- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- e2-7894-819/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03118-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ atstovui Augustui Platūkiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vakarai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, ESO) 532 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad ADB „Gjensidige“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Draudimo sutarties galiojimo metu ADB „Gjensidige“ gavo pranešimą apie 2020 m. balandžio 21 d. įvykį, kurio metu buvo sugadinta skalbimo mašina, spausdintuvas, kompiuteris (toliau – Įvykis). Dėl šio įvykio buvo pradėtas žalos bylos administravimas, kurio metu ADB „Gjensidige“ buvo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „AG service“ (toliau – UAB „AG service“) 2020 m. gegužės 21 d. surašytas aktas. Šiame akte buvo pateikta išvada, jog įvykusio įvykio priežastimi buvo elektros įtampos svyravimai – viršįtampis. Atsižvelgdama į tai, ADB „Gjensidige“ priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, dėl ko buvo išmokėta 532 Eur draudimo išmoka. Atsakovei kaip atsakingam už žalą asmeniui buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ADB „Gjensidige“ reikalavimo netenkino. Pabrėžė, kad atsakovė įsipareigojo vartotojams teikti kokybišką elektros energiją, tačiau ginčo atveju kokybiško elektros energijos tiekimo neužtikrino – įrenginių gedimai susiję būtent su elektros įtampos svyravimais, kas, ieškovės vertinimu, įrodo esant priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Žalos dydį pagrindžia apžiūrų/defektų aktai, informacija apie tokių įrenginių kainas rinkoje, ADB „Gjensidige“ sprendimai dėl draudimo išmokų mokėjimo, mokėjimo pavedimai, nuotraukos, todėl yra visos sąlygos, reikalingos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 28 d. tarp draudėjo ir ESO buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis). Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju griežtos civilinės atsakomybės taikymas neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, buvimą ir tik ieškovei šias sąlygas įrodžius ESO gali gintis įrodinėdama, jog žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovei nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais (ieškovė nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės) nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad ESO valdomame elektros tinkle Įvykio metu buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija ar nustatyti neleistini įtampos svyravimai. Tai liudija, kad ieškovė neįrodė fakto, jog draudėjui buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija. Pabrėžė, jog Įvykio dieną Objekte nebuvo fiksuota jokių įvykių, šią aplinkybę patvirtina duomenys iš Vartotojų atjungimų sistemos. Ši informacija 2020 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku buvo pateikta ir ieškovei, tačiau ieškovė, net ir žinodamas situacijos faktines aplinkybes, sąmoningai jas slepia bei klaidina teismą tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie neužtikrintą kokybiškos elektros energijos tiekimą. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad vadovaujantis 2013 m. gegužės 28 d. nuosavybės ribų aktu ESO nuosavybėje yra kabelių spinta (KS) ir elektros energijos apskaitos prietaisas, Objekto savininko nuosavybė – namo vidaus elektros tinklas nuo kabelių spintos iki elektros energijos apskaitos prietaiso, dėl ko ESO už elektros energijos kokybę yra atsakinga tik iki nuosavybės ribos su lokaliojo tinklo savininko elektros tinklu ir nėra atsakinga nei už lokaliojo tinklo savininko elektros tinklus, nei už vartotojo vidaus tinklus. Staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti ir gedimai vartotojo elektros tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos. Už ne operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle įvykusius gedimus ESO nėra ir negali būti atsakinga. Aplinkybes, jog gedimas 2020 m. balandžio 21 d. įvyko būtent lokaliojo tinklo savininko elektros tinkluose, patvirtina ir paties draudėjo pranešimas apie Įvykį, kuriame nurodoma, kad visoje jo namo trečioje laiptinėje buvo elektros gedimas. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikti defektiniai aktai neįrodo, jog vartotojų elektros įrenginiai sugedo dėl neleistinų reiškinių ESO skirstomajame tinkle. UAB „AG service“ nustatė gedimo faktą, tačiau nenustatė gedimo priežasties. Pažymėjo ir tai, kad neleistini elektros energijos įtampos svyravimai negali būti nustatomi iš vizualinės apžiūros, tokiais atvejais yra būtina atlikti elektros energijos įtampos matavimus, tačiau 2020 m. gegužės 21 d. UAB „AG service“ rašte jokių elektros energijos įtampos matavimų nėra fiksuota, todėl šis aktas jokiu būdu neįrodo, jog dėl elektros prietaisų gedimo yra atsakinga ESO. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 21 d. Objekte nebuvo fiksuota jokių įvykių – Objekte elektros energijos tiekimo pertrūkių nebuvo, taip pat nebuvo užfiksuota ir neleistinų elektros energijos įtampos svyravimų. Todėl, atsakovės įsitikinimu, ieškovei neįrodžius nei ESO neteisėtų veiksmų (neveikimo), nei priežastinio ryšio tarp ESO veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, pagrindo ieškinį tenkinti nėra.
Dublike ieškovė iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje. Papildomai pažymėjo, kad savo pareigos tikrinti elektros apskaitos prietaisų būklę atsakovė neginčija. Pabrėžė, kad ADB „Gjensidige“ vadovaujasi išimtinai draudiminio įvykio tyrimo metu surinkta informacija, t. y. nukentėjusiojo asmens nuosekliais paaiškinimais, defektiniu turto apžiūros aktu dėl Įvykio priežasties ir kitais byloje surinktais duomenimis – nagrinėjamu atveju skiriasi atsakovės ir nukentėjusiojo asmens paaiškinimai, susiję su Įvykiu. Pabrėžė, kad tarp ADB „Gjensidige“ ir nukentėjusiojo yra susiklostę fiduciariniai santykiai, ko pasėkoje ADB „Gjensidige“ neturi pagrindo netikėti jai suteiktais paaiškinimais. 2020 m. gegužės 21 d. buitinių prietaisių patikros akte buvo nustatyta, kad Įvyko priežastis – viršįtampis. Papildomai vykdant draudiminio įvykio tyrimą, nukentėjusysis 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė paaiškinimus el. laiške, kuriuose nurodė, kad „Visoje mūsų namo trečioje laiptinėje buvo elektros gedimas. Ir daugiau ar mažiau visi kaimynai patyrė nuostolių. Kiek man teko sužinoti, tai kažkoks kabelis pagrindinis nudegė rūsyje.“ Nors atsakovė teigia, kad tokios išvados nepagrįstos nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis žiniomis, tai paneigiančių įrodymų ji nepateikia. Vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, kuri negali įvertinti namo elektros įrenginių būklės, tvarkingumo, pastebėti atsiradusių defektų ir pan., todėl, ieškovės įsitikinimu, ta aplinkybė, kad nei draudėjas, nei kiti namo gyventojai Įvykio dieną į ESO nesikreipė, niekaip nepaneigia ESO civilinės atsakomybės dėl Įvykio.
Atsiliepimas
Triplike atsakovė iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai pabrėžė, kad ieškovei pakako surinktų duomenų draudimo išmokai išmokėti. Ieškovė, siekdama realizuoti subrogacijos teisę, privalėjo imtis būtinų veiksmų, jos manymu, atsakingo už žalą asmens, t. y. ESO, civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti – prietaiso gedimo priežasčiai nustatyti. Įrodymų, kad už žalą atsakingas asmuo yra būtent ESO, nėra pateikta.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytą ieškovės poziciją. Papildomai paaiškino, kad namas (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, apie Įvykį pranešta internetu užpildant atitinkamas formas; ieškovės atstovai į Įvykio vietą nevyko; 2020 m. gegužės 21 d. aktą pateikė nukentėjusysis, tokios pažymos prašoma Įvykio tyrimo metu; kuriam tinkle buvo viršįtampis, UAB „AG service“ netyrė; atsakovė atsakinga yra iš principo, kur konkrečiai buvo viršįtampis, ar bute, ar už buto ribų, ar išorėje nėra svarbu, vartotojas tam įtakos neturi; nudegė kabelis, esantis rūsyje, už tai yra atsakinga atsakovė; ESO buvo teiktas paklausimas, vėliau pretenzija, dėl komisijos sudarymo nebuvo kreiptasi; UAB „Mano Būstas Vakarai“ ieškovė pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakymo negavo, sprendė, kad atsakinga atsakovė; kur yra kabelis rūsyje bandė aiškintis, tačiau iš UAB „Mano Būstas Vakarai“ informacijos negavo; kas šalino sutrikimą negali tiksliai atsakyti; išmoka išmokėta per kelis kartus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą atsakovės poziciją. Papildomai pabrėžė, jog ieškovė visiškai neatsižvelgia į nuosavybės ribas, kurios nustatytos susitarimu tarp vartotojo ir ESO; trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vakarai“ pateikta informacija patvirtina, kad buvo atlikti avariniai remonto darbai, tuos darbus atliko ne ESO darbuotojai; akte nėra nurodyta, kad prietaisai sugedo dėl ESO kaltės; gedimai gali įvykti ir lokaliajame tinkle, vartotojo vidaus tinkle, kuomet įjungiama per daug įrenginių arba tinklas per daug nusidėvėjęs; ieškovė turi pareigą įrodyti, kad viršįtampis atsirado ESO tinkle, byloje tokių duomenų nėra, ESO tinklas veikė tvarkingai; kabelis buvo rūsyje, kas reiškia, kad gedimas buvo lokaliame tinkle, tai ne ESO atsakomybės ribose; namo administratorius šalinti gedimus tinkle ESO atsakomybės ribose negali; prašymų tirti Įvykio aplinkybes negavo; kai būna viršįtampis lokaliame tinkle, tai ESO tinkle neatsispindi; už lokalių tinklų gedimus atsako namo administratorius.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad trečioje laiptinėje buvo elektros gedimas, dauguma tuo metu įjungtų į elektros energiją prietaisų sugedo; rūsyje buvo kabelio gedimas; Įvykio metu jis namuose nebuvo, paskambino žmona ir pasakė apie gedimus; kalbėjosi dėl Įvykio su kaimynais; dėl gedimų kreipėsi kaimynai, kur konkrečiai kreipėsi – ar į administratorių, ar į ESO negali atsakyti, jis kreipėsi tiesiai į draudiką; namas daugiabutis, viso 10 butų; draudimo išmokos negali pasakyti tikslios, gavo vieną išmoką; kai kas buvo keičiama, kai kas buvo taisoma; skalbyklės detalės keistos, šaldytuvo likutinė vertė paskaičiuota, spausdintuvas tvarkomas, siųstas į servisą; į UAB „AG service“ kreipėsi, siuntė įrenginius patikrai, buvo atvykę į vietą, prietaisai didelių gabaritų; rūsyje kabelius ar tikrino, negali atsakyti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vakarai“ (toliau – UAB „Mano Būstas Vakarai“) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vakarai“ atstovas paaiškino, kad turimą informaciją apie Įvykį į bylą yra pateikę; kabelis nudegė įvadinėje elektros skydinėje, namo viduje; gedimų šalinimo darbus atliko UAB „Mano Būstas Vakarai“ subrangovas UAB „Mano būsto priežiūra“; ESO nebuvo informuota, technikai susitvarkė patys, ESO pagalbos nereikėjo; kaip iškėlė teoriją gedimus šalinęs technikas, kabelis buvo aliuminis, neatlaikė įtampos krūvių, taip pat galėjo kilti dėl netinkamų automatinių kirtiklių įrengimo skydeliuose, vienos priežasties nenurodė; ekspertizės nedarė, apžiūrėjus buvo pasitikėta techniko patirtimi; ar sudegęs laidas patenka į UAB „Mano Būstas Vakarai“, kaip namo administratoriaus, atsakomybes ribas negali atsakyti.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sudarė su draudėju D. Š. gyventojų turto draudimo sutartį (gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis namų turtas nuo įvairių rizikų, tarp jų elektros įtampos svyravimo. Elektra adresu (duomenys neskelbtini), draudėjui buvo teikiama atsakovės su draudėju 2013 m. gegužės 28 d. sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 37010753-53584/230200 pagrindu. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo tiekti draudėjui galiojančius standartus ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią elektros energiją pagal Sutartyje numatytos leistinosios naudoti galios dydį iki Sutartyje nustatytos elektros energijos pirkimo-pardavimo vietos, apibrėžtos elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo akte (Sutarties 3.3, 6.1.1 punktai). 2013 m. gegužės 23 d. elektros tinklų nuosavybės ribų akte Nr. 43560-13-0368 (toliau – ir Ribų aktas) elektros tinklų nuosavybės riba buvo nustatyta ant pakloto iš kabelių spintos atvado prijungimo gnybtų, pažymint, kad atsakovės nuosavybė yra kabelių spinta ir elektros energijos apskaitos prietaisas, kuris yra namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, o objekto savininko vidaus elektros tinklas yra nuo kabelių spintos iki elektros energijos apskaitos prietaiso.
Iš ieškovės paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. bute (duomenys neskelbtini), sutriko elektros energijos tiekimas, dėl ko sustojo skalbimo mašina, ėmė mirguliuoti kompiuteris, išsijungė internetas, nustojo veikti šaldytuvas. Iš liudytojo D. Š. parodymų, trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad elektros energijos tiekimas sutriko ne tik bute (duomenys neskelbtini), bet ir kituose butuose name. Namas, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis. Apie sutrikusį elektros energijos tiekimą namo (duomenys neskelbtini), gyventojai informavo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorę – trečiąjį asmenį UAB „Mano būstas Vakarai“, kuri, pasitelkusi subrangovą, tą pačią dieną ėmėsi šalinti gedimą namo elektros skydinėje ir jį pašalino savo pastangomis. Byloje nėra duomenų apie atsakovės dalyvavimą 2020 m. balandžio 21 d. šalinant pastarąjį gedimą, taip pat 2020 m. balandžio 21 d. pranešimą apie gedimą ar jo šalinimą. Pažymėtina, kad pagal Sutartį draudėjas įsipareigojo nedelsiant informuoti atsakovę apie elektros energijos persiuntimo sutrikimus, atsakovės elektros įrenginių, esančių draudėjo patalpose ar teritorijoje, gedimus (6.2.6 punktas).
Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojo D. Š. parodymų nustatyta ir tai, kad apie Įvykį D. Š. informavo ieškovę, nurodė duomenis apie jo patirtus nuostolius, be kita ko, tai, kad neveikia skalbimo mašina AEG L9WBC61B, šaldytuvas ARDO, spausdintuvas Epson L3156. Ieškovė Įvykio vietos, sugedusių buitinių prietaisų neapžiūrėjo. Minėtų buities prietaisų gedimo priežasčiai nustatyti pats D. Š. kreipėsi į UAB „AB servise“, kuri konstatavo, kad jų gedimo priežastis yra viršįtampis, skalbimo mašinos remonto kaina – 185 Eur, spausdintuvo – 78 Eur, o šaldytuvo remontas negalimas dėl negalimumo gauti pakaitinių detalių. Duomenų, kokios faktinės aplinkybės ir/ ar specialios žinios lėmė UAB „AG servise“ surašytame akte nurodytą minėtų buitinių prietaisų gedimo priežastį – viršįtampį, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, liudijančių, kad UAB „AG service“ vertino, o jei vertino, - kokiu būdu vertino, kam priklausančiame (atsakovei, draudėjui, kt.) elektros energijos tinkle buvo ir/ar kilo viršįtampis. Iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame elektros energijos tinkle iki Ribų akte nustatytos ribos jokie viršįtampiai Įvykio dieną fiksuoti nebuvo.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų, liudytojo D. Š. parodymų taip pat nustatyta, kad dėl Įvykio ieškovė sumokėjo draudėjui 532 Eur draudimą išmoką, kurią sudaro 263 Eur draudėjo patirti nuostoliai dėl skalbimo mašinos AEG L9WBC61B ir spausdintuvo L3156 remonto (2020 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 20TEC001303) ir 269 Eur draudėjo patirti nuostoliai dėl šaldytuvo ARDO sugadinimo. Būtent šią sumokėtą draudimo išmoką ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas nurodytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
Byloje nustatyta, kad Įvykio metu sugedusią draudėjo buitinę įrangą po Įvykio tikrinęs asmuo UAB „AG servise“ nustatė, kad jų gedimo priežastis yra viršįtampis. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „AG servise“ netyrė kur kilo šis buitinę techniką sugadinęs viršįtampis – atsakovei priklausančiame elektros energijos tinkle iki Ribų akte nustatytos atsakomybės ribos ir/ar ne atsakovei priklausančiame elektros energijos tinkle, tokių aplinkybių nenustatė, jų niekaip (nei faktinėmis aplinkybėmis, nei specialiomis žiniomis) nepagrindė. Todėl konstatuotina, kad byloje apskritai nėra jokių patikimų įrodymų, kad ieškovės nurodomas viršįtampis yra susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais ar neveikimu. Tokią išvadą pagrindžia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė nebuvo informuota nei apie elektros energijos sutrikimus name (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 21 d., nei apie tokių gedimų šalinimą. Juos savo pastangomis, nedalyvaujant ir nieko apie tai nežinant atsakovei, pašalino namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė – trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Vakarai“, pasitelkusi subrangovus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad trečiojo asmens UAB „Mano būstas Vakarai“ nurodytas kaip galimai viršįtampį sukėlęs aliuminis laidas elektros skydinėje ar automatiniai kirtikliai yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio elektros energijos tinklo, už kurį ji yra atsakinga pagal Ribų aktą, dalimi. Todėl sieti draudėjo patirtą žalą su atsakovės neteisėtais veiksmais nėra jokio pagrindo.
Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.
Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Kaip minėta, pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti. Ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui. Byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės liudija, kad ieškovė, ieškinį grįsdamas aplinkybe, kad draudėjo buitinių prietaisų gedimo priežastimi buvo Įvykio metu atsakovei priklausančiame tinkle buvę elektros energijos svyravimai (viršįtampiai), šiai aplinkybei pagrįsti pakankamų įrodymų nepateikė, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį pripažinti nepagrįstu ir jo netenkinti.
Ieškovė byloje sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jai jos patirtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja
nutarė:
ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.