- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-519-493/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00178-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. N., kaltintas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. N. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl to, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 25 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo ir laikė, 0,0901 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 2024 m. kovo 25 d., apie 15.45 val., būdamas (duomenys neskelbtini) būrių kieme permetė minėtą psichotropinę medžiagą įpakuotą į paketą, per 1-o ir 2-o būrių tvorą į (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, kur šią medžiagą rado ir paėmė pareigūnas.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Prokuroras aukštesnio teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 13 d. nuosprendį dėl nepagrįsto ir neteisėto A. N. išteisinimo ir pripažinti jį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, šią bausmę iš dalies pridedant prie bausmės, skirtos Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
2.1. Prokuroro vertinimu, skundžiamas nuosprendis laikytinas priimtu pažeidžiant principines baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, padarius faktinių įvykio aplinkybių neatitinkančias išvadas bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai taikant in dubio pro reo principą.
2.2. Akcentuojama, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
2.3. Nurodoma, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas neginčijamai pripažįsta kaltinančius duomenis įrodymais tai, kas nustatyta specialisto išvada: 2024 m. kovo 25 d. apie 15.45 val. iš (duomenys neskelbtini) būrio kiemo per tvorą buvo permestas paketas su psichotropine medžiaga – amfetaminų, į (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, kur šią medžiagą rado ir paėmė pareigūnas (permesta medžiaga buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas yra nustatyta 2024 m. balandžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11-775(24), taip pat permetimo faktas fiksuotas byloje esančiais vaizdo įrašais, kurie buvo apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais ir liudytojo D. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais.
2.4. Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas cituoja kaltinamojo A. N. teismo posėdžio metu duotus parodymus (cituojami parodymai), tačiau teismas ignoruoja byloje esantį nustatytą faktą, o būtent – 2024 m. gegužės 17 d. įtariamojo apklausos metu teiktą paaiškinimą, kur A. N., apklausiamas apie įteiktą įtarimą, nurodė: „Šiandien noriu duoti parodymus ir pasakyti, kad tikslios datos aš neprisimenu, kaip kažkoks nuteistasis mane pasišaukė prie (duomenys neskelbtini) būrio tvoros ir paprašė manęs permesti paketėli į (duomenys neskelbtini) būrį. Kas buvo supakuota paketėlyje, aš nežinojau, man niekas nieko nesakė. Minėtą paketėlį man kažkas, nežinau kas, perdavė per tvoros apačią tą pačią dieną ir aš iškarto nuėjęs iki tvoros, kuri skiria (duomenys neskelbtini)būrį ir (duomenys neskelbtini) būrį, aš tą paketėlį permečiau. Kas jį turėjo paimti, aš nežinau, ar jį pasiėmė nuteistieji, ar kas kitas, aš nežinau. Jokio atlygio aš negavau, aš tiesiog padėjau, nes paprašė. Aš narkotinių medžiagų nevartoju, baustas už narkotinių medžiagų vartojimą kalėjime esu prieš 6 mėn.“.
2.5. Prokuroras mano, kad akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nors ir neprisipažino dėl jam pareikšto įtarimo, tačiau tiksliai apibūdino įvykio aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas ydingai ignoravo šiuos ikiteisminio tyrimo duomenis ir nepašalino spragos dėl kaltinamojo nenuoseklumo parodymuose. Akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio metu išsakyti teiginiai yra klaidinantys ir manipuliaciniai, nenuostabu, tam kaltinamasis turėjo ir ilgą laiko tarpą, tokiu būdu atsirado ir manipuliacinis paaiškinimas, kad nėra nustatytas jo DNR ant paketo, tai žinodamas asmuo jau teikė kitokius paaiškinimus teisme. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į asmens nenuoseklumą savo liudijime ir ištirti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis faktiškai patvirtino pranešime apie įtarimą išdėstytas aplinkybes.
2.6. Negana to, toliau nurodoma apeliaciniame skunde, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai sumenkino prokuroro baigiamąją kalbą nurodant, kad „kaltinamojo parodymų interpretacija yra klaidinga“ dėl prisipažinimo, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog yra metęs paketus per tvorą, tačiau mesdavo tik maisto produktus ir neatsimena datos, kada tai buvo. Nors prokuroras baigiamosios kalbos metu nurodė, kad kaltinamasis pats prisipažino metęs paketą per tvorą, vis tik tokia kaltinamojo parodymų interpretacija yra klaidinga. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog yra metęs paketus per tvorą, tačiau mesdavo tik maisto produktus ir neatsimena datos kada tai buvo. Todėl šie kaltinamojo parodymai jokia prasme nėra laikytini jo kaltės prisipažinimu“. Tokia teismo išvada dar kartą pabrėžia ne tik ydingą įrodymų vertinimą, bet ir fakto bei teisminės praktikos ignoravimą.
2.7. Akcentuojama, kad skundžiamas nuosprendis neatspindi prokuroro baigiamosios kalbos, kuri fiksuota 2025 m. gegužės 15 d. teisiamojo posėdžio protokolu, kur fiksuojama, jog prokuroras parodė, kad: „Nors kaltu neprisipažino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pripažįsta, kad permetė paketą, nes galvojo, kad yra maistas, o ne narkotikai“, tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu teiktas paties A. N. liudijimas, kuris teismo nepagrįstai ignoruotas ir laikomasi tik jo paaiškinimo teisme (akivaizdžiai sumodeliuotos klasikinės versijos apie „nežinojimą kas yra pakete“)“.
2.8. Atkreipiamas dėmesys ir į ydingą kaltinamojo apklausos teisme ignoravimą (2024 m. rugpjūčio 1 d. teisiamojo posėdžio protokolas, kur jis išsamiai aiškina permetęs paketą, bet neva tai kavą ar arbatą, <....>, kad svoris paketėlio nesukėlė įtarimų, sakė kava ar arbata, tai daug nesvers, iš esmės patvirtina faktą, kad kaltinamasis permetė į ranką telpantį paketą (skundo autoriaus pastaba – toks būtent paketas ir užfiksuotas vaizdo įrašais byloje).
2.9. Byloje net nėra ginčo, ar asmuo metė kažką tą dieną per tvorą, kai toks faktas patvirtintas byloje esančia medžiaga ir paties kaltinamojo parodymais. Skunde taip pat akcentuojama, kad laisvės atėmimo vietose bausmę atliekančių asmenų elgesys permetinėjant paketus, kurie iš esmės didžiąja dalimi susiję su narkotinėmis medžiagomis, net jei tai susiję neva tai su maisto permetimais, nėra toleruotinas elgesys, yra rėžimo pažeidimas, todėl asmens aiškinimas, kad mėto maistą ir neva nežino kas yra „paketėlyje“ yra naivus paaiškinimas, kuris atsikartoja analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, yra tapęs tendencija, bet ne išimtimi.
2.10. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis į prokuroro klausimą dėl to paketo pasakė, kad „paketą man perdavė, aš permečiau, bet nepatvirtinu, kad tiksliai tas paketas, kur buvo narkotinės medžiagos“, iš esmės logiška turėti tokią gynybos versiją, tačiau nelogiška manyti, kad kaltinamasis nežinojo, kas yra turinyje paketo.
2.11. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismui ignoravus šiuos parodymus, t. y. tai, kas patvirtina faktą, jog asmuo metė paketą, tiriamo įvykio aplinkybės suponuoja spręsti klausimą ir dėl jo kaltės, toks įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimas jau savaime sudaro pagrindą nuosprendį laikyti neteisėtu.
2.12. Įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidos interpretuojant vieną iš pagrindimų įrodymų liudytojo A. B. parodymus. Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai sumenkino A. B. viso proceso metu nuoseklius ir aiškius parodymus, nepagrįstai atmesdamas šiuos parodymus ir net pabrėžiant, kad A. B. ne ekspertas, kad identifikuoti asmenį „in vivo“. Teismas liudytojo parodymus sumenkino vien tuo pagrindu, kad jis „nėra ekspertas“, tačiau visiškai neįvertino nuolatinio A. B. bendravimo su nuteistuoju, to fakto, kad atpažinimas atliktas bematant ir kelis kartus stabdant vaizdo įrašą. Akcentuojama, kad pareigūnų atpažinimai vertinami kaip specifinių profesinių įgūdžių įrodymas.
2.13. Prokuroro vertinimu, teismas klaidingai aiškino vaizdo–portreto ekspertizę (Nr.11-37(25), 11K-485(24)). Šiame dokumente nurodyta, kad asmens „negali identifikuoti dėl vaizdo kokybės“, tačiau nėra taip, kad būtų nurodyta, jog ekspertai būtų nustatę, kad vaizdo medžiagoje nėra būtent A. N., taigi ši rekomendacinio pobūdžio ekspertizė (kuri nebuvo reikalinga ir ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, kad užfiksuotas būtent A. N.), nėra neigiamas, bet neutralaus turinio apibrėžimas, ekspertizė nepaneigia liudytojo atpažinimo ir vaizdo įraše matomų sutampančių požymių, neutralios išvados nenutraukia kaltės įrodinėjimo, o vertinamos su kitais duomenimis. Akivaizdu, kad teismas šiuo atveju ydingai akcentavo šią ekspertizę suteikiant dirbtinai lemtingą reikšmę, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą vertinti įrodymus išsamiai ir nešališkai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.
2.14. Tas pats pasakytina ir apie DNR pėdsakų nebuvimo ant paketo, kuris neva tai nuneigia kaltę, faktas, jog nerastas kaltinamojo DNR nereiškia, kad kaltinamasis paketo nelietė – tai tik rodo, kad pėdsakai nebuvo išlikę arba nebuvo aptikti dėl aplinkos veiksnių. Pagal teisminę praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-126- 628/2017) DNR negatyvumas nėra nekaltumo įrodymas, konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, galima esant kitų tinkamų bei pakankamų įrodymų byloje, kurie ištirti bylos nagrinėjimo metu, gauti ikiteisminio tyrimo metu.
2.15. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, tačiau akivaizdžiai pažeidė įrodymų sąsajumo aspektą, nepagrįstai ignoravo ir nelogiškai interpretavo kaltinamojo parodymus, atsiejant juos be tarpusavio ryšio su kaltinančiais įrodymais ir priėmė išvadą išteisinamąjį nuosprendį be kaltinamuosius įrodymus atmetimo motyvų, o išvadą dėl išteisinimo padarė iš prieštaringų bylos medžiagai subjektyvių prielaidų. Nors išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat turi būti nuosekliai išdėstomi įrodymai ir nurodomi jų vertinimo motyvai (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas), kodėl kaltinamąjį teisinantys įrodymai yra priimami, o kaltinantys atmetami, taip pat aiškiai argumentuojamas išteisinimo pagrindas. Teismo išvados turi būti neprieštaringos, kas vėl gi ir aprašomosios dalies sudaro vaizdą – sutinkant su nusikaltimo faktu (tiek liudijimai, tiek dokumentinė, filmuota medžiaga, tiek paties kaltinamojo paaiškinimai), tačiau prieštaringai nuspręsta asmenį išteisinti nepagrįstai.
2.16. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad esant šiam įrodymų tyrimo ir vertinimo deficitui, teismas iš esmės netyrė ir nevertino BK 260 straipsnio 1 dalies sudėties buvimo būtent teisminės praktikos kontekste.
Dėl A. N. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
2.17. Skunde cituojama BK 260 straipsnio 1 dalis, taip pat su šios nuostatos taikymu susijusi teisminė praktika. Prokuroras mano, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą, kurie buvo ištirti bylose nagrinėjimo teisme metu patvirtina tai, kad A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
2.18. Skundžiamo nuosprendžio kontekste paminima, kad kaltinamasis atliko jo kompleksą asmeninių pastangų reikalaujančių veiksmų, t. y. jis neteisėtai medžiagas laikė su savimi, galiausiai paprašytas suplanavo ir įgyvendino jų perdavimą (permetimą) trečiajam asmeniui, tikslu, kad pastarasis jas paimtų, tačiau aplinkybės susiklostė nenumatyta linkme – paketas buvo užkardytas laisvės atėmimo vietos pareigūnų. Aptartų veiksmų seka neleidžia abejoti, kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 260 str. 1 d. požymiai iš objektyviosios pusės. Šias išvadas sustiprina ir tai, kad pats kaltinamasis pripažino ikiteisminio tyrimo metu faktą, kad buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą prieš pusę metų, taigi melavo teismui, kad nieko bendro su narkotinėmis medžiagomis jis neturintis. Esant šioms aplinkybėms, pagrindžiamas kaltinimas, kad kaltinamasis turėjo tikslą platinti, todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
2.19. Nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog permetė paketą paprašytas kito nuteistojo, net išsamiai papasakojo, kokio dydžio paketas, kaip atrodo, kaip metė per tvorą, tačiau neva tai manė, kad tai kava ar arbata. Toks pasakojimas laikytinas ne kitaip, kaip gynybine versija. Pastebi, kad Kauno apygardos teismas analogiškoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-428-348/2024 2024-10-08 nuosprendyje pasisakė apie asmens santykį su daromais veiksmais, t. y. apie sąmoningumą permetinėjant paketus, teismas atkreipė dėmesį, jog nors „nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau pakankamai brandi asmenybė, gebanti priimti atitinkamus sprendimus. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis dėl tam tikrų priežasčių būtų įkalbinėjamas kitų asmenų, ar verčiamas prieš savo valią padaryti nusikalstamą veiką. Įvertinus nuteistojo ankstesnius teistumus, akivaizdu, jog <...> turėjo suvokti daromos nusikalstamos veikos pasekmes, jos pavojingumą“. Šiuo atveju manytina, kad A. N. analogiškai galėjo atsisakyti permesti per tvorą paketą, neturėdamas supratimo, koks paketo turinys, tačiau nuo šių savo veiksnių neatsisakė, net išsamiai papasakojo kaip paėmė paketą ir jį permetė, būdamas nuovokus pabrėžė, kad ant paketo neturėjo likti jo DNR, tas tikėtina buvo apgalvota iki nusikaltimo padarymo.
2.20. Iš kaltinamojo duodamų parodymų matyti, kad jis yra brandus, suvokia savo elgesį, galėjusią kilti žalą ir yra kritinio proto, tačiau akivaizdu, kad nors ir žinodamas, kad gali išvengti pažeidimo, to nepadarė, vis tiek pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles ir padarė nusikaltimą, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir jo atžvilgiu turi būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl in dubio pro reo principo netinkamo taikymo
2.21. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas sudarė nepagrįstą prielaidą in dubio pro reo principo taikymui, kai tuo tarpu kaltinimas mano, kad visos aplinkybės yra atskleistos ir išaiškintos, kaltinimas pagrįstas. Pakartotinai pabrėžia, kad vaizdo įrašais fiksuojama, kad paketas permetamas iš būtent (duomenys neskelbtini)būrių kiemo, kuriame tą dieną buvo A. N., jis pats patvirtino, kad „maisto paketus“ yra metęs per tą pačią tvorą, apibūdino net paketus, įvykis sutampa laike ir vietoje su sulaikymo aktu, alternatyvios versijos (kitas asmuo) byloje net netirtos, nekvestionuotos, kai tuo tarpu teismas konstatuoja nusikaltimo buvimą, teismas, nenurodęs, koks kitas nuteistasis realiai galėjo būti užfiksuotas, sukūrė nepagrįstą abejonę ir niekuo nepagrįstą prielaidą.
2.22. Pastebima ir tai, kad nuosprendžio motyvai yra deklaratyvūs, nėra aišku, kodėl prioritetas teikiamas įrodymams, kurie nei paneigia, nei pagrindžia kaltinimo.
2.23. Apibendrinama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tiek ištirtų įrodymų pirmosios instancijos teisme, kurių maksimali daugumą asmens kaltumą pagrindžiantys įrodymai, patvirtina tai, kad A. N., padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
1. Atsiliepimų negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir, pirmiausia, BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
2. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, iš naujo atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, nepadaryta. Apylinkės teismas pagrįstai išteisino A. N. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Priešingai, nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei priėjo pagrįstos išvados dėl A. N. veiksmų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su prokuroro pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, formuojančiu priešingas išvadas, nei padarytos pirmosios instancijos teismo.
Dėl A. N. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
3. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su A. N. išteisinimu dėl kaltinimo pagal 260 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, tačiau akivaizdžiai pažeidė įrodymų sąsajumo aspektą, nepagrįstai ignoravo ir nelogiškai interpretavo kaltinamojo parodymus, atsiejant juos be tarpusavio ryšio su kaltinančiais įrodymais ir priėmė išvadą išteisinamąjį nuosprendį be kaltinamuosius įrodymus atmetimo motyvų, o išvadą dėl išteisinimo padarė iš prieštaringų bylos medžiagai subjektyvių prielaidų.
4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais. Prokuroras, skunde dėstydamas poziciją dėl nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, pateikia savitą bylos duomenų vertinimą, kurį, teisėjų kolegijos manymu, paneigia byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija, atlikusi ištirtų įrodymų analizę, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pagrįstomis bylos duomenimis, sutinka. Pritartina, kad 2024 m. kovo 25 d. per perimetro tvorą iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio kiemo, buvo permestas paketas su psichotropine medžiaga – amfetaminų, į (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio kiemą ir šis faktas nekelia abejonių, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad būtent A. N. atliko kaltinime jam inkriminuotus veiksmus, todėl jis pagrįstai išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis (tuo metu) dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei siūlo prokuroras, savaime nereiškia, kad padaryta esminių BPK pažeidimų, t. y., kad įrodymai įvertinti, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
5. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019, Nr. 2K-43-458/2021, Nr. 2K-187-495/2022). Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Taigi, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
6. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad galiojantis teisinis reguliavimas leidžia baudžiamojon atsakomybės traukiamiems asmenims laisvai rinktis gynybos taktiką, duoti parodymus, kurie atitinka jų pasirinktą gynybos poziciją, taip pat ir atsisakyti duoti bet kokius parodymus, sutikti ir atsakyti tik į tam tikrus klausimus, duoti paaiškinimus dėl tiriamų duomenų ir pan. Vertindamas jų parodymus, teismas išvadas dėl byloje esančių duomenų daro, analizuodamas ne tik jų parodymų turinį, logiškumą, nuoseklumą ir kt., bet ir lygina juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamo asmens parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia nurodomas faktines aplinkybes.
7. Nustatyta, kad kaltinamasis (tuo metu) A. N., apklausiamas apylinkės teisme, neigė tą aplinkybę, kad permetė psichotropinę medžiagą, įpakuotą į paketą. Išteisintasis parodė, kad 2024 m. kovo 25 d. jis laiką leido kaip įprastai, sportavo. Paaiškino, kad yra padėjęs permesti maisto paketus, tačiau ar kaltinime nurodytą dieną kažką metė, pasakyti negali. Taip pat paaiškino, kad yra metęs tik maisto produktus, prie narkotinių medžiagų niekada nėra prisidėjęs, narkotinių medžiagų jis neimtų nei už ką, net per prievartą. Pats niekada nevartojo narkotinių medžiagų ir net nekištų rankų į tai, yra tik žolę rūkęs, bet ne amfetaminą. Yra metęs maistą, kai iš (duomenys neskelbtini)būrio padavė paketą ir iš karto permetė, ar į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) būrį, iš karto permetė, nežino, kas prašė, bet iš (duomenys neskelbtini) būrio, bet kada tai buvo pasakyti negali, nežino ką permetė. Negali pasakyti, kada tiksliai permetė paketą, ar vėliau, ar anksčiau, jei būtų kaltinime nurodytas paketas jo permestas, turėtų būti DNR. Permeta tik maistą, nes maistu reikia padėti. Jei mestų narkotines medžiagas, eitų permesti kur nėra kamerų ir iš kur nesimato. Vaizdo įraše savęs neatpažįsta. Negali pasakyti, kada tiksliai permetė paketą, ar vėliau, ar anksčiau.
8. Taigi, iš A. N. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų turinio yra aišku, kad jis pripažino padėjęs permesti maisto paketus, tačiau neigė žinojęs ar bent bendrais bruožais supratęs, jog jo permetamuose paketuose galėjusios būti narkotinės medžiagos. Taip pat teigė negalintis pasakyti, ar kaltinime nurodytą dieną kažką metė. Vaizdo įraše savęs neatpažįsta.
9. Vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių, kuris, pasak prokuroro, patvirtina išteisintojo A. N. kaltę, yra liudytojo A. B. parodymai. Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai sumenkino A. B. viso proceso metu nuoseklius ir aiškius parodymus, nepagrįstai atmesdamas šiuos parodymus ir net pabrėžiant, kad A. B. ne ekspertas, kad identifikuoti asmenį „in vivo, tačiau visiškai neįvertino nuolatinio A. B. bendravimo su nuteistuoju, to fakto, kad atpažinimas atliktas bematant ir kelis kartus stabdant vaizdo įrašą. Akcentuoja, kad pareigūnų atpažinimai vertinami kaip specifinių profesinių įgūdžių įrodymas.
10. Prieš vertinant liudytojo A. B. parodymus, aukštesnis teismas pažymi, kad šis liudytojas teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas teismo iniciatyva. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apylinkės teisme, teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas 2024 m. gegužės 8 d. Kitų objektų apžiūros protokolu peržiūrėtas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pagal pareikalavimą gautas DVD-R su lauko stebėjimo kameros vaizdo įrašas. Apžiūrėtas failas pavadinimu ,,1B įėjimas-kiemas“, įrašo kokybė gera, vaizdas ryškus, garso negirdėti. Vaizdo įrašas yra 7 minučių 26 sekundžių trukmės. Įrašas prasideda 2024 m. kovo 25 d. 15.15 val., kuriame matyti (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) įėjimas-kiemas. Vaizdo įraše matyti, kad bendrame kieme vaikšto keli nuteistieji. Įrašo 15.18 val. matyti kaip nuteistasis, kuris apsirengęs pilkos spalvos sportines kelnes ir tamsiai mėlyną džemperį su gaubtuvu ant galvos. Nuteistasis iš kelnių kišenės išsiraukia juodos spalvos paketą, permeta paketą per tvorą ir nueina. Vaizdo įrašas baigiasi 15.22 val. (1 t., b. l. 44–45). Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą, teisiamajame posėdyje kaltinamasis (tuo metu) A. N. nurodė, jog vaizdo įraše savęs neatpažįstantis. Tuo tarpu byloje esančiame 2024 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos pateikimo“, nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai peržiūrėję minėtą vyriausiosios tyrėjos M. R.2024 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytą vaizdo įrašą, kuriame matyti (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) įėjimas-kiemas, metimą per perimetrą atlikusį vyrą atpažino kaip A. N., gimusį (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 71). Iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas, siedamas pašalinti visus galimus prieštaravimus ir neaiškumus baudžiamojoje byloje, įpareigojo prokurorą išsiaiškinti, kurie Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai atpažino A. N., kad teismui šiuos pareigūnus būtų galima apklausti apie įvykio aplinkybes.
11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pagal šį teismo pavedimą buvo nustatytas pareigūnas A. B., iš vaizdo įrašo metimą per perimetrą atlikusį vyrą atpažinęs kaip A. N..
12. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Lietuvos kalėjimo tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Atpažino asmenį A. N., atpažino peržiūrėjęs vaizdo įrašą. Dalį savo darbinių funkcijų atlieka (duomenys neskelbtini)kalėjime, viena pagrindinių užduočių yra vesti pokalbius su nuteistaisiais dėl kriminogeninės padėties. A. N. atsimena nuo 2023 m. vasaros, yra jį matęs apie 5–6 kartus, yra turėję pokalbį, taip pat A. N. yra matęs nuteistųjų vaikščiojimo teritorijoje, kadangi nuteistieji kalėjime vaikšto su kortelėmis su būriu, vardu ir pavarde. Atkreipė dėmesį į nuteistųjų korteles ir taip atpažino A.. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų ir sudėjimo. Įvykis įvyko 2024 m. kovo viduryje, vaizdo įrašas jam buvo perduotas peržiūrėti neiškarto. Vaizdo įrašas buvo perduotas peržiūrėti būtent jam, kadangi (duomenys neskelbtini), ir būtent jam yra priskirta dirbti (duomenys neskelbtini) kalėjime. Vaizdo įrašą jam davė atpažinti kaip kriminalinės žvalgybos pareigūnui. Vaizdo įraše pamatė asmenis, iš kurių vienas išsitraukė iš kišenės paketą, priėjo prie sienos ir atliko permetimą. Permetimas buvo atliktas iš 1(duomenys neskelbtini) kiemo į (duomenys neskelbtini) būrį. (duomenys neskelbtini) būryje bausmes atlieka nuteistieji, turintys drausmės grupę. (duomenys neskelbtini) būrys yra paprastoji grupė. Vaizdo įraše matyti dalis veido bruožų, sudėjimas ir stebint bei stabdant vaizdo įrašą pavyko atpažinti A. N.. Vienu momentu vaizdo įraše A. N. pasisuka šonu, bendras vaizdas iš akių ir iš nosies. Bendrauja su didžia dalimi nuteistųjų ir iš to bendro matymo ir sudėjimo pavyko atpažinti. Vienu momentu buvo nuėjęs pasitikslinti informacijos, nes (duomenys neskelbtini) kalėjime kontrolės praleidimo punkte yra kortelės, kuriose yra nuteistieji sužymėti ir buvo pasiėmęs kortelę pasitikslinimui. Kortelę buvo pasiėmęs palyginimui, ar tai tas pats asmuo. A. N. atpažino iš karto, o kortelę nuėjo pasiimti tik pasitikslinimui, atpažinimą padarė vienas. Nebandė ieškoti rūbų atpažinimui, nes pavyko atpažinti vaizdo įraše iš veido bruožų ir sudėjimo. Tyrėja vedė bylą ir jo paklausė, ar gali atpažinti, kadangi jis daugiau bendrauju su nuteistaisiais, tai peržiūrėjo vaizdo įrašą ir jam pavyko atpažinti.
13. Kaip matyti, liudytojas A. B. nurodė iš vaizdo įrašo A. N. atpažinęs iš bendrų šio asmens veido bruožų ir sudėjimo, jo bendro matymo ir sudėjimo, vaizdo įraše matytų dalies jo veido bruožų, o vienu momentu vaizdo įraše A. N. pasisukus šonu, mačius bendrą šio asmens vaizdas iš akių ir iš nosies. Ar tai tas pats asmuo, liudytojas informacijos pasitikslinimui buvo pasiėmęs nuteistojo kortelę su joje esančia nuotrauka.
14. Apylinkės teismas, įvertinęs liudytojo A. B. parodymus bei tai, kaip jis vykdė atpažinimą, tai yra tai, kad atpažino asmenį, vėliau tikrinosi pagal nuotrauką, kylant abejonėms dėl kaltinamojo A. N. buvimo įvykio vietoje ir siekiant šiuos neaiškumus ir prieštaravimus pašalinti, 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje paskyrė vaizdų ekspertizę, pavedant Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertams atsakyti į klausimą: „Ar tirti pateiktame vaizdo įraše, esančiame voke prie bylos – vokas Nr. 1, laiku nuo 15.18 val. iki 15.19 val. vyras metantis daiktą per tvorą ir dėvintis sportines kelnes bei viršutinį megztuką su gobtuvu ir lyginamuosiuose pavyzdžiuose yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo – A. N.?“.
15. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. balandžio 1 d. ekspertizės akte Nr. 11-37(25), 11K-485(24) pateikta išvada, kad nustatyti, ar tyrimui pateiktame vaizdo įraše (asmuo vilkintis viršutinį drabužį su gobtuvu metantis daiktą per tvorą) yra užfiksuotas A. N., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, negalima (2 t., b. l. 8–13).
16. Atsižvelgęs į šią ekspertų pateiktą išvadą, apylinkės teismas sprendė, jog atlikta ekspertizė paneigė liudytojo A. B. parodymus apie tai, jog jis iš vaizdo įrašo identifikavo asmenį, kai tuo tarpu ekspertai negalėjo nustatyti, ar vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra būtent A. N., net ir pagal pateiktus lyginamuosius pavydžius ir juos aiškiai gretinant su vaizdo įraše fiksuotu asmeniu. Juo labiau, kad pats A. B. paaiškino, jog atpažinęs A. N. jis dar ėjo pasitikrini pagal jo nuotrauką, esančią (duomenys neskelbtini), kontrolės praleidimo punkte.
17. Prokuroro vertinimu, apylinkės teismas minėtą Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. balandžio 1 d. ekspertizės aktą Nr. 11-37(25), 11K-485(24) akcentavo ydingai, šiai ekspertizei suteikiant dirbtinai lemtingą reikšmę. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ekspertizės akte nurodyta, jog asmens „negali identifikuoti dėl vaizdo kokybės“, tačiau nėra taip, kad būtų nurodyta, jog ekspertai būtų nustatę, kad vaizdo medžiagoje nėra būtent A. N., taigi ši rekomendacinio pobūdžio ekspertizė (kuri nebuvo reikalinga ir ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, kad užfiksuotas būtent A. N.), nėra neigiamas, bet neutralaus turinio apibrėžimas, ekspertizė nepaneigia liudytojo atpažinimo ir vaizdo įraše matomų sutampančių požymių, neutralios išvados nenutraukia kaltės įrodinėjimo, o vertinamos su kitais duomenimis. Toliau prokuroras nurodo, jog akivaizdu, kad teismas šiuo atveju ydingai akcentavo šią ekspertizę suteikiant dirbtinai lemtingą reikšmę, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą vertinti įrodymus išsamiai ir nešališkai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Su tokia prokuroro pozicija aukštesnis teismas nesutinka.
18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas minėtą ekspertizės aktą Nr. 11-37(25), 11K-485(24), atsižvelgė į tai, kad jame taip pat nurodyta, jog: tiriamojo asmens ir A. N. atvaizduose nurodyti išorės elementų požymiai sutampa; dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų dalis požymių nustatyta tikėtinai; dėl šios priežasties, dėl tiriamojo asmens fiksavimo rakurso bei dengiamos galvos nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau išorės elementų požymių; nustatyti išorės elementų požymių sutapimai yra bendro pobūdžio, būdingi daugeliui asmenų, be to, dalis sutapimų nustatyta tikėtinai, todėl jų nepakanka asmens identifikavimui. Tuo tarpu liudytojas A. B., kaip minėta, nurodė vaizdo įraše A. N. atpažinęs iš bendrų veido bruožų ir sudėjimo, iš bendro matymo ir sudėjimo, bendro vaizdo iš akių ir iš nosies. Vadovaujantis minėtu ekspertizės aktu, bendro pobūdžio elementai gali būti būdingi daugeliui asmenų. Todėl A. B., kaip matyti, nebūdamas tikras, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent A. N., A. N. atpažinimą tikrinosi pagal jo nuotrauką, esančią šio nuteistojo kortelėje.
19. Pažymėtina, kad ekspertizę atliko ir teismo ekspertizės aktą Nr. 11-37(25), 11K-485(24) surašė Klaipėdos skyriaus vedėjas K. G., turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, vaizdų tyrimo teismo eksperto kvalifikaciją, portretų teismo eksperto kvalifikaciją ir 26-erių metų ekspertinio darbo stažą ir Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė M. K., turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą, portretų teismo eksperto kvalifikaciją ir 9-erių metų ekspertinio darbo stažą. K. G. ir M. K. yra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
20. Pažymėtina ir tai, kad nesumenkinant A. B., kaip pareigūno, duotų parodymų svarbos, visgi sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad A. B. neturi ekspertinių žinių, kurios teismui leistų neabejoti jo atpažinimu pagal vaizdo įrašą, kai tuo tarpu net 26-erių ir 9-erių metų ekspertinio darbo stažą ekspertai pateikė išvadą, kad nustatyti, ar tyrimui pateiktame vaizdo įraše (asmuo vilkintis viršutinį drabužį su gobtuvu metantis daiktą per tvorą) yra užfiksuotas A. N., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, negalima. Paneigiant apeliacinio skundo argumentus, kad ši ekspertinė išvada yra tik neutralaus turinio apibrėžimas, aukštesnis teismas sutinka žemesniu teismu, kad ši ekspertinė išvada net gi nėra tikėtina, tačiau yra kategoriška ir konkreti, iš esmės paneigianti liudytojo (A. B.) deklaruojamą A. N. identifikavimą iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų.
21. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent A. N. per tvorą metė paketėlį su narkotinėmis medžiagomis nėra, taip pat įvertino tai, kad to neaptvirtino ir 2024 m. balandžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvada Nr. S 190/2024(01), kurioje nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant popieriaus skiautės, gelsvos spalvos polietileno skiautės, penkių juodos spalvos poletileno skiaučių DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (t. 1, b. l. 36–37).
22. Prokuroras, vadovaudamasis skunde nurodoma teismine praktika, akcentuoja, kad DNR negatyvumas nėra nekaltumo įrodymas, konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, galima esant kitų tinkamų bei pakankamų įrodymų byloje, kurie ištirti bylos nagrinėjimo metu, gauti ikiteisminio tyrimo metu. Aukštesnis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju DNR tyrimas tik sustiprina tą aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų, jog A. N. dalyvavo padarant nusikalstamą.
23. Taigi, apibendrindama aptartus liudytojo A. B. parodymus, juos vertinat Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. balandžio 1 d. ekspertizės akto Nr. 11-37(25), 11K-485(24), taip pat ir 2024 m. balandžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvados Nr. S 190/2024(01) kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo šio liudytojo parodymų vertinti kaip A. N. kaltę patvirtinančių, tai yra, kad jis žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, jog jo permetame paketėlyje buvo narkotinės medžiagos, ir, kad būtent išimtinai jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 25 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo ir laikė, 0,0901 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 2024 m. kovo 25 d. apie 15.45 val. būdamas (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrių kieme permetė minėtą psichotropinę medžiagą įpakuotą į paketą, per (duomenys neskelbtini) būrių tvorą į (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, kur šią medžiagą rado ir paėmė pareigūnas.
24. Nors baudžiamojoje objektyviai, vadovaujantis liudytojo D. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, byloje esančiais vaizdo įrašais, kurie buvo apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-775(24) (1 t., b. l. 30–31) neabejotinai nustatyta, kad 2024 m. kovo 25 d., apie 15.45 val., iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio kiemo, per tvorą, buvo permestas paketas su psichotropine medžiaga – amfetaminu, į (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, kur šią medžiagą rado ir paėmė pareigūnas, visgi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad būtent kaltinamasis A. N. atliko kaltinime jam inkriminuotus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas kaltinamąjį (tuo metu) A. N. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai išteisino, neįrodžius, kad A. N. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
25. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, apie A. N. kaltę disponuojant narkotinėmis medžiagomis negalima spręsti ir vertinant apeliaciniame skunde prokuroro akcentuojamus ikiteisminio tyrimo metu A. N. duotus parodymus, kad ji pasišaukė kitas nuteistasis prie (duomenys neskelbtini) būrio tvoros ir paprašė jį permesti paketėlį į (duomenys neskelbtini)būrį, kas buvo supakuota paketėlyje, jis (A. N.) nežinojo, taip pat nežino, kas tą paketėlį jam per tvoros apačią perdavė, tą pačią dieną jis iškarto nuėjęs iki tvoros, kuri skiria (duomenys neskelbtini) būrį, tą paketėlį permetė, kas jį turėjo paimti, nežino. Iš esmės sutiktina su prokuroro vertinimu, kad tokie paaiškinimai gali būti vertinami kaip klasikinis gynybos metodas, atsižvelgiant į įsišaknijusią tendenciją tokiu būdu įkalinimo įstaigose kultivuoti neteisėtų medžiagų permetinėjimus iš vienos perimetro dalies į kitą. Vis tik, pažymėtina, kad galiojantis įstatymas nedraudžia baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui baudžiamojo proceso metu pasirinkti jo duodamų parodymų turinį. Tuo pačiu įstatymas įpareigoja būtent ikiteisminio tyrimo institucijas ir valstybinį kaltinimą palaikantį prokuratūrą įrodyti tokio asmens kaltę. Kaip ir minėta, peržiūrėjus vaizdo įrašą teisiamajame posėdyje, kaltinamasis (tuo metu) A. N. nurodė, jog vaizdo įraše savęs neatpažįsta. Siekiant išsiaiškinti prieštaravimus, teisiamajame posėdyje apylinės teismo iniciatyva buvo apklaustas liudytojas pareigūnas A. B., tačiau jo parodymai, kaip minėta, kitų įrodymų kontekste, tos aplinkybės, kad A. N. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neįrodo.
26. Apylinkės teismui konstatavus, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis A. N. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas netyrė ir nevertino BK 260 straipsnio 1 dalies sudėties buvimo šio kaltinamojo (tuo metu) veiksmuose. Tai yra nesant patikimų įrodymų, kad asmuo iš viso dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, jo veiksmų vertinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kontekste nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nesutiktina su prokuroru, kad pažeidinėdamas įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles (tai yra permetant per tvorą paketus su maistu, būtent kas šiuo atveju yra nepaneigta), A. N. padarė nusikaltimą, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir jo atžvilgiu turi būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
27. Nustatant asmens kaltę, padarius nusikalstamą veiką, draudžiama vadovautis prielaidomis, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas). Aukštesnio teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju būtent prokuroro išvada dėl A. N. kaltės daroma iš spėjamų ir pagrįstų tik prielaidomis aplinkybių, todėl nesant kitų pakankamų objektyvių kaltės įrodymų, visos abejonės skundžiamame nuosprendyje pagrįstai buvo aiškintinos A. N. naudai.
28. Skunde prokuroras nurodo, kad in dubio pro reo principo taikymas buvo perteklinis ir nepagrįstas. Taip pat prokuroras nurodo pakartotinai pabrėžiantis, kad vaizdo įrašais fiksuojama, jog paketas permetamas iš būtent (duomenys neskelbtini) būrių kiemo, kuriame tą dieną buvo A. N., jis pats patvirtino, kad „maisto paketus“ yra metęs per tą pačią tvorą, apibūdino net paketus, įvykis sutampa laike ir vietoje su sulaikymo aktu, alternatyvios versijos (kitas asmuo) byloje net netirtos, nekvestionuotos, kai tuo tarpu teismas konstatuoja nusikaltimo buvimą, teismas, nenurodęs, koks kitas nuteistasis realiai galėjo būti užfiksuotas, sukūrė nepagrįstą abejonę ir niekuo nepagrįstą prielaidą.
29. Kaip matyti, prokuroras tvirtina paketo su psichotropine medžiaga permetimo per tvorą faktą, kas šioje byloje neginčijamai nustatyta, akcentuoja A. N. pripažinimą, kad jis per šią tvorą yra metęs maisto paketus, nukreipia dėmesį į tai, kas šioje byloje netirta, tačiau nenurodo jokių patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad būtent nagrinėjamu atveju kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. N. atliko jam inkriminuojamus veiksmus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
30. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiama apeliacinio skundo argumentams pagrįsti apeliantui palanki teismų praktika. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktika laikytina precedentu konkrečioje byloje tik esant tapačioms faktinėms aplinkybėms. Pabrėžtina ir tai, kad teismų praktikoje taip pat yra daug pavyzdžių, kai yra priimami priešingi procesiniai sprendimai, nei nagrinėjamu atveju prašo prokuroras, todėl apelianto jam palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
31. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio argumentais bei skundžiamo nuosprendžio turiniu, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
32. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog būtent kaltinamasis A. N. atliko kaltinime pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam inkriminuotus veiksmus, todėl jis skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo išteisintas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų esminių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
33. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. APD-2025-10738 dėl nuteistajam A. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 316,67 Eur (trys šimtai šešiolika eurų 67 ct).
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).
35. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal išteisintojo A. N. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais pagal paduotą prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš A. N. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą atmesti.
Iš A. N. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.