- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-2266-498/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- I. T.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 93-825 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. T.“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. T., gim. (duomenys neskelbtini) , nuteistas 2010-05-18 Attundos apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės įstatymo (2000:1225) dėl bausmės paskyrimo už kontrabandą 3 straipsnio 1 pastraipa ir 6 straipsnio 3 pastraipa - 10 metų laisvės atėmimo (įsit. d. 2010-06-29). 2011-12-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystės Attundos apylinkės teismo 2010-05-18 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su LR BK 199 str.2 d. - galutinė bausmė 10 metu laisvės atėmimo, faktiškai atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bausmės pradžia 2010-07-02, bausmės pabaiga 2020-03-25). Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 4 metai 5 mėnesiai 17 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2015 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 93-825 nutarė tenkinti I. T. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 93-825 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. T.“.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. T. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
I. T. skunde nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neįvertino pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu, neatsižvelgė į tai, kad pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatas yra 14 balų (rizika yra žema). Teismas neatsižvelgė į atliktas rekomendacijas, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skunde nurodo, kad gailisi savo padarytų klaidų, atsakingai žiūrėti į savo gyvenimą ir jo pasekmes. Nuo 2015 m. bausmę atlieka besargybos sąlygomis, gyvena ir dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų UAB “ (duomenys neskelbtini)“ skalbinių lygintojo pareigose, taip pat dirba visuomeniniais pagrindais. Nuo pat atvykimo į pataisos namus nesilaikė nuteistųjų subkultūros. Tai yra pirmas teistumas ir savo gyvenimą pakeitė kardinaliai, stengiasi atsakingai priimti savo gyvenimo sprendimus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje minimas ankstesnio gyvenimo stilius ir tai nutartį paverčia tam tikra nuosprendžio forma, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 2 str. 6 p. nuostatai. Taip pat atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Rekomendaciją Nr. R(99)2 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo, kurioje atkreipiamas valstybių narių dėmesys į būtinumą kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemone mažinančia įkalinimo trukmę, padedančią asmenims grįžti į visuomenę. Teismas turi vadovautis bausmės vykdymo tikslais, paskirtimi, bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorė atsiliepimu į skundą paršo skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad I. T. tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo reikalavimus. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti I. T. lygtinį paleidimą nėra pakankamai pagrįstas, nėra įvertinti asmenybę charakterizuojantys duomenys. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį ir neatliktą bausmės dalį, taikant lygtinį paleidimą nebūtų įgyvendintas teisingumo principas bei nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nurodo, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė, o su darbu susijusios problemos ir draugai didina nusikalstamumo riziką. Komisija nutarimą priėmė nevienbalsiškai. Lygtinio paleidimo taikymas I. T. pažeistų visuomenės interesus ir teisingumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. T. skundas tenkinamas
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriais remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui, yra socialinio tyrimo išvada. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmos instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo I. T. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti I. T. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, paskirtos bausmės dydžiui ir didelei neatliktai bausmės daliai ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad I. T. galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu 2 kartus paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis tik atvykęs į pataisos įstaigą pradėjo darbinę veiklą, nuo 2012-01-23 dirbo ūkio aptarnavimo būryje kirpėju, o nuo 2014 m. jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba darbininku. Pavestus įpareigojimus stengiasi atlikti gerai, darbe drausmės nepažeidinėja, nusiskundimų gauta nebuvo, darbo pobūdžiui neišrankus. Po galimo lygtinio paleidimo ketina kreiptis į Darbo biržą. Nuteistasis su savo šeimos nariais ryšius palaiko, bendrauja, yra lankomas, vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms. Nuteistasis neturi teismo priteisto civilio ieškinio, pataisos įstaigoje dirba, gauna pajamas, kurių pakanka kasdienėms išlaidoms. Pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų.
Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydį ir didelę neatliktos bausmės dalį ir konstatavo, kad nuteistąjį I. T. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė bei pažeistas teisingumo principas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių I. T. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmos instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo tesės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Remiantis naujuoju BVK 157 str. 1 d. sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste.
Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo argumentas, kad nuteistojo kriminogenini veiksniai yra: su darbu susijusios problemos, draugai, mastymas ir elgesys yra formalūs ir deklaratyvūs. Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat ir skunde, nurodoma, kad I. T. darbinę veiklą pradėjo atvykęs į pataisos įstaigą, nuo 2012-01-23 gyvena ir dirba ūkio aptarnavimo būryje. Taip pat byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakteristika apie I. T., kurioje nurodoma, kad darbuotojas pasižymi geru strateginiu mąstymu, operatyviai priima sprendimus dėl veiklos darbo organizavimo, yra neproblemiškas, jautrus kitų darbuotojų atžvilgiu. Iš Socialinio skundo matyti, kad pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūrą, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų. Nurodo, kad paleistas lygtinai dėl įdarbinimo kreipsis į Darbo biržą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis I. T. atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus naujoje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio redakcijoje (2015-06-23 įstatymo redakcija Nr. XII-1818), t. y. įvykdė bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika yra žema (14 balų pagal OASys metodiką) bei daro pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.
Pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra darbinė motyvacija, planuoja dirbti laisvėje, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas. Socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti. Bendravimo įgūdžiai adekvatūs, atitinka amžių ir išsilavinimą. Adekvačiai analizuoja savo elgesį ir nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes, suvokia nusikaltimo pasekmes, prisiima atsakomybę už savo nusikaltimą.
Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, manytina, jog I. T. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai I. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas - tvirtinamas Komisijos 2015 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 93-825 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. T.“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
I. T. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 93-825 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. T.“.
per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos namų laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.