- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 1S-267-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00015-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 20 d., o pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 20 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną buvo 2 metai 6 mėnesiai 13 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija, priimdama nutarimą, įvertino visas aplinkybes, sudariusias pagrindą nutarimo priėmimui, tačiau teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo teigimu, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis yra pasimokęs iš savo klaidų, veda paskaitas asmenims, priklausomiems nuo alkoholio ar turintiems žalingų įpročių, visiškai padengė žuvusiųjų laidojimo išlaidas bei dalinai padengė civilinius ieškinius, yra riboto darbingumo asmuo, kas riboja galimybes įsidarbinti bei gauti didesnes pajamas, nei šiuo metu gaunama netekto darbingumo išmoka. Iš gaunamos išmokos yra dengiami civiliniai ieškiniai. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Įgijus specialybę, būtų sudarytos didesnės galimybės įsidarbinti. (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo atveju būtų sudarytos sąlygos dirbti pagal specialybę. Turi nepilnametę dukrą, todėl lygtinis paleidimas sudarytų ženkliai geresnes sąlygas ja rūpintis, prisidėti prie šeimos išlaikymo, prisidėtų prie teigiamo ir pozityvaus integravimo į visuomenę bei bausmės tikslų įgyvendinimo.
3.2. Nuteistasis nurodo, kad su savo šeimos nariais ryšius palaiko, bendrauja, yra lankomas. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Nustatyta ypatingai žema pakartotinio nusikalstamumo rizika paneigia teismo išvadas dėl kriminogeninio veiksnio – emocinės gerovės, egzistavimo.
3.3. Nuteistasis skunde cituoja Kauno apygardos teismo nutartis bylose Nr. 1S-2266-498/2015, 1S-139-319/2017, kuriose nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. V. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 19 balų (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
7. Iš bylos duomenų matyti, kad už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje V. B. buvo 7 kartus paskatintas, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, traktorininko specialybę, mokosi (duomenys neskelbtini), pataisos namuose dirbti neatsisako, darbo pobūdžiui neišrankus, neatlygintinai dirbo (duomenys neskelbtini). Po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja dirbti (duomenys neskelbtini), byloje gautas bendrovės sutikimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis reguliariai bendrauja su artimaisiais, pas juos vyksta trumpalaikių išvykų į namus, praeityje nėra teistas. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis supranta, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nelabai suvokia, kad jos gali kartotis, egzistuoti, kartoja tas pačias klaidas priimdamas sprendimus nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, V. B. du kartus yra baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ko pasekoje žuvo du asmenys. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pavojingumą visuomenei lygtinio paleidimo atveju ir kelia teismui abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis vėl nusikals, nesugebėjęs susidoroti su alkoholio vartojimo problema. Visa tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
9. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pataisos namuose V. B. nesielgė nepriekaištingai. Nors, kaip minėta, nuteistasis ir buvo 7 kartus skatinamas, tačiau jo elgesys nebuvo nuoseklus išimtinai teigiama linkme. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles – už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą (2017 m. sausio 18 d. ir 2018 m. sausio 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinioji nuobauda gauta praėjusiais metais, nors bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, kadangi abi gautos nuobaudos panaikintos prieš terminą, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis V. B. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 13 dienų, paskirta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
11. Savo skunde nuteistasis cituoja Kauno apygardos teismo nutartis su jam palankiais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, kurios skirtingose bylose gali būti skirtingos, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
12. Akcentuotina ir tai, kad, nors, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei (19 balų), tačiau iš aptartų 19 balų, 8 balai yra statiniai, tuo tarpu kintančių yra 11 balų, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuo prieš beveik 5 metus, t. y. 2014 m. rugsėjo 5 d. paskutinį kartą atlikto elgesio rizikos vertinimo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nepakito – nei kiek nesumažėjo.
13. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.