- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-16437-465/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11847-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. J. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina J. P., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio S. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas S. P. mirė (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina J. P. (duomenys neskelbtini) mirė. S. P. testamento mirties atveju nepaliko. Įstatyminiais S. P. įpėdiniais buvo jo sutuoktinė J. P. ir dukra (pareiškėja) R. J.. Po S. P. mirties per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iki šiol paveldėjimo byla po S. P. mirties nėra užvesta. S. P. kartu su sutuoktine bei pareiškėja gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas S. P. ir J. P. santuokos metu, t.y. 1992 metais. Santuoka tarp S. P. ir J. P. buvo sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) J. P. po sutuoktinio S. P. mirties, palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais – nuolat prižiūrėdama turėtą bendrą turtą, juo rūpindamasi. Kadangi (duomenys neskelbtini) mirė J. P., o pareiškėja yra jos įpėdinė, turtinių teisių sukūrimo tikslu turi būti teismine tvarka nustatytas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktas, t.y. kad J. P. priėmė palikimą po sutuoktinio S. P. mirties, faktiškai jį valdydama.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie S. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių S. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal tuo metu, kai mirė S. P. ((duomenys neskelbtini) galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. P., miręs (duomenys neskelbtini) buvo J. P., mirusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis ir pareiškėjos R. J. tėvas. Pareiškėjos R. J. tėvų (S. P. ir J. P.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1992 m. birželio 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374 Nr.7-3796Nr.1453 pagrindu yra įregistruota J. P. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau šis turtas įsigytas santuokoje ir vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, taip pat CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Po motinos J. P. mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
Pareiškėjos teigimu, J. P., po sutuoktinio S. P. mirties (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tai, jog J. P. sutuoktinio mirties metu ir po jo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškėja, patvirtina, kad minėtu butu buvo rūpinamasi, už jį mokami mokesčiai.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos R. J. motina J. P. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio S. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė S. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti J. P. dukters – pareiškėjos R. J. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos R. J. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos R. J. (a.k(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą