Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. M. 2021 m. gegužės 31 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, nustatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykį atsimena miglotai. Tą dieną, 2021 m. gegužės 31 d., po darbo vartojo alų kavinėje, išgėrė 5–6 bokalus, paskui bandė vairuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Volvo XC90, kažkiek pavyko pavažiuoti, tačiau atvyko policijos pareigūnai į parduotuvės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir jį sulaikė, tai buvo apie 21 val. Negali paaiškinti, kodėl vairavo būdamas prie namų, tuo metu jautėsi normaliai, tik vienu momentu dingo atmintis, nepamena, kaip įsėdo į automobilį. Pareigūnai prašė pasitikrinti girtumą, bandė pūsti, bet nesigavo, turėjo būti sunkus girtumas, gali būti, kad atsisakė pūsti dėl promilių skaičiaus, galėjo būti virš 2 promilių, pareigūnai išaiškino atsakomybę dėl vengimo pūsti. Nepamena, ką kalbėjo su pareigūnais, buvo apsvaigęs, nusišnekėjo. Savo veiksmus vertina labai blogai, padarė išvadas.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra abejonių, jog kaltinamasis tyčia (sąmoningai) vengė tikrintis neblaivumą.

Taigi darytina išvada, kad R. M. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą, vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį sesers D. P. atsakomybėn.

R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis labai gailisi dėl savo neteisėto elgesio, padarė išvadas. Teigė, kad jo santykiai su galima laiduotoja D. P. yra artimi, jie bendrauja per savaitę 1–2 kartus telefonu, susitinka savaitgaliais, padeda vienas kitam. Sesuo nevartoja alkoholio, kai sužinojo apie šį įvykį, labai susinervino, nepritaria jo tokiam elgesiui, tačiau jį palaiko, duoda patarimus. Ji yra jam autoritetas, žino, kad ateityje taip daugiau nesielgs, o sesuo jį palaikys morališkai.

Galima laiduotoja D. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra R. M. sesuo, augina du vaikus, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Su broliu susiskambina per savaitę1–2 kartus, kartais dažniau, susitinka taip pat kelis kartus per savaitę, iniciatyva susiskambinti ir susitikti būna iš abiejų pusių. Brolį R. M. ji apibūdino kaip ramų, atsakingą, besirūpinantį vaikais, namais ir šeima, nepastebėjo, kad jis mėgtų vartoti alkoholį. Žino apie šį įvykį, brolis jai papasakojo visas aplinkybes, pasakodamas sunkiai rinko žodžius, sunkiai apie tai kalbėjo. Ji nepritaria jo tokiam elgesiui, pati yra prieš alkoholio vartojimą, nepateisina vairavimo išgėrus, mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo jo skyrybos, jis dėl šio įvykio išgyvena, yra liūdnas, pasimetęs, supranta, ką padarė. Teigia, kad ji broliui yra autoritetas, kadangi jis klausia jos patarimų, nors yra uždaro būdo, tačiau su ja bendrauja labai atvirai.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. M. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad R. M. savo nusikalstamais veiksmais būtų padaręs žalą. R. M. yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (b. l. 127), turintis du vaikus. Nors per paskutinius penkerius metus jis keturis kartus baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 43–45). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nustatyta pakankamai aplinkybių, teigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo seserį D. P.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jų tarpusavio ryšys yra tvirtas bei artimas. D. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji broliui yra autoritetas, bendrauja su juo, kalbėjosi apie šį įvykį, brolis klauso jos patarimų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. P. dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista (b. l. 130), per paskutinius penkerius metus 2 kartus baustas administracine tvarka, tačiau paskutinį kartą už 2018 m. liepos 5 d. padarytą KET pažeidimą (greičio viršijimą), paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (b. l. 128–129). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. P. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima R. M., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką R. M., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. M., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos D. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė R. M. paskirti tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) vadovaujantis BK 68 straipsniu, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2 metams; 2) vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą; 3) vadovaujantis BK 71 straipsniu, 20 MGL dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

R. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo. Kaltinamasis pripažino, kad vengė pasitikrinti blaivumą, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, mano, kad būtų pripūtęs daugiau nei 2 promiles, taigi jis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (R. M. atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau pareigūnai užfiksavo vairavimo faktą bei nurodė, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, pats R. M., kaip minėta, teigia, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepamena, kaip atsisėdo į automobilį), bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi R. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 9 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. birželio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.). Be to, vien tai, kad teismas padaro išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-14-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo – R. M., nustatyta, kad R. M. nusikaltimo padarymo metu vairuojamas automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 22). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo. Kaip minėta, kaltinamasis vairavo automobilį Vilniaus mieste vakaro metu, patikrinimo metu, kaip pats nurodo, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepamena, ką šnekėjo su pareigūnais, dėl apsvaigimo nusišnekėjo. Pažymėtina ir tai, kad automobilis buvo šalia kaltinamojo namų ir byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų buvusi būtinybė kaltinamajam vairuoti automobilį, to nenurodė ir pats kaltinamasis, kuris teigė pats negalintis paaiškinti, kodėl jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Minėtos aplinkybės rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą.

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo atveju siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl iš kaltinamojo R. M. išieškotina visa automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 4410 Eur (su PVM).

Kaltinamasis prašė paskirtas pinigines baudas išdėstyti, kad galėtų jas sumokėti pagal savo pajamas.

BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir pagrindus. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenustato galimybės nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. To nereglamentuoja ir BK 72 straipsnis. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnis nustato tik baudos sumokėjimo termino nustatymą (jos ilgesnį nustatymą). Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-365/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-102-626/2020, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018).

Atsižvelgiant į tai, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens prašymas negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju R. M. turės teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

Prokuroras taip pat prašė paskirti R. M. papildomą baudžiamojo poveikio priemonę –įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismo vertinimu, dviejų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas (ypač gana nemažos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo paskyrimas), atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir asmenybę, yra pakankamos priemonės užtikrinti įstatymų leidėjo siekiamus tikslus. Todėl skirti trečią baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam nėra teisinio pagrindo.

VI. Kiti klausimai

R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 61–64). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš R. M. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltinamojo 9 Eur proceso išlaidų už automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. birželio 2 d., šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš R. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 28–39) (BPK 103 straipsnio 5 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 4410 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Priteisti iš R. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 9 Eur (devynis eurus) proceso išlaidų už transporto priemonės „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, pervedant jas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Išaiškinti R. M. ir D. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.