Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir ieškovo R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

16.1. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymėtina, kad dėl ieškovo tariamai neteisėtų veiksmų, galimos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai atliko BPK numatytus veiksmus, procedūras ir prokuroras nutarimu, kurio pagrindu ieškovo atžvilgiu pradėtas procesas buvo nutrauktas, konstatavo: duomenų, kurie objektyviai ir neginčijamai patvirtintų policijos pareigūnų parodymus apie ieškovo aktyvų pasipriešinimą ir V. V. sužalojimo aplinkybes, negauta. Bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog ieškovas sulaikymo metu sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną V. V. ir jį panaudojo, galimai stipriai suspausdamas ranką riešo srityje ir pirštą, t. y. neįrodytas kryptingo fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnams. Pažymėjo, kad ikiteisminio turimo metu nustatytos aplinkybės leido teigti, kad pagrindo naudoti elektros šoko įtaisą nebuvo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, „Taser“ prietaiso panaudojimo pagrįstumas turi būti vertinamas ir, atsižvelgiant į ieškovo padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Ieškovas buvo sulaikytas panaudojant fizinę jėgą ir prietaisą „Taser“. Šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti paties pažeidimo pobūdžio, dėl kurio sulaikant Ieškovą buvo panaudotas „Taser“. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo protokolas Ieškovui buvo surašytas už pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d., dėl to, kad 2018-07-05, apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo vietoje, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių eismui. Taigi, vertinant šį pažeidimo pobūdį, jo aplinkybes, teismas neturi pagrindo Ieškovo pripažinti kaip pavojingo asmens ar kėlusį realią grėsmę visuomenės saugumui. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „Taser“ ieškovo atžvilgiu buvo panaudotas, vien tik siekiant užtikrinti policijos pareigūno įsakymo įvykdymą, nesant nei ieškovo aktyvaus ir pavojingo pasipriešinimo, nei realios grėsmės gyvybei ir didelei žalai, ir nebandant taikyti kitų švelnesnių alternatyvų, kaip įtikinėjimo, antrankių uždėjimo ar pan.

17.3. Sulaikymas turi būti proporcingas galimai padarytai nusikalstamai veikai, atliktiems pareigūnų veiksmams po sulaikymo. 12 valandų trukęs laikinas sulaikymas nebuvo proporcinga priemonė.

18.1. Elektros šoko įtaisas buvo panaudotas teisėtai ir proporcingai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

21. Byloje, remiantis Vilniaus apskrities VPK 2018 m. liepos 5 d. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad 2018 m. liepos 5 d., apie 23:45 val., Forum Palace automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pastebėjo ieškovo automobilį BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo, pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kliudė transporto priemonių eismui; todėl ieškovas buvo parašytas perstatyti automobilį. Ieškovas įvykdė pareigūnų nurodymą ir perstatė automobilį, tačiau šalia sėdėjęs asmuo M. A., policijos pareigūnų teigimu, pasakė necenzūrinius žodžius, dėl ko buvo pakviestas į pareigūnų tarnybinį automobilį ir jam surašytas protokolas. Tuo metu, kai M. A. buvo pareigūnų automobilyje, ieškovas priėjo prie tarnybinio automobilio ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl sulaikyto asmens. Pareigūnai nurodė pasitraukti ieškovui ir netrukdyti; ieškovas pasitraukė, tačiau vėl priėjo prie automobilio; tuomet pareigūnai pareikalavo pastarojo prisistatyti. Ieškovas atsisakė tai padaryti ir pareigūnai teigė, jog tapo agresyvus. Todėl pareigūnai paprašė sėstis į tarnybinį automobilį tam, kad būtų nustatyta jo tapatybė ir surašytas protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pareigūnai nurodę, jog ieškovas nevykdė reikalavimų, todėl pareigūnas bandė jį paimti už rankų ir palydėti į automobilį, tačiau ieškovas jėga atstūmė pastarąjį. Toliau bandant sulaikyti ieškovą, pastarasis griebė pareigūnui už dešinės rankos mažojo piršto ir stipriai jį suspaudė, dėl ko pareigūnas, pajautęs stiprų fizinį skausmą ir matydamas, kad asmuo yra agresyvus ir vengė sulaikymo, liepė kitam pareigūnui panaudoti specialią priemonę „Taser“. Nurodyta, jog apie priemonės panaudojimą ieškovas buvo įspėtas, tačiau ir toliau priešinosi, dėl ko priemonė buvo panaudota jo atžvilgiu. Panaudojus „Taser“, ieškovas buvo sulaikytas ir pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą. Aparato „Taser“ Nr. X1300333R 2018 m. liepos 5 d. panaudojimo ataskaitoje nurodyta, kad aparatas buvo panaudotas 2018 m. liepos 5 d., apie 23.40 val., ieškovo atžvilgiu du kartus.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas ieškovui buvo surašytas 2018 m. liepos 6 d., 01:38 val. už pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2018 m. liepos 5 d., apie 23:45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas sustojo ir stovėjo vietoje, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių eismui.

23. Vilniaus apskrities VPK KP NVRS policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32063-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, dėl to, kad 2018 m. liepos 6 d., apie 00:30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ieškovas pasipriešino policijos pareigūnams, vengė sulaikymo, sugriebė policijos pareigūno ranką, stipriai suspaudė, sugriebė už dešinės rankos mažojo piršto ir stipriai jį spaudė, taip sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą.

24. Iš byloje esančios specialisto 2018 m. liepos 11 d. išvados Nr. G 2323/2018(01) matyti, jog ieškovui nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės alkūnės odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu arba kontaktuojant su plokštuma, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018 m. liepos 5 d.); krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimas su aplinkiniu odos paraudimu, krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimas su aplinkiniu odos paraudimu ir aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu ir galimai jų buvusio terminio poveikio, galimai tiriamojo nurodytu laiku. Sužalojimai įvertinti, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

25. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Prokuroras nutarime nurodė, kad duomenų, kurie objektyviai ir neginčijamai patvirtintų policijos pareigūnų V. V. ir L. S. parodymus apie ieškovo aktyvų pasipriešinimą ir V. V. sužalojimo aplinkybes, negauta. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ieškovas buvo sulaikytas, panaudojant fizinę jėgą ir aparatą “Taser”. Pasak ieškovo, policijos pareigūnui pareikalavus gultis ant žemės, jis atsisakė tai padaryti, nes, jo manymu, tam nebuvo pagrindo, ir, vengdamas sulaikymo, sukabino savo rankas bei tokiu būdu nesileido sulaikomas, o pirmą kartą jo atžvilgiu panaudojus prietaisą Taser, jis nugriuvo ant žemės kartu su jį laikiusiu pareigūnu. Tokius ieškovo veiksmus prokuroras vertino, kaip asmens protestą ir spontanišką reakciją į įvykio metu susiklosčiusią situaciją. Prokuroras pažymėjo, kad policijos pareigūnai, pareikalavę tinkamai pastatyti automobilį, neįspėjo ieškovo, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimą bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tik ieškovui antrą kartą priėjus prie policijos tarnybinio automobilio, jis buvo įspėtas, kad jam bus surašytas protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Protokolas M. A. buvo surašytas 2018 m. liepos 6 d., 00:20 val., o ieškovui – 2018 m. liepos 6 d., 01:38 val. Šie duomenys ir aplinkybės, kaip nurodė prokuroras nutarime, patvirtina, kad policijos pareigūnai iš karto po to, kai nurodė ieškovui pastatyti automobilį pagal reikalavimus, nebuvo nusprendę jam surašyti protokolo dėl taisyklių pažeidimo. Todėl prokuroras padarė išvadą, kad vėlesni pareigūnų veiksmai sukėlė neigiamą ieškovo reakciją į jų reikalavimus. Tokiu būdu prokuroras konstatavo, kad bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog ieškovas sulaikymo metu sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną V. V. ir jį panaudojo, galimai stipriai suspausdamas ranką riešo srityje ir pirštą, t. y. neįrodytas kryptingo fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnams.

26. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies.

29. Aparatų „Taser“ naudojimą policijos veikloje reglamentuoja policijos generalinio komisaro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-394 (2011 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-245 redakcija) patvirtintos Elektros impulsinių prietaisų TASER naudojimo policijos veikloje taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, jog prietaisas „Taser“ yra specialioji policijos priemonė, kuri naudojama tiesiogiai prietaisą priglaudžiant prie žmogaus kūno kaip įprastą elektros šoką be užtaiso, arba per atstumą, kai naudojamas prietaisas „Taser“ su užtaisu ir iššovus kontaktus siunčiami elektros impulsai, o esant pavojingai situacijai, kai nėra laiko tam pasiruošti, prietaisai „Taser“ gali būti naudojami tiesiogiai priglaudžiant prie žmogaus kūno ir nenuėmus užtaiso, tai nesukels didesnio sužalojimo negu iššaunant per atstumą, tik poveikis bus silpnesnis. Taisyklės nustato, kad naudojant prietaisą „Taser“ tarnyboje, vadovaujamasi Policijos veiklos įstatyme nustatytomis psichinės ir fizinės prievartos panaudojimo sąlygomis bei pagrindais ir kitais galiojančiais teisės aktais, ir reikalauja, kad asmuo, prieš kurį naudojamas prietaisas „Taser“, įvertinus situaciją, privalomai perspėjamas apie prietaiso „Taser“ naudojimą (Taisyklių 23-24 punktai). Taisyklių 3 punkte yra išvardinti asmenys, prieš kuriuos gali būti naudojamas prietaisas „Taser“, o 32 ir 34 punktuose nurodytos aplinkybės, kurioms esant, šį prietaisą draudžiama naudoti. Taisyklių 34 punktas įpareigoja policijos pareigūną, panaudojusį prietaisą „Taser“, surašyti išsamų tarnybinį pranešimą ir prie jo pridėti užpildytą prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaitą.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog prietaisas „Taser“ pareigūnų gali būti naudojamas teisėtų reikalavimų nevykdantiems, agresyviems, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, nestabilios psichikos, neprognozuojamiems, pavojingai besielgiantiems ir kitiems – pavojų sau, pareigūnams ar tretiesiems asmenims keliantiems pažeidėjams sutramdyti ir sulaikyti, apsiginti ar kitus apginti nuo agresyvių gyvūnų (Taisyklių 3 punktas). Pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 5 dalį policijos pareigūnas, prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog aparatas “Taser”, sulaikant asmenį, gali būti panaudotas prieš agresyvų asmenį, tačiau įvertinus konkrečią situaciją ir teisės pažeidimo pobūdį. Šioje byloje jau nustatyta, kad ieškovas buvo sulaikytas, panaudojant fizinę jėgą ir prietaisą „Taser“. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo padaryto administracinio nusižengimo, kaip šiuo atveju suprantamas pažeidimas, pobūdį, jo aplinkybes, reikšmę tolimesnei įvykių eigai, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovo pavojingu ar kėlusiu realią grėsmę visuomenės saugumui asmeniu. Be to, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė duomenų, galinčių neabejotinai patvirtini policijos pareigūnų parodymus apie ieškovo neva aktyvų pasipriešinimą ir pareigūno V. V. sužalojimo aplinkybes. Iš esmės panašias išvadas darė ir prokuroras 2018 m. lapkričio 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, papildomai ieškovo veiksmus vertinęs kaip asmens protestą ir spontanišką reakciją į įvykio metu susiklosčiusią situaciją, nes policijos pareigūnai, pareikalavę tinkamai pastatyti automobilį, neįspėjo ieškovo, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimą bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas; tik ieškovui antrą kartą priėjus prie policijos tarnybinio automobilio, jis buvo įspėtas, kad jam bus surašytas protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog paminėti policijos pareigūnai iš karto po to, kai nurodė ieškovui pastatyti automobilį pagal reikalavimus, nebuvo nusprendę jam surašyti protokolo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl prokuroras padarė išvadą, kad vėlesni pareigūnų veiksmai darė įtaką neigiamai ieškovo reakcijai į jų reikalavimus. Bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog ieškovas sulaikymo metu sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną V. V. ir jį panaudojo, galimai stipriai suspausdamas ranką riešo srityje ir pirštą, t. y. neįrodytas kryptingo fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnams.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog nustatyta, kad ieškovas savo veiksmais kėlė pavojų pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl jis buvo pavojų keliantis asmuo, yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.

33. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

34. Atsakovė iš esmės nepasiekė savo, kaip šalies, tikslo įrodyti aplinkybes, kurias teigė egzistavus. Taigi, atsakovė neįvykdė savo, kaip šalies, pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, jog ieškovo veiksmuose nebuvo jokio grėsmingo elgesio apraiškų, jis nesielgė konfliktiškai, grėsmės policijos pareigūnams ir aplinkiniams nekėlė. Duomenų, išskyrus policijos pareigūnų teiginius ir pateiktą aplinkybių vertinimą, paneigiančių tai, kad ieškovas nesielgė konfliktiškai, nekėlė kitiems grėsmės, byloje nepateikta. Iš to, kas nustatyta, galima spręsti, jog prietaisas „Taser“ ieškovo atžvilgiu buvo panaudotas tam, kad būtų užtikrintas policijos pareigūno V. V. reikalavimo įvykdymas, kuomet nebuvo nei ieškovo aktyvaus ir pavojingo pasipriešinimo, nei realios grėsmės gyvybei ir didelei žalai, ir nebandžius situacijos išspręsti kitokiomis priemonėmis.

35. EŽTT byloje Znakovas v. Lithuania, no. 32715/17, § 50 pažymėjo, kad, įvertinus CPT standartus, elektros iškrovos ginklai turi būti naudojami tik tuomet, kai kyla reali ir neatidėliotina grėsmė gyvybei ar rizika rimtiems sužalojimams; tuo tarpu tokių ginklų panaudojimas tik tikslu užtikrinti, kad įsakymas būtų įvykdytas, yra nepriimtinas.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nesutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog elektrošoko panaudojimas ieškovo atžvilgiu nebuvo būtinas apmokytiems pareigūnams sutramdyti ieškovo pasipriešinimą ir nebuvo proporcingas susiklosčiusių aplinkybių kontekste. Byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimas patvirtina, jog byloje minėtų policijos pareigūnų veiksmai lėmė ieškovo neigiamą reakciją į jų reikalavimus, dėl ko prokuroras konstatavo, kad bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog ieškovas sulaikymo metu sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną V. V. ir jį panaudojo, galimai stipriai suspausdamas ranką riešo srityje ir pirštą, t. y. neįrodytas kryptingo fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnams. Taigi, tokio pobūdžio duomenys patvirtina, kad ieškovas neatliko aktyvių pasipriešinimo veiksmų, kurie sudarytų pagrindą ir sąlygas naudoti „Taser“ du kartus. Tuo tarpu policijos pareigūnai švelnesnių alternatyvų, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, nesvarstė. Taigi, ieškovas patyrė stiprų fizinį skausmą. Kadangi elektros impulsinis prietaisas „Taser“ buvo panaudotas pažeidžiant adekvatumo ir proporcingumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog su ieškovu buvo elgiamasi nežmoniškai ir žeminančiai, dėl ko buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

37. Atsakovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu patirtos išlaidos atstovavimui ar gynimui užtikrinti negali būti civilinių santykių dalyku, taip pat išlaidos, patirtos, pačiam įtarimajam pasikvietus gynėją, neturi būti priteisiamos, nes to nenumato specialiosios BPK normos. Vertinant atsakovės argumentą, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti civilinių teisinių santykių objektu, atkreiptinas dėmesys tai, kad : 1) reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo kildinamas iš valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, patirtą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimo); 2) ikiteisminio tyrimo metu ieškovo patirtos išlaidos nebuvo atlygintos; 3) kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 pabrėžė, kad „sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas gali būti civilinių teisinių santykių dalyku. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo BPK 106 straipsnyje numatyta teisės norma, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. byloje Nr. KT45-A-N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodytu nutarimu Konstitucinis Teismas išaiškino, jog valstybė turi pareigą atlyginti asmens patirtas atstovavimo teisme (advokato) išlaidas baudžiamajame ar administraciniame procese, jį išteisinus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1 200 Eur dydžio turtinę žalą.

38. Su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas neturtinės žalos kilmę grindė tik lakoniškais, bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kurie nelaikytini tinkamais ir pakankamais įrodymais pagal suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovas dėl panaudoto prietaiso „Taser“, kuris buvo panaudotas, pažeidžiant jo naudojimo taisykles, patyrė stiprų skausmą, ieškovas buvo pažemintas, paguldžius jį ant žemės, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu policininkų elgesiu ieškovas ne tik buvo pažemintas, bet buvo sumenkintas ir jo orumas. Tam, kad pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs įsitikinti šiomis aplinkybėmis, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų. Atsakovė, kita vertus, remiasi iš esmės tik deklaratyviais teiginiais ir savaip suvokiamu situacijos aiškinimu, tačiau duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

39. Priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino sulaikymo faktą, ir buvo konstatuota, kad dėl daugiau nei 12 valandų trūkusio sulaikymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ieškovas patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus, išgyveno gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būseną.

40. Neturtinės žalos samprata bei jos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

41. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė įstatymines ir teismų praktikos nuostatas, t. y atsižvelgė į ieškovo patirtus išgyvenimus, pareigūnų panaudotų prievartos veiksmų neproporcingumą ieškovo elgesiui, būtinumo imtis atitinkamų veiksmų nebuvimą, į nustatytus pažeidimus, naudojant aparatą „Taser“, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir teismų praktikos tendencijas, kompensuojant neturtinę žalą, padarytą esant panašaus pobūdžio situacijai ir patirtiems išgyvenimams.

42. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties.

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

44. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

45. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

46. Kadangi abu apeliaciniai skundai netenkinami, teisėjų kolegija nesprendžia šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.