Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 str. 3 d. 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2021-08-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda;

3) 2023-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

kaltinamas BK 178 str. 2 d. (nuo 2023-06-01 įsigaliojusi redakcija) numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-11-11 apie 11.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), sėdo į ten stovėjusio, atrakinto, V. K. priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 292 Eur, vairuotojo vietą ir matant V. K., jis, nepaisydamas V. K. mėginimo jį sulaikyti, užvedė minėtą automobilį ir juo iš įvykio vietos pasišalino; tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimą, V. K. priklausantį, 3 292 Eur vertės turtą.

Tokiais veiksmais A. L. įvykdė BK 178 str. 2 d. (nuo 2023-06-01 įsigaliojusi redakcija) numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. L. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta. Parodė, kad įvykis įvyko lapkričio 11 d., galėjo būti 11.20 val. Dieną prieš tai buvo pakviestas į gimtadienį, ten išgėrinėjo. Anksti ryte gavo iš mamos skambutį, kad jai blogai su sveikata. Negalėjo užeiti atgal į namą, nes neturėjo raktų. Bandė kažkaip nusigauti į namus. Eidamas gatve prašė žmonių, ar kas nors galėtų duoti telefoną paskambinti, niekas nesutiko. Užėjo į kavinę, ten taip pat prašė leisti paskambinti, bet jam nedavė. Tada apėjo aplinkui ir nuėjo į kiemą. Ten buvo nukentėjusysis, jis stovėjo prie automobilio ir kažką veikė. Paprašė jo, kad paskolintų telefoną paskambinti, jis sutiko. Bandė skambinti, bet mama neatsiliepė. Tada vėl pabandė nueiti į kavinę, bet nieko nepavyko. Grįžo į tą kiemą, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasisavino tą automobilį, nes neturėjo kitos išeities, atsisėdo ir nuvažiavo. Savininkas tuo metu buvo nuėjęs prie kito automobilio, išiminėjo kažkokius daiktus iš jo. Automobilio rakteliai buvo palikti spynelėje ir durys buvo atidarytos. Nukentėjusysis jam kažką rėkė, kai uždarė automobilio dureles, bandė atidaryti duris, o jis jau buvo užvedęs variklį. Nežinojo, kad nukentėjusysis yra automobilio savininkas, nes jis buvo prie dviejų atrakintų automobilių. Tuo metu, kai jis ėmė automobilį, tas žmogus buvo prie kito automobilio. Nujautė, kad jam galimai nepavyks nuvažiuoti, ne tuo metu buvo neblaivus. Įvyko avarija, išlipęs iš automobilio bandė eiti link namų pusės, bet jį sugavo policija. Buvo nuvežtas į ligoninę, o po to į areštinę. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Su civiliniu ieškiniu sutinka dalinai. Sutinka su automobilio ir remonto kaina, su turtine žala. Tačiau mano, kad prašoma kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra kiek per didelė, todėl turėtų būti sumažinta iki 1 000 Eur.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą, nes ten gyvena jo buvusi sutuoktinė. Pas ją buvo senas automobilis „Škoda Octavia“, jis ten ilgą laiką stovėjo, turėjo tą dieną jį priduoti į sąvartyną. Prie „Škoda Octavia“ galu stovėjo „Volvo“. Tada nuėjo sudėti daiktus iš to automobilio, kad jį nuvežti į sąvartyną. Kai sudėjo laidus į automobilį, priėjo žmogus ir paprašė paskambinti, sakė, kad jam reikia paskambinti į policiją. Po to tas žmogus nuėjo, o jis toliau išiminėjo daiktus, kuriuos dėjo į savo „Volvo“. Automobilio variklis buvo užgesintas, bet raktai buvo spynelėje. Tada pamatė, kad žmogus įlipo į automobilį, sėsdamas jis sakė, kad pasišildys. Bandė traukti raktelius, bet nesigavo. Šiuos veiksmus pamatė apsauginis, kuris buvo iškviestas į kirpyklą dėl šio žmogaus veiksmų, pribėgo su balionėliu ir papurškė kaltinamajam. Jie pasitraukė, kad žmogus išliptų iš to automobilio, bet jis išvažiavo. Fiziškai nesigrūmė su kaltinamuoju, tik jam kliudė šoną, kai automobilis pradėjo judėti. Matė, kad kitoje gatvės pusėje stovėjo žmogus, kuris viską filmavo. Tiksliai neatsimena, kada pirko automobilį. Už ratų keitimą mokėjo 320 Eur, už remontą mokėjo 1 300 Eur. Dar buvo pora servisų, bet jų faktūrų nėra. Sąskaitą apmokėjo įmonė, nes buvo susitarimas su įmonės direktoriumi, kad jie apmoka automobilio remontą, o reikalui esant su juo susitaria ir jie tuo automobiliu naudojasi. Suapvalinus gaunasi 1 300 Eur. Tą dieną 60 Eur sumokėjo už taksi, 30 Eur už elektrą, nes automobilis užgesdavo. Automobilis dabar yra (duomenys neskelbtini). Rodė automobilį servise, bet jam pasakė, kad kėbulo remontas kainuotų 3 300 Eur, neapsimoka jo remontuoti. Jam buvo didelis nepatogumas, kai neteko automobilio, kuris jam būtinas. Dar buvo stresas, nes tai neeilinis įvykis. Tą automobilį pirko, nes planavo su juo užsidirbti. Būtų apmokėjęs buto nuomą, o dabar turi skolas, gauna tik neįgalumo pensiją. Neįgalumas susijęs su stuburu. Kito automobilio neturėjo. Nors yra automobilis, kuris registruotas jo vardu, bet jis jam nepriklauso. Dėl įvykio pablogėjo jo sveikata, nes dėl nepatogumų negalėjo nusipirkti trijų rūšių vaistų, kuriuos turi vartoti kasdien. Turi judėjimo problemų. Iki visuomeninio transporto jam eiti toli, o jis ilgų atstumų negali eiti. Bijo naudotis viešuoju transportu, nes jeigu jį kas pastumtų, gali surakinti nugarą. Po įvykio pusę metų nuomojo automobilį. Kasdieniniame gyvenime jam reikalingas automobilis, kadangi daugiau kaip 10 kg jam negalima nešti.

Kadangi kaltinamasis A. L. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2022-12-01 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju A. L. parodymai, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Nuo 2022-11-10 vakaro (duomenys neskelbtini), su draugais visą naktį šventė pažįstamo asmens gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. 2022-11-11 ryte nutarė eiti namo, tačiau eidamas pastebėjo, kad neturi mobiliojo ryšio telefono, o jam labai reikėjo paskambinti tėvams ir sužinoti, ar jiems viskas gerai, nes jie turėjo problemų su sveikata. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve pradėjo prašyti praeivių, jog duotų jam paskambinti, tačiau niekas nedavė jam savo telefono. Tuomet pastebėjo kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso nepasakys) vyriškis iš vieno automobilio į kitą deda daiktus (vienas automobilis buvo „Volvo“ tamsios spalvos, o kitas automobilis buvo šviesus, markės nepasakys). Jis priėjo prie to vyriškio ir paprašė duoti telefoną, kad galėtų paskambinti mamai. Vyras laikydamas telefoną rankose surinko jo pasakytą mamos numerį ir pradėjo skambinti, tačiau niekas neatsiliepė. Jis dėl to labai išsigando, nes pagalvojo, kad galėjo nutikti kažkas negero, ir supanikavęs atsisėdo į minėto vyro automobilį „Volvo“, kurio užvedimo spynelėje buvo palikti rakteliai. Užvedęs minėtą automobilį juo išvažiavo ir važiavo link namų, kuomet (duomenys neskelbtini) gatvėje nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti keli automobiliai. Dėl to patyrė šoką ir pradėjo eiti pievomis link namų, nes tuo metu jo galvoje buvo tik viena mintis, kaip laikosi jo tėvai. Priėjęs apleistą bunkerį nusprendė prisėsti, nes jautė skausmą kojoje. Po kelių minučių prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Po to jis buvo pristatytas į ligoninę, tačiau ten jis buvo piktas, nes nuo uždėtų antrankių jam skaudėjo rankas ir kojas (antrankiai buvo tiek ant rankų, tiek ant kojų). Po medikų apžiūros jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 17–19).

2023-05-18 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju A. L. parodymai, kad kaltę prisipažįsta iš dalies. Policijos pareigūnams neišreiškė savo pozicijos, jog atsisako tikrintis alkoholio matuokliu. Tą dieną jis buvo valdomas emocijų, pykčio, dėl to nenorėjo klausyti policijos pareigūnų nurodymų ir negirdėjo jų reikalavimo pasitikrinti alkoholio matuokliu (t. 2, b. l. 21–22).

2023-06-27 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju A. L. parodymai, kad kaltę prisipažįsta iš dalies. Savo kaltės dėl to, kad atsisakė tikrintis blaivumą, nepripažįsta, o dėl automobilio „Volvo“ pagrobimo pripažįsta visiškai. Nepamena, jog jam sėdint tarnybiniame policijos automobilyje ar būnant ligoninėje, policijos pareigūnai būtų jam nurodę pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, o jis būtų atsisakęs tai daryti. Jis neišreiškė dėl to pozicijos. Tą dieną buvo valdomas emocijų ir pykčio ir neklausė, ką jam sako policijos pareigūnai. Alkoholinius gėrimus vartojo anksčiau, o po to momento, kai sėdo už automobilio „Volvo“ vairo, alkoholinių gėrimų nei minėtame automobilyje, nei po eismo įvykio, nevartojo (t. 2, b. l. 26–28).

2023-08-18 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju A. L. parodymai, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2022-11-10 viešoje vietoje pavogė automobilį, kai šalia buvę asmenys bandė jį sustabdyti ir neleisti jam pavogti automobilio, tačiau tai jo nesustabdė. Dėl tokių savo veiksmų jis labai gailisi. Jis nukentėjusiajam žalos neatlygo, nes šiuo metu asmeniniame gyvenime jį užklupo sunkumai ir neturi pinigų atlyginti padarytą žalą (t. 2, b. l. 39–41).

2022-11-11 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju V. K. parodymai, kad 2022-11-11 apie 11.00 val. su savo automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur tuo metu aikštelėje stovėjo jo buvusios sutuoktinės automobilis, nes norėjo iš vieno automobilio į kitą perkrauti daiktus. Pastatęs automobilį jo raktelius paliko spynelėje ir nuėjo prie kito automobilio. Jam bekraunant daiktus prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, kuri pasakė, kad jo motiną muša bei prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Jis nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu, o baigus kalbėti minėtas vyras paprašė paskolinti 10 Eur, kad galėtų išsikviesti taksi. Jis nesutiko, todėl minėtas vyras nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o maždaug po 10 ar 12 minučių pastebėjo, kad minėtas vyras grįžo. Priėjęs prie jo automobilio minėtas vyras atsidarė jo duris, sėdo už vairo, o jis pribėgęs bandė jį išlaipinti. Tuo metu prie jų pribėgo kitas asmuo, kuris mėgino jam pagelbėti, tačiau nepažįstamo vyro išlaipinti iš automobilio nepavyko, jis užvedė automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti su atidarytomis durelėmis. Važiuodamas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą stovėjusį automobilį ir jį patį, tačiau medikų pagalbos jam neprireikė. Pagrobęs jo automobilį nepažįstamas vyras nuvažiavo (duomenys neskelbtini) g. link Kareivių g. pusės. Jis nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Dėl šio įvykio jam padaryta 2 500 Eur turtinė žala. Po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai jam paaiškino, kad jo automobilis yra sudaužytas (duomenys neskelbtini) g. ant viaduko virš (duomenys neskelbtini)g. kryptimi link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykęs kartu su policijos pareigūnais iki (duomenys neskelbtini) g., pamatė, kad jam priklausantis automobilis yra sudaužytas nepataisomai (t. 1, b. l. 51–53).

2023-07-31 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju V. K. parodymai, kad civilinį ieškinį reiškia 5 480 Eur sumai, iš kurių 2 000 Eur yra dėl padarytos neturtinės žalos ir 3 480 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala jam padaryta ir jis prideda čekius įrodančius jam padarytą žalą, t. y. 120 Eur už automobilio transportavimą iš įvykio vietos, 1 650 Eur automobilio vertė, 1 292 Eur už automobilio tvarkymą prieš įvykį. Iš viso turtinės žalos dydis, kurį gali įrodyti čekiais, yra 3 062 Eur. Neturtinė žala jam yra 2 000 Eur, nes dėl šio įvykio metu patirto streso jam pablogėjo sveikata, tačiau tai įrodančių gydytojų išrašų neturi. Be to, minėtas automobilis buvo jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, jis su juo važinėdavo į (duomenys neskelbtini), kur pirkdavo pigesnius maisto produktus ir parduodavo juos Lietuvoje. Iš tokio darbo jis galėdavo užsidirbti pinigų buto nuomai, dabar neturi pinigų net susimokėti už nuomą, patiria didelį stresą, nes nežino kur reiks gyventi (t. 1, b. l. 76–78).

2023-08-01 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju V. K. parodymai, kad su įtariamuoju sutiktų susitaikyti tik tokiu atveju, jei pastarasis jam pervestų 1 800 Eur, o likusią sumą mokėtų dalimis po 200 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 73–75).

2022-11-11 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. B. parodymai, kad 2022-11-11 apie 11.25 val. jam važiuojant automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir dar neprivažiavus viaduko, kuris yra virš (duomenys neskelbtini) g., pajuto, kad kažkas kliudė minėtą automobilį, kurį tuo metu vairavo jo brolis H.. Po kontakto pastebėjo, kad jiems iš dešinės pusės per veją važiuoja juodos spalvos automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kliudė ir priekyje važiavusį kitą automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po smūgio nuvažiavo nuo kelio. Po šių smūgių minėtas automobilis „Volvo“ sustojo ant viaduko ir iš jo išlipo vairuotojas. Minėtas asmuo buvo akivaizdžiai apsvaigęs, kadangi lingavo į šonus. Šiek tiek pavaikščiojęs minėtas asmuo kažkur dingo, o jis pagalvojo, kad tas asmuo atsisėdo į automobilį laukti pagalbos. Jiems bestovint prie jų privažiavo jam nepažįstamas asmuo, kuris paaiškino, kad „Volvo“ vairuotojas pabėgo. Jie pradėjo jo ieškoti bei pastebėjo, kad jis bėga link miškelio, kryptimi link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Apie įvykį nedelsiant buvo pranešta policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 81–83).

2022-11-18 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. K. parodymai, kad jai priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kieme ir apie 12.50 val. jai paskambino policijos pareigūnas ir paklausė, ar minėtas automobilis priklauso jai ir pasakė, kad kažkas jį kliudė. Taip pat nurodė, kad reikės palaukti žmogaus, kuris kliudė jos automobilį, bei užpildyti deklaraciją, o ji paaiškino, kad negalės laukti, nes turėjo eiti į darbą. Pakalbėjusi su pareigūnu iškarto išėjo į kiemą apžiūrėti savo automobilio ir pamatė, kad ant automobilio galinio bamperio buvo nedidelis įbrėžimas. Jai patrynus pirštu jis beveik visas nusivalė ir beveik nieko nebuvo matyti, tik mažas įdrėskimas. Pareiškimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji nerašys, civilinio ieškinio taip pat nereikš, kadangi jai jokia žala nepadaryta (t. 1, b. l. 85–87).

2023-01-10 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. P. parodymai, kad 2022-11-11 apie 11.40 val. patruliuodamas su kolege G. J. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje (važiuojant link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“), neprivažiavus viaduko, kur yra virš (duomenys neskelbtini) gatvės, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo vogtas automobilis „Volvo“. Atvykus minėtu adresu pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo kelios transporto priemones. Jų kolegos, kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą, nurodė, kad iš eismo įvykio pasišalino vyras, kuris vairavo automobilį „Volvo“, ir pateikė minėto asmens apibūdinimą. Tuomet jis nuvažiavo ta kryptimi, kuria pasišalino minėtas asmuo ir jį, kartu su atvykusiais kolegomis, aptiko sėdintį prie ten esančio bunkerio. Asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. L., buvo sulaikytas. Pasodinus A. L. į tarnybinį automobilį jis priėjo prie jo su alkoholio matuokliu norėdamas patikrinti sulaikytojo blaivumą, tačiau pastarasis tai daryti atsisakė. Į įvykio vietą atvykę medikai A. L. išvežė į ligoninę, o jis su kolega irgi ten nuvyko. Ligoninėje A. L. elgėsi agresyviai, o po gydytojų apžiūros jis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (t. 1, b. l. 89–91).

2023-05-03 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. P. parodymai, kad tuo metu, kai A. L. sėdėjo tarnybiniame automobilyje jis norėjo patikrinti pastarojo blaivumą. A. L. buvo pasiūlyta pasitikrinti alkoholio matuokliu, tačiau pastarasis to nedarė. A. L. visą laiką šaukė ir elgėsi agresyviai, o su juo nebuvo galima susikalbėti, nes jis neklausė, kas jam buvo sakoma. Nepamena, ar aiškino A. L.dėl kilsiančių teisinių pasekmių, atsisakius pasitikrinti blaivumą (t. 1, b. l. 92-93).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2412/2022(01), kurioje nurodyta, kad A. L. kraujyje rasta amfetamino, nustatyta mažiausia koncentracija 1,21 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 123).

2022-11-11 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022-11-11 apie 11.40 val. patruliuodami išgirdo pranešimą per radijo ryšį, kad link kuro aparatūros važiuoja „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas pamatė, kaip kažkoks asmuo jėga iš minėto automobilio ištraukė vairuotoją ir šalinasi link kuro aparatūros. Nusprendus prisijungti prie įvykio ieškoti automobilio, išgirdo informaciją, kad minėtas automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link PC „(duomenys neskelbtini)“, po kiek laiko informacija patikslino, kad minėtas automobilis sukėlė eismo įvykį ant (duomenys neskelbtini) g. esančio viaduko virš (duomenys neskelbtini)gatvės. Nuvykus ten, pribėgo prie žmonių, pamatė didelį eismo įvykį, apgadinti 4-5 automobiliai. Žmonės paaiškino, kad pagrobto „Volvo“ vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį iššoko iš automobilio ir pabėgo galimai link PC „(duomenys neskelbtini)“ kirtęs gatvę, miškais. Buvo nuspręsta išsiskirstyti. Žmonės suteikė informacijos apie ieškomo asmens požymius, t. y. vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs juodos spalvos striuke, pilkos spalvos aportinėmis kelnėmis, kruvinas, sužalotas veidas. Kadangi kolegos ieškojo miškelyje prie PC „(duomenys neskelbtini)“, buvo nuspręsta tikrinti kitą pusę ir eiti mišku link (duomenys neskelbtini)g. – (duomenys neskelbtini) žiedo. Praėjus visą mišką, matėsi išmindžiotos aukštos žolės, todėl buvo nuspręsta eiti pėdsakais, kurie praėjus visą mišką vedė į bunkerius, esančius (duomenys neskelbtini) g. netoli susikirtimo su (duomenys neskelbtini) gatve. Įėjus į pirmą bunkerį, jo viduje pastebėjo sėdintį vyrą, kuris atitiko požymius, buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkėjo juodos spalvos striukę, pilkos spalvos sportines kelnes, ant rankų matėsi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės, veidas buvo nesmarkiai sužalotas. Vyras rankose laikė didelį pagalį, todėl jo buvo pareikalauta padėti jį ant žemės ir atsigulti ant žemės. Vyras atsigulė ant žemės, jam buvo uždėta spec. priemonė – antrankiai, jis sulaikytas 12.05 val. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas vyriškis – A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kadangi vyras buvo apsvaigęs neaišku nuo ko, atsisakė tikrintis girtumą, buvo nuspręsta iškviesti GMP brigadą. Į įvykio vietą atvyko GMP brigada 0883, kurie apžiūrėję vyrą pareiškė, jog jis apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir nusprendė jį vežti į RVUL. Kadangi vietoje buvo kolegos VI813, jie palydėjo A. L. iki RVUL ir liko jį saugoti. Apie priimtus sprendimus informuotas Vilniaus AVPK OVS budėtojas, kuris toliau derino įvykio eigą. Įvykis filmuotas BODY 1906, BODY 1903 (t. 1, b. l. 11).

2022-11-11 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022-11-11 d. apie 11.40 val., patruliuojant kartu su specialistu E. P. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja pavogtas automobilis „Volvo“. Atvykus minėtu adresu pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo kelios transporto priemonės, kolegos kurie pirmieji privažiavo prie eismo įvykio nurodė, kad iš eismo įvykio pasišalino vyras, kuris vairavo automobilį „Volvo“, vyro požymiai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, juoda striukė, pilkos kelnės, kruvinas. Taip pat buvo nurodyta, kad vyriškis pasišalino į mišką esantį šalia PC „(duomenys neskelbtini)“. Kolega E. P. su automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) g. netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. yra įrengti bunkeriai, kuriuos su kitu kolega nusprendė patikrinti, pirmame bunkeryje pastebėjo sėdintį, požymius atitinkantį vyrą, asmuo rankose laikė pagalį, buvo pareikalauta jį padėti ir atsigulti ant žemės, vyras atsigulė ant žemės, jam buvo uždėta spec. priemonė antrankiai. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP, atvykusi GMP 0883 brigada nusprendė vežti sulaikytąjį A. L., gim. (duomenys neskelbtini) į RVUL. Atvykus į RVUL asmuo buvo agresyvus, keikėsi, grasino mus susirasti ir sulaužyti kojas, taip pat grasino nušauti iš medžioklinio ginklo. RVUL buvo paimtas kraujo tyrimas girtumui nustatyti, nes asmuo įvykio vietoje tikrintis blaivumą atsisakė, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Faktinis asmens sulaikymo laikas 12.05 val. Sulaikytas asmuo A. L. po apžiūros RVUL kartu su VI764 pagalba buvo pristatytas į Vilniaus apskr. VPK OVS (t. 1, b. l. 12).

2022-11-11 H. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2022-11-11 maždaug 11.30 val. vairavo automobilį „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos – apsiniaukę. Buvo dvi eismo juostos, važiavo pirma, greitis 50 km/val. ir staiga iš dešinės pusės lenkiantis automobilis užkabino galinį sparną ir pastūmė jį link antros juostos (t. 1, b. l. 14).

2022-11-11 J. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2022-11-11 maždaug 11.30 val. vairavo automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini). Važiavimo sąlygos buvo geros, asfaltas sausas. Važiavo pirma juosta, iš dešinės pusės į jį trenkėsi „Volvo“ numušant ženklą, aplenkė ir trenkėsi į „Golf“ ir „Citroen“ automobilius. Vairuotojas metė automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 15).

2022-11-11 S. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2022-11-11 maždaug apie 11.30 val. vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini). Iš galo dideliu greičiu važiavo „Volvo“ automobilis, gavo stiprų smūgį į galą ir atsitrenkė į stulpelį (t. 1, b. l. 16).

2022-11-11 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022-11-11 d. apie 11.29 val., (duomenys neskelbtini) g. ant viaduko virš (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi link PC (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį „Volvo v70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė techninį eismo įvykį iš kurio pasišalino. Policijos pareigūnai iš įvykio vietos pasišalinusį A. L. sulaikė (duomenys neskelbtini) g. netoli susikirtimo su (duomenys neskelbtini) g., policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d. (t. 1, b. l. 17-19).

2022-11-11 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi važiuojamoje dalyje (duomenys neskelbtini) gatvėje ant tilto (viaduko), po kuriuo yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Automobilis stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Apžiūros metu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekis apgadintas, dešinės pusės priekinis ratas išlūžęs. Kairės pusės šonas, per visą automobilio ilgį apgadintas. Apžiūros metu, vairuotojo durų langas ir priekinio keleivio langas atidaryti pilnai. Durelių užraktai be išorinių apgadinimų. Bagažinėje guli įvairūs daiktai ir plastikinė dėžė su elektriniu įrankiu. Bagažinėje daiktai neišvartyti, neišmėtyti. Salone, daiktinės uždarytos, daiktai neišvartyti, neišmėtyti. Apžiūros metu, automobilio užvedimo spynelėje kišo įkištas originalus raktas su pulteliu. Nuo automobilio užvedimo rakto, paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais. Salone visos apdailos detalės neapgadintos ir yra savo vietose. Auto magnetola yra savo vietoje. Nuo vairuotojo sėdynės ir nuo priekinio keleivio sėdynės, ant lipnios juostelės, paimti mikroobjektai. Nuo vairo, nuo bėgių perjungimo svirties drūtgalio, nuo vairuotojo durų atidarymo rankenos iš salono pusės ir nuo priekinio keleivio durų atidarymo rankenos iš salono pusės, paimtos nuoplovos su galimais biologiniais (t. 1, b. l. 22–27).

2022-11-11 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūros objektas yra automobilių stovėjimo aikštelė esanti adresu (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelė nėra aptverta, nėra saugoma, jos teritorija filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies. Aikštelė asfaltuota, asfaltas šlapias nuo praėjusio lietaus. Įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, dešinėje pusėje pagal važiavimo kryptį yra automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat dešinėje pusėje, matome raudonos spalvos, vieno aukšto, komercinės paskirties pastatą, šalia pastato prie kampo, matome mėlynos spalvos automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinis bamperis yra apgadintas. Žiūrint į kairę pusę, matome daugiabučių namų vidinį kiemą bei automobilių stovėjimo aikštelę. Iš automobilių stovėjimo aikštelės galimi du išvažiavimai. Žiūrint tiesiai nuo (duomenys neskelbtini) g. į automobilių stovėjimo aikštelę, dešinėje pusėje netoli juodos spalvos konteinerių, matome apšvietimo stulpą ant kurio yra vaizdo stebėjimo kameros. Apšvietimo stulpas be individualaus numerio. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų bei pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (t. 1, b. l. 29–33).

2022-11-11 protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad: 2022-11-11 apie 11.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), kraunant daiktus į savo automobilį „Volvo“, prie automobilio priėjo man nepažįstamas vyras, kuris jo akivaizdoje įsėdo į jam priklausantį juodos spalvos automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gamybos, VIN: (duomenys neskelbtini), jį užsikūrė (raktelis buvo spynelėje) bei išvažiuodamas kliudė kieme stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pavogtas automobilis išvažiavo link Kareivių g. pusės. Dėl šio įvykio jam padaryta 2 500 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 36–41).

2023-01-27 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai apžiūrimi paleidus juos kompiuteryje per leistuvę „Windows Media“ (t. 1, b. l. 101-102).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo motyvai bei išvados

Teisminėje praktikoje, aiškinant BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo – atvirosios vagystės – subjektyviąją pusę, ne kartą pažymėta, kad siekiant kvalifikuoti asmens veiką kaip atvirą vagystę, yra labai svarbu nustatyti ar kaltininkas žinojo, kad jo veiksmus stebi asmenys, suprantantys jo veiksmų pobūdį. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).

Byloje esantys įrodymai – kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisminio nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2412/2022(01), 2022-11-11 tarnybinis pranešimas; 2022-11-11 įvykio vietos apžiūros protokolas; 2022-11-11 protokolas-pareiškimas – patvirtina, kad A. L. 2022-11-11 apie 11.20 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus įsėdo į ten stovėjusį atrakintą V. K. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir matant V. K., nepaisydamas pastarojo mėginimo sutrukdyti, minėtą automobilį užvedė ir su juo išvažiavo.

Teisminio nagrinėjimo metu V. K. parodė, kad prieš A. L. įsėdant į jo automobilį, automobilio variklis buvo užgesintas, tačiau raktai buvo palikti užvedimo spynelėje; tuo metu jis krovė iš šalia esančio automobilio daiktus. A. L. įsėdęs į automobilį sakė, kad nori pasišildyti. Tuomet jis bandė ištraukti automobilio raktelius, tačiau to padaryti nepavyko. Šiuos veiksmus pamatė apsauginis, kuris buvo iškviestas į kirpyklą dėl šio žmogaus veiksmų, pribėgo su balionėliu ir papurškė kaltinamajam dujų; tuomet pasitraukė nuo automobilio, kad žmogus išliptų, bet jis išvažiavo. Patvirtino, kad iš A. L. jokių smurtinių veiksmų nepatyrė, jėga jo iš automobilio išlaipinti nebandė, su juo nesigrūmė.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad A. L. nukentėjusiojo automobilį pagrobė paties nukentėjusiojo akivaizdoje, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip atviroji vagystė.

Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju jo pagrobto automobilio „Volvo V70“ vertė buvo didesnė, negu nurodyta kaltinimuose, pateikė automobilio vertę pagrindžiančius įrodymus (automobilio įsigijimo ir remonto dokumentus). Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų bei teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų darytina išvada, kad automobilio „Volvo V70“ vertė pagrobimo metu buvo 3 292 Eur, ginčas dėl tokios vertės dydžio nekilo.

Atsižvelgus į tai, A. L. pareikšti kaltinimai tikslintini, nurodant, kad pagrobto automobilio „Volvo V70“ vertė – 3 292 Eur, o dėl vagystės nukentėjusiajam buvo padaryta tokio paties dydžio žala. Toks kaltinimų tikslinimas neturi įtakos kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

Kvalifikuojant A. L. įvykdytą nusikalstamą veiką atsižvelgtina į tai, kad BK 3 str. 1 d. nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2023-06-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (toliau – ir Įstatymas; TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475).

A. L. jam pareikštuose kaltinimuose nurodytą nusikalstamą veiką įvykdė iki 2023-06-01, t. y. Įstatymu padarytų BK pakeitimų. Tačiau, vadovaujantis BK 3 str. 2 d. bei nustačius, kad taikant nuo 2023-06-01 įsigaliojusios BK nuostatas kaltinamojo padėtis atitinkamos veikos atžvilgiu yra švelninama, tokia veika perkvalifikuotina ir atsakomybė taikytina pagal šiuo metu galiojantį BK.

BK 178 str. 2 d. (nuo 2023-06-01 įsigaliojusios redakcijos) nustatyta, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Tiek nuo 2023-06-01 įsigaliojusioje, tiek anksčiau galiojusioje BK redakcijoje, atviroji vagystė buvo kvalifikuojamos kaip BK 178 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. Tačiau BK 178 str. 2 d. redakcijos, galiojusios iki 2023-06-01, sankcijoje buvo numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Kaip matyti, nuo 2023-06-01 įsigaliojusioje BK 178 str. 2 d. redakcijoje sankcija buvo pakeista – papildomai numatyta viešųjų darbų bausmė, be to maksimalus galimai skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas sutrumpintas iki 4 metų. Taigi, nuo 2023-06-01 įsigaliojusia BK 178 str. 2 d. redakcija švelninama teisiamųjų padėtis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad taikant BK 3 str. 2 d. nuostatas A. L. įvykdytą atviroji vagystės kvalifikuotina kaip BK 178 str. 2 d. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2023-06-01) numatytas nusikaltimas.

Skirdamas kaltinamajam A. L. bausmę, parinkdamas jos rūšį ir nustatydamas dydį, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. L. įvykdė baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.).

A. L. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus, tai patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Be to, ir pats kaltinamasis A. L. nurodė, jog blaivus nebūtų taip pasielgęs. Teismo vertinimu, kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, jog naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų atsakomybė sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: teisiamas 4 kartą, vykdantis individualią veiklą, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 48-57), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 59–60). Iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo A. L. buvo teistas 2 kartus už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo įvykdymą, tačiau jam paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neužkardino nusikalstamo elgesio, iš esmės savo tikslų nepasiekė. Paskutiniu A. L. atžvilgiu priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-05 nuosprendžiu jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas.

Teismas, įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad A. L. už BK 178 str. 2 d. (nuo 2023-06-01 įsigaliojusi redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jo trukmę kiek mažesnę negu sankcijoje numatyta vidutinė, t. y. paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-05 nuosprendžiu A. L. pagal BK 284 str. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šis nuosprendis įsiteisėjęs (Liteko duomenų bazė).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje ir minėtame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos įvykdytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-05 nuosprendžio priėmimo, todėl visos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. nuostatas. Vertinant kokiu, t. y. apėmimo ar sudėjimo, būdu bendrintinos kaltinamajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad BK 63 str. 5 d. nustatytas bausmių apėmimas taikytinas, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, ar kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str. arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Kita vertus, teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik BK 63 str. 5 d. 2 p. nurodytu formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 str.). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 str., labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

Teismo vertinimu, A. L. šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, t. y. BK 178 str. 2 d. (nuo 2023-06-01 įsigaliojusi redakcija) (apysunkis nusikaltimas) numatytas atviras svetimo turto pagrobimas, pagal savo pavojingumo pobūdį ženkliai nesiskiria nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-05 nuosprendžiu išnagrinėtos nusikalstamos veikos (viešosios tvarkos pažeidimas), todėl jam šiuo ir minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-05 nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1 , 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 2 d., be kita ko, numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.). Šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant, ar nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

A. L. teisiamojo posėdžio metu savo nusikalstamą veiką vertino kritiškai, nuoširdžiai pripažino savo kaltę, atsakomybės nevengė, nurodė, kad sutinka atlyginti turtinę žalą.

Čia pažymėtina, kad A. L. visas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, įvykdė būdamas neblaivus. O ir nagrinėjamoje byloje kaltinamasis parodė, kad jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo girtumas. Taigi, visais atvejais A. L. įvykdytų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas ir dėl to sekantis nekontroliuojamas, priešiškas teisei elgesys.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas vis tik turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 2 d. nuostatas ir atidedant A. L. paskirtos bausmės vykdymą 2 metų terminui, bei paskiriant BK 69 str. 1 d., 75 str. 2 d., 5 d. 6, 7 ir 10 p., numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) 1 metus būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Dėl V. K. pareikšto civilinio ieškinio

V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 3 480 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 54–56).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. L. važiuodamas nagrinėjamu atveju pagrobtu automobiliu „Volvo V70“ jo nesuvaldė ir (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti keli automobiliai, taip pat ir jo pavogtas.

V. K., pagrįsdamas turtinės žalos dydį nurodė, kad automobilį „Volvo V70“ įsigijo 2022 m. gegužės mėnesį, už jį sumokėjo 1 650 Eur, be to, suremontavo automobilį (už remontą sumokėjo 1 300 Eur, 30 Eur už elektronikos tvarkymą), už 320 Eur nupirko ir pakeitė ratus, taip padidindamas jo vertę. Be to, patyrė 120 Eur sudaužyto automobilio transportavimo išlaidas, 60 Eur sumokėjo už taksi paslaugas, nes negalėjo naudotis savo automobiliu. Teisminio nagrinėjimo metu V. K. patvirtino, kad po A. L. automobilio pagrobimo ir sukelto eismo įvykio, šio automobilio remontas dėl apgadinimų masto nėra tikslingas, todėl automobilis bus utilizuotas.

A. L. sutiko su V. K. ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo, tvirtino, kad šią žalą atlygins. Vis tik pastebėtina, kad teismui pateiktoje 2022-05-23 sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad už automobilio „Volvo V70“ remontą buvo sumokėta ne 1 300 Eur, o 1 292 Eur suma. Todėl atitinkamai mažintina nusikalstama veika V. K. padarytos ir priteistinos žalos suma.

Atsižvelgus į tai, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir V. K. naudai iš A. L. priteistina 3 472 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad kaltinamojo pagrobtą ir sudaužytą automobilį pirko turėdamas planų su juo užsidirbti, taip būtų apmokėjęs buto nuomą. Šiuo metu turi skolas, o gauna tik neįgalumo pensiją. Jam nustatytas neįgalumas susijęs su stuburo pažeidimais. Dėl įvykio pablogėjo sveikata, nes negalėjo nusipirkti kelių rūšių vaistų, kuriuos turi vartoti kasdien. Turi judėjimo problemų, iki visuomeninio transporto eiti toli, o ilgų atstumų negali eiti; nešti gali ne daugiau kaip 10 kilogramų. Taigi, jam kasdieniniam gyvenime automobilis buvo būtinas.

V. K. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir jo pateiktas neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas neįgalumas (neįgalumo lygis 55 proc.).

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. L. nukentėjusiojo V. K. naudai 1 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

A. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-11-11 12.05 val. iki 2022-11-12 10.42 val. (1 para) (t. 1, b. l. 124-127, t. 2, b. l. 12-14). Todėl realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d. nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas, 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

A. L. paskirta kartomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 7 vokai, kurių viduje yra nuoplova nuo automobilio priekinių durų atidarymo rankenos, mikroobjektai nuo automobilio vairuotojo sėdynės, mikroobjektai nuo automobilio priekinės keleivio sėdynės, nuoplova nuo automobilio užvedimo rakto, nuoplova nuo automobilio vairo, nuoplova nuo automobilio bėgių perjungimo svirties, nuoplova nuo automobilio durų atidarymo rankenos iš salono pusės, perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Sandėlių skyrių (t. 1, b. l. 28) – įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, esantis voke prisegtame prie bylos antro tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (nuo 2023-06-01 įsigaliojusi redakcija) numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. A. L. (A. L.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.

A. L. šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-05 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso Baudžiamojo kodekso 69 str. 1 d., 75 str. 2 d., 5 d. 6, 7 ir 10 p., A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) 1 metus būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam V. K. nusikaltimu padarytą 3 472 Eur turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Baudžiamojo 66 str. 1–2 d., į A. L. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-11-11 12.05 val. iki 2022-11-12 10.42 val. (1 para), 1 sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo V. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš A. L. (A. L.) 3 472 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 7 vokus, kurių viduje yra nuoplova nuo automobilio priekinių durų atidarymo rankenos, mikroobjektai nuo automobilio vairuotojo sėdynės, mikroobjektai nuo automobilio priekinės keleivio sėdynės, nuoplova nuo automobilio užvedimo rakto, nuoplova nuo automobilio vairo, nuoplova nuo automobilio bėgių perjungimo svirties, nuoplova nuo automobilio durų atidarymo rankenos iš salono pusės, perduotus saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Sandėlių skyrių – įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti. Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį voke prisegtame prie bylos antro tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. L., kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.