Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, pareikštą atsakovei D. C. R., ir pagal atsakovės D. C. R. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, pareikštą ieškovui L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas L. D. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką tarp D. C. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl D.C. R., gimusios (duomenys neskelbtini), kaltės, L. D. iš D. C. R. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas prieš ją naudojo smurtą (fizine ir ekonomine prasme). Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie kurios nors iš šių smurto formų panaudojimo prieš atsakovę faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178, 185 straipsniai). Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp sutuoktinių šeimoje kildavo įvairių buitinių nesutarimų, ir galiausiai 2018 m. birželio 20 d. tarp šalių įvyko konfliktas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29363-18). 2018 m. birželio 21 d. nutarimu nukentėjusiąja pripažinta atsakovė. Įtariamuoju šiame ikiteisminiame tyrime pripažintas ieškovas. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Šakiai) 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo kaltę. Atsakovė nurodė, kad šis nutarimas yra apskųstas ir todėl nėra įsiteisėjęs, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nenustatyta, kad ieškovas būtų nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš atsakovę. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas prieš ją smurtavo ne vieną kartą, t. y. sistemingai, ir ji 3–4 kvietė policijos pareigūnus, tačiau šį savo teiginį pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė. Byloje yra pridėtas susirašinėjimas tarp R. S. ir atsakovės. Vienoje žinutėje R. S. yra parašiusi: „Jis tave muša. Ir tai yra tiesa!“. Tačiau į bylą yra pateikti tik susirašinėjimo fragmentai, iš kurių teismas negali daryti išvados, kad R. S. ir atsakovė būtų kalbėjusios būtent apie L. D. elgesį. Taip pat nėra aišku kada ir kaip buvo atliekami smurtiniai veiksmai, todėl teismo vertinimu, konstatuoti, kad, ieškovas vartojo fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu šiuo atveju nėra pagrindo ir šios aplinkybės atsakovės nėra įrodytos. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas jai neduodavo pinigų, tačiau tiek iš pačių šalių, tiek iš liudytojos E. D. paaiškinimų, tiek iš byloje esančių įrodymų, t. y. Western Union pateiktos informacijos, matyti, kad atsakovė vesdavo pinigus Kolumbijoje gyvenančiai šeimai. Taip pat pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai telefono sąskaitą papildydavo ieškovas. Paminėjo, kad ieškovas sumokėdavo už maistą, komunalinius mokesčius. Šalys keliavo į Vokietiją, buvo savaitę prie jūros. Toks atsakovės pozicijos nenuoseklumas, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nenaudojo smurto ir ekonomine prasme prieš atsakovę.

Ieškovas teigia, kad atsakovė yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Atsakovė D. C. R. neneigia, kad buvo bausta už narkotinių medžiagos vartojimą, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovės nuolatinio piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis (sistemingumo), kadangi byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, kad atsakovė būtų registruota dėl priklausomybės ligų ir pan. Ieškovas apskirtai neteikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dar daugiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2018 m. birželio 15 d. ieškovui pačiam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 91-ANR_P-2114-2018 ir paskirta 15 Eur dydžio bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas nurodo, kad tik po santuokos sudarymo jam tapo žinoma, kad atsakovė turi du vaikus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dar prieš santuoką būnant jiems Kolumbijoje jis suprato, kad atsakovė turi du vaikus. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovė vaikų susilaukė dar iki santuokos, santuokos metu buvo ištikima, ieškovas kartu su atsakove vaikams siųsdavo pinigus, sužinojus apie atsakovės vaikus ieškovas ir atsakovė toliau gyveno kartu, kūrė ateities planus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės nutylėti faktai apie vaikus, buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Ieškovo patikslintame priešiekinyje nurodamas aplinkybes dėl pinigų ir vertingų daiktų dingimo bei atsakovės tikrosios atvykimo į Lietuvą priežasties – verstis prostitucija, laiko neįrodytomis – ieškovas apskirtai neteikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Šiuo atveju teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados nei dėl atsakovės, nei dėl ieškovo kaltės ir visos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sutuoktiniai nepaisė vienas kito nuomonės dėl bendrų pinigų panaudojimo būdų, nedėjo pastangų suderinti jų skirtingiems požiūriams į kiekvieno iš sutuoktinių elgesio ribas, jų poreikių tenkinimo galimybių, nesiekė iškilusių nesutarimų spręsti abipusiu susitarimu, kiekvienas savo interesus iškėlė aukščiau kito sutuoktinio interesų. Pažymėtina ir tai, kad, nors tiek ieškovas, tiek atsakovė teigė, kad šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl kitos šalies veiksmų, nei vienas iš jų nepagrindė, kokių veiksmų ėmėsi santuokai išsaugoti ir susidariusioms problemoms veiksmingai spręsti. Kiekvienas iš šių sutuoktinių turi savo supratimą apie šeimos vertybes, pareigas ir atsakomybę, nei vieno supratimas ar veiksmai nebuvo kraštutiniai, pripažintini pažeidžiančiais visuomenės priimtas ribas, tiesiog jie nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito ir nerado būdų kaip gyventi darnų šeimyninį gyvenimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek atsakovė. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Todėl teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir daro išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Teismui nustačius jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje ieškovo patikslinto ieškinio ir atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo atitinkamai dėl atsakovės bei ieškovo kaltės, atmestini. Vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, L. D. ir D. C. R. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, registruota Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsiranda ir iš to kylančios pasekmės, kurios turi įtakos sprendžiant kitus su šalių santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tokiu atveju jiems netaikytinos CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir 3.72 straipsnio 4 dalies nuostatos, turinčios įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.

Ieškovui L. D. nutraukus santuoką paliekama D. pavardė, atsakovei D. C. R. – R. pavardė, kadangi šioje bylos dalyje ginčo nėra (CK 3.69 straipsnis).

CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Taigi santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisakoma dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo, nes šiai žalai priteisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo.

CK 3.67 straipsnyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Teismas nustatė, kad faktiškai ginčo šalių santuoka iširo nuo 2018 m. birželio 20 d., kai tarp šalių įvyko konfliktas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ieškovo paaiškinimai bei atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia pagrįstai manyti, kad iki minėto termino šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018 m. birželio 20 d.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis).

Iš pateiktų pažymų nustatyta, jog šalys registruotino nekilnojamojo turto santuokos metu neįgijo, todėl šis klausimas nėra spręstinas.

Atsakovė teigia, kad L. D. santuokos metu iš darbo santykių, iš kitų asmenų, taip pat ir įnešdamas grynuosius pinigus gavo 19 852 Eur, tačiau ji nežino, kur atsakovas šias bendrasantuokines lėšas panaudojo. Pažymėtina, kad ieškovas nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2018 metų birželio 20 d. gyveno kartu su atsakove, bendrai vedė ūkį, bendrai mokėjo mokesčius, keliavo, vedė pinigus atsakovės vaikams į Kolumbiją, taigi akivaizdu, kad pinigai buvo panaudoti šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl darytina išvada, kad pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad minimas lėšas atsakovas būtų panaudojęs tik savo poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad į dalinamo turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kitas sutuoktinis kaip dalintiną nurodė nesamą turtą, duomenis apie dalintiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-30-2011).

Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad L. D. 2018 m. birželio 20 d. Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. LT12 7300 0101 5032 1225 turėjo 505,69 Eur, įskaitant ir 2018 m. birželio 20 d. iš sąskaitos išgrynintus 200 Eur. Teismas pripažįsta, jog santuokoje sukauptos piniginės lėšos, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi abiejų šalių darbo užmokestis buvo vedamas į banko sąskaitą Nr. LT12 7300 0101 5032 1225. Vertintina, jog sutuoktinių buvę bendri pinigai dalinti šalims lygiomis dalimis, kas sudaro po 252,85 Eur (505,69 Eur / 2 = 252,85 Eur). Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad kitos minėtos piniginės lėšos egzistuotų, o tai, ko nėra, negali būti dalinama, todėl reikalavimas dėl kitų piniginių lėšų atsakovei priteisimo šioje dalyje netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Remiantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovė prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur kompensaciją už atsakovo parduotą automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1 500 Eur kompensaciją už atsakovo parduotą automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad gyvenant santuokoje ieškovas 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 Eur, o 2018 m. sausio 19 d. pardavė už 80 Eur. Ginčo, kad minėtas turtas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė, byloje nėra. Ieškovas tuo metu gyveno kartu su atsakove, bendrai vedė ūkį, nėra duomenų, kad atsakovė nežinojo apie automobilio pardavimą, kad automobilis buvo parduotas be jos sutikimo, taigi pinigai pardavus automobilį buvo panaudoti šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl teismas negali daryti išvados, kad ieškovas sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Byloje nėra duomenų, kad minimas lėšas atsakovas būtų panaudojęs tik savo poreikiams tenkinti. Be to, teismas laiko, kad minimas automobilis galėjo per tokį laiką ir nuvertėti bei nusidėvėti.

Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovas 2018 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė savo tetai L. P. ginčo šalims priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Eur sumą, nors automobilį 2018 m. gegužės 22 d. įsigijo už 3 000 Eur, todėl ieškovas turi kompensuoti atsakovei nepagrįstai sumažintą dalintino turto vertę.

Byloje esanti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad 2018 m. birželio 16 d. pardavėjas L. D. pardavė pirkėjai L. P. automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Eur. Byloje kilo ginčas, kad minėtas automobilis buvo ne bendroji sutuoktinių nuosavybė, o priklausė ieškovo motinai E. D. Ieškovas teismo posėdyje parodė, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko motinai už jos pinigus. Pirko savo vardu, nes pasitaikė geras variantas, o motina tuo metu dirbo Vokietijoje. Vėliau motina nutarė automobilį perrašyti savo giminaitei. Šiuo metu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi jis su motina. Apklausiama teisme liudytoja E. D. parodė, kad automobilio pirkimui ji buvo pervedusi 1 000 Eur, todėl laiko šį automobilį savo nuosavybe. Automobilį užrašė ieškovo vardu, nes ji tuo metu nebuvo Lietuvoje. Automobilis buvo skirtas jai ir ieškovo poreikiams tenkinti. Ji į Lietuvą grįžta retai bei šiuo metu automobiliu naudojasi jos sūnus. Tai, kad liudytoja E. D. nuolat pervesdavo L. D. pinigų matyti iš Swedbank, AB banko sąskaitos Nr. LT12 7300 0101 5032 1225. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d. E. D. ieškovui yra pervedusi 7 090 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodydama: „mokeščiai“ bei „sąskaitos pildymas“). Nei viename E. D. pavedime nėra nurodyta, kad pinigai vedami automobiliui pirkti. Taip pat nėra nei vieno pavedimo su 1 000 Eur suma, kurią nurodė liudytoja. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 20 d. L. D. motinai yra pervedęs 7 240 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent 2018 m. gegužės 22 d., t. y. po automobilio pirkimo, L. D. pervedė 5 000 Eur E. D., paskirtyje nurodydamas „gražinu“. Dar daugiau nors E. D. teigė, kad ji daug padėdavo sūnui ir į jo sąskaitą nuolat pervesdavo pinigų ne tik sumokėti mokesčius, bet ir padėti sūnui, tačiau teismui išanalizavus banko sąskaitos Nr. LT12 7300 0101 5032 1225 išrašo laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. birželio 20 d. nustatyta, kad 1 478 Eur L. D. daugiau pervedė į motinos E. D. sąskaitą (šiuo atveju nebuvo žiūrima į paskirčių nurodymus). Taigi ieškovas neįrodė, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perkamas už motinos pinigus ir priklausė būtent jo motinai, todėl teismas laiko, kad ginčo automobilis buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Pažymėtina, kad dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Nors šiuo atveju automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 16 d. parduotas už 100 Eur, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 100 Eur buvo tinkama suma ir tiek pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo vertas šis automobilis, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirkėjų už didesnę kainą neatsirado, taip pat kad automobilis buvo labai prastos techninės būklės, o remontui reikėjo didelių lėšų. Ieškovas teismo posėdžio metu atvirkščiai nurodė, kad automobilio vertė keli tūkstančiai, tačiau tikslios sumos nežino. Dar daugiau ieškovas nurodė, kad už automobilį nieko negavo. Teismo sprendžia, kad automobilio pardavimo kaina neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl galimos kompensacijos už šią transporto priemonę dydžio. Nei ieškovas, nei atsakovė objektyvių įrodymų dėl automobilio vertės nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms automobilio vertė nustatytina pagal automobilio įsigijimo vertę – 3 000 Eur, kadangi automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas 2018 m. gegužės 22 d. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas neginčijo automobilio įsigijimo vertės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė 2018 m. birželio 16 d. žinojo apie automobilio perleidimą ir perregistravimą, kad ieškovas pinigus gautus už automobilį panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, kadangi jis buvo parduotas 4 dienos iki faktiško ginčo šalių santuokos iširo. Iš šalių dėstomų aplinkybių matyti, kad ginčo sutartis buvo sudaryta be atsakovės sutikimo, atsakovė tokio sandorio nepatvirtino, šiuo atveju teismas daro išvadą, kad ieškovas sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, todėl ½ dalį automobilio vertės – 1 500 Eur (3 000 Eur : 2) tikslinga vertinti kaip piniginės kompensacijos priteisimą atsakovei už automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nei ieškovas, nei atsakovė nereiškė reikalavimo padalinti šalių turėtus kilnojamuosius daiktus, nenurodė pastarojo turto sudėties ir vertės, todėl teismas šiuo aspektu nepasisako.

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybių apie neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, turėtus santuokos metu, todėl sprendžiant klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimai byloje nesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už byloje reiškiamus reikalavimus sumokėjo 98 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovas patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai bei 197 Eur išlaidų vertimui.

Atsakovė už byloje reiškiamus reikalavimus sumokėjo 260 Eur žyminio mokesčio.

Išsprendus bylą ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimas – nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, išspręsti buvusių sutuoktinių pavardžių klausimą buvo tenkinti iš dalies (67 proc.), 2) reikalavimas dėl 1 000 neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas (0 proc.). Taigi teismo sprendimu yra patenkinami 34 proc. ieškovo reikalavimų, o atmetami 66 proc. reikalavimų.

Išsprendus bylą atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimas – nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, išspręsti buvusių sutuoktinių pavardžių klausimą buvo tenkinti iš dalies (67 proc.), 2) reikalavimas dėl 11 576 Eur dydžio kompensacijos priteisimo buvo tenkintas iš dalies (15 proc.). Taigi teismo sprendimu yra patenkinami 41 proc. ieškovo reikalavimų, o atmetami 59 proc. reikalavimų.

Ieškovui priteistina iš atsakovės 33,32 Eur žyminio mokesčio (98 Eur – 34 proc.), o atsakovei priteistina iš ieškovo 106,60 Eur žyminio mokesčio (106,60 Eur – 41 proc.).

Atsakovei išlaidos advokato pagalbai nepriteistinos, kadangi atsakovė nenurodė nei kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė, nei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas, kurios neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintų kriterijų, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies (34 proc.), tai ieškovui priteistina iš atsakovės 510 Eur išlaidų advokato pagalbai (1 500 Eur – 34 proc.) bei 66,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu (197 Eur – 34 proc.), iš viso – 576,98 Eur. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga taikyti iš abiejų šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (610,30 Eur – 106,60 Eur = 503,70 Eur), todėl iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 503,70 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263–270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. C. R., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinų kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę – „D.“, atsakovei D. C. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę – „R.“.

Priteisti iš ieškovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. C. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų aštuoniasdešimt penkių centų (1 752,85 Eur) kompensaciją.

Kitą patikslintą ieškinio dalį atmesti.

Kitą patikslintą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. C. R., gimusios (duomenys neskelbtini), penkis šimtus tris eurus septyniasdešimt centų (503,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų.