Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. liepos 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu; 2014 m. vasario 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 78 paroms;

2) 2015 m. gruodžio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 11 d. teismo nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų; 2016 m. gegužės 17 d. paleistas atlikęs arešto bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. D. 2018 m. liepos 28 d. apie 19.30 val. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kieme, kilusio žodinio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam M. Z. rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio skruostakaulio lūžimo, dešinio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelių lūžimų, dešinės akiduobės dugno ir lateralinės sienelės lūžimų, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. D. kaltę pripažino iš dalies. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad nukentėjusysis M. Z. – buvęs jo sesers sugyventinis. Iki įvykio jie abu sutarė gerai. Įvykio dieną kaltinamasis sesers prašymu nuėjo pas M. Z. atsiimti seseriai priklausančių daiktų – dviračio, pakrovėjo, buto raktų. M. Z. tada gyveno sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis žinojo, kad neblaivus M. Z. būdavo agresyvus, todėl ėjo pas jį su kaimynu T. L., kad šis pabūtų liudininku, jei to prireiktų. M. Z. rado kieme prie sodo namelio, matėsi, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis irgi buvo išgėręs alaus. Iš pradžių jis gražiai prašė M. Z. grąžinti sesers daiktus, bet kai šis pradėjo gintis, kad daiktų neturi, kaltinamasis pagrasino iškviesti policiją. M. Z. labai supyko, šoko su kumščiais į kaltinamąjį. Tai įvyko prie išėjimo iš kiemo į kelią. Kaltinamasis kelis kartus kojomis atsistūmė nuo savęs M. Z., nuo ko šis buvo nugriuvęs ir galėjo susimušti, nes toje vietoje buvo akmenų. Bet sąmonės M. Z. nebuvo praradęs, pakilęs nuo žemės, vėl ėjo su kumščiais link kaltinamojo. Konflikto metu M. Z. sudavė kaltinamajam ranka į veidą, griebė už jo marškinėlių ir suplėšė. Jie susigrūmė, buvo abu pargriuvę ant žemės. Grumtynių metu kaltinamasis sudavė M. Z. tris smūgius į veidą, o kai M. Z. griebė jam už kaklo ir ėmė smaugti, kaltinamasis sudavė dar vieną smūgį kumščiu jam į veidą. Kojomis nukentėjusiojo nespardė. Kaltinamojo teigimu, jis neapskaičiavo savo smūgių stiprumo, o smūgius sudavė su visa jėga. Jis nenorėjo tyčia sužaloti M. Z., smūgiavo gindamas save. M. Z. pirmas šoko į jį muštis. Gynėsi nuo jo, antraip pats būtų nuo jo nukentėjęs. Kartu kaltinamasis pripažino suvokęs, kad konflikte su M. Z. jis turėjo jėgos pranašumą, nes buvo fiziškai stipresnis už nukentėjusįjį ir, be to, nebuvo toks girtas, kaip M. Z..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir byloje surinktais duomenimis.

Liudytojas T. L., apklaustas teisme, parodė, kad kaltinamasis A. D. yra jo kaimynas. Įvykio dieną kaltinamasis atėjo pas jį ir paklausė, ar jis žino kur gyvena M. Z., nes šis neva paėmė kaltinamojo sesers daiktus ir negrąžina. T. L. nuvedė kaltinamąjį pas M. Z., kuris tada gyveno sodų bendrijoje. Jie rado M. Z. stipriai apsvaigusį nuo alkoholio. Kaltinamasis gražiuoju prašė pas jį grąžinti daiktus, bet šis aiškino jų neturintis. Tas jų aiškinimasis peraugo į muštynes, M. Z. pradėjo stumdyti kaltinamąjį, šis kelis kartus jį atstūmė nuo savęs, o M. Z. nesitraukiant, kaltinamasis spyrė jam į veidą ir M. Z. nukrito, nesikėlė. Tada T. L. ir kaltinamasis ėjo iš kiemo, bet po kelių minučių M. Z. juos prisivijo, bandė suduoti smūgį kaltinamajam, tačiau nepataikė, nes buvo per daug girtas. Kaltinamasis supyko ant M. Z. ir kelis kartus spyrė jam į galvą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad išgirdęs triukšmą kaimyniniame sodo sklype, jis pamatė ant žolės besigrumiančius du vyrus, kurie šūkavo, ginčijosi. Tai buvo panašu į girtų žmonių peštynes. Prie jų buvo dar vienas vyras, bet jis į konfliktą nesikišo. Po to vienas iš konfliktuojančiųjų atsistojo ir nuėjo link kelio, tuo tarpu antrasis, kiek pagulėjęs, pakilo ir, prisivijęs pirmąjį vyriškį, puolė jį, tačiau puolamas vyriškis išvengė smūgio ir, pargriovęs jį ant žemės bei užsėdęs ant jo, kumščiu sudavė smūgius gulinčiajam. Po suduotų smūgių vyriškis liko gulėti ant žemės, o smūgius sudavęs vyras su draugu nuėjo.

Iš M. Z. pareiškimo-protokolo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. M. Z. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad 2018 m. liepos 28 d. apie 19.30 val. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) prie namelio jį sumušė sugyventinės brolis A. D., kuris sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis į veidą, dėl ko jautė didelį fizinį skausmą ir jam buvo sulaužyti veido kaulai. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. D. veiksmų ir pareiškėjui padaryto sužalojimo (1 t., b. l. 1).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo T. K. 2018 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 28 d. 19.26 val. M. Z. pranešė, kad prieš pusvalandį (duomenys neskelbtini) jį sumušė pažįstamas, jam sužalotas veidas. Nuvykus į įvykio vietą ir aiškinantis su vietiniais gyventojais, nustatyta, kad prie sodo namelio įvyko konfliktas tarp M. Z. ir A. D. dėl pastarojo sesers daiktų. Iš įvykio vietos M. Z. išvežė GMP, dėl girtumo su juo nepavyko pabendrauti, o iš A. D. buvo paimtas paaiškinimas. Patikrinus alkotesteriu konfliktavusius asmenis, A. D. nustatytas 0,79 prom. girtumas, o M. Z. – 2,61 prom. girtumas (1 t., b. l. 85).

Apžiūros protokolu ir jo priedu (nuotraukomis) užfiksuota įvykio vieta, esanti sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sodo namelio teritorijoje; protokole nurodyta, kad sodo namelio priekyje, dešinėje pusėje, 2 m spinduliu rasta ištrypta žolė ir žemė (1 t., b. l. 15–21).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų ir medicinos dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusysis M. Z. 2018 m. liepos 28 d. buvo apžiūrėtas gydytojo neurologo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriuje, 2018 m. liepos 29 d. jis kreipėsi pakartotinai, o nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 10 d. M. Z. gydėsi Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, kur buvo operuotas, nustatyta diagnozė – apatinio žandikaulio lūžis; guldant į stacionarą M. Z. nurodė, kad buvo prieš savaitę sumuštas (1 t., b. l. 41, 43–46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 741/2018 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam M. Z. buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje, dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelyje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, dešinio skruostakaulio lūžimas, dešinio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelių lūžimai, dešinės akiduobės dugno ir lateralinės sienelės lūžimai, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio skruostakaulio lūžimo, dešinio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelių lūžimų, dešinės akiduobės dugno ir lateralinės sienelės lūžimų, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 58–59).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo A. D. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis A. D., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis konfliktavo su nukentėjusiuoju M. Z. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir konflikto metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš M. Z., t. y. jis pripažino sudavęs kumščiu keturis smūgius nukentėjusiajam į veidą. Tačiau kaltinamasis teigia, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl nesutinka su kaltinimu, kad tyčia sužalojo M. Z.. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, jie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. D. davė parodymus, kad jis sudavė nukentėjusiajam kumščiu apie tris kartus į veidą, po to dar spyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas ir taip smurtavo todėl, kad nukentėjusysis kibo prie jo, kai jis norėjo išeiti (1 t., 126, b. l. 133–134, 137–138). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neakcentavo, kad nukentėjusiojo kėsinimasis į jį buvo pavojingas ir kad jis gynėsi. Byloje nustatyta, kad konfliktas kilo, kai kaltinamasis atėjo į privačią sodo valdą ir pradėjo ginčą su nukentėjusiuoju, reikalaudamas atiduoti sesers daiktus. Žodinis ginčas peraugo į abipuses muštynes, kuriose kaltinamasis turėjo aiškų pranašumą prieš M. Z., nes buvo fiziškai už jį stipresnis, be to, M. Z. buvo stipriai apgirtęs. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamojo paaiškinimus apie pavojingą M. Z. kėsinimąsi vertinti kaip nepatikimus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad konflikto metu sužalojimus patyrė ir kaltinamasis. Iš liudytojų T. L. ir V. J. parodymų matyti, kad kaltinamasis nesunkiai atrėmė nukentėjusiojo M. Z. bandymus prieiti arčiau, nukentėjusysis smūgių kaltinamajam nesudavė, nes buvo per daug girtas, o kaltinamasis jam spyrė į galvą, sudavė smūgius rankomis. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veide, sulaužytas dešinysis skruostakaulis, apatinis žandikaulis, padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamasis teigė, kad sužalojimai galėjo gautis nukentėjusiajam krintant ant žemės ir atsitrenkiant į akmenis, tačiau tai paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tokia sužalojimų atsiradimo galimybė mažai tikėtina. Kaltinamasis pripažino smūgiavęs kumščiais visa jėga, be to, kaip nurodė T. L., jis kelis kartus spyrė nukentėjusiajam į veidą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra kaltinamojo tyčia suduotų smūgių kojomis ir rankomis pasekmė. Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. D. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. Z., nesant iš pastarojo pusės realaus pavojingo kėsinimosi, todėl kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu negali būti pripažinti būtinąja gintimi. Bylos duomenimis yra patikimai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo abipusis žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą ir muštynes. Pagal teismų praktiką muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais, ir tokioje situacijoje besiginančių nėra. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės bylos Nr. 2K-558/2006, 2K-30/2007, 2K-394/2007, 2K-277/2009, 2K-299/2009, 2K-404/2010, 2K-172/2011). Taigi, įvertinus tai, kad dėl kaltinamojo A. D. tyčinių veiksmų, pasireiškusių fizinio smurto panaudojimu, atsirado padariniai – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. Z. sveikata, pripažintina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę A. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. A. D. padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo nusikaltimu buvo padaryta reikšminga žala kito žmogaus sveikatai. Teismas įvertina ir tai, kad A. D. anksčiau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina kaltinamojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu teismas įvertina ir nukentėjusiojo rizikingą elgesį, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes neblaivus nukentėjusysis pirmas rodė iniciatyvą aiškintis santykius naudojant fizinę jėgą, stumdė kaltinamąjį, kibo prie jo rankomis, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl rizikingas nukentėjusiojo elgesys pripažįstamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 120 – 123). Yra įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (1 t., b. l. 92). Išsituokęs, gyvena su tėvu. Teismas, įvertinęs nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, dydžiu artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą nustatyto arešto bausmės minimumo ir maksimumo vidurkiui.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį 1 060,49 Eur sumai už nukentėjusiajam M. Z. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 75–77). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir todėl visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.233 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė M. Z. sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo teikiamos gydymo paslaugos VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje ir Kauno klinikose, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 060,49 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Remiantis Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, žalą padariusiam kaltinamajam tenka pareiga atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti areštu 50 (penkiasdešimt) parų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš A. D. 1 060,49 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų 49 ct) už nukentėjusiajam M. Z. suteiktas gydymo paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.