- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-859-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00015-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 95-347 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. nuteistas 2014 m. vasario 21 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 d laisvės atėmimu 7 metams. Bausmės pabaiga 2021 m. rugpjūčio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 95-347 priimtas sprendimas nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. B., motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Nuteistasis V. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. rugsėjo 7d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.
3.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog, apylinkės teismas jį charakterizuojančius duomenis vertino formaliai, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei Europos Tarybos Rekomendaciją Nr. R(99)2.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantas nurodo, kad dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Anot apelianto, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo klausimą. Skundo autorius pažymi, kad Komisija priimdamas nutarimą, įvertino visas aplinkybes, sudariusias pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Tuo tarpu apylinkės teismas, netinkamai įvertino jo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą, mažinant savo kriminogeninius veiksnius.
3.3. Taip pat skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, išskirtinę reikšmę suteikė tam, kad jis bausmės atlikimo metu 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau visiškai nevertino kitų faktinių aplinkybių, teigiamai charakterizuojančių jį. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis visiškai nukentėjusiesiems padengė žuvusiųjų laidojimo išlaidas bei iš dalies atlygino priteistus civilinius ieškinius, kiekvienai žuvusiųjų šeimai sumokėjo po 10 000 Lt. Be to, jis turi neįgalumą, todėl dirbti gali tik ribotai. Iš gaunamos neįgalumo išmokos dengia priteistus civilinius ieškinius. Bausmės atlikimo metu mokosi, siekia įgyti specialybę. Apeliantas pažymi ir tai, kad jis turi mažametę dukrą, todėl lygtinis paleidimas ženkliai sudarytų geresnes sąlygas rūpinti savo dukra, prisidėti prie jos ir šeimos išlaikymo.
3.4. Skunde nurodoma ir tai, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta ji ypatingai žema – 19 balų. Kas paneigia apylinkės teismo išvadas dėl kriminogeninio veiksnio egzistavimo. Pagrindiniai jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra šeima, siekis kuo greičiau padengti priteistus civilinius ieškinius, darbinė motyvacija. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su jo elgesiu , iš esmės nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Apeliantas pažymi ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nes jis bus prižiūrimas ir jei nesilaikys jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (19 balų pagal OASys), tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo –neturi galiojančių drausminių nuobaudų, įgijo vidurinį išsilavinimą, toliau mokosi specialybės, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dalyvauja anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. Bausmės atlikimo metu jis buvo šešis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (sugyventine, su kuria turi mažametį vaiką). Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
8. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, ką pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas. V. B. du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (perkėlimu į kamerų tipo patalpas) už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Pažymėtina tai, kad šiuos šiurkščius pažeidimus nuteistasis padarė ne bausmės atlikimo pradžioje, o mažiau nei prieš metus iki Komisijos posėdžio. Paskutinė nuobauda buvo panaikinta anksčiau laiko – vos po kelių mėnesių nuo jos padarymo, paskatinant už gerą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veiklos, ir šiuo metu yra negaliojanti, nepaisant to, ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Be to, nuteistojo padarytas nusikaltimas taip pat buvo susijęs su alkoholio vartojimu ir buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, todėl būtent elgesys viso bausmės atlikimo metu reikšmingas vertinant nuteistojo požiūrį į taikomus draudimus bei ribojimus, o taip pat ir gebėjimą laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, tame tarpe ir draudimų bei įpareigojimų lygtinio paleidimo metu. Ir nors Komisijos nutarime teigiama, kad nuteistasis supranta poreikį turėti visų pripažintas vertybes, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, tačiau būtent minėtas vidaus tvarkos pažeidimas verčia tuo abejoti, ypač įvertinus tai, jog jis padarytas mažiau nei prieš metus laiko, t. y. nuteistajam labai gerai žinant vidaus tvarkos taisykles ir aktyviai siekiant lygtinio paleidimo. Nors nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir, tai rodo jo siekį taisytis, adekvatų požiūrį į netinkamą savo elgesį, tačiau šiuo metu, kolegijos vertinimu, to nepakanka nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinti kai leidžiančią tikėtis įstatymų nepažeidžiančio elgesio laisvėje.
9. Vertindama visumą aptartų V. B. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Šių išvadų nepaneigia ir nuteistojo šeiminės aplinkybės, aplinkybės susijusios su jo neįgalumu bei aplinkybė, jog A. B. iš dalies atlygino nukentėjusiesiems žalą. Kolegija pažymi, jog pastaroji aplinkybė buvo žinoma priimant nuosprendį ir įvertinta skiriant bausmę. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose pokyčiai, tačiau jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.