Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės nemokumo administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ įgaliotam asmeniui Mantui Miliniui, advokato padėjėjui Sergejui Jakovlevui (Sergej Jakovlev),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) UAB „Bistro kasa”, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, ieškinį atsakovui R. C. (R. C.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje ieškovės įgaliotas atstovas M. Milinis prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog ieškovė vykdė kavinės – naktinio baro veiklą. Duomenų, ar bendrovės veiklai reikėjo grynųjų pinigų, ieškovės bankroto administratorė neturi, tačiau sutiktina, kad galimai jų reikėjo. Tikėtina, kad pinigines lėšas 2017 m. ir 2018 m. išgrynino bendrovės vadovas. Bankroto administratorė neturi duomenų, kad minėta 2220 Eur suma būtų panaudota bendrovės veiklai. Taip pat nėra duomenų, kad išgrynintos 2220 Eur lėšos naudotos asmeniniams atsakovo poreikiams, nes atsakovas bankroto administratorei nepateikė bendrovės buhalterinių dokumentų ir neperdavė turto. Bendrovė registruotino turto neturėjo, tikėtina, kad kitokio turto taip pat nebuvo.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Bistro“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės vadovas įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus ir antspaudą.

6. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (c. b. Nr. eB2-477-896/2021) nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. birželio 4 d., patvirtintas UAB „Bistro kasa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi. 2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Bistro kasa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, atsakovas R. C. UAB „Bistro kasa“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m, rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. kovo 6 d.

8. Bankroto administratorė prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio UAB „Bistro kasa“ vadovo, 2220 Eur žalos atlyginimą.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

10. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė atsakovo atsakomybės pagrindą sieja pirmiausia su JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos perduoti administratoriui juridinio asmens turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla per teismo nustatytus terminus.

11. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, <...> per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija) (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

12. Sprendžiant dėl atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės pažymėtina, jog administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme numatytas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

13. Teismas pažymi, jog įstatymas numato specialią tvarką, pagal kurią sprendžiamas įmonės valdymo organų pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei dokumentus nevykdymo klausimas.

14. Prie ieškinio bankroto administratorė pridėjo 2020 m. kovo 6 d. pranešimą, 2020 m. kovo 6 d. bankroto administratorės įsakymą Nr. 1 dėl įmonės buhalterinių dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratorei. Nors minėti dokumentai skirti UAB „Bistro kasa“ vadovui, buhalteriui ir akcininkui, byloje nėra duomenų apie jų įteikimą atsakovui. Tiek teismo posėdžio metu, tiek 2021 m. gruodžio 2 d. rašte dėl papildomos informacijos pateikimo bankroto administratorės įgaliotas asmuo teigė, kad nemokumo administratorė 2020 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą, įpareigodamas bendrovės vadovą perduoti administratoriui įmonės dokumentus bei turtą. Taip pat nemokumo administratorė 2020 m. kovo 9 d. registruota pašto siunta bendrovės registracijos adresu išsiuntė pranešimą įpareigodama bendrovės vadovą perduoti administratorei įmonės dokumentus bei turtą. Visgi pagal AB „Lietuvos paštas“ pateiktą informaciją 2020 m. kovo 6 d. pranešimo ir Įsakymo įteikti nepavyko. Duomenų, kad elektroniniu paštu siųstas pranešimas pasiekė adresą (atsakovą), taip pat byloje nėra. Įrodymų, kad su atsakovu bandyta susisiekti telefonu, ieškovė taipogi nepateikė.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. nemokumo administratorė parengė ir išsiuntė atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu pretenziją dėl 2220 Eur žalos atlyginimo. Tačiau, kaip nustatyta pačios administratorės pateiktais duomenimis apie pašto siuntos sekimą, atsakovui siųsta pretenzija neįteikta, o neįteikta pašto siunta grąžinta siuntėjui.

16. Nustatyta ir tai, kad bankroto administratorė 2020 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu paskirti BUAB „Bistro kasa“ direktoriui R. C. baudą už Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo UAB „Bistro kasa“ valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus nevykdymą. Prašymas išnagrinėtas priimant 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, kuria prašymas netenkintas. Teismas nagrinėdamas prašymą konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra išnaudojęs visų galimų 2020 m. sausio 30 d. nutarties įvykdymo būdų.

17. Bankroto administratorė teigia, kad atsakovas kaip buvęs įmonės vadovas jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. birželio 8 d. grynaisiais pinigais iš bendrovės banko sąskaitos išėmė 2220 Eur dydžio sumą ir, kad atliktos finansinės operacijos nepagrįstos buhalteriniais apskaitos dokumentais, bei, kad išimtos lėšos būtų panaudotos ieškovės veiklos tikslais. Reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė remiasi UAB „Bistro kasa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašu.

18. Bankrutuojanti įmonė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis ir jas gindama jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

19. Teismui pateiktu UAB „Bistro kasa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. birželio 8 d. grynaisiais pinigais iš sąskaitos buvo išimta 2 220 Eur dydžio suma: 2017 m. balandžio 14 d. buvo išgryninta 10 Eur; 2017 m. gegužės 5 d. - 145 Eur; 2017 m. birželio 1 d. - 70 Eur; 2017 m. liepos 1 d. - 20 Eur; 2017 m. liepos 7 d. - 40 Eur; 2017 m. liepos 8 d. - 40 Eur; 2017 m. liepos 28 d. - 210 Eur; 2017 m. liepos 29 d. - 30 Eur; 2017 m. rugsėjo 15 d. - 120 Eur; 2017 m. spalio 5 d.- 120 Eur; 2017 m. spalio 31 d. -45 Eur; 2017 m. lapkričio 16 d. - 50 Eur; 2017 m. gruodžio 07 d. - 190 Eur; 2017 m. gruodžio 14 d. - 60 Eur; 2017 m. gruodžio 16 d. - 50 Eur; 2018 m. vasario 2 d.- 90 Eur; 2018 m. vasario 9 d. - 60 Eur; 2018 m. kovo 9 d. - 120 Eur; 2018 m. kovo 30 d. - 110 Eur; 2018 m. balandžio 6 d. - 200 Eur; 2018 m. balandžio 21 d. - 30 Eur; 2018 m. gegužės 2 d. - 200 Eur; 2018 m. gegužės 11 d. - 110 Eur; 2018 m. birželio 8 d. - 100 Eur.

20. Įrodinėdama įmonei padarytos žalos dydį, nemokumo administratorė teigia, kad atsakovui neperdavus įmonės turto ir dokumentų ir nustačius, kad iš bendrovės sąskaitos išgryninta 2220 Eur suma, bendrovė neteko turto, o jos kreditorių reikalavimai negalės būti tenkinami prarasto 2220 Eur turto verte.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

22. Vertindamas bankroto administratorės argumentus, teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad 2220 Eur sumą iš bendrovės sąskaitos išgrynino atsakovas. Be to, kaip nustatyta, minėta 2220 Eur suma iš sąskaitos ne vienu kartu, tačiau nedidelėmis sumomis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. birželio 8 d., t. y. tada, kai įmonė vykdė ekonominę veiklą. Bankroto administratorės įgaliotas atstovas pripažino, kad išimtos lėšos galėjo būti panaudotos įmonės, vykdančios kavinės – naktinio baro veiklai ir neįrodė, kad iš bendrovės sąskaitos išgryninta piniginių lėšų sumą buvo panaudota atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, nustatyta, kad lėšos iš bendrovės sąskaitos išgrynintos 2017 m. – 2018 m., kai UAB „Bistro kasa“ vykdė ekonominę veiklą, o dėl bendrovės bankroto buvo kreiptasi tik 2019 m. pabaigoje.

23. Teisminio nagrinėjimu metu nustatyta, kad Kauno apygardos teismas priimdamas 2020 m. sausio 30 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, kai UAB „Bistro kasa“ vardu registruoto turto neturėjo.

24. Nagrinėjant šią bylą teismas negavo kitokių duomenų apie įmonei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei duomenų apie šio turto vertę bankroto bylos iškėlimo dieną. Iš bankroto administratorės paaiškinimų, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d nutartyje nurodytų aplinkybių, spręstina, kad bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Bistro kasa“ neturėjo turto, kurį atsakovas privalėjo perduoti nemokumo administratorei.

25. Nustačius, kad įmonės turtas buvo prarastas ir/ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto (neperduoto) turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti įmonei dėl prarasto (neperduoto) turto atsiradusią žalą, lygią to turto vertei (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1345/2014, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-731-370/2016). Šioje byloje teismui vertinant su ieškiniu pateiktus įrodymus, nemokumo administratorės bei įmonės bankroto byloje teismo konstatuotas aplinkybes, nenustatyta, jog įmonės turtas buvo prarastas ir/ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) kalto pareigų nevykdymo (neveikimo).

26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje įvertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, taigi žalos dydis, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją. Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį sąlygų, gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens (įmonės) ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo (įmonė) ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakomybės taikymo už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atveju kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).

27. Šioje byloje bankroto administratorė teigia, jog 2220 Eur žala bendrovei kilo dėl atsakovo R. C. neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmonės turto ir dokumentų neperdavimu.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

29. Taigi vien faktas, kad atsakovui vadovaujant įmonei iš jos banko sąskaitos buvo išgryninta tam tikra pinigų suma savaime nereiškia, kad šia suma padidėjo įmonės skolos kreditoriams. Kaip pripažino ir bankroto administratorės atstovas, įrodymų, kad 2220 Eur suma buvo panaudota asmeniniams atsakovo (tuometinio vadovo) poreikiams tenkinti, nėra.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006); bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

31. Teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės yra fakto klausimas, tačiau jų ieškovė neįrodė, ieškovė ieškinį grindžia tik faktu, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu iš įmonės sąskaitos išgryninta 2220 Eur suma, kuri nepagrįsta buhalteriniais dokumentais, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pažymėtina ir tai, kad vertinant pateikto sąskaitos išrašo duomenis nustatyta, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu piniginės lėšos buvo ne tik išgryninamos, tačiau buvo įnešami grynieji pinigai (2017 m. liepos 1 d. – įnešta 910 Eur, vėliau tą pačią dieną dar 20 Eur).

32. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

33. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovo veiksmai dėl įmonės bankroto pripažinti tyčiniais. Tą teismo posėdyje patvirtino ir nemokumo administratorės įgaliotas atstovas.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus. Žalos dydis kiekvienu atveju turi būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

35. Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tik tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį, kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonei padaryta žala. Byloje nėra ne tik patikimų įrodymų, kad nurodytą sumą išgrynino atsakovas (tai tėra ieškovės prielaida), tačiau nepateikta įrodymų, kad išgryninta pinigų suma panaudota priešingai įmonės interesams. Ieškinys atmestinas nenustačius visų privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

36. Ieškinio tenkinimo pagrindo nesudaro ir aplinkybė, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratorei įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų. Kaip minėta, bankroto byloje Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi netenkintas nemokumo administratorės prašymas paskirti baudą R. C. už įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą nustačius, kad bankroto administratorė neišnaudojo visų būdų 2020 m. sausio 30 d. nutarties įvykdymo būdų.

37. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

38. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neperdavė įmonės turto ir dokumentų bankroto administratorei žinodamas, kad tokią pareigą turi, taip pat byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių UAB „Bistro kasa“ padarytą žalą. Konstatuotina, jog ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei, grindžiamai įmonės turto ir dokumentų neperdavimo pagrindu kilti, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

39. Atmetus ieškinį, netenkintinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša

40. Bankroto administratorė prašo dalį bylos medžiagos – UAB „Bistro kasa“ sąskaitos išrašą pripažinti nevieša bylos dalimi.

41. Pagal teisinį reguliavimą teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti (CPK 9 straipsnio 1 dalis).

42. Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalys).

43. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumui užtikrinti; tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

44. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas prašymas pripažinti rašytinį įrodymą – UAB „Bistro kasa“ sąskaitos išrašą nevieša bylos medžiaga. Prašymas motyvuojamas tuo, kad šiame įrodyme atsispindi juridinių ir fizinių asmenų pavadinimai ir pavardės, bei jų turimų banko sąskaitų numeriai, kas neabejotinai leidžia teigti, jog neužtikrinus šių duomenų konfidencialumo gali būti atskleista įstatymų saugoma paslaptis.

45. Įvertinęs ieškovės prašymą pripažinti nevieša nurodytą bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad pateiktame sąskaitos išraše matyti į šiuo metu likviduojamo juridinio asmens sąskaitą įeinantys ir iš jo išeinantys mokėjimai daugiausiai kitiems privatiems juridiniams asmenims, taip pat valstybės įmonėms. Nenustatyta, kad sąskaitos išraše būtų atskleisti įstatymo saugomi fizinių asmenų duomenys, kaip ir nenustatyta, jog sąskaitos išraše esantys duomenys sudarytų pagrindą riboti konstitucinį teisės viešumo imperatyvą. Todėl prašymas dėl UAB „Bistro kasa“ banko sąskaitos išrašo pripažinimo nevieša bylos medžiaga netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.