- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-272-1058/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32336-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1d.) ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) toliau tęsti darbą, užsiimant individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, teikiant buhalterinės apskaitos paslaugas, o individualios veiklos nutraukimo atveju, per 1 (vieną) mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, b) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. K. visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kurią sudaro 200 EUR; c) dalyvauti pataisos elgesio programoje, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą, ir d) privalomai uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Laisvės apribojimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios J. K. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš M. S. nukentėjusiosios naudai priteista 200 EUR nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, baigiama taikyti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. S. nuteista už tai, kad pasikėsino apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, t. y. pasikėsino padaryti paprastą sukčiavimą, o būtent, 2021 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu nuo 18.41 val. iki 23.30 val., ji, veikdama bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą bendrais tyčiniais veiksmais apgaule užvaldyti svetimą turtą, pagal nenustatyto asmens pasiūlymą, socialinia
2. me tinklapyje „Facebook“ dėl suteikiamos paskolos prisistačiusi finansiškai atsakingu asmeniu, iš mobilaus ryšio telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), per „WhatsApp“ programėlę susisiekė su J. K., pageidavusia gauti paskolą 10 000 EUR, kuriai nurodė, kad paskolos dokumentų tvarkymas kainuoja 400 EUR, taip pasikėsindama apgaule iš nukentėjusiosios J. K. įgyti 400 EUR už neva tai suteikiamą paskolą, tačiau nukentėjusiai J. K. nurodžius, kad 400 EUR neturinti, ji, M. S., sutiko su nukentėjusiosios J. K. siūloma 200 EUR suma, nurodžius šios pinigų sumos už tariamai suteikiamos 10 000 EUR paskolos dokumentų tvarkymą pavedimą atlikti į T. P. UAB „Revolut Payments“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. rugsėjo 15 d., 16.45 val., dienos metu, nukentėjusiajai J. K. atlikus pinigų pervedimą į nurodytą sąskaitą, tokiu būdu apgaule buvo įgyti 200 EUR, po ko ji, M. S., tęsdama savo nusikalstamą veiką, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis už neva tai 10 000 EUR paskolos suteikimą, kaip sudaromos paskolos sutarties mokestį, t. y. sutarties sudarymo išlaidas, pasikėsino iš nukentėjusiosios J. K. apgaule įgyti dar 695 EUR, tačiau nukentėjusiajai J. K. atsisakius mokėti prašomą sumą, nusikalstamos veikos nebaigė, ir tokiu būdu ji, M. S., savo ir kitų asmenų naudai apgaule pasikėsindama įgyti pinigus bendroje 1 095 EUR (400 EUR + 695 EUR) sumoje, faktiškai įgijo nukentėjusiajai J. K. priklausančius 200 EUR, tačiau paskola nukentėjusiajai J. K. suteikta nebuvo, dėl ko nukentėjusiajai J. K. buvo padaryta 200 EUR turtinė žala. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. S. (toliau ir – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį, nes nusikaltimo nėra padariusi ar kaip nors prie jo prisidėjusi.
3.1. Apeliaciniu skundu prašoma objektyviai išnagrinėti šią bylą, atkreipti dėmesį į subjektyvią pirmosios instancijos teismo nuostatą apeliantės atžvilgiu, nepagristą kaltinamąją bazę, kuri yra grįsta vien „WhatsApp“ programėlės įrodomąja galia, neatsižvelgiant į jos pateiktus prašymus bei ikiteisminį tyrimą, kuris atliktas paviršutiniškai, be jokių įrodymų, ir remtasi tik nenustatytais asmenimis arba aiškinant, kad nėra galimybės gauti informaciją bei kitus duomenis. Nurodoma, kad apeliantė šio nusikaltimo nedarė, jokios sąsajos su ikiteisminio tyrimo minėtais asmenimis neturėjo ir neturi. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantės telefonas buvo paimtas ir ikiteisminio tyrimo grupėje buvo apie porą mėnesių kartu su „Tele 2“ abonentine SIM kortele. Be to, apeliantė neturi jokių adresatų ar kitų kontaktų su kitos šalies piliečiais, o ypač su Rusijos Federacijos.
3.2. Apeliantės teigimu, neįžvelgiama jokia sąsaja su byloje minėtais asmenimis. Be to, ypač keistu faktu laikoma tai, kad naudotas ne išankstinio mokėjimo telefono numeris, o abonentinis, apeliantės vardu turimas, numeris, ir pervesti pinigai ne į jos ar jos pažįstamo asmens sąskaitą, o į ikiteisminio tyrimo nenustatytos T. P. sąskaitą, kuri, kaip nustatyta, yra Bulgarijos pilietė, turinti lietuvišką banko sąskaitą. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal galiojančius Lietuvos bankų reglamentus, lietuvišką banko sąskaitą gali atsidaryti tik Lietuvos piliečiai arba žmonės, turintys leidimą gyventi šalyje, o užsieniečiams norint atsidaryti sąskaitą Lietuvoje, reikia įrodyti turimą ryšį su Lietuva. Nepaisant to, sąskaitos paprastai atidaromos atvykus į banko padalinį. Keliamas klausimas, kodėl turint pakankamai duomenų apie T. P. nebuvo imtasi jokių veiksmų nustatant asmenybę.
3.3. Pažymima, kad galutinis šių pinigų adresatas yra „Tinkoff“4 bankas, kuris yra Rusijos Federacijoje, su kuriuo apeliantė neturi ir neturės jokių kontaktinių ryšių ar kokios sąsajos. Apeliantės įsitikinimu, Rusijos Federacijos piliečiai užsiima šia nusikalstama veika ir yra nepasiekiami bei jaučiasi Lietuvoje nebaudžiami. Be to, Lietuvos spaudoje yra minima t. y. Lietuvos ryte, Delfi bei Respublikoje, kad vien iš maždaug 100 000 vartotojų, Lietuvos piliečių, yra pavogti „WhatsApp“ duomenys, kurie panaudoti falsifikuojant Lietuvos piliečių asmens duomenis bei nelegaliai pasijungiant prie atitinkamų programėlių.
3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė niekada nėra padariusi net administracinio nusižengimo, o dabar yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn, kuri suteršia jos asmenybę ir sudaro problemų tiek įsidarbinant, tiek gyvenant su teistumu Lietuvoje. Keliamas klausimas, kodėl viskas apeliantės atžvilgiu atlikta šališkai. Be to, pažymima, kad per nusikalstamos veikos laiką buvo paimtos apeliantės „Tele 2“ abonentinio ryšio išklotinės, kuriose yra užfiksuota tiek skambučių, tiek mobilaus interneto laikas, naudojamų minučių bei duomenų kiekis. Nurodoma, kad išklotinėse akivaizdžiai matomi nesutapimai su apeliantės mobilaus interneto naudojimo laiko ir nukentėjusios J. K. susirašinėjimo per „WhatsApp“ programėlę su nusikalstamą veiką padariusiais asmenimis laiku – susirašinėjimas kai kuriomis dienomis vyko net iki 4 val. ryto, o išklotinėse matoma, kad tuo metu apeliantės telefono abonentas buvo neveiklus, t. y. niekam neskambinta ir nenaudoti interneto duomenys, kurie išklotinėse žymimi kilobaitais, megabaitais bei gigabaitais ir pažymimas naudojimo laikas ir diena.
3.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad naudojant programėles, t. y. „WhatsApp“, reikalingas interneto duomenų kiekis. Apeliantės teigimu, kodėl byloje yra tokie nesutapimai, galėtų paaiškinti „Tele2“ atstovas ar specialistas, bet apeliantės prašymu jis iškviestas nebuvo, nors tai, manoma, nėra sudėtingas veiksmas. Pabrėžiama, kad, apeliantės nurodymu, ji nekalta ir skundžiamą nuosprendį laiko neteisingu, o esamas bylos detales bei faktus turėtų išsamiau įvertinti ikiteisminio tyrimo grupė. Be kita ko, nurodoma, kad apeliantei skirta valstybinė gynėja byloje dalyvavo tik todėl, kad atliktų jai numatytą rolę teisme, o ikiteisminio tyrimo bei telefoninio pakalbio metu, ne kartą prašė, kad apeliantė jos kaip gynėjos atsisakytų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistoji ir jos gynėja advokatė – tenkinti.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas (duomenys neskelbtini) A. A. parodė, kad nuteistajai savo telefone turint įdiegtą „WhatsApp“ programėlę yra teorinė galimybė, jog tretieji asmenys jai to nežinant naudotųsi jos paskyra, rašytų pranešimus, naudojimas būtų galimas tiek telefono aparatu, tiek namų kompiuteriu, tačiau toks prisijungimas yra labai sudėtingas – kiekvienas paslaugų teikėjas deda pastangas, kad taip nebūtų, nes kitu atveju yra susiduriama su situacija, kai bet kokiu numeriu bet kas gali komunikuoti, tačiau praktikoje paprastai taip nevyksta. Norint sužinoti, ar buvo pasinaudota, ar buvo naudotos kažkokios specialios technologijos, reikėtų detalesnio tyrimo, kuris yra pakankamai technologiškai sudėtingas. Specialisto nurodymu, nėra kasdieninės praktikos, kad būtų tokiu būdu pasinaudojama – turėtų būti įsilaužta arba į kompiuterį, arba į telefoną, nutekinti duomenys. Programėlės veikia tokiu būdu, kad kai suvedamas numeris, jos verifikuojasi su mobilaus ryšio tiekėju ir tikrina, ar tai yra tas, ar kitas numeris. Įrenginiuose, kurie neturi numerio, pavyzdžiui, planšetės, kurios veikia per Wi-Fi, o ne per mobilųjį ryšį, arba kiti kompiuteriai, kurie mobilaus ryšio neturi, bet veikia per šviesolaidinį kabelį, taip pat gali būti įdiegiamos tokios programėlės ir susiejamos su telefono numeriu. Teoriškai į kitą kompiuterį galėjo būti įdiegta, bet paprastai įdiegiant reikalaujama patvirtinimo priemonių, t. y. PIN kodo, programėlės slaptažodžio, kurį susikuria vartotojas, taigi neužtenka žinoti vien tik telefono numerį – reikia ir papildomų duomenų, todėl tikimybė yra pakankamai nedidelė. Tokį prisijungimą galėjo matyti telefono aparato abonentas, nes duomenys sinchronizuojasi, susirašinėjimai turėtų būti išlikę tiek viename, tiek kitame aparate, nebent iškart po parašymo jie buvo ištrinti ir jau nebebūtų kada sinchronizuotis. Vis tik, jeigu nenustatytas atsarginių kopijų darymas aparate, tuomet duomenys galėjo ir neišlikti, tačiau jeigu žinutė buvo ištrinta siuntėjo, gavėjui ta žinutė lieka, o jeigu gavėjas turi savo aparate išsisaugojęs tą žinutę, tada teoriškai tyrimo metu būtų galima pažiūrėti, net iš kokio įrenginio buvo siųsta, bet tokiu atveju reikalingas programėlės („WhatsApp“ ar „Messenger“) savininkas, dėl kurio nustatymo reikia kreiptis į „Messenger“, „WhatsApp“, kad jie pateiktų duomenis, kur buvo siųsta, koks IP adresas buvo naudotas, tada matytųsi ir šalis, iš kur prisijungė – tai yra gili analizė. Specialistas nurodė, kad „Tele2“ išklotinėse nurodytas mobiliųjų duomenų naudojimas gali neatspindėti interneto naudojimo, jei buvo naudotasi Wi-Fi paslauga – tokiu atveju laikas tikrai nesutaps. Paprastai namuose naudojamasi Wi-Fi, t. y. tuo „nemokamu” internetu, kuris turi didesnę duomenų apimtį, tam, kad nebūtų eikvojami mobilieji duomenys. Jeigu buvo naudotasi Wi-Fi, tuomet bus sudėtinga nustatyti, nes jeigu namuose yra daugiau įrenginių, viskas priklauso nuo to, kaip yra sukonfigūruotas tinklas. Paprastai, jeigu telefone yra „WhatsApp“ programėlė ir norima ją instaliuoti į planšetę, tai padaryti yra galima, bet vis tiek į telefoną būtų gaunamas tam tikras kodas, kurį reikėtų įvesti į planšetę. Įvairūs programėlių gamintojai taiko panašias priemones, bet gali skirtis detalės, tačiau jeigu iš telefono ištrinama programėlė, o vėliau norima viską susigrąžinti, kas joje buvo, reikia įvesti saugos kodą – jo reikalaujama visur, jeigu norima įdiegti, net ir į tą patį įrenginį, jeigu prieš tai buvo ištrinta. Taip vyksta ir su planšete, nebent yra nežinomos technologijos, kurios leistų taip padaryti. Jeigu programėlė buvo ištrinta, tas pats vartotojas ankstesnio susirašinėjimo nematys, nebent buvo įjungta atsarginio kopijavimo paslauga. Taip pat, jeigu naudojant kitą įrenginį „WhatsApp“ programėlėje gavėjas mato telefono numerį, teoriškai tas įrenginys yra susietas su abonentu, tam reikalingas verifikavimo būdas, o kai kurios programėlės netgi prašo, informuoja gavėją, ar jis tikrai nori prisijungti iš atitinkamo įrenginio. „Tele2“ yra viena iš ypatingos svarbos infrastuktūros įmonių, todėl apie hakerių nulaužiamus serverių kodus ir pasinaudojimu kitų asmenų kompiuterine įranga turėtų turėti duomenų. Šiuo atveju „Tele2“ tikrai gali pasakyti, ar jie fiksavo įsilaužimus į jų duomenų bazes. Tai yra pakankamai rimtas incidentas, apie kurį jie turėtų žinoti.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta vyresnioji tyrėja I. V. parodė, kad sunkiai prisimena M. S.. 2021 m. lapkričio 19 d. „Kitų objektų apžiūros protokole“ nurodyta, kad „... peržiūrėjus telefono numerio (duomenys neskelbtini) duomenis, suprantame, kad telefono numeriu naudojasi M. S.“ – tikriausiai baigdama pildyti protokolą nepastebėjo, kad nepabaigė iki galo įrašyti telefono numerį. Tuo metu buvo apžiūrėti tie duomenys, kuriuos specialistas pateikė ištraukęs iš M. S. telefono ir įrašęs į USB laikmeną – buvo ištraukta visa telefono informacija, tiek buvusi, tiek esama, o telefono duomenyse matosi nurodytas telefono numeris. Išvadą, kad tas telefono numeris priklausė M. S., darė pagal tai, jog jis buvo įdėtas telefone. Buvę duomenys reiškia tai, kad jie galimai buvo ištrinti – apžiūrint tokius duomenis nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės. Apžiūros metu be jos (liudytojos) nedalyvavo joks specialistas, kuris būtų patikrinęs jau ištrintus duomenis, o taip pat ir rašant apžiūros protokolą, kuris turėtų specialių žinių ir galėtų patikrinti buvusius, jau ištrintus duomenis. Galimai apžiūros objektai nebuvo filmuoti, fotografuoti, taip pat nebuvo fotografuojamas apžiūrėto objekto turinys. Objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad priedai yra fotonuotraukos, tačiau galimai jų nėra, savo kompiuteryje neturi nieko, kas būtų susiję su šia byla, ir negali pasakyti, ar darė fotonuotraukas, tačiau apžiūrinėdama telefoną ir jo turinį ji turėjo savo tarnybinį kompiuterį, kuriuo naudojasi ir dabar, bet duomenys jame nėra išlikę. Šiuo metu nebeprisimena, kokios programėlės buvo įdiegtos telefone ir kokios buvo paskolų paraiškos, kas jose buvo nurodyta, bet protokole rašė tai, ką matė atsivertusi tuos duomenis. Jei gerai prisimena, kažkokios paraiškos paskolų gavimui buvo elektroniniame pašte, tačiau atskirai jų neapžiūrėjo, neprotokolavo, nefiksavo, kas, kaip ir dėl ko tos paraiškos buvo. Išvadą, kad tai yra paraiškos paskolų gavimui, ji (liudytoja) darė pagal dokumentuose matytus žodžius „paskola“, „paskolos“, o iš telefono ištraukti dokumentai dėl paskolų yra išsaugoti USB laikmenoje. Liudytojai parodžius dokumentą, esantį baudžiamosios bylos 2 tome, jo 70 lape, ji negalėjo patvirtinti, kad tokios formos sutartis buvo.
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. S. parodė, kad yra nuteistosios M. S. sutuoktinis. Jų namuose yra naudojamasi interneto ryšio tiekėjo „Telia“ paslaugomis – visi įrenginiai (planšetės, televizorius, kompiuteris) namuose naudoja „Telia“ internetą (yra mobilus internetas, Wi-Fi, yra maršrutizatorius, kortelė). Telefonuose yra mobilus internetas, gigabaitų pakanka, „Telia“ interneto juose nenaudoja. Žmona naudojasi „Tele2“, jai yra tiekiamas neribotas internetas. Kompiuteriu namuose naudojasi jis pats, planšetėmis – vaikai, sutuoktinė kompiuteriu nesinaudoja, tačiau prie jo prisijungiant reikia įvesti slaptažodį, kurį žino visi. Nežino, kodėl policijos pareigūnai užfiksavo, kad M. S. telefone buvo antra, jo (liudytojo), kortelė – „My Call“ su norvegišku numeriu, nors taip nebuvo. Kortelė „My Call“ buvo jo telefone, nes kai dirbo Norvegijoje, reikėjo norvegiško numerio, taip patogiau skambinti darbdaviui ir pan., jos niekada nebuvo įdėjęs į M. S. telefoną. Tuo metu jis turėjo telefoną S10e, į kurį dedasi dvi kortelės – „Tele2“ ir norvegiška kortelė. Taigi negalėjo ta kortelė fiziškai būti pas M. S., nes ji visada buvo jo (liudytojo) telefone, todėl nesupranta, kaip įvyko tokia klaida. Norvegijoje 2019 m. jis ir M. S., kaip šeima, ėmė paskolą, tad paskolų paraiškos galėjo likti telefone. Pirmiausia jis užpildė formą, tačiau jam atsakė ir pasiūlė užpildyti bendrą šeimos paskolos formą, kurią kartu užpildę gavo paskolą. Forma buvo užpildyta internetu, išsiųsta elektroniniu paštu iš jo (liudytojo) elektroninio pašto bei kompiuterio. Abu tapatybę patvirtino naudojant telefonus. Pinigų niekam neskolino, nesudarinėjo paskolų sutarčių su pašaliniais žmonėmis. 2021 m. liepos mėnesio pabaigoje žmona ištrynė programėlę „WhatsApp“ – jis tokios programėlės net neturėjo, o dabar turi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios M. S. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistoji M. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nurodoma, kad nuteistosios atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nusikaltimo nepadarė ar kaip nors prie jo neprisidėjo.
10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus bei įvertintus įrodymus, patikrinusi nuteistosios M. S. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs pagrįstai M. S. pripažino kalta dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Be to, pagrįstai nuspręsta tenkinti nukentėjusiosios J. K. pareikštą civilinį ieškinį, priteisiant iš M. S. nukentėjusiosios naudai 200 EUR nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Šiose dalyse skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Vis tik, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas pripažino įrodyta, jog M. S. pasikėsino sukčiavimo nusikalstamą veiką padaryti savo ir kitų naudai bei faktiškai įgijo nukentėjusiajai priklausančius 200 EUR. Apygardos teismas dar kartą ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tokios kategoriškos išvados daryti negali, todėl nuosprendis šioje dalyje tikslintinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
11. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė gali reikštis savininko suklaidinimu pranešant neteisingus duomenis arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto aplinkybes. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-495/2024). Pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį yra tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti turtą ar turtinę teisę, tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, o skundžiamas sprendimas priimtas be jokių įrodymų, yra subjektyvus, teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Dar kartą įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei atlikęs dalinį įrodymų tyrimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytoms išvadoms dėl M. S. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
13. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios J. K. 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškimą, dėl 2021 m. rugsėjo 15-17 d. prieš ją galimai įvykdytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo (1 t., b. l. 1). Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme J. K. nuosekliai parodė, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. „Facebook“ internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą apie skolinamus pinigus, matė skelbimo profilyje pridėtą moters, pasivadinusios J. L. nuotrauką. Kadangi jai reikėjo pinigų, susisiekė su nurodyta moterimi žinutėmis per „Facebook“ (nukentėjusioji nurodytų žinučių nėra išsaugojusi). Ji pasiūlė parsisiųsti „Whats App“ programėlę ir netrukus per šią programėlę iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo su ja susirašinėti. Nukentėjusioji nežino, ar su ja susirašinėjo vyras ar moteris, nes telefonu nesikalbėjo. Žinutėse jai buvo nurodyta už prašomą 10 000 EUR paskolą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) T. P. pervesti 200 eurų mokestį. Žadėjo paskolą suteikti po 20 min., bet paskui dar paprašė pervesti papildomus 695 EUR. Nukentėjusiajai nurodžius, kad neturi tiek pinigų, kita pusė, apie 24 val., nurodė, kad tariasi su valdžia dėl paskolos išdavimo, paskui paprašė banko prisijungimo duomenų. Po to nukentėjusiajai kilo įtarimas ir ji užblokavo sąskaitą, tačiau jie visą laiką bandė su ja susisiekti, susirašinėjo iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Šiuo metu „Whats App“ programėlės susirašinėjimuose esančios nuotraukos bei vaizdo failai jai nebeatsidaro. Pirmosios instancijos teismas šiuos nukentėjusiosios parodymus laikė patikimais, kadangi jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, atitinka J. K. pateikto susirašinėjimo turinį ir banko sąskaitų išrašus. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti tokioms skundžiamo nuosprendžio išvadoms.
14. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina jos telefono „Samsung Galaxy A12“ IMEI (duomenys neskelbtini), kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nukopijuotos susirašinėjimo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ekrano nuotraukos. Susirašinėjimo metu „finansininke“ prisistatęs asmuo nurodė kredito išdavimo sąlygas ir prašė už „popierių tvarkymą“ pervesti 400 EUR. Nukentėjusiajai nurodžius, kad gali sumokėti tik 200 EUR, nurodoma, kad pakaks ir tokio dydžio įmokos, prašoma pateikti asmens duomenis ir užpildyti anketą, nusiunčiami duomenys pavedimo atlikimui: „Naudos gavėjas T. P., IBAN (duomenys neskelbtini), BIC: (duomenys neskelbtini), Šalis: Lietuva“. Nurodoma „kai bus atliktas užstatas, atsiųskite mums patvirtinimą, kad galėtume atlikti jūsų pervedimą“. Nukentėjusiajai atlikus pavedimą, atsiųsta sutartis pasirašyti bei reikalaujama sumokėti papildomą sutarties mokestį – 695 EUR. Nukentėjusiajai atrašius, kad neturi tokios sumos, prašoma sumokėti „kiek galite“. Nukentėjusiajai atsisakius, 23.30 val. prašoma palaukti „kol pasiderėsiu su jūsų generaliniu direktoriumi“, o 2021 m. rugsėjo 16 d. 4.04 val. rašoma „sveiki, ponia, galėjau aptarti jūsų atvejį su generaliniu direktoriumi“, tęsiant susirašinėjimą 9.17 val. rašoma „Ponia generalinė direktorė prašo sukurti kitą banko sąskaitą internete (N26)“, nusiųsta nuoroda susikurti banko sąskaitą „VIVID“ ir „Luminor“. Šiose ir kitose siunčiamose žinutėse jaučiamas stiprus spaudimas, raginama pasitikėti, pervesti pinigus, perduoti prisijungimus prie susikurtų banko sąskaitų. Patikimumui sustiprinti siunčiama sutartis, įvairios anketos ir nuorodos. Į nukentėjusiosios prašymus grąžinti pervestus 200 EUR nereaguojama (1 t., b. l. 74-96). Iš „Revoliut“ duomenų apie T. P. valdomą sąskaitą (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. 16.45 val. buvo gautas 200 EUR pavedimas iš J. K. ir tą pačią dieną 16.59 val. 198,93 EUR pervesti „Tinkof Bank“ (1 t., b. l. 120), kuris yra Maskvoje (1 t., b. l. 138-140). Pagal „Revoliut“ pateiktus duomenis taip pat matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2021 m. rugpjūčio 12 d., ja paskutinį kartą naudotasi iš „Android TECHNO KA7“ – 2021 m. rugsėjo 30 d. per IP adresus, esantį Benino Respublikoje, ir iš „Android Lenovo K33a48“ –2021 m. rugpjūčio 13 d. per IP adresus, esantį Bulgarijoje (2 t., b. l. 12-44), (2 t., b. l. 24-25), t. y. ne Lietuvos respublikoje, todėl jų priklausomybė nenustatyta (2 t., b. l. 122). Lietuvos kriminalistinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL 2021 m. gruodžio 17 d. pateiktais duomenimis T. S. P. yra Bulgarijos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 140), tačiau daugiau duomenų apie šį asmenį negauta.
15. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 27 dieną „Facebook“ paskyros, pavadinimu „J. L.“ bei matomos paskyros nuotraukos nebebuvo, tačiau įvairiose „Facebook“ grupėse (pvz. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) buvo įkelti iš esmės analogiški skelbimai apie paskolų teikimą, kaip nurodė ir J. K., radusi „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose nurodomas tas pats telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, iš kokių paskyrų jie buvo parašyti, galimybės nebuvo, nes paieškos metu skelbimai buvo ištrinti, matomi tik istoriniai duomenys, išlikę „Google“ paieškos sistemoje (2 t., b. l. 80-87).
16. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. priklauso M. S. (1 t., b. l. 166-167), tačiau nuteistoji savo kaltę viso proceso metu kategoriškai neigė. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 18 d. parodė, kad pati maždaug prieš pora mėnesių per „Messenger“ programėlę susirašinėjo dėl paskolos jai suteikimo, siuntė savo asmens tapatybės kortelės duomenis, telefono bei savo sąskaitos numerį, tačiau tam tikru metu pagalvojo, kad gali būti apgauta ir visas „Messenger“ žinutes ištrynė. Neatsimena, kaip asmuo buvo užvadinęs savo paskyrą. Apie tai, kad norėjo pasiimti paskolą niekam iš namiškių nesakė. Taip pat nuteistoji pažymėjo, kad jos telefonas rakinamas piršto anspaudu arba kodu, todėl be jos telefonu niekas kitas naudotis negali. Prisijungimo kodą žino jos sutuoktinis N. S., tačiau telefonu naudojosi tik ji. „Whats App“ programėle naudojosi maždaug prieš pora metų ir dabar yra ištrynusi, o „Whats App Busines“ niekada nebuvo atsisiuntusi. 2022 m. kovo 29 d. parodė, kad savo mobiliojo ryšio telefono niekada nebuvo pametusi ir nebuvo atsisakiusi naudoto abonentinio numerio, todėl mano, kad jos duomenys buvo pavogti ir jais pasinaudota sukčiaujant. Analogiškus parodymus nuteistoji davė ir teismo posėdžio metu. Vis tik, byloje surinkti įrodymai tokius nuteistosios parodymus paneigia ir jos kaltę įrodo.
17. Kaip matyti iš pačios M. S. parodymų, ji patvirtino, kad bylai aktualiu laikotarpiu naudojosi Facebook ir „Messenger“ programėlėmis, vadinasi turėjo galimybę tokiu būdu susisiekti su nukentėjusiąja J. K.. Ikiteisminio tyrimo metu ištyrus M. S. priklausantį telefoną „Samsung Galaxy S10“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tyrimo objekte buvo įdiegtos programos „Whats App Messenger“ (įdiegimo data 2019 m. birželio 1 d.) ir „Whats App Busines“ (įdiegimo data 2021 m. gegužės 11 d.), tačiau tyrimo atlikimo metu programų mobilaus ryšio telefone jau nebuvo, t. y. vartotojas jas buvo pašalinęs. Pašalinimo laikotarpio nustatyti nepavyko. Taip pat nebuvo rasta išlikusių pokalbių įrašų. Tyrimo objekto skaitmeninė kopija įrašyta į išorinį standųjį diską „SP Armor A30“, katalogą „Samsung_S10_01-1-32336-21“ (3 t., b. l. 115-119). 2021 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole vyresnioji tyrėja I. V. užfiksavo laikmenoje „SP Armor A30“, kataloge „Samsung_S10_01-1-32336-21“ esančių duomenų apžiūrą ir nurodė, kad telefono numerio „(duomenys neskelbtini)“ naudotoja yra M. S., telefone yra išsaugotos paraiškos paskolų gavimui lietuvių bei norvegų kalbomis, programėlės „Messenger“, Viber“ ir „Whats App“ (3 t., b. l. 120122). Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme I. V. parodė, kad rašydama protokolą nepastebėjo, jog nebaigė rašyti telefono numerio, tačiau patvirtino, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti duomenys, kuriuos specialistas pateikė „ištraukęs“ iš M. S. telefono (jame buvusi ir esama informacija).
18. Taigi, M. S. parodymus, jog ji nebuvo įsidiegusi „Whats App Busines“ programėlės paneigia ikiteisminio tyrimo metu nukopijuoti jos mobiliojo telefono duomenys (išsaugoti USB laikmenoje, esančių 6 t., b. l. 83 a lapu pažymėtame voke). Objektų tyrimą atlikęs specialistas A. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad faktas, jog pateiktame tyrimui objekte (M. S. telefone) buvo įdiegtos „Whats App Messenger“ ir „Whats App Busines“ programėlės, yra neabejotinas, jis nustatė ir jų įdiegimo datą 2019 m. birželio 1 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. Apygardos teismas, savarankiškai susipažinęs su nurodytais duomenimis, papildomai nustatė, jog M. S. 2021 m. liepos 27 d. gavo dar vieną pranešimą su „WhatsApp“ prisijungimo kodu. Tai neabejotinai paneigia jos apylinkės teismui duotus parodymus, kad „Whats App“ programėlę ji buvo ištrynusi apie 2018-2019 m. Taip pat paneigia ir nuteistosios sutuoktinio parodymus, kad programėlę M. S. ištrynė 2021 m. liepos pabaigoje. Kaip parodė pati nuteistoji, ji niekada nebuvo praradusi savo telefono aparato ir niekam nedavė juo naudotis, N. S. taip pat patvirtino, kad sutuoktinė nebuvo praradusi telefono, taigi negalima ir situacija, kad be nuteistosios žinios trečiasis asmuo būtų galėjęs į jos telefoną įdiegti minėtą programėlę ir ja pasinaudojęs ištrinti. Kad tokia situacija negalima patvirtina ir telefono atmintyje išlikęs abonento naudojimas bylai aktualiu laikotarpiu, įskaitant ir susirašinėjimą su fiziniais asmenimis, abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė, kurioje 2021 m. rugsėjo 15 d. fiksuoti telefono pokalbiai su fiziniais asmenimis (1 t., b. l. 153-154).
19. Apklausti specialistai teismui plačiau paaiškino „Whats App“ programėlių įdiegimo būdą, t. y. kad jų atsisiuntimas yra siejamas su telefono numeriu ir be vartotojo įsikišimo programėlės telefone negali atsirasti. Norėdamas prisiregistruoti, vartotojas turi nurodyti telefono numerį, į kurį ateina žinutė su kodu, kurį reikia suvesti. Kaip minėta, „Whats App“ kodo gavimas nuteistosios telefone buvo fiksuotas ir 2021 m. liepos 27 d. Pasak specialistų, norint atsidaryti programėlę kompiuteryje ar kitame įrenginyje, taip pat reikalingas telefonas, tam neužtenka vien abonentinio numerio žinojimo, tuo tarpu tik J. S. žinomas saugos kodas negali būti nutekinamas kartu su abonentiniu numeriu. A. G. nurodė, kad jei telefonas ar SIM kortelė nebuvo kažkam perduoti, nebuvo pasakytas kodas, nėra galimybės panaudoti duomenis. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad be abonentinio numerio naudotojo – M. S., žinančios prisijungimo prie „WhatsApp“ kodą, žinios kiti asmenys pasinaudoti šia programėle negalėjo.
20. Aktualu ir tai, kad pasak specialisto A. A., net ir jungiantis iš kito prietaiso prie programėlės, susirašinėjimo turinys sinchronizuojasi su telefone esančia programėle, todėl net ir kitiems nenustatytiems asmenims jungiantis prie M. S. paskyros per kitą prietaisą, susirašinėjimas jai turėjo būti matomas. Nežiūrint į tai, jokių priemonių dėl be jos sutikimo naudojamos paskyros nuteistoji nesiėmė, kas rodo jos pritarimą nusikalstamiems veiksmams. O tai, kad telefono patikrinimo metu nurodytos programėlės kartu su visu susirašinėjimu buvo ištrintos – rodo nuteistosios siekį nuslėpti nusikalstamus veiksmus. Be to, kaip nustatyta specialisto A. G. ikiteisminio tyrimo metu atliktame tyrime, M. S. naudotas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas ne viename skelbime dėl paskolų suteikimo, todėl aplinkybė, kad ji apie tai nieko nežinojo yra dar mažiau įtikinama.
21. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui M. S. teikė visuomenės informavimo priemonėse skelbtus straipsnius apie nutekėjusius „Whats App“ vartotojų duomenis (5 t., b. l. 6-15), vis tik, kaip matyti iš pačių straipsnių turinio, juose nurodoma duomenų nutekinimo data yra vėlesnė už inkriminuojamą nusikaltimą – straipsniuose kalbama apie 2022 m. lapkričio 16 d. „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą „Whats App“ vartotojų telefonų numerių pardavimą, tuo tarpu nusikalstami veiksmai M. S. inkriminuoti 2021 m. rugsėjo 15-17 dienomis. Specialistas A. A. informavo, kad apie duomenų nutekinimą turi būti žinoma tiek Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, tiek ir paslaugų teikėjui, šiuo atveju – UAB „Tele2“. Atsakydami į apeliacinės instancijos teismo paklausimą, tiek Nacionaliniam kibernetinio saugumo centras, tiek UAB „Tele2“ informavo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. (specialisto nustatyta pirmojo „Whats App“ įdiegimo data) iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nefiksuota jokia informacija dėl UAB „Tele2“ abonentų duomenų vagysčių/praradimo, UAB „Tele2“ nefiksavo duomenų saugumo pažeidimų ir/ar praradimų, kurie būtų susiję su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 85, 92).
22. Nors ginčydama savo kaltę nuteistoji nurodė į nesutampančius jos abonentinio numerio interneto ryšio naudojimo duomenis su nukentėjusiosios J. K. pateikto susirašinėjimo dėl paskolos laiku, t. y. kaltininkas nukentėjusiajai siuntė žinutę 4.04 val., kuomet nuteistosios abonentas nenaudojo interneto ryšio, vis tik, ši aplinkybė M. S. kaltės niekaip nešalina. „Whats App“ programa yra galimybė naudotis iš kito įrenginio ir net nebūtinai iš M. S. gyvenamosios vietos. Nuteistosios sutuoktinis ir dukra parodė, jog namuose yra ir kompiuteris, ir planšetės, kurių prisijungimai M. S. yra žinomi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybę, jog kaltininkas su nukentėjusiąja susirašinėjo ne mobiliojo ryšio telefonu, rodo ir besidubliuojanti susirašinėjimo žinutė, kuria prašoma atsiųsti banko sąskaitą (1 t. b. l. 77), vedant tekstą mobiliojo ryšio telefono klaviatūra, tokia klaida neįvyktų.
23. Pagal 2024 m. gegužės 29 d. Telia Lietuva, AB pateiktą informaciją, bendrovė nuo 2021 m. kovo 31 d. N. S. teikė mobiliojo interneto paslaugą/nešiojamas internetas. Kaip matyti iš M. S. mobiliojo telefono duomenų (USB laikmenoje), bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2021 m. rugsėjo 15 d.) yra fiksuoti kasdieniai jos abonento prisijungimai prie WiFi tinklo, taigi, būdama namuose M. S. turėjo galimybę naudotis ir ne savo abonentui priskiriamais interneto duomenimis. Priešingai, nei nurodė N. S. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme – kad nuteistoji net ir namuose naudojosi neribojamu interneto ryšiu savo telefone – iš M. S. telefono duomenų, esančių USB laikmenoje, matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. ji buvo gavusi „Tele2“ žinutę apie išnaudotą visą suteiktą mobiliojo interneto paketo duomenų kiekį, o 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo informuota apie 15 EUR numerio kredito limitą, taigi, akivaizdu, jog liudytojas teismui sakė ne tiesą ir nuteistoji namuose galėjo naudoti WiFi ryšį. Be to, kaip matyti iš nuteistosios telefono duomenų, esančių USB laikmenoje, 2021 m. rugsėjo 15 d. 4.40 val. ji susirašinėjo žinutėmis su kitu abonentu, nuo 3.38 val. naršė internete, vadinasi nurodytu laiku nemiegojo. Kad panašiu laiku nuteistoji nemiega ir galėjo susirašinėti su nukentėjusiąja, seka ir iš kitų susirašinėjimų (pvz. 2020 m. gegužės 14 d. išsiųsta 04.30 val. 2020 m. gegužės 18 d. 04.15 val., 2021 m. birželio 9 d. žinutė 4 val., 2021 m. rugsėjo 28 d. žinutė išsiųsta 03.43 val.). Nors nuteistosios gynėja akcentavo, kad M. S. telefono duomenyse (USB laikmenoje) neatsispindi „WhatsApp“ programėlės naudojimas 2021 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, tai nuteistosios kaltės niekaip nešalina, kadangi specialistai nustatė, jog telefono duomenų patikrinimo ir kopijavimo metu visi susirašinėjimai ir pati programėlė buvo ištrinti, atitinkamai, jie ir negalėjo išlikti telefono atmintyje.
24. Kaip nurodyta 2021 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole, M. S. telefone buvo rastos paraiškos paskolų gavimui lietuvių bei norvegų kalbomis. Nuteistoji parodė, kad pati vos netapo sukčiavimo auka, kad 2021 m., maždaug rugpjūčio mėn., norėjo paimti 1 000 EUR paskolą. Jai buvo atsiųsta lentelė, kur ji turėjo įrašyti savo asmens duomenis, prašoma sumokėti 200 EUR. Apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, kaip nuteistoji teisėjui nurodė atlikusi iš esmės tapačius veiksmus, kaip ir nukentėjusiosios pateiktame susirašinėjime – t. y. susirašinėdama per „Messenger“ programėlę taip pat gavo pildyti asmens duomenų anketą, prašė sumokėti 200 EUR mokestį, prašė atsidaryti naują sąskaitą. Vis tik, aptariamo susirašinėjimo nuteistoji teigė neišsaugojusi ir pateikti negalėjo. Nurodė turinti įprotį trinti nereikšmingas žinutes, tačiau iš jos telefono duomenų matyti (USB laikmenoje), kad ji yra išsaugojusi eilę reklaminių ir kitokio turinio susirašinėjimo žinučių, įskaitant ir kredito bendrovių pasiūlymus, datuojamus 2021 m. rugpjūčio mėn. (Digipost, Bobutės paskola, Swedbank), 2021 m. rugsėjo 14 d. gauta SAVY reklaminė žinutė apie refinansavimosi galimybę. Taip pat telefono atminty yra išsaugotos reklaminės Maxima, Humana, Ačiū, Lidl žinutės, kas rodo, jog nuteistoji melavo apie įprotį trinti nereikšmingas žinutes.
25. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė 2023 m. kovo 27 d. pažymą Nr. (11.4)KA.PZ2-162, kurioje nurodyta, kad M. S. per mėnesį 2021 m. gaudavo apie 367 EUR dydžio pašalpą. Iš telefone išsaugotų duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. M. S. gavo iš B2Kapital.lt žinutę, kad jos ilgą laiką nedengiama skola perkeliama į teisės skyrių teisminiam išieškojimui. Tuo metu ji buvo bedarbė. Taigi, akivaizdu, jog bylai aktualiu laikotarpiu M. S. finansinė padėtis buvo sudėtinga. Teisėjų kolegijos vertinimu visiškai nelogiška, esant tokiai situacijai imti pakankamai didelę paskolą vien tam, kad turėti pinigų, kaip parodė nuteistoji pirmosios instancijos teisme. Todėl šia nuteistosios iškelta versija apygardos teismas netiki. Priešingai, nupasakota neva paskolos gavimo procedūra kitų jau aptartų įrodymų kontekste, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistajai buvo žinomas nukentėjusiajai siųstų žinučių turinys ir apgaudinėjimo schema, be to, ji turėjo ir motyvą dalyvauti nusikalstamoje veikoje – pinigų trūkumą. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių visuma patvirtina, kad su nukentėjusiąja per „WhatsApp“ programėlę susirašinėjo būtent M. S.. Kaip matyti iš žinučių turinio, jose pakankamai gausu gramatinių klaidų. Nuteistoji parodė, kad yra lenkų tautybės ir nors kalba lietuviškai, rašyti sekasi prasčiau.
26. Aukštesniojo teismo įsitikinimą, jog su J. K. susirašinėjo būtent nuteistoji M. S. sustiprina ir kita jos telefono duomenyse (USB laikmenoje) išlikusi informacija, pvz. 2021 m. rugsėjo 18 d. (t. y. sekančią dieną po nusikalstamų veiksmų) ji domėjosi „Facebook“ paskyros atkūrimu, slaptažodžio nustatymo iš naujo, tą pačią dieną gavo žinutę, jog „Facebook“ slaptažodis buvo pakeistas, kas rodo, jog asmuo keitė savo „Facebook“ profilio duomenis. 2021 m. rugsėjo mėn. telefono atmintyje yra išsisaugoję duomenys, susiję su rusiškų bankų duomenimis, kas liudija, jog M. S. domėjosi rusiškais bankais, į vieną jų buvo pervesti pinigai iš T. P. sąskaitos. Be to, kaip matyti iš naršymo internete informacijos, abonentas 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo aktyvus iki 16.21 val., o vėliau fiksuojamas 23.30 val. prisijungimas prie WiFi. Pastebėtina, kad nukentėjusiosios pateiktas susirašinėjimas kaip tik patenka į nurodytą laikotarpį, t. y. vyko nuo 18.41 val. iki 23.30. Po to sekanti žinutė išsiųsta 4.04 val. (1 t., b. l. 74-84). Be to, 2021 m. sausio 19 d. išlikęs elektroninis laiškas, išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) (nuteistoji patvirtino, kad naudojasi būtent šiuo elektroniniu paštu) adresatui (duomenys neskelbtini), kuriame rašoma „Norėtume jums pranešti, kad kai vykdysite rytojaus rytą mūsų nurodymus, vienas iš mūsų atstovų ateis į jūsų namus ir pateiks jums jūsų paštą 120 EUR, atsižvelgiant į tai, kad klientas jau pridėjo 50 EUR, pasiimsite kurjerį, todėl nepateikite mūsų verslo patikimumo. Atlikite tai, ko prašote, kad viskas būtų sutvarkyta kuo greičiau. Mes tikimės, kad kodai netrukus aiškins viską ir pristatys jūsų paštą“. Nurodytas laiškas taip pat parašytas su loginėmis klaidomis, kaip ir nukentėjusiajai siųstos žinutės. Taigi, nors nurodyti duomenys ir nėra tiesioginiai nuteistosios kaltės įrodymai, tačiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimą nuteistosios kaltumu.
27. Apygardos teismas sutinka ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog šiuo atveju M. S. teisinei atsakomybei kilti neturi reikšmės aplinkybė, jog nebuvo nustatyta nukentėjusiosios 200 EUR pavedimą gavusios T. P. tapatybė bei pastarosios ryšys su nuteistąja. Iš nukentėjusiosios pateikto susirašinėjimo matyti, kad būtent nuteistoji nurodė jai T. P. banko sąskaitą, į kurią ši turėjo pervesti 200 EUR, kas neabejotinai patvirtina nuteistosios bendrininkavimą su nenustatytu asmeniu ir tyčią apgauti nukentėjusiąją, tokiu būdu užvaldant jos turtą. Atitinkamai, net ir nesant neabejotinų duomenų, jog nuteistoji gavo iš nusikalstamos veikos kokios nors naudos, akivaizdu, kad tyčia buvo bendra – siekiant užvaldyti kuo didesnę nukentėjusiosios pinigų sumą. Nuteistosios apgaulė rašant J. K. klaidinančio pobūdžio žinutes dėl galimos paskolos suteikimo, buvo esminė, būtent šio susirašinėjimo pasėkoje nukentėjusioji pervedė 200 EUR į T. P. sąskaitą, šio susirašinėjimo metu buvo prašoma pervesti papildomas didesnes pinigų sumas, tačiau nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo nuteistosios valios nepriklausančių priežasčių, t. y. nukentėjusiajai supratus apgaulę ir atsisakius pervesti daugiau pinigų.
28. Nagrinėjamu atveju aktualioje teismų praktikoje yra pažymima, jog kaltininkui panaudojus apgaulę ir įgijus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi įgyti, atžvilgiu, išskyrus atskirus atvejus, pavyzdžiui, kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą, tačiau įgyjamas bet kokios mažesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą; kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didelės vertės turtą, tačiau įgyto turto dalis nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės turtą. (Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga, 12 punktas, psl. 433), Teismų praktika Nr. 36, Vilnius 2012). Iš bylos duomenų akivaizdu, jog nuteistoji veikė neapibrėžta tyčia, t. y. jos siekis buvo išvilioti iš nukentėjusiosios kuo daugiau pinigų, todėl neatsižvelgiant į tai, jog J. K. apgaulės įtakoje pervedė tik 200 EUR, kaltinime pagrįstai inkriminuota visa pinigų suma, kurią susirašinėjimo su nukentėjusiąja metu buvo siekiama užvaldyti.
29. Vis tik, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistoji kaltinime nurodytą pinigų sumą pasikėsino įgyti savo ir kitų asmenų naudai bei faktiškai įgijo nukentėjusiajai priklausančius pinigus 200 EUR. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad iš T. P. banko sąskaitos „Revolut“ M. S. būtų pervesta ar kitokiu būdu perduota bent dalis J. K. pervestos sumos. Kaip minėta, į T. P. banko sąskaitą pervesti nukentėjusiosios pinigai iš esmės po 14 min. buvo pervesti „Tinkof Bank“, tolesnis pinigų judėjimas ir sąsajos su nuteistąja nenustatytos. Esant nurodytoms aplinkybės siaurintina M. S. inkriminuotų faktinių aplinkybių apimtis, nurodant, kad sukčiavimo veiksmai buvo atlikti kitų asmenų naudai ir pašalinant aplinkybes, jog nuteistoji veikė savo naudai bei faktiškai įgijo nukentėjusiajai priklausančius pinigus 200 EUR. Toks kaltinimo patikslinimas nuteistosios teisių į gynybą nepažeidžia, nes, kaip minėta, kaltinimas yra tik siaurinamas, taip pat neturi įtakos veiksmų kvalifikacijai, kadangi pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė numatyta abejais atvejais – tiek sukčiaujant savo, tiek ir kitų asmenų naudai.
Dėl bausmės
30. Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui – nuteistąją M. S. išteisinti. Pažymėtina, kad tokiu atveju yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-458/2020, 7 punktas).
31. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad skirdamas M. S. bausmę pirmosios instancijos teismas pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, M. S. asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, tačiau nepagrįstai nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
32. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) toliau tęsti darbą, užsiimant individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, teikiant buhalterinės apskaitos paslaugas, o individualios veiklos nutraukimo atveju, per 1 (vieną) mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, b) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. K. visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kurią sudaro 200 EUR; c) dalyvauti pataisos elgesio programoje, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą, ir d) privalomai uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
33. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas įvertino aplinkybes, jog nuteistoji M. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teista nebuvo, nusikalto pirmą kartą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatė ir atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (veiką padarė bendrininkų grupė), lengvinančių aplinkybių nenustatė. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nors M. S. padarytais tyčiniais nusikalstamais veiksmais turtinė žala ir nėra atlyginta, tačiau atsižvelgiant tiek į veikos, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje, padarymo aplinkybes, tiek ir į pačios M. S., kaip šiuo metu individualia veikla užsiimančio asmens, teikiančio buhalterinės apskaitos paslaugas, kurios šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, o vienas iš jų yra neįgalus, asmenybę ir laikė, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti M. S. neizoliavus nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai, vadovaujantis BK 55 straipsniu, paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytas artimas minimumui, t. y. skiriamo laisvės apribojimo dydis nustatytas pagal BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, bei bausmės tikslui pasiekti pagrįstai paskyrė atitinkamus draudimus ir įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalyje.
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai bei motyvuotai nuteistajai M. S. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nesunkiam nusikaltimui, jos asmenybei ir turtinei padėčiai bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ar per švelni, todėl pagrindo ją keisti kita ar trumpinti nustatytą bausmės terminą teisėjų kolegija neįžvelgia.
Dėl civilinio ieškinio
35. Skundžiamu nuosprendžiu yra visiškai patenkintas nukentėjusiosios J. K. civilinis ieškinys dėl 200 EUR turtinės žalos atlyginimo iš nuteistosios M. S. nukentėjusios naudai.
36. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistoji M. S. apgaulės būdu užvaldė svetimą, nukentėjusiajai J. K. priklausantį, turtą ir tokiu būdu nukentėjusiajai neteisėtais nusikalstamais veiksmais padarė 200 EUR turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aptariama suma tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistosios M. S. nusikalstamais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiosios J. K. reikalavimą priteisti jos patirtą turtinę žalą.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
38. Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-05919, kurioje nurodoma, kad iš nuteistosios M. S. priteistina suma už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 527,08 EUR.
39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
40. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios M. S. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios M. S. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistosios M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Pašalinti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio aprašomosios dalies faktinę aplinkybę, jog M. S. pasikėsino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaryti savo naudai ir faktiškai įgijo nukentėjusiajai priklausančius pinigus 200 EUR.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 527,08 EUR iš nuteistosios M. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.