- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eA-603-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03322-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
- Pareiškėjas
- UAB "FishNet"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FishNet“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FishNet“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (toliau – ir Fondas) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą dėl valstybės pagalbos neskyrimo Nr. 10S-553/2021 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 21R-596(AG-522/07-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Fondą iš naujo spręsti Bendrovės 2021 m. birželio 17 d. paraiškų dėl sumokėtų palūkanų kompensavimo tinkamumo klausimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-89 „Dėl Žemės ūkio ministro 202-08-14 įsakymo Nr. 3D-601 „Dėl valstybės pagalbos priemonės „Palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas žuvininkystės sektoriui COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu schemos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Priemonės schema), 2021 m. birželio 17 d. Fondui pateikė paraiškas dėl valstybės pagalbos suteikimo, kompensuojant palūkanas už iš finansų įstaigų gautas paskolas. Fondo direktorius, išnagrinėjęs Bendrovės paraiškas, dėl dalies finansų įstaigai sumokėtų palūkanų už suteiktas paskolas ir (ar) kredito linijas kompensavimo, 2021 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą UAB „FishNet“ nesuteikti valstybės pagalbos, kompensuojant palūkanas pagal 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 gruodžio 30 d. pasirašytas paskolos sutartis su Olandijos fondu „Stichting Don Pedro“ (toliau – ir Paskolos davėjas), motyvuodamas tuo, kad palūkanos už gautas paskolas ar kreditus yra kompensuojamos tik iš Lietuvoje įsisteigusių finansų įstaigų, o Paskolos davėjas nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje.
4. Pareiškėjo nuomone, tiek Komisija, tiek Fondas netinkamai aiškina Komunikate ir žemės ūkio ministro įsakyme, kuriuo buvo patvirtinta Priemonės schema, nurodomos finansų įstaigos sąvoką, t. y. sąvoka yra aiškinama per siaurai, kaip apimanti vien tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusius juridinius asmenis, kurie pagal Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra pripažįstami finansų įstaigomis. UAB „FishNet“ pabrėžė, kad, kaip ir minėjo Komisija savo sprendime, Komunikate nėra nurodomas finansų įstaigos apibrėžimas, todėl tai, jog valstybės pagalba yra teikiama Lietuvos Respublikoje, neleidžia daryti išvados, jog pagalba Lietuvos subjektams gali būti teikiama tik tuo atveju, kai jie paskolas gavo iš Lietuvos finansų įstaigų. Būtina vadovautis ir esminiais Europos Sąjungos principais, kurie yra Europos Sąjungos veikimo pagrindas.
5. Bendrovė nurodo, kad įsisteigimo laisvė ir paslaugų teikimo laisvė yra vieni pagrindinių Europos Sąjungos teisės principų. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 straipsniu, vienos valstybės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai draudžiami. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Komisijos finansų įstaigų apibrėžimo interpretavimas ir argumentavimas yra netinkamas bei diskriminuojantis kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusias finansų įstaigas.
6. UAB „FishNet“ skunde rėmėsi Teisingumo Teismo išaiškinimu Gebhard byloje (bylos Nr. C‑55/94), kad įsisteigimo laisvė suprantama ne tik kaip diskriminacijos draudimas, bet ir kaip platus įsisteigimo apribojimų draudimas, nes, remiantis Teisingumo Teismo praktika, konstatuotina, kad draudžiama ne tik tiesioginė, ar netiesioginė diskriminacija, tačiau bet kokios taisyklės, nors ir nediskriminuojančios, bet apribojančios mažiau patrauklią įsisteigimo laisvę. Teisingumo Teismo praktikoje įsisteigimo laisvės ir (arba) laisvės teikti paslaugas apribojimu laikomos visos priemonės, kurios draudžia, daro ne tokį patrauklų SESV 49 ir 56 straipsniuose nustatytų laisvių įgyvendinimą arba trukdo jas įgyvendinti. Teisingumo Teismas byloje Nr. C-327/12 aiškindamas SESV 49 straipsnyje įtvirtintus draudimus, susijusius su įsisteigimo laisvės ribojimais, konstatavo, kad šiai nuostatai prieštarauja visos nacionalinės priemonės, kurios gali trukdyti Sąjungos piliečiams įgyvendinti Sutartimi užtikrinamą įsisteigimo laisvę arba šį įgyvendinimą padaryti ne tokį patrauklų. Apribojimo sąvoka apima priemones, kurių imasi valstybė narė ir kurios, nors ir taikomos vienodai, turi poveikio kitų valstybių narių įmonių patekimui į rinką ir taip sudaro prekybos Bendrijos viduje kliūčių. Minimoje Teisingumo Teismo byloje susiklostė panašus ginčas, kaip ir šioje administracinėje byloje: Italijos nacionaliniai teisės aktai ribojo galimybę kitoje valstybėje narėje įsisteigusiai įmonei Italijoje teikti sertifikavimo paslaugas. Teismas nustatė, kad šis draudimas iš kitoje nei Italijos Respublika valstybėje narėje įsisteigusių ir Italijos teisės aktuose numatytas sąlygas atitinkančių įmonių atima galimybę sukurti veiksmingesnę konkurenciją atitinkamoje valstybėje narėje nuolat įsisteigusioms įmonėms, kurios dėl šios priežasties turi daugiau galimybių pelnyti klientų lojalumą nei užsienyje įsisteigusios įmonės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsižvelgęs į Teisingumo Teismo praktiką ir išaiškinimus, pareiškėjas padarė išvadą, kad ginčijami Fondo ir Komisijos sprendimai dėl jo paraiškų buvo priimti pažeidžiant SESV 49 straipsnyje įtvirtintą įsisteigimo laisvės principą, kadangi palankiau yra vertinama Lietuvoje įsisteigusi finansų įstaiga, negu įmonė Nyderlanduose ar kitoje valstybėje narėje. Be to, schemoje įtvirtintos nuostatos įsisteigimo laisvę Olandijos fondui padarė mažiau patrauklią, skirtingas valstybės narės ir Lietuvos juridinių asmenų vertinimas gali atgrasinti nuo steigimosi teisės kitoje valstybėje narėje įgyvendinimo.
8. UAB „FishNet“ pabrėžė, kad valstybės pagalba kompensuojant palūkanas už paskolas ir kreditus, gautus iš finansų įstaigų, tikslas padėti nuo COVID-19 nukentėjusioms Lietuvos įmonėms bus nepasiektas, jeigu valstybės pagalba nebus skiriama Lietuvoje veikiančiai Bendrovei, taip jai padedant sumažinti dėl pandemijos atsiradusias neigiamas pasekmes vien dėl to, kad Paskolos davėjas nėra registruotas Lietuvoje. Atkreipė dėmesį, kad Paskolos davėjui Lietuvos teisės aktai nenustato įsipareigojimų formalizuoti savo veiklą Lietuvoje, įsteigiant įmonę, filialą, atstovybę ar kitokiu būdu.
9. Vadovaudamasis SESV 267 straipsniu bei atsižvelgdamas į tai, kad šioje administracinėje byloje yra remiamasi Europos Sąjungos teisės aktais ir sprendžiama dėl šių teisės aktų taikymo bei aiškinimo, teismui manant, kad Lietuvos teisės aktai riboja jo galimybę kompensuoti palūkanas, pareiškėjas prašė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo išaiškinant, ar Lietuvos teisės aktai nustatydami, kad kompensacijos (valstybės pagalba) teikiamos tik tuo atveju, kai paskola suteikiama Lietuvos įmonės, ir neturi būti teikiama, kai paskola suteikiama kitoje Europos Sąjungos valstybėje įsteigtos įmonės, neprieštarauja SESV įtvirtintiems principams.
10. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „FishNet“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
11. Atsakovas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas prašė Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsakovui iš pareiškėjo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.
12. Fondas paaiškino, kad vadovaudamasis Komunikatu ir Priemonės schema, 2021 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 10S-553/2021 Bendrovei nesuteikti valstybės pagalbos, kompensuojant palūkanas pagal 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartis su Nyderlanduose įsteigtu ir veikiančiu fondu „Stichting Don Pedro“, kadangi vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, fondas „Stichting Don Pedro“ nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje.
13. Atsakovas pažymėjo, kad Finansų įstaigų įstatymas aiškiai apibrėžia (1 d. 2 p.), kad yra taikomas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų šio įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita. Minėtas įstatymas nustato, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus finansų įmonių ir kredito įstaigų, kurios verčiasi finansinių paslaugų teikimu, steigėjams, dalyviams bei vadovams, šių teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pabaigos ir pertvarkymo sąlygas, tvarką bei ypatumus, taip pat finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus (1 str. 1 d.). Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad finansų įstaiga – tai finansų įmonė arba kredito įstaiga. Finansų įmonė – tai Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reguliuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punkte, nurodytų finansinių paslaugų teikimas (2 str. 7 d.). Minėto įstatymo III skirsnis reglamentuoja užsienio valstybių finansų įstaigų veiklą Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų finansų įstaigų teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje. Įstatymas nustato, kad užsienio valstybės finansų įstaiga gali Lietuvos Respublikoje steigti kontroliuojamas įmones arba įsigyti jau veikiančių įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, steigti filialus ir atstovybes (11 str. 1 d.), taip pat privalo gauti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos leidimą ir (ar) licenciją (jeigu įstatymai nustato, kad toks leidimas ar licencija yra būtina) teikti finansines paslaugas (11 str. 2 d.). Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų įstaiga gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio priežiūros institucija Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai perdavė įstaigos veiklos planą ir nurodė veiklos rūšis, numatomą filialo adresą, struktūrą bei informaciją apie filialo vadovus (12 str. 1 d.).
14. Fondas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog nei Komunikatas, nei Priemonės schema neįtvirtino finansų įstaigos apibrėžimo, atsakovas yra bendrovė, įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, veikianti pagal Lietuvos Respublikos teisę – nustatydama, kas yra laikytina finansų įstaiga, kuriai sumokėtas palūkanas galima būtų iš dalies kompensuoti palūkanas sumokėjusiems akvakultūros subjektams, vadovavosi Finansų įstaigų įstatymu. Fondas nurodė, kad Komisija, atmetusi skundą dėl sprendimo neskirti valstybės pagalbos pareiškėjui, palaikė jo poziciją.
15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė neginčija aplinkybės, jog fondas „Stichting Don Pedro“ nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje. Ji pateikė duomenis, įrodančius, kad šis fondas yra Nyderlanduose registruotas ir veikiantis fondas, kurio veikla – investicijos, pinigų skolinimas, vidutinis jo darbuotojų skaičius – 2 (2019, 2020 m.), registracijos kodas 857902350, registruotos buveinės adresas c/o Genint SA, Rue Jean-Calvin 12, CH-1204, Ženeva, Šveicarija, direktorius – R. A.. UAB „FishNet“ nei atsakovui, nei Komisijai nepateikė duomenų, liudijančių apie fondo „Stichting Don Pedro” veiklos įregistravimą Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad valstybės pagalba Lietuvos subjektams gali būti teikiama tik tuo atveju, kai jie paskolas gavo iš Lietuvos finansų įstaigų. Pažymėjo, kad Lietuvos teisės aktai aiškiai įtvirtina sąlygas ir galimybes užsienio finansų įstaigoms veikti Lietuvos Respublikoje, todėl valstybės pagalba (palūkanų kompensavimas) gali būti teikiama Lietuvos subjektams, jeigu paskolas jie gavo ir iš užsienio valstybių finansų įstaigų, kurios veikia Finansų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
17. Fondas taip pat nesutinka su Bendrovės aiškinimu, kad fondas „Stichting Don Pedro“ yra laikytinas finansų įstaiga pagal Olandijos teisės aktus, todėl jis turėtų būti prilyginamas finansų įstaigai, kaip ji apibrėžta Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnyje. Atsakovas nurodė, kad jis negali vertinti paskolos davėjo statuso, remdamasis Olandijos (ar Šveicarijos) teise, ir tuo labiau negali remdamasis kitų valstybių nacionaliniais teisės aktais Nyderlandų fondo prilyginti Finansų įstaigų įstatyme įtvirtintam finansų įstaigos apibrėžimui. Nyderlandų fondo veikla nėra reguliuojama Finansų įstaigų įstatyme, todėl jo veikla negali būti įvertinama pagal šiame įstatyme nustatytus finansų įstaigų veiklai, jų valdymui keliamus reikalavimus (valdymo, skaidrumo, kontrolės).
18. Fondas akcentavo, kad jo poziciją ginče palaiko ne tik Komisija, bet ir Lietuvos valstybei nuosavybės teisė priklausančių 100 procentų atsakovo akcijų valdytoja patikėjimo teise – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kuri 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 2D-2243 (5.44 E) „Dėl gauto skundo“ išaiškino, jog Priemonės schemos 5 punkte yra nustatytos valstybės pagalbos teikimo, t. y. palūkanų kompensavimo, sąlygos. Viena iš palūkanų kompensavimo sąlygų – paskola turi būti suteikta finansų įstaigos. Žemės ūkio ministerijos nuomone, sąvoka „finansų įstaiga“ turi būti suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme. Įvertinus tai, kad pareiškėjui paskolą suteikęs paskolos davėjas nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į Finansų įstaigų įstatymo nuostatas, palūkanos Bendrovei neturi būti kompensuojamos.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nesutinka, kad ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant SESV 49 straipsnyje įtvirtintą įsisteigimo laisvės principą – abu sprendimai buvo priimti Lietuvoje įsteigtos ir veikiančios bendrovės atžvilgiu. Vadovaujantis Komunikato 6 punktu, pagalba, kuri pagal šį komunikatą, remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, valstybių narių įmonėms skiriama per bankus kaip finansinius tarpininkus, tiesiogiai naudinga toms įmonėms, tokios pagalbos tikslas nėra išsaugoti ar atkurti bankų gyvybingumą, likvidumą ar mokumą. Valstybių narių pagalbos priemonės pagal Komunikatą yra skirtos sunkumus dėl COVID-19 protrūkio patiriančioms įmonėms, o ne finansų tarpininkams, kurie gali dalyvauti priemonės vykdyme, todėl skundžiami sprendimai nėra priimti Nyderlandų subjekto atžvilgiu ir niekaip nelemia nei jo veiklos, nei jo interesų. Žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo buvo patvirtinta Priemonės schema, 4 punktas aiškiai įtvirtino valstybės pagalbos subjektus: pagalba pagal priemonę teikiama akvakultūros subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba; ir (ar) akvakultūros produktų gamyba ir jų (savo pagamintų akvakultūros produktų) perdirbimu.
20. Fondas nurodė, kad Europos Sąjungos bendrovių teisės doktrinoje pripažįstama, jog SESV 49 straipsnio įtvirtinta įsisteigimo laisvė juridiniams asmenims suteikia dvejopo pobūdžio teises: pirminio įsisteigimo teisę, t. y. teisę pradėti ir vykdyti savarankišką bendrovės veiklą kitoje valstybėje narėje, taip pat steigti įmones ir vadovauti joms; antrinio įsisteigimo teisę – teisę steigti atstovybes, filialus ir antrines įmones. Nyderlandų fondas „Stichting Don Pedro“ nėra įsisteigęs Lietuvoje, o pareiškėjo skundžiamais Fondo ir Komisijos sprendimais fondui „Stichting Don Pedro“ nėra sudaromos kliūtys ar diskriminuojančio pobūdžio procedūros įgyvendinti įsisteigimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tuo labiau šiais sprendimais nėra niekaip ribojama fondo vykdoma veikla. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nepalaikė ir Bendrovės prašymo teismui kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
21. Teismo posėdyje atsakovo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atstovė palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „FishNet“ skundą tenkino: panaikino Komisijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 21R-596(AG-522/07-2021) ir Fondo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 10S-553/2021 neskirti valstybės pagalbos bei atsakovą įpareigojo iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. paraiškas ir dėl jų priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas Bendrovei iš atsakovo priteisė 1 815 Eur teismo išlaidoms atlyginti.
23. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Fondas, vadovaudamasis Priemonės schema, administruoja valstybės pagalbos priemonę „Palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas žuvininkystės sektoriui COVID-19 protrūkio laikotarpiu“ pagal Priemonės schemą. Priemonės schemos 7.1 punkte yra nurodyta, kad palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimas pagal Priemonę yra valstybės pagalba, kuri teikiama pagal Komunikato ir šios schemos nuostatas. Valstybės pagalba pagal šią priemonę teikiama schemoje nustatytiems akvakultūros subjektams iki 2021 m. birželio 30 d. (Priemonės schemos 2 ir 4 p.).
24. Pacitavęs Priemonės schemos 8.1, 5.1.2 ir 5.3 punktų bei Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 4 punkto, 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad Sprendimo turinys patvirtina, jog UAB „FishNet“ buvo nuspręsta nesuteikti valstybės pagalbos, kompensuojant palūkanas pagal 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartis su Nyderlandų Karalystėje įsteigtu ir veikiančiu fondu „Stichting Don Pedro“, kadangi vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, fondas „Stichting Don Pedro“ nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje. Fondas Sprendime taip pat nurodė, kad Finansų įstaigų įstatymas taikomas finansų įstaigoms, Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų šio įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita.
25. Pacitavęs Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 7 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo kad kartu su paraiškomis pareiškėjas Fondui pateikė notaro patvirtintą fondo „Strictting Don Pedro“, kurio buveinė yra Amsterdame, Nyderlanduose, 2017 m. rugpjūčio 31 d. steigimo akto kopiją, fondo „Strictting Don Pedro“, įmonės kodas 857902350, dokumentą „Finansinių ataskaitų rinkinys už metus, pasibaigusius 2020-12-31“, pasirašytą direktoriaus R. A., kurį sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. sutrumpintas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad „Strictting Don Pedro“ yra Olandijoje registruotas fondas, pagrindinė jo veikla – investicijos, pinigų skolinimas, per 2020 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 2 (2019 m. – 2) bei Nepriklausomo auditoriaus išvadą, sudarytą 2021 m. birželio 28 d. UAB „Finansų konsultantai“. Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad fondas „Strictting Don Pedro“ veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, Nepriklausomas auditorius, kurio išvadą pateikė Bendrovė, vertino ne Lietuvos Respublikoje veikiančios finansų įstaigos finansines ataskaitas. Ginčo dėl to, kad pagal aptartą Lietuvos Respublikos nustatytą teisinį reguliavimą Paskolos davėjas nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje, byloje nėra. Nepaisant to, kad nurodyta finansų įstaiga Lietuvos Respublikoje neveikia, atsižvelgiant į Priemonės schemoje nustatytos valstybės pagalbos priemonės tikslus, teismo įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl šios pagalbos teikimo pagrįstumo, Fondas visų pirma privalėjo įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Priemonės schemos 5.3 punkte nurodytas sąlygas kompensuoti palūkanas, sumokėtas finansinei įstaigai egzistavimo.
26. Teismas nurodė, kad Fondas Sprendime nevertino ir neanalizavo, ar UAB „FishNet“ atitinka minėtas sąlygas. Fondo valdyba nenustatė ir nevertino faktinių aplinkybių, kada buvo sudarytos minimos paskolos sutartys su fondu „Strictting Don Pedro“, koks šių paskolų tikslas, ar paskolos buvo panaudotos pagal tikslą ir ar paskolų sutartyse numatytos nustatyto dydžio palūkanos buvo realiai sumokėtos šiam fondui. Be to, pareiškėjas teigė, kad Paskolos davėjas yra finansų įmonė pagal Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, o atsakovas nepagrįstai šią sąvoką susiaurino iki Lietuvoje veikiančios finansų įmonės.
27. Teismas akcentavo, kad Komunikate nėra nurodyta finansų įstaigos apibrėžimo bei teritorinio priklausomumo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas Nr. 575/2013) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies g punkte. Įvertinęs Reglamento Nr. 575/2013 bei direktyvų, į kurias nuorodas teikia minėtas reglamentas, nuostatas dėl finansų įstaigos bei finansų įmonės apibrėžties, teismas padarė išvadą, kad paskolos davėjas atitinka šias nuostatas ir laikytinas finansų įmone Europos Sąjungos teisės prasme. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl Fondas susiaurino Priemonės schemoje bei Komunikate vartojamą finansų įstaigos sąvoką iki Finansų įstaigų įstatymo nuostatų, o atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad Žemės ūkio ministerija pateikė išaiškinimą dėl nagrinėjamos situacijos ir ginčo normų taikymo, nurodyto Sprendimo trūkumo nepašalina.
28. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, todėl yra teisinis pagrindas jį panaikinti ir įpareigoti Fondą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraiškas bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Panaikinęs Sprendimą, kaip nemotyvuotą ir atsakovą įpareigojęs iš naujo išnagrinėti Bendrovės paraiškas, teismas pareiškėjo prašymo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nenagrinėjo.
29. Patenkinęs UAB „FishNet“ skundą, teismas Bendrovei iš atsakovo priteisė 1 815 Eur teismo išlaidų, o Fondo prašymo dėl jo patirtų teismo išlaidų atlyginimo netenkino.
III.
30. Atsakovas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „FishNet“ skundą atmesti. Fondas taip pat prašo jam iš pareiškėjo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.
31. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, jo priėmimo motyvai nėra aiškūs ir išsamūs, o teismo sprendime suformuotos išvados nėra grindžiamos faktiniais bylos duomenimis bei teisės normomis. Fondas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad nustatė, jog paskolos buvo suteiktos ne finansų įstaigos, todėl palūkanos už tokias paskolas apskritai negali būti kompensuojamos.
Atsiliepimas
32. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad sprendimas nesuteikti UAB „FishNet“ valstybės pagalbos, kompensuojant palūkanas pagal 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartis su fondu „Stichting Don Pedro“ buvo pagrįstas tuo, kad paskolos buvo suteiktos subjekto, kuris, vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymu, nėra laikomas finansų įstaiga. Fondas Sprendime aiškiai nurodė jo priėmimo motyvus – nesuteikti valstybės pagalbos, kadangi UAB „FishNet“ prašo kompensuoti dalį palūkanų už paskolas, kurias suteikė ne finansų įstaiga.
33. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors teismas cituoja Reglamente Nr. 575/2013 įtvirtintą finansų įstaigos apibrėžimą, tačiau prieina prie išvados, jog fondas vis tik laikytinas finansų įmone. Ši teismo išvada kelia abejonių ir nėra aišku, kuo remiantis ji buvo priimta, kadangi UAB „FishNet“ pateikti fondo „Stichting Don Pedro“ veiklos dokumentai neįrodo fondo, kaip finansų įstaigos ar finansų įmonės, statuso, teikiamų finansinių paslaugų. Fondas pažymi, kad gavęs Bendrovės paraiškas, jos paprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad paskolas suteikė finansų įstaiga, kaip to reikalauja žemės ūkio ministro įsakymas. Buvo pateikti dokumentai – fondo „Stichting Don Pedro“ audituotas 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys ir šio fondo steigimo aktas su įstatais. Atsakovas teigia, kad fondo steigimo ir veiklos dokumentai nenustato, kad fondo veikla yra finansinių paslaugų teikimas.
34. Fondas pažymi, kad stichtingas yra specifinis fondas, neturintis narių (išimtis dėl narių kodekse numatoma pensijų fondams), nesiekiantis ir neskirstantis nariams pelno. Atsižvelgiant į UAB „FishNet“ pateiktus duomenis, į reglamento, direktyvų apibrėžimus ir Nyderlandų civilinės teisės kodekso nuostatas, negalima teigti, kad fondas „Stichting Don Pedro“ yra finansų įstaiga ar finansų įmonė, kuri užsiima finansinių paslaugų teikimu. Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinė fondo veikla – investicijos, pinigų skolinimas, tačiau neaišku, kaip tokia veikla ir palūkanų už paskolas ėmimas yra susiję su ne pelno siekiančios organizacijos statusu. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Olandijoje veikiantis fondas yra vykdantis pasyvų investavimą, neturintis prievolės mokėti mokesčių Olandijoje kaip aktyvią veiklą vykdanti įmonė. Fondo įstatuose nurodomas paskolų teikimas tik valdomoms bendrovėms, o paskirstymai leidžiami tik labdaringais tikslais. Stichtingo vykdomas bendrovių valdymas nėra prilyginamas mišrią veiklą vykdančio finansų holdingo bendrovės vykdomai veiklai.
35. Atsakovas akcentuoja, kad Komunikatas apskritai nemini finansų įstaigos sąvokos, o kalba apie priemonių įgyvendinimą per bankus kaip finansų tarpininkus (Komunikato 6 p.), o Priemonės schema aiškiai nurodo, kad įtvirtina palūkanų, sumokėtų finansų įstaigoms, kompensavimo sąlygas (5.3 p.). Analizuojant šias nuostatas, aišku, kad atsakovas nesusiaurino Priemonės schemoje vartojamos finansų įstaigos sąvokos, o Komunikate vartojamą bankų, kaip finansų tarpininko, sąvoką netgi išplėtė.
36. Fondas pažymi, kad Žemės ūkio ministerija 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 2D-2243 (5.44 E) „Dėl gauto skundo“ išaiškino, jog žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos schemos 5 punkte yra nustatytos valstybės pagalbos teikimo, t. y. palūkanų kompensavimo, sąlygos. Viena iš palūkanų kompensavimo sąlygų – paskola turi būti suteikta finansų įstaigos. Žemės ūkio ministerijos nuomone, sąvoka „finansų įstaiga“ turi būti suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme. Įvertinus tai, kad UAB „FishNet“ paskolą suteikęs paskolos davėjas nėra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar užsienio valstybės finansų įstaigų padalinys, kuris veiktų Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į Finansų įstaigų įstatymo nuostatas, ministerijos nuomone, palūkanos UAB „FishNet“ neturi būti kompensuojamos. Atsakovo nuomone, priimdamas Sprendimą, jis pagrįstai vadovavosi Žemės ūkio ministerijos aiškinimu, kad įsakymo sąvoka „finansų įstaiga“ turi būti suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme, todėl palūkanos UAB „FishNet“ neturi būti kompensuojamos. Fondas atkreipia dėmesį, kad Komisija 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 21R-596(AG-522/07-2021 atmetusi UAB „FishNet“ skundą dėl jo sprendimo Nr. 10S-553/2021 neskirti valstybės pagalbos, taip pat nurodė, kad teikdamas valstybės pagalbą iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir veikdamas Lietuvos Respublikoje, apibrėždamas finansų įstaigą tinkamai ir pagrįstai vadovavosi Finansų įstaigų įstatymo nuostatomis.
Šalies argumentai
37. Pareiškėjas UAB „FishNet“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Bendrovė taip pat prašo atlyginti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas teismo išlaidas.
38. Pareiškėjas paaiškina, kad apeliaciniame skunde iš esmės remiamasi tais pačiais argumentais, kaip ir nagrinėjant jo skundus dėl Sprendimo tiek Komisijoje, tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
39. UAB „FishNet“ paaiškina, kad Paskolos davėjas pagal jo įstatų 2 straipsnio 1 dalies b punktą gali vykdyti tokią veiklą: inkorporuoti, įsigyti, valdyti bendrovių, juridinių asmenų ir kitų įmonių akcijas ir jomis disponuoti, administruoti, valdyti, kontroliuoti ir tvarkyti akcijas, naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis, teikti paskolas ir parduoti bei suvaržyti bendrovių, juridinių asmenų ir kitų įmonių akcijas. Nyderlandų įstatymai nedraudžia stichting formos juridiniam asmeniui vykdyti Paskolos davėjo įstatuose nurodytos veiklos, įskaitant piniginių lėšų skolinimą tretiesiems asmenims, už tai gaunant sumokamas palūkanas. Paskolos davėjas aktyviai skolina ir investuoja pinigines lėšas ne vien tik Bendrovei. Remiantis 2020 m. audituotų finansinių ataskaitų duomenimis, Paskolos davėjo finansinis turtas yra lygus 3 979 799 Eur, ši suma susideda iš investicijų: daugiau nei 502 000 JAV dolerių dydžio paskolos Triple Dragon Limited, 3 000 Eur dydžio UAB „Power Fish“ suteikta ir negrąžinta paskola, 290 000 Eur dydžio paskola UAB „Raudona Saulė“, investicijos į Novus Secured Debt Fund, North Europe real estate development fund ir kt. fondus, 400 000 Eur dydžio investicija į Liuksemburge įsteigtos ir veikiančios bendrovės „Mogo Finance S.A.“ išleistas obligacijas. Bendrovės nuomone, iš pateikiamų duomenų yra akivaizdu, kad pinigų skolinimas yra nuolatinė ir įprasta minėto fondo veikla.
40. UAB „FishNet“ teigia, kad atsakovo apeliaciniame skunde minimi argumentai dėl Nyderlandų įstatymuose numatyto draudimo Paskolos davėjui paskirstyti pelną yra neteisingi ir visiškai neturi jokios įtakos norint įvertinti, ar Paskolos davėjas laikomas finansų įstaiga. Net ir tuo atveju, jeigu Paskolos davėjas būtų ne pelno siekiantis juridinis asmuo, jis, kaip matosi iš įstatų ir audituotos finansinės atskaitomybės, gali skolinti ir faktiškai skolina pinigus, investuoja lėšas į skolos vertybinius popierius, atlieka kitas investicijas, t. y. vykdo finansinę veiklą. Tokios veiklos vykdymas reiškia, kad fondas laikytinas finansų įstaiga, remiantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba verstis vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, I priedo 2–12 ir 15 punktuose. Viena iš šios direktyvos I priede nurodomų veiklų yra lėšų skolinimas (2 p.).
41. Bendrovė nurodo, kad Fondo pozicija dėl Finansų įstaigų įstatymo nuostatų taikymo ar aiškinimo yra neaktuali, kadangi jis šiuo atveju neturi būti taikomas. Vien todėl, kad Paskolos gavėjas yra įsisteigęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir dėl to, kad jo veikla yra reguliuojama ne Lietuvos teisės aktais, jis negali būti diskriminuojamas ir dėl to negali būti atsisakyta kompensuoti Paskolos davėjui sumokėtų palūkanų. Įsisteigimo laisvė yra viena pagrindinių Europos Sąjungos teisės principų. Vadovaujantis SESV 49 straipsniu, vienos valstybės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai draudžiami. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Fondo ir Komisijos finansų įstaigų apibrėžimo interpretavimas bei argumentavimas yra netinkamas ir diskriminuojantis kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusias finansų įstaigas.
42. UAB „FishNet“ atkreipia dėmesį, kad valstybės pagalbos kompensuojant palūkanas už paskolas ir kreditus, gautus iš finansų įstaigų, tikslas padėti nuo COVID-19 nukentėjusioms Lietuvos įmonėms bus nepasiektas, jeigu valstybės pagalba nebus skiriama Lietuvoje veikiančiai Bendrovei, taip jai padedant sumažinti dėl pandemijos atsiradusias neigiamas pasekmes vien dėl to, kad Paskolos davėjas nėra registruotas Lietuvoje. Pareiškėjas pažymi, kad Paskolos davėjui Lietuvos teisės aktai nenustato įsipareigojimų formalizuoti savo veiklą Lietuvoje, įsteigiant įmonę, filialą, atstovybę ar kitokiu būdu.
43. Bendrovė teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog šioje administracinėje byloje yra remiamasi Europos Sąjungos teisės aktais ir sprendžiama dėl šių teisės aktų taikymo bei aiškinimo, teismui manant, kad Lietuvos teisės aktai riboja UAB „FishNet“ galimybę kompensuoti palūkanas dėl to, kad paskolą Bendrovei suteikė ne Lietuvos, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje įsisteigusi finansų įstaiga, jis prašo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo išaiškinant, ar šie Lietuvos teisės aktai neprieštarauja SESV įtvirtintiems principams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
44. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl atsakovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo neskirti valstybės pagalbos Nr. 10S-553/2021 teisėtumo ir pagrįstumo.
45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
46. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino, nusprendęs, kad Fondo Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, todėl konstatavęs teisinį pagrindą jį panaikinti.
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).
48. Geras viešasis administravimas yra grindžiamas VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022).
49. VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
50. Primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022 ir kt.).
51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2530-602/2022). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022 ir kt.).
52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo priimto Sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, kuriais argumentais ir teisės aktų nuostatomis atsakovas grindžia sprendimą nesuteikti UAB „FishNet“ valstybės pagalbos kompensuojant palūkanas. Atsakovas Sprendime abstrakčiai nurodė teisės aktų nuostatas, kurių nesusiejo su reikšmingomis sprendžiamam klausimui faktinėmis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyti Spendimo turinio trūkumai yra esminiai ir sudarantys pagrindą aktui panaikinti. Dėl šios priežasties kiti teismo ir šalių argumentai šiame bylos nagrinėjimo etape teisinės reikšmės neturi ir laikytini pertekliniais.
54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
55. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
56. Pareiškėjas UAB „FishNet“ prašo jam iš atsakovo priteisti 1 210 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjo prašymo pagrįstumą (pateiktą įgalinimų priedą prie teisinių paslaugų sutarties Nr. 17/05-19, 2022 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-06/22 ir 2022 m. birželio 14 d. SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 2201) bei pateikto atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą apimtį bei turinį, sprendžia, kad UAB „FishNet“ prašomų atlyginti jos patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio, yra proporcingas pareiškėjo atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl turi būti atlyginamos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo UAB „FishNet“ prašymą tenkina ir jam iš atsakovo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ priteisia 1 210 Eur pagrįstų bei proporcingų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „FishNet“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ priteisti 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus ir dešimt eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.