovės UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ 46 140 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (46 140 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą UAB „Bornita“ ieškinio dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo dalį atmesti.

6.3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Hyperos grupė“ ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo patenkintas iš dalies ir ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovės UAB „Bornita“ priteista 182 920 Eur skola už atliktus rangos darbus, 1 499,94 Eur delspinigiai, 8 proc. palūkanos už priteistą 184 798,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

6.4. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.5. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

7. Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė UAB „Hyperos grupė“ 2025 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Bornita“ priteisti 62 610,07 Eur skolą, 1 519,14 Eur delspinigių, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 30 d. sprendimu nusprendė: 1) ieškovės UAB „Hyperos grupė“ patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovės UAB „Bornita“ 37 569,91 Eur atliktų darbų piniginį ekvivalentą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą 37 569,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovės UAB „Bornita“ 13 127,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisti atsakovei UAB „Bornita“ iš ieškovės UAB „Hyperos grupė“ 6 802,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisti atsakovei UAB „Bornita“ iš trečiojo asmens UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ 9 521,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisti trečiajam asmeniui UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ iš atsakovės UAB „Bornita“ 1 372,14 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Hyperos grupė“, atsakovės UAB „Bornita“ ir trečiojo asmens UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ (iš kiekvienos) po 11,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį patenkino iš dalies (56 proc.), todėl ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovės UAB „Bornita“ priteisė 3 116,96 Eur, o atsakovei UAB „Bornita“ iš ieškovės UAB „Hyperos grupė“– 425,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

10. Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo vertinimu, ieškovės UAB „Hyperos grupė“ ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 16 proc., todėl ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovės UAB „Bornita“ priteisė 446,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

11. Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Bornita“ sumokėto 3 961 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dėl rangos sutarties nutraukimo ir 398 054,91 Eur nuostolių atlyginimo, teismas nurodė, kad šį ieškinį patenkinus 56 proc. atsakovei UAB „Bornita“ iš trečiojo asmens (buvusios atsakovės) UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ priteistina 2 218,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

12. Ieškovės UAB „Hyperos grupė“ turtiniai reikalavimai atsakovei UAB „Bornita“ buvo patenkinti 16 proc., be to, ieškovė UAB „Hyperos grupė“ apsigynė nuo atsakovės UAB „Bornita“ reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovė UAB „Hyperos grupė“ laimėjo 58 proc. reikalavimų prieš atsakovę UAB „Bornita“ ir jai priteisė iš atsakovės UAB „Bornita“ 9 563,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

13. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ laimėjo 63 proc. bylos reikalavimų prieš atsakovę UAB „Bornita“ ir jam iš atsakovės priteisė 1 372,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

14. Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Bornita“ buvo pareiškusi du ieškinius, kuriuose kėlė 3 reikalavimus: pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia (pareikštas ieškovei UAB „Hyperos grupė“ ir trečiajam asmeniui UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“), nutraukti rangos sutartį ir priteisti iš atsakovės UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ 398 054,91 Eur nuostolių atlyginimą (pareikštas trečiajam asmeniui UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“). Be to, atsakovė UAB „Bornita“ gynėsi nuo ieškovės UAB „Hyperos grupė“ reikalavimų dėl skolos priteisimo. Dėl šios priežasties teismas įvertino, kad atsakovės UAB „Bornita“ patirtos išlaidos dėl kiekvieno iš 4 paminėtų reikalavimų sudaro po ¼ visų bendrai atsakovės patirtų išlaidų. Įvertinęs tai, teismas atsakovei UAB „Bornita“ priteisė 3 963,96 Eur bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ ir 2 972,97 Eur (3 539,25 x 0,84 (atsakovė apsigynė nuo 84 proc. ieškovės reikalavimų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Hyperos grupė“.

15. Teismas atsakovei UAB „Bornita“ iš trečiojo asmens UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ priteisė 2 322,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už apeliacinį skundą). Atsakovei UAB „Bornita“ apsigynus nuo 84 proc. ieškovės UAB „Hyperos grupė“ reikalavimų, atsakovei UAB „Bornita“ iš ieškovės UAB „Hyperos grupė“ priteisė 2 640,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už apeliacinį skundą). Teismas nusprendė atsakovei UAB „Bornita“ iš trečiojo asmens UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ priteisti 1 016,40 Eur, o iš ieškovės UAB „Hyperos grupė“ – 762,30 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

16. Iš viso teismas ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovės UAB „Bornita“ priteisė 13 127,30 Eur, atsakovei UAB „Bornita“ iš ieškovės UAB „Hyperos grupė“ – 6 802,15 Eur, atsakovei UAB „Bornita“ iš trečiojo asmens UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ – 9 521,40 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ iš atsakovės UAB „Bornita“ – 1 372,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad visų šalių reikalavimai buvo iš dalies patenkinti ir iš dalies atmesti, teismas patirtas pašto išlaidas paskirstė visoms ginčo šalims po lygiai.

18. Atsakovė UAB „Bornita“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 13 127,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir sumažinti šią bylinėjimosi išlaidų dalį iki 6 201,92 Eur.; 2) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio mėn. 30 d. sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei iš ieškovės 6 802,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir padidinti šią bylinėjimosi išlaidų dalį iki 13 993,18 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Byloje ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo ekspertizės atlikimu, nėra susijusios su pareikštu reikalavimu dėl reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo. Ieškovė laimėjo 16 proc., o atsakovė UAB „Bornita“ apsigynė nuo 84 proc. ieškovės reikalavimų dėl skolos priteisimo. Remiantis šiuo santykiu, turėjo būti paskirstytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme.

18.2. Atsakovė bylą pirmą kartą nagrinėjant teisme patyrė 12 100 Eur teismo ekspertizės išlaidų. Teismo ekspertizės išlaidos buvo patirtos ir yra susijusios su tuo, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „Hyperos grupė“ pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti skolą. Teismo ekspertizės išlaidos nėra susijusios su ginču dėl reikalavimo perleidimo sutarties, todėl ieškovė atsakovei UAB „Bornita“ turi atlyginti 10 164 Eur teismo ekspertizės išlaidų, kadangi atsakovė apsigynė nuo 84 proc. ieškovės reikalavimų dėl skolos priteisimo.

19. Ieškovė UAB „Hyperos grupė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kodėl jos nuomone pareikštas reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo negali būti siejamas su teismo padarytu 1/4 išskaidymu.

19.2. Nagrinėjant bylą tiek pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, tiek jai grąžinus ją iš apeliacinės instancijos, proceso šalys sutiko su teismo ekspertizės poreikiu, vėliau ir jos papildomu atlikimu. Tokiu būdu nė viena iš šalių nevilkino proceso, o priešingai, bylą padarė konstruktyvią ir objektyvią.

19.3. Apeliantės reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo iš esmės buvo susietas su esminiu ginčo dalyku – ginčijama rangos sutartimi bei iš jos kilusiomis pasekmėmis, tame tarpe ir skolos priteisimu. Todėl apeliantės nurodymas, kad tai nesusiję su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, yra nepagrįstas nei teisine, nei faktine prasme.

19.4. Byla yra sudėtinga, tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrą sėkmės procentą yra teisingiausias ir labiausiai atitinkantis protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinę bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymu. Teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme atsakovė apeliaciniame skunde neginčija. Esminiu atsakovės skundo objektu yra ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų už teismo ekspertizę paskirstymas.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, vadovavosi ieškovės ir atsakovės viena kitos atžvilgiu patenkintų (atmestų) reikalavimų santykiu. Teismas nusprendė, kad ieškovės turtiniai reikalavimai atsakovei buvo patenkinti 16 proc., ieškovė apsigynė nuo atsakovės reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovė laimėjo 58 proc. bylos prieš atsakovę ir jai priteisė iš atsakovės 9 563,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vertindamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir paskirstymą, pirmosios instancijos teismas nusprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą susieti su atsakovės šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų bei reikalavimų, kurie buvo pareikšti atsakovės atžvilgiu, kiekį, visus reikalavimus laikant lygiaverčiais ir jiems priskiriant proporcingą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą bei patenkinto (atmesto) kiekvieno reikalavimo (atsikirtimo į pareikštą jos atžvilgiu reikalavimą) santykį ir priteisė atsakovei iš ieškovės 2 972,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas ieškovės ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teismo ekspertize, turėjo jas susieti ne su visų byloje patenkintų (atmestų) reikalavimų santykiu, bet su konkretaus byloje pareikšto reikalavimo (ieškovės reikalavimu atsakovei dėl skolos priteisimo) patenkinimo santykiu.

25. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės apibrėžtos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (kai ieškinys tenkinamas iš dalies) taisyklė; o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodytos išlaidų paskirstymo taisyklės taip pat taikomos paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, prašymus dėl proceso atnaujinimo.

26. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 13 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 punktas).

28. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau tiek, kiek susiję su tokios teisės įgyvendinimu, būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 16 punktas).

29. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal konkrečią faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, taikymo teismas turi laikytis ir bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 39 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 51 punktas).

31. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) požiūriu Europos Žmogaus Teisingumo Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas savaime nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 38 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši civilinė byla buvo išnagrinėta sujungus keletą civilinių bylų, kuriose reikalavimai buvo pareikšti tarp tų pačių šalių, reikalavimai buvo susiję ir kildinami iš tų pačių rangos darbų, reikalavimai priešpriešiniai, todėl juos buvo tikslinga nagrinėti kartu vienoje civilinėje byloje.

33. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas tarp ginčo šalių, vadovavosi CPK 93 straipsniu, kuris nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, ir galutiniu bylos rezultatu pagal visus byloje pareikštus reikalavimus, nenustatęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimčių. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiję su jai nepalankiu šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pasirinkto ir motyvuoto paskirstymo teisingumo. Apeliantė skunde nenurodo teisinių argumentų, kad ieškovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas, nesąžiningas ir (ar) pirmosios instancijos teismo pasirinktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų nesąžiningas, neatitinkantis teisės normų ar teismų praktikos.

34. Atsakovės apeliaciniame skunde siūlomas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, yra šališkas ir nepagrįstas, nes atsakovė siūlo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant atstovavimo teisme išlaidas, susieti tik su atsakovei palankaus, ieškovės atmesto reikalavimo dalimi, nevertinant, kad ieškovė atstovavimo išlaidas patyrė ne tik dėl šio reikalavimo patenkinimo, bet ir gindamasi nuo atsakovės reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, paskirstė pagal byloje jos ir jos atžvilgiu pareikštų (atmestų) reikalavimų santykį.

35. Vertindamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, paskirstė pagal šalių pareikštus reikalavimus, neišskirdamas teismo ekspertizės išlaidų tik kaip susijusių su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, jis yra motyvuotas, logiškas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad apeliantės reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo iš esmės buvo susietas su esminiu ginčo dalyku –ginčijama rangos sutartimi bei iš jos kilusiomis pasekmėmis, tarp jų – ir dėl skolos priteisimo. Todėl apeliantės teiginys, kad tai nėra susiję su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, yra nepagrįstas. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, byloje tarp ginčo šalių buvo reiškiami tarpusavyje susiję, priešpriešiniai reikalavimai, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas galėjo būti susietas su visų byloje buvusių pareikštų reikalavimų patenkinimu. Vien tai, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, įvertinus bylos galutinį rezultatą, yra nepalankus atsakovei, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįstu.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje neegzistuoja CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl pagrįstai nusprendė dėl ieškovės ir atsakovės teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas tarp ieškovės ir atsakovės, atsižvelgiant į bylos baigtį, atitinką sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl tinkamai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju, atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė UAB „Hyperos grupė“. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė tokias išlaidas atlyginti, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.