- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-526-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03075-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- B. M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT- 1942-1079/2019 pagal pareiškėjos B. M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2003 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) esančiame pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) antru numeriu pažymėtą 16,46 kv. m. ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tame pačiame pastate esantį pirmu numeriu pažymėtą 26,5 kv. m. ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Nurodė, jog 2003 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš tuo metu egzistavusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės įgijo du garažus (duomenys neskelbtini). Pirkinio apmokėjimui gavo sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovė jokios pirkimo pardavimo sutarties neparuošė. Jai turtas buvo realiai perduotas ir ji pradėjo juo naudotis. Greitai po minėtos sąskaitos išrašymo ir perdavimo buvo pradėta bendrovės bankroto procedūra ir šiuo metu (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė yra likviduota. Nei likvidacinė komisija, nei savivaldybės institucijos niekada nereiškė pretenzijų dėl valdomo turto ir ji bei šeimos nariai iki šiol tuo turtu naudojasi. Praėjus kuriam laikui gavo iš antstolio G. D. raginimą įmokėti du tūkstančius litų pagal minėtą sąskaitą. Atlikus įmoką už garažus, jai vėl niekas jokios pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdė. Sumokėjusi dokumentų iš karto nesusitvarkė, nes reikėjo atlikti matavimus, tačiau tuo metu neturėjo pinigų. Šiais garažais naudojasi daugiau nei penkiolika metų. Pareiškėja šiuo metu jau atliko turto techninę inventorizaciją, tačiau negali atlikti turto teisinės registracijos, nes nėra rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, kuri liudytų turto įgijimo pagrindą. Šios sutarties ji negali gauti, todėl iškilo būtinybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškime nurodytas turtas valstybės įmonei Turto bankui nepriklauso, todėl jis neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje, pareiškėjos prašymą prašo nagrinėti teismo nuožiūrą.
4. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis.
5. Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog savivaldybės administracijai priklauso vienas iš garažų, esančių (duomenys neskelbtini), ji neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas nustatyti juridinis faktas, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė. Teismas akcentavo, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja iš Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, kuri bankrutavus buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro 2010 m. vasario 10 d., 2003 m. gruodžio 12 d. gavo apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą už du garažus, esančius (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt už garažus pareiškėja sumokėjo tik 2007 m. liepos 27 d. antstoliui G. D., pagal jo reikalavimą. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog garažų pirkimo pardavimo sutartis nei su Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove, nei vėliau sumokėjus pinigus už garažus pas antstolį, sudaryta nebuvo. Ji niekada neturėjo nuosavybės teisę į garažus patvirtinančių dokumentų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi neegzistuoja antroji būtina sąlyga juridiniam faktui nustatyti – egzistavusių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėja B. M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. M. K. nuo 2003 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdo garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26,5 kv. m. ploto Nr. 1, bei garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 16,46 kv. m. ploto Nr. 2, esančius pastate (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas padarė netinkamas išvadas, neatskleidė bylos esmės, bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėja teikė byloje duomenis, kad faktiškai pirkimo sutartis buvo sudaryta, nes tik šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė perdavė pareiškėjai naudotis minėtus garažus bei pareiškėjai pateikė 2003-12-12 sąskaitą (duomenys neskelbtini) apmokėjimui už įsigytus garažus du vienetus bendrai 2000,00 Lt sumai. Šioje sąskaitoje nurodomi tiek pardavėjo tiek ir pirkėjos rekvizitai. O pareiškėjai laiku sąskaitos neapmokėjus, pareiškėjos skola už parduotus garažus buvo pateikta antstoliui priverstiniam skolos išieškojimui. Į bylą pareiškėjos pateikti dokumentai (2007-07-27 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)) įrodo, kad skolą pareiškėja apmokėjo, taigi pareiškėja iš esmės įvykdė pirkimo pardavimo sutartį. Nėra jokių duomenų, kad vykdant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės bankroto procedūras, dėl pareiškėjai parduotų garažų, būtų keliamos kokios tai pretenzijos ar šie garažai, būtų įtraukti į bendrovės balansą bei antrą kartą būtų pardavinėjami, ar po įvykusio (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidavimo būtų perduoti Joniškio rajono savivaldybei.
8.2. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Šioje byloje surinkti duomenys pagrįstai leidžia spręsti, kad šalių valia sudaryti bei įvykdyti aukščiau paminėtų garažų pirkimo pardavimo sandorį buvo akivaizdi ir aiški. Teismas turėjo vadovautis CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bei aiškindamas ir taikydamas įstatymus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos skunde išdėstytiems argumentams, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Bylos faktinės aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 12 d. Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė pirkėjai B. M. K. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) už 2 garažus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 3); su pareiškėja garažų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta; iš byloje esančio 2007 m. liepos 27 d. Kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja B. M. K. sumokėjo už garažus 2000,00 Lt antstoliui G. D. (b. l. 5); Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei iškelta bankroto byla (b. l. 20), Šiaulių apygardos teismas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė taikyti Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei supaprastintą bankroto procesą – įmonę likviduoti per dvylika mėnesių (b. l. 21), 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi pripažinta, kad bankrutavusios bendrovės veikla pasibaigė (b. l. 23), bendrovė išregistruota 2010 m. vasario 10 d. (b. l. 20); nuosavybės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos (b. l. 18-19). 2017 m. kovo 9 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėn neturinčius savininko (ar kurių savininkas nežinomas) statinius. (b. l. 42-45).
12. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.
13. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016).
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti pareiškėjos prašymą nustatyti juridinį faktą, kad ji nuo 2003 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdo konkrečius pastatus, pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad buvo sudarytas minėtas garažų pardavimo sandoris, kurio pagrindu siekia nustatyti, įteisinti nuosavybės teises į minėtus pastatus.
15. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodomu garažų įgijimo momentu, 2003 m. gruodžio 12 d., galiojo 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) (originali redakcija galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.), kurio 6.393 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta privaloma nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties notarinė forma, o jos nesilaikymas darė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia (CK 6.393 straipsnio 2 dalis). Be to pažymėtina, kad byloje keliant klausimą dėl nuosavybės fakto nustatymo svarbu ir nuosavybės atsiradimo, įgijimo pagrindas, šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, net nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo įteisinti (b. l. 18, 19). Todėl pažymėtina, kad minėto sandorio, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sandorio faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialiosios teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas, ką yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2005; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
16. Apeliantė nurodė, kad pagal tapačias faktines aplinkybes klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio nustatymo - garažo nuosavybės teise valdymo fakto nustatymo buvo sprendžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-449-613/2018, kur šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tenkino pareiškėjo pareiškimą bei nustatė pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
17. Pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
18. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016, 24 punktas). Įvertinus minėtos bylos ir šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, spręstina, kad jos nėra tapačios, todėl teismui nėra teisinio pagrindo minėta teismo nutartimi vadovautis.
19. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad minėto sandorio pagrindu pareiškėja įgijo nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančiame pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) antru numeriu pažymėtą 16,46 kv. m. ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tame pačiame pastate esantį pirmu numeriu pažymėtą 26,5 kv. m. ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
20. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, pažeidė materialines teisės normas, nesivadovavo įrodymais, kurie pagrindė pareiškimo pagrįstumą. Taip pat apeliantės vertinimu teismas nesivadovavo ir netaikė ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Apeliacinio teismo vertinimu galima spręsti, kad apeliantės vertinimu teismas nepriėmė palankaus sprendimo nes neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad pareiškėja ilgą laiką valdo, naudojasi minėtais pastatais. Tačiau šių aplinkybių buvimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti daikto valdymą kaip savo, galimai įgyto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais neturi teisinio pagrindo sutikti su minėtais pareiškėjos argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013). Kaip minėta nagrinėjamu atveju remiantis byloje pateiktais duomenimis pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų ir pirmosios instancijos teismo objektyviai įvertintų įrodymų nenustatė tokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie materialinės ar procesinių teisės normų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės siekė, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas, tačiau nepateikė jokių pagristų argumentų, įrodymų suteikiančių pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir jų neanalizuoja nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, todėl mano, kad nėra tikslinga jų kartoti.
23. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.