Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d., ir jam paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Priteista iš draudimo kompanijos „IF P&C Insurance AS“ M. A. 4316 Lt, I. A. 4316 Lt, V. A. 4833,92 Lt, L. K. 3798,08 Lt neturtinei žalai atlyginti, o V. A. dar priteista 491,22 Lt turtinei žalai atlyginti. Priteista iš V. B. M. A. 35 684 Lt, I. A. 35 684 Lt, V. A. 40 166,08 Lt, L. K. 31 201,92 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 6 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) g., Čedasų k., Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,84 promilės) ir psichotropinės medžiagos – tramadolio, vairuodamas savo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 28, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės, o būtent: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas gyvenvietėje 85 km/h greičiu viršijo leistiną greitį, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino ar visiškai nesustabdė automobilio, neapvažiavo kliūties, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, t. y. partrenkė ta pačia kryptimi važiavusius dviratininkus V. A. ir A. A., dėl ko dviratininkai žuvo, o po to, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir atsitrenkė į pakelės medį.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios – civilinės ieškovės V. A. įstatyminė atstovė N. A. prašo nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendį. Nurodo, kad su apeliaciniame skunde nurodytais nuosprendžio apskundimo pagrindais ir motyvais nesutinka. Mano, kad apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, o nuteistajam parinkta bausmė tikrai ne per griežta, įvertinant tai, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų gyvybės neteko du asmenys, tarp kurių buvo ir jos nepilnametės dukros tėvas V. A.. Teigia, kad teismo nuosprendyje yra objektyviai ir išsamiai įvertinti visi tiek nuteistojo, tiek ir eismo įvykio metu žuvusių asmenų veiksmai ir tų veiksmų priežastinis ryšys su pasekmėmis. Teismas įvertino ir žuvusių asmenų įtaką eismo įvykio situacijai – buvo neblaivūs, važiavo greta vienas kito, pažeidė KET reikalavimus. Tačiau pažeidimų, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas ir kurie būtų papildomas pagrindas švelninti bausmę, nuteistasis nenurodo, todėl mano, kad jam paskirtoji bausmė parinkta teisingai ir pelnytai, jos nėra pagrindo švelninti. Sutinka ir su teismo nuosprendžiu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jos dukrai. Kaip ir bausmės skyrimo atžvilgiu, taip ir neturtinės žalos dydžio nustatymui teismas objektyviai ir pagrįstai įvertino padarytą neturtinę žalą. Dėl tėvo žūties prašė dukrai priteisti 60 000 Lt neturtinės žalos. Teismas jos ieškinį sumažino trečdaliu ir priteisė jos dukrai 40 000 Lt. Apeliantas savo skunde nenurodo jokių motyvų, kodėl šią priteistą neturtinę žalą laiko nepagrįstai didele. Nurodo, kad dukra neteko tėvo. Jokie pinigai to visiškai neatlygins.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių ir apelianto V. B. kaltumo pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir tinkamai įvertinti.

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad spręsdamas priežastinio ryšio ir vairuotojo V. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas vertino eismo įvykio vietos apžiūros duomenis, liudytojų D. K., S. B., V. S. parodymus, taip pat ir specialisto išvadą bei ekspertizės aktus. Nors apeliantas mano, kad ne tik jo, bet ir dviratininkų veiksmai (važiavo vienas šalia kito, nedėvėjo šviesą atspindinčių liemenių, neturėjo žibintų, buvo neblaivūs) buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (dviratininkų žūtimi), tačiau kolegija mano, jog apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog tarp V. B. KET 9, 14, 28, 133, 134 ir 135 p. reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių (žuvo du dviratininkai V. A. ir A. A.) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,84 promilės) ir psichotropinės medžiagos – tramadolio, vairuodamas savo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo gyvenvietėje 85 km/h greičiu, taip viršydamas leistiną 50 km/h greitį, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino ar visiškai nesustabdė automobilio, neapvažiavo kliūties, taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, o būtent, partrenkė ta pačia kryptimi važiavusius dviratininkus, dėl ko jie žuvo.

Kaip matyti iš byloje esančio eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-2954 (13), jame nurodyta, kad V. B. veiksmai – viršijo maksimalų leistiną važiavimo greitį (važiavo ne mažesniu kaip 85 km/h greičiu (gyvenvietėje leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h)), artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusių dviratininkų, nesiėmė veiksmų, kad sumažintų vairuojamos transporto priemonės greitį iki dviratininkų greičio, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertizės akte taip pat teigiama, kad dviratininkų V. A. ir A. A. veiksmai – tamsiu paros metu važiavo keliu dviračiais, kurių priekyje nedegė baltos spalvos žibintas, o dviračio užpakalyje – raudonos spalvos žibintas, be to, A. A. buvo be šviesą atspindinčios liemenės arba prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisegtų šviesą atspindinčių elementų, taip sudarydami sunkiai pastebimas kliūtis automobilio vairuotojui V. B., - techniniu požiūriu irgi sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Kolegija pažymi, jog ekspertizės aktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. prasme gali būti pripažintas įrodymu, nustatinėjant kaltę asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką. Tačiau eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Priežastinis ryšys yra objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo kompetencija. Išvadą apie priežastinio ryšio buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.

Kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad žuvusiųjų elgesys, prieštaraujantis KET reikalavimams, taip pat yra pasekmių atsiradimo sąlyga, nes negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, jeigu žuvusieji būtų laikęsi KET reikalavimų, t. y. dviračiais būtų važiavę viena eile važiuojamosios dalies kraštine, kuo arčiau jos dešinio krašto, važiavę su šviesą atspindinčiomis liemenėmis arba prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegę šviesą atspindinčius elementus, o ant jų dviračių priekyje būtų degę baltos spalvos žibintai, užpakalyje – raudonos spalvos žibintai, būtų buvę blaivūs, eismo įvykio pasekmės būtų kitokios. Tačiau kolegijos nuomone, šiuo atveju žuvusių dviratininkų veiksmai, nors ir neatitikę KET reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET taisyklių nebūtų pažeidęs nuteistasis V. B.. Pažymėtina, kad kiekvieno iš eismo įvykio dalyvio padaryti KET reikalavimų pažeidimai neatleidžia kito asmens, šiuo atveju V. B., nuo jo daromo minėtų taisyklių pažeidimo, jei laikydamasis KET reikalavimų asmuo būtų išvengęs eismo įvykio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų (Teismų praktika Nr. 30, psl. 583).

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, t. y. įvykio metu buvusias važiavimo sąlygas, matomumą, eismo intensyvumą (įvykio metu buvo prieblanda, kelio danga - asfaltas iš dalies padengtas sniegu, matomumas buvo pakankamas, kelias tiesus, byloje nėra duomenų, kad įvykio metu kelyje eismas būtų buvęs intensyvus), įvykio vietos važiuojamosios dalies plotį – 6 m, žuvusių dviratininkų išsidėstymą kelyje – važiavo vienas šalia kito (o ne vienas paskui kitą) nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nutolę didesniu kaip 0,5 m, bet ne didesniu kaip 1,8 m atstumu (juos apvažiuoti apeliantas turėjo pakankamai didelę (didesnę kaip 4 m) važiuojamąją kelio dalį), taip pat į tai, kad ant toliausiai nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto nutolusio dviratininko V. A. drabužių buvo šviesą atspindintys elementai – juostos, o ant abiejų dviračių galinių purvasargių buvo šviesą atspindintys atšvaitai, nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kurios nuteistajam būtų sutrukdžiusios pasirinkti saugų važiavimo greitį ir pastebėti dviratininkus kelyje bei juos saugiai aplenkti arba iki jų sustabdyti automobilį. V. B. inkriminuotų KET 133, 134 ir 135 punktų reikalavimų esmė yra ta, kad vairuotojas konkrečioje situacijoje privalo pasirinkti saugų greitį, kurį lemia važiavimo sąlygos, o gyvenvietėje važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Greičio saugumą rodo veiksmai, lemiantys vairuotojo galimybes valdyti transporto priemonę taip, kad prireikus ją sustabdytų iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Bylos duomenimis, nuteistasis įvykio dieną vartojo ne tik alkoholinius gėrimus (jo kraujyje rasta 1,84 promilės alkoholio), bet ir svaiginosi psichotropinėmis medžiagomis – tramadoliu, kuris stipriai veikia protinį ir fizinį darbingumą, ypač jeigu kartu vartojami alkoholiniai gėrimai, todėl jį vartojant nepatartina vairuoti. Tramadolis yra stiprus centrinio veikimo analgetikas ir jį galima vartoti tik gydytojui paskyrus (duomenys iš tramadolio informacinio lapelio). Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad stabdymo žymės yra tik prieš automobiliui atsitrenkiant į medį ir jų ilgis – 34-50 m, kai nuo susidūrimo vietos (pagal eismo įvykio ekspertizės aktą Nr. 11-2954 (13), kuriame nurodoma, kad pirmas dviratininkas buvo partrenktas prieš pirmą užfiksuotą kepurę) iki automobilio atsitrenkimo į medį vietos yra 162,20 m. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, rodo, jog nuteistasis, net priartėjęs prie pat dviratininkų, automobilio nestabdė ir važiuodamas žymiai didesniu nei gyvenvietėje leistinas važiavimo greitis, t. y. važiavo 85 km/h greičiu, kai gyvenvietėje leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, juos partrenkė, o tai leidžia daryti išvadą, jog V. B. buvo tiek apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinės medžiagos, jog visai nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta kelyje. Esant tokioms bylos aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad, jeigu nuteistasis V. B. būtų laikęsis KET 9, 14, 28, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimų, t. y. būtų laikęsis visų atsargumo priemonių, pasirinkęs saugų važiavimo greitį bei būtų važiavęs blaivus ir pakankamai atidus, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį, ją apvažiavęs ar sustabdęs automobilį ir taip išvengęs susidūrimo su dviratininkais. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog vertinant kiekvieno iš eismo įvykio dalyvių padarytų pažeidimų įtaką eismo įvykiui, nagrinėjamu atveju būtina padarinių kilimo sąlyga buvo būtent nuteistojo V. B. KET reikalavimų pažeidimai. Pažymėtina, kad šiuo atveju apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ir patys žuvę dviratininkai nesilaikė KET numatytų reikalavimų, todėl jų elgesį pripažino rizikingu, t. y. pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas žuvusiųjų elgesys kelyje ir į šią aplinkybę atsižvelgė tiek apeliantui skirdamas bausmę, tiek ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžius nukentėjusiesiems.

Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 str. numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, skiriamos griežtos bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Paprastai tokie atvejai vertinami ir kaip paneigiantys galimybę taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, nes, atidėjus bausmės vykdymą, ji iš esmės yra nevykdoma.

KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 str. numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, KET pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas į šiuos reikalavimus atsižvelgė ir skundžiamame nuosprendyje pakankamai argumentuotai ir logiškai išdėstė bausmės skyrimo motyvus.

Apylinkės teismas, motyvuodamas apeliantui V. B. pagal BK 281 str. 6 d. skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, nežymiai viršijančią šios bausmės vidurkį, įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atlygino dalį padarytos žalos, veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas žuvusiųjų elgesys kelyje). Nors, apylinkės teismo nuomone, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas leistų nuteistajam skirti mažesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę, tačiau šiuo atveju apelianto padarytas nusikaltimas, nors ir priskiriamas prie nesunkių, tačiau sukėlė labai sunkias pasekmes – ne vieno, o dviejų žmonių mirtį. Be to, nors V. B. anksčiau neteistas, tačiau nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. spalio 30 d., t. y. dešimties metų laikotarpiu yra baustas 16 kartų už KET pažeidimus, iš jų 5 kartus už greičio viršijimą, vieną kartą už pervažiavimą per sankryžą degant draudžiamam signalui, vieną kartą už tai, kad sukdamas į kairę susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu. Apylinkės teismo nuomone, toks ilgalaikis nuteistojo elgesys, piktybiškai nesilaikant KET ir grubiai jas pažeidinėjant, privedė prie sunkaus eismo įvykio, kurio metu žuvo du žmonės, todėl apeliantui skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nežymiai viršijanti šios bausmės vidurkį, t. y. septyneri metai laisvės atėmimo (vidurkis 6 m. 6 mėn.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, sprendžia, kad nėra pagrindo apeliantui švelninti paskirtos bausmės. Kaip minėta, į pačių nukentėjusiųjų didelį neatsargumą bei jų rizikingą elgesį kelyje pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė skirdamas apeliantui bausmę, todėl dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir remiantis ja švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, kolegija neturi pagrindo. Be to, nuteistasis šią veiką padarė ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,84 promilės), kurio kiekis kraujyje net kelis kartus viršijo leistiną normą (0,40 promilės), bet automobilį vairavo dar ir būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos – tramadolio, kuris, kaip jau minėta, stipriai veikia protinį ir fizinį darbingumą, ypač jeigu kartu vartojami alkoholiniai gėrimai. Kolegija šiuo atveju taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paskutinis nuteistojo V. B. administracinis teisės pažeidimas yra padarytas jau po aptariamo įvykio (2013-10-30, o aptariamas įvykis – 2013-01-06), už kurį administracinė nuobauda jam paskirta už tai, kad tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, ėjo neturėdamas šviesą atspindinčio atšvaito ar šviesą atspindinčios liemenės, kas rodo, jog apeliantas nepasimokė iš eismo įvykio ir pats iš esmės elgėsi analogiškai kaip jo mirtinai partrenkti dviratininkai, nesiimdamas jokių atsargumo priemonių kelyje tam, kad pats nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kolegijos nuomone, visos šios paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, taip pat atitinka bausmės paskirčiai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl nešvelninama.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo sumažinti nukentėjusiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, atsižvelgiant į tai, kad jis pats po eismo įvykio tapo neįgalus – yra 70 proc. nedarbingas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2005, 2K–805/2007).

Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio asmens netekties, skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino dalį nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. teismas nukentėjusiųjų tėvams – I. A. (V. A. tėvas) ir M. A. (A. A. motina) padarytą neturtinę žalą vertino po 45 000 Lt kiekvienam (prašė po 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo), nepilnametei V. A., netekus tėvo V. A., padarytą neturtinę žalą vertino 50 000 Lt (prašė 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo), o žuvusiojo A. A. seseriai L. K. neturtinę žalą vertino 40 000 Lt (prašė 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo), ir atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis neturtinei žalai atlyginti kiekvienam iš nukentėjusiųjų jau atlygino po 5000 Lt, bei priteisęs po dalį neturtinės žalos kiekvienam iš nukentėjusiųjų atlyginti iš draudimo kompanijos, skundžiamu teismo nuosprendžiu iš apelianto V. B. M. A. ir I. A. priteisė po 35 684 Lt, V. A. – 40 166,08 Lt, L. K. – 31 201,92 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusieji dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų neteko jiems labai artimo žmogaus – motina ir tėvas – sūnaus, sesuo – brolio, dukra – tėvo. Dėl jiems artimo žmogaus tragiškos netekties ieškovai patyrė daug skausmo ir dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų, liūdesį, ilgesį bei kitas neigiamas stiprias emocines pasekmes, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nustatė, kad žuvusieji iki mirties kiekvieną dieną lankė nukentėjusiuosius, padėjo jiems buityje, žuvęs tėvas artimai bendravo su dukra, kas, teismo nuomone, rodo, jog tarp žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų buvo stiprus ryšys, artimi ir glaudūs santykiai. Vertindamas nuteistojo veiksmus apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis sunkias pasekmes sukėlusį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas, teismo nuomone, rodo jo grubų KET nesilaikymą, didelį neatsargumą ir nerūpestingumą bei abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Teismas taip pat atsižvelgė ir į pažeistos vertybės reikšmingumą – žmogaus gyvybę, kuri dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nebegali būti atkurta, bei į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusieji ir mirtinai sužaloti du dviratininkai patys buvo pakankamai neatsargūs – jie važiavo keliu būdami neblaivūs, greta vienas kito, prietemoje, taip grubiai pažeisdami KET reikalavimus. Būtent ši aplinkybė, apylinkės teismo nuomone, ir yra pagrindas mažinti prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 1 ir 2 dalys. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, kiekvienam nukentėjusiajam priteisdamas pirmiau nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, nors ir nurodė, kad remiasi CK 6.250 str. 2 d. nurodytais kriterijais, tačiau nepakankamai teisingai įvertino visas šiai žalai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes. Kolegija mano, kad šioje byloje yra pagrindas abejoti dėl priteistų neturtinės žalos dydžių, nes teismo nustatyti šios žalos dydžiai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl jiems artimo žmogaus tragiškos netekties patyrė daug skausmo ir dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų, liūdesį, ilgesį bei kitas neigiamas stiprias emocines pasekmes. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargiais nusikalstamais V. B. veiksmais, kuriais buvo mirtinai sužaloti du žmonės. Pažymėtina ir tai, kad V. B. vairavo transporto priemonę ne tik apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir psichotropinės medžiagos, veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo reikalavimus. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad eismo įvykio metu sužaloti dviratininkai patys buvo neatsargūs važiuodami nurodytoje kelio atkarpoje – jie važiavo keliu būdami neblaivūs, greta vienas kito, prietemoje, be tinkamų (KET numatytų) šviesą atspindinčių elementų ir šviesų, taip grubiai pažeisdami KET reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad V. B. yra nevedęs, gyvena motinos namuose, pats asmeniškai nekilnojamojo turto neturi, iki eismo įvykio buvo darbingas ir dirbo, tačiau po jo tapo invalidas, jo netektas nedarbingumas sudaro 70 procentų, o jo gaunamas pajamas šiuo metu sudaro invalidumo pašalpa, kuri, kaip aukštesnės instancijos teisme nurodė apeliantas, yra 550 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, bei priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Esant aptartų aplinkybių visumai darytina išvada, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitinka CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip minėta, nuteistasis V. B. neturi turto, o po eismo įvykio prarado 70 procentų darbingumo ir šiuo metu yra tik 30 procentų darbingas, todėl realių galimybių nukentėjusiesiems atlyginti apylinkės teismo priteistą neturtinę žalą nėra. Net ir dirbdamas darbą, kuris atitiktų jo dabartinę sveikatos būklę, nuteistasis negalėtų atlyginti jam skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą, be to, ją reikia atlyginti keturiems civiliniams ieškovams, nepaisant to, kad pirmiausia nuteistajam dar reikės atlikti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą ilgalaikę realią laisvės atėmimo bausmę, kurios atlikimo vietoje, net ir dirbdamas, nuteistasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį priteistos neturtinės žalos.

Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Įvertinusi šias aplinkybes bei vadovaudamasi išdėstytais argumentais kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti civiliniams ieškovams apylinkės teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą, priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiųjų tėvams – I. A. ir M. A. po 30 000 Lt kiekvienam, nepilnametei V. A. 35 000 Lt, o žuvusiojo A. A. seseriai L. K. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes pirmosios instancijos teismo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Priteisiamas neturtinės žalos dydis mažinamas pakeičiant skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, kadangi netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendį pakeisti:

Iš V. B. priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. A. ir I. A. po 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių) kiekvienam, V. A. 35 000 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius), L. K. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.