Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-04-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-138-409/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-10
Bylos Nr.
II-138-409/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00069-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Pažeidėjas
A. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-138-409/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00069-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., jo atstovui advokatui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato D. V. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos J. V. 2024 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos J. V. 2024 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. A. D. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), V. B. gatvėje, 2024 m. vasario 10 d., 11.24 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,56 prom. neblaivumas ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. D. atstovo advokato D. V. skundas dėl 2024 m. vasario 23 d. Nutarimo pakeitimo, prašant Nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatytą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas sutinka padaręs nusižengimą, tačiau mano, kad Institucija nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies. Pareiškėjas nuosekliai akcentavo, kad nusižengimą padarė dėl nepakankamos patirties ir situacijos įvertinimo, t. y. netinkamai suvokiant, kad pavartoto alkoholio kiekis ir koncentracija nėra tokio lygio, jog būtų galima valdyti transporto priemonę. Sprendimas priimtas vairuoti, kadangi savijauta buvo gera, pats pareiškėjas nesijautė apsvaigęs, be to, būtinas nuvykti atstumas nebuvo itin didelis, todėl pats faktas, jog patikrinus neblaivumą, buvo nustatyta viršyta leistina įstatymo riba buvo siurprizinis pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas save laiko atsakingu, todėl jei būtų turėjęs įtarimų, kad bus viršyta leistina norma, ar esant suvokimui, kad vairuojama transporto priemonė esant akivaizdžiam apsvaigimui, to pareiškėjas niekados nebūtų atlikęs. Klaidos faktą patvirtina pervertintos galimybės ir suvokimas, kad vis tik įstatymo leistina riba viršyta nežymiai, kuri itin arti įstatymo toleruotinos ribos, patvirtina, kad pareiškėjo sprendimas valdyti transporto priemonę, priimtas dėl to, jog nesijautė apsvaigęs ir objektyviai klydo dėl savo būklės. Pareiškėjas vežė savo draugę iki medikų, nors tai nebuvo neišvengiamas veiksmas, tačiau tai įtakojo jo apsisprendimą valdyti transporto priemonę, neįsitikinus iki galo, kad tai daryti galima. Pareiškėjo vairavimo stažas apie 8 metai, darbdavys (duomenys neskelbtini), įmonėje dirba beveik 6 metus, kur darbo funkcijų vykdymui reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi pareiškėjui išskirtas tarnybinis krovininis automobilis, su kuriuo vykstama pas išorės (duomenys neskelbtini) klientus. Kelionės pas klientus vykdomos kiekvieną dieną, skirtingu atstumu (gali būti tiek miesto ribose, tiek už miesto ribų ar net ir į kitus miestus). Transporto priemonė naudojama tiek kelionei į darbą ir iš jo, todėl teisė vairuoti yra esminė pareiškėjo veiklos dalis. Pareiškėjas tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, dėl itin didelio neapdairumo ir nerūpestingumo, sutinka, kad yra padaręs nusižengimą, už kurį turi būti taikoma atsakomybė, bet vertina, kad aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjas, suvokė, kad padarė nusižengimą ir neprašė atleisti jo nuo administracinės atsakomybės, tačiau įvertinus, kad jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbo specifika ir darbo grafikas lemia galimybes vykti ir dirbti į darbą tik nuosavu transportu, nesant sąlygų kitaip nuvykti ir pasiekti darbo vietą, taip pat vertinant, kad nusižengimas padarytas pirmą kartą, nepiktybiškai ir esant svarbesniam tikslui - nuvežti draugę iki medikų, mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant tik administracinę nuobaudą - baudą, be specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, o nenustačius tokių sąlygų, specialią teisę vairuoti transporto priemonę apribojant 6 mėnesiams, per šį terminą leidžiant valdyti transporto priemonę tik su įrengtu alkobloku.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į A. D. atstovo advokato D. V. skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjo A. D. atstovo advokato D. V. prašymą - pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir skiriant tik administracinio poveikio priemonę uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis valiklio užraktas, trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas. Įvertinus pareiškėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, skyrimas pareiškėjui 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, A. D. jo prašymu buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės minimaliems 6 dalyje numatytiems terminams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. D. skundą palaikė, remdamasis jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad teisė vairuoti jam būtina vykdant darbines funkcijas, neturėdamas teisės vairuoti galimai praras darbą. Nubaustas yra už tai, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusižengimą padarė nepiktybiškai, netinkamai įvertinęs savo būklę, automobilį vairavo būdamas tikras, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio neviršija leidžiamos normos. Taip pat paaiškino, jog jis svečiavosi (duomenys neskelbtini) pas draugę, abu kartu vartojo alkoholį. 2024 m. vasario 10 d. draugei reikėjo vykti į medicinos įstaigą, kur jai turėjo būti atliekamos procedūros, ji jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, todėl automobilio vairuoti negalėjo, o jis jautėsi gerai, nemanė, kad negali vairuoti, todėl ir vairavo automobilį. Prašo nutarimą pakeisti ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonių.

Šalies argumentai

Pareiškėjo A. D. atstovas teismo posėdyje prašė skundą patenkinti, pakeisti priimtą nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir A. D. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta buvo tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir A. D. kaltės nėra, bylos duomenys (paties A. D. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina A. D. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba tik skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 6 mėnesių terminui, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su A. D. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu ir galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) [...] vairuotojai. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju A. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, tai yra taipogi minimaliam terminui.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir skundo argumentų bei A. D. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pastarasis sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sutinka ir neginčija jam nustatyto neblaivumo laipsnio, tačiau teigė, jog šis nusižengimas buvo įvykdytas veikiant neatsargiai, nepakankami atidžiai įvertinus savo buvusią būklę prieš sėdant už vairo.

Pažymėtina, kad ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos dvi galimo neatsargios kaltės formos – nepagrįstas pasitikėjimas ir nerūpestingumas. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su A. D. argumentais, kad jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą įvykdė sąžiningai klysdamas dėl savo būklės, t. y. veikdamas neatsargiai. Pastebėtina, jog pats A. D. pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kitą dieną sprendimas priimtas vairuoti (pagal bylos duomenis 11.24 val.), nes savijauta buvo gera, pats pareiškėjas nesijautė apsvaigęs, sprendimą vairuoti ryte priėmė tik pats subjektyviai įvertinęs savo buvusią būklę, nepasikliaudamas jokiomis kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis ir pagrįstų pažeidėją veikus būtent neatsargiai. Duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės pastarąjį būtų galėjusios suklaidinti dėl jo neblaivumo įvykio metu ir galimybės vairuoti transporto priemonę manant esant blaiviam, taip pat nėra. Be kita ko, byloje nustatytas nusižengimo padarymo metu buvęs A. D. neblaivumo laipsnis, tai yra 0,56 promilės taipogi neleidžia daryti išvados, kad A. D. galėjo nesuvokti esantis neblaivus. Taigi, teismas atmeta A. D. skunde dėstomus argumentus dėl jo veikimo neatsargiai, kaip nepagrįstus, kadangi šioje situacijoje pasikliovimas vien savo subjektyviu įsitikinimu nešalina A. D. tyčinės kaltės vairavus neblaiviam.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, A. D. kitų KET pažeidimų nepadarė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir A. D. argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog A. D. buvo nustatytas 0,56 prom. neblaivumo laipsnis, kuris 0,15 prom. viršija įstatyme numatytą ribą (0,41 prom.), nuo kurios asmenims ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Be to, A. D. nurodė, kad įvykio metu vežė savo draugę iki medikų. Taigi, ši aplinkybės tik didina A. D. padaryto nusižengimo pavojingumą, kadangi realus pavojus dėl neblaivaus vairuotojo kyla tiek pačiam neblaiviam vairuotojui, tiek jo keleiviams, tiek kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei) ir būtent dėl minėtų rizikų įstatymų leidėjas ir yra įtvirtinęs pakankamai griežtą atsakomybę neblaiviems vairuotojams. Juolab, kaip nurodyta skunde ir teisme paaiškino A. D., vežti draugę iki medikų procedūrų atlikimui nebuvo neišvengiamas ir būtinas veiksmas, priešingai, šiuo atveju neabejotinai buvo galimybė pasinaudoti visuomeniniu transportu, taksi, kitų asmenų ar netgi greitosios medicinos pagalbos paslaugomis, tuo labiau, jog procedūrų atlikimas nėra skubi ar neatidėliotina medicininė pagalba. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju reali žala niekam nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo – pareigūnų vykdyto prevencinio vairuotojų neblaivumo patikrinimo dėka, o ne paties A. D. veiksmais, kadangi pastarasis savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, A. D. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia darbo funkcijų vykdymu, t. y. nurodo, jog įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba beveik 6 metus, kur darbo funkcijų vykdymui reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi pareiškėjui išskirtas tarnybinis krovininis automobilis su kuriuo vykstama pas išorės (duomenys neskelbtini) juridinius klientus; kelionės pas klientus vykdomos kiekvieną dieną, skirtingu atstumu, gali būti tiek miesto ribose, tiek už miesto ribų ar net ir į kitus miestus. Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir/ar jo šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Be to, pažymėtina, kad A. D. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad A. D. šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau, kaip pats nurodė teisme, dėl to darbo neprarado. Tai jog pareiškėją pas klientus kas nors nuveža, žinoma, jam sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos A. D. įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarojo teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenę, įskaitant ir patį A. D. ir jo artimuosius, būti apsaugotai nuo pavojingų teisei priešingų veikų vykdymo. Be to, tai, kad A. D. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti švelnesnę nei minimali poveikio priemonė, numatyta straipsnio sankcijoje.

Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad A. D. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas A. D. dar labiau švelninti atsakomybę. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. D. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus (įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, viršijo leistiną greitį). Akivaizdu, jog paminėtos aplinkybės apie A. D. ankstesnius baustumus neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir rodo, kad jis nėra visiškai drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius A. D. baustumus, daroma išvada, kad nėra pagrindo A. D. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti arba skirti trumpesniam terminui.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes A. D., tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju A. D. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – užtikrinti kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, panaikinus paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams arba ją sutrumpinus, tikėtina, kad A. D. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad A. D. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl A. D. atstovo advokato D. V. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

A. D. atstovo advokato D. V. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2024 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė