- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-133-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41705-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- E. D.
- Advokatai
- Žana Timaškova
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, nuteistojo E. D. gynėjai advokatei Žanai Timaškovai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 9 d nuosprendžio, kuriuo:
E. D. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) jam už BK 281¹ straipsnio 1dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. D. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – skyrimo datos, t. y. nuo 2020 m. spalio 18 d.
Nuspręsta išieškoti valstybės naudai iš E. D. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės HYUNDAI vertę atitinkančią pinigų sumą – 893,00 Eur (BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalys).
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - paskirtą, E. D. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. E. D. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2020-10-18 apie 08.49 val. Paparčių g., Mitkišių k., Kazokiškių sen., Elektrėnų sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – V. M. priklausantį automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pagreitinto proceso tvarka ir atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, konstatavo, jog E. D. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Apylinkės teismas sprendė, jog yra pagrindas skirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nustatant įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, todėl vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus. Teismas nustatęs, kad automobilis HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, nusprendė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, išieškoti konfiskuotino turto – automobilio HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 893,00 Eur vertę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu E. D. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę iki vienerių metų bei išieškotiną konfiskuotino turto – automobilio HYUNDAI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) – 893,00 Eur vertę išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.
3.1. Skunde nuteistasis E. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus kaltininko gailestis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Šis poelgis pirmas nuteistojo gyvenime, iki šiol apeliantas nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra charakterizuojamas teigiamai. Nustatytas neblaivumo laipsnis tik 0,14 promilės viršijo ribą, nuo kurios taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
3.2. Nuteistojo materialinė padėtis yra labai sunki, dėl ko jis vis dar gyvena su tėvais. Suprasdamas padarytos veikos pavojingumą ir bausmės neišvengiamumą, nuteistasis paskirtą baudą sumokėjo. Mano, jog vien piniginės baudos ir transporto vertės atlyginimo paskyrimas realiai jau pasiekė bausmei keliamus tikslus - materialinio pobūdžio sankcija turint labai nedideles pajamas, yra ypatingai skausminga.
3.3. Nurodo, jog 2021 metų pavasarį ketino dirbti pas ūkininką traktoriaus vairuotoju ir iki tol įgyti vairuotojo pažymėjimą ir taip pasididinti savo gaunamas pajamas, tačiau teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios trukmė lygi vidurkiui, dar trejus metus neleis įgyti jokios transporto priemonės (netgi traktoriaus) vairuotojo pažymėjimo ir taip padidinti galimybes bent šiek tiek pagerinti savo materialinę padėtį. Taip pat prašo įvertinti, kad nuteistojo tėvo sveikata yra silpna (2019-11-25 patyrė insultą), gyvena kaime, kuriame nėra gero susisiekimo, todėl būtent apeliantui tenka pareiga pasirūpinti savo tėvu. Vairuotojo pažymėjimo įgijimas yra reikšmingas ir dėl galimybės pasirūpinti savo tėčiu, nuvežti jį į gydymo įstaigą.
4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, todėl jie nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą plačiau neaptariami ir nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise nustatytu terminu, prašant jį sumažinti iki vienerių metų, o šieškotiną konfiskuotino turto vertę išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.
7. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apylinkės teismo priimtas nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu.
8. Pagal teismų praktiką, BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal susiformavusią Aukščiausiojo Teismo praktiką, ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
9. E. D. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet jam nustatytas 1,64 promilės neblaivumas. Taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas vairavo automobilį ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kadangi šios teisės jis niekada neįgijo. Be to, automobilyje kartu su juo važiavo ir trys keleiviai. Šios pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, būdamas brandaus amžiaus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad būtent šios aplinkybės lėmė sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmę, nustatant įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį. Nesutikti su šiomis išvadomis nėra pagrindo, nes apylinkės teismas tokį terminą nustatė siekdamas sulaikyti E. D. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog jis baudą sumokėjo, akcentuojami jo paties ir šeimos interesai bei poreikiai dėl teisės vairuoti transporto priemonės įgijimo ateityje, nėra pagrindas vertinti, jog nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra neproporcingas padarytam nusikaltimui, nes E. D. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nors apeliantas praeityje neteistas, o nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebaustas, vis tik įvertinus nusikaltimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, tai, kad nusikaltimą apeliantas padarė kai nustatytas neblaivumas vis tik viršijo ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, teigti, kad toks nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nėra pagrindo.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad paskiriant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones – vidurkis yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai.
11. Pasisakant dėl apelianto argumentų, susijusių su darbo pobūdžiu bei ketinimu įgyti teisę vairuoti transporto priemones, kuri būtų reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir taip pagerinti materialinę padėtį, teisėjų kolegija pažymi, jog kaltininkui taikytina aptariama baudžiamojo poveikio priemonė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Skunde nurodomos aplinkybės dėl apelianto šeimos interesų, tėvo sveikatos sutrikimų ir priežiūra egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau šios aplinkybės nesulaikė apelianto nuo nusikaltimo padarymo.
12. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas visiškai pripažino savo kaltę nuoširdžiai gailisi, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, taip pat nesudaro pagrindo sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šie apelianto argumentai buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jam skiriant bausmę – vidutinio dydžio baudą (BK 47 str.) bei taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
13. Apeliantas prašo išieškotiną konfiskuotino automobilio vertės sumą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Šio prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo. BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), o šio kodekso 22 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos išdėstymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, pirmosios instancijos teismo įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, nuteistajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad nustatyto termino baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą bei pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
15. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal koordinatoriaus parinkimą E. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 7, 14.2.3 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 111,06 Eur.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Be to, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, byloje nesant duomenų apie nuteistojo turimą turtą ir pajamas, laikytina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš E. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.