Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas A. K., tačiau dėl šio asmens apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. G. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: L. G. 2023 m. gegužės 24 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė paketą - mėlynos spalvos plastiko maišelį, kuriame buvo skaidraus plastiko paketėlis su psichotropinėmis medžiagomis - milteliais, kurių masė - 0,5342 g, juose gryno amfetamino masė yra 0,0587 g, bei betono gabalas su popieriaus skiaute, turėdamas tikslą psichotropines medžiagas platinti kitiems nuteistiesiems, iš anksto sutartu laiku – 2023 m. gegužės 24 d. apie 9.00 val. šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis - amfetaminu, permetė iš nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemo per vidinę kalėjimo tvorą į nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, kur šio paketo laukė A. K., kuris šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis paėmė nuo žemės, nunešė ir perdavė per langą (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuteistiesiems, kur paketas su psichotropinėmis medžiagomis buvo rastas ir paimtas kalėjimo pareigūnų.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti jo kaltei įrodyti. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta ir tinkamai kvalifikuota. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę L. G. atsižvelgė į tai, kad padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika, priskiriama prie sunkių nusikaltimų, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu, anksčiau teistas 8 kartus, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Teismas sprendė, kad L. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant žymiai mažesnį už bausmės vidurkį.

4. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė prašė skirti švelnesnę bausmę ir pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog L. G. nusikalstamą veiką padarė dėl susiklosčiusios situacijos su kitais kaltinamaisiais, kurių įtakotas buvo ir padarė nusikalstamą veiką. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis L. G. iš esmės neginčija kaltės ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti L. G. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jam paskirtos bausmės, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę bei neatsižvelgė į tai, jog jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino.

6. Visų pirma pažymėtina, jog skirdamas bausmes, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, L. G. skirdamas bausmę bei parinkdamas tiek jos rūšį, tiek jos dydį, atsižvelgė į visus aukščiau išvardintus kriterijus bei atsižvelgiant į nuteistojo charakterizuojančius duomenis, paskyrė teisingą bausmę, kuri savo rūšimi bei dydžiu nėra nei per švelni, nei per griežta.

7. Skundžiamu nuosprendžiu L. G. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. apylinkės teismas konstatavo, jog L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą numatoma griežta išimtinai su laisvės atėmimu susijusi bausmė, t. y. numatytas laisvės atėmimas nuo 2 metų iki 8 metų.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas L. G. bausmę atsižvelgė į tai, kad yra nustatytos dvi L. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y., jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog nuteistasis L. G. išties naują nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. neišnykus teistumui, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas laikytina nusikaltimų recidyvu. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, jog nusikalstamą veiką nuteistasis L. G. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė L. G. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 13 punkte. Iš esmės dėl to ginčo ir nekyla. Visgi, apeliaciniame skundu nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas paskirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. G. savo kaltės nepripažino. 2024 m. sausio 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, prokurorei pagarsinus kaltinimą, L. G. parodė, jog supranta kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažįsta. Byloje atlikus įrodymų tyrimą bei apklausus liudytojus, L. G. teismui parodė, jog prisipažįsta kaltu visiškai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš nuteistojo teiktų parodymų matyti, jog jis nepripažino esminės faktinės aplinkybės. L. G. neneigė, jog kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gegužės 24 d, permetė paketą iš nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemo per vidinę kalėjimo tvorą į nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, tačiau L. G. nurodė, jog buvo įsitikinęs, kad pakete buvo ne psichotropinės medžiagos – amfetaminas, o tabakas. Taigi, iš esmės nuteistasis savo kaltės nepripažino, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog viso proceso metu iki L. G. apklausos teisme, neteikdamas jokių detalesnių paaiškinimų, šis nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, ikiteisminio tyrimo metu pasinaudodamas savo teise, atsisakė duoti parodymus, kas iš esmės patvirtina, jog nuteistasis nebuvo linkęs bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, siekiant atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog L. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

9. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistojo gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė, prašė pripažinti nuteistojo L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas įtakotas kitų asmenų. Atmetant tokį nuteistojo gynėjos prašymą, visų pirma pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog jam būnant kameroje, pas jį atėjo kitas nuteistasis, kuris paprašė permesti paketą į drausmės būrį. Atkreiptinas dėmesys, jog nors L. G. yra jauno amžiaus, tačiau pakankamai brandi asmenybė, gebanti priimti atitinkamus sprendimus. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis dėl tam tikrų priežasčių būtų įkalbinėjamas kitų asmenų, ar verčiamas prieš savo valią padaryti nusikalstamą veiką. Įvertinus nuteistojo ankstesnius teistumus, akivaizdu, jog L. G. turėjo suvokti daromos nusikalstamos veikos pasekmes, jos pavojingumą. Pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė įtakotas kitų asmenų, kaip to prašo nuteistojo gynėja, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.

10. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl L. G. paskirtos bausmės teisingumo, svarbu įvertinti visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog L. G. anksčiau teistas viso aštuonis kartus, didžioji padarytų nusikalstamų veikų susijusios su turtinės naudos gavimu, t. y. plėšimai, vagystės. Paskutiniu nuosprendžiu, L. G. nuteistas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. G. būdamas pakankamai jauno amžiaus, ne kartą įvykdęs nusikalstamas veikas, savo elgesio tinkama linkme nesistengia keisti. Ankstesniais nuosprendžiais, L. G. buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmė ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai nuteistojo elgesio korekcijai didesnės reikšmės neturėjo, kadangi L. G. ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Šie duomenys, teisėjų kolegijai neleidžia manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam L. G. paskyrus švelnesnę bausmę nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Įvertinus aptartus duomenis, nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, pagrindo nėra. Visas šias aplinkybes įvertino ir pirmosios instancijos teismas parinkdamas L. G. bausmės rūšį, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje, aukštesnysis teismas neįžvelgia jokio teisinio pagrindo.

11. Skundžiamu nuosprendžiu, L. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima minimaliam sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtos bausmės dydis, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atitinka teisingumo bei proporcingumo principus. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmės dydį, atsižvelgė ne tik į nuteistojo ankstesnius teistumus, tačiau įvertino ir tai, jog naują nusikalstamą veiką L. G. padarė atlikinėdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktoje charakteristikoje matyti, jog L. G. charakterizuojamas patenkinamai. Teiktoje charakteristikoje nurodoma, kad asmeniui yra būdinga nusikalstamo elgesio modelio dalis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 2 kartus baustas drausmine tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija L. G. vertina kaip asmenį linkusį nusikalsti, nesilaikyti taisyklių, kuriam švelnesnės bausmės paskyrimas, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, jokios įtakos nuteistojo elgesiui nedarys. Pagrįstai manytina, jog L. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, padaryta susiformavus neigiamų nuteistojo asmenybės nuostatų, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų vertybinių nuostatų susiformavimą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas, daro analogiškas nusikalstamas veikas.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytas dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, nelaikytina neteisinga ar per griežta. Dėl ko, keisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendį, apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą L. G., kurias sudaro 131,25 Eur.

15. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti L. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. G. skundą, tačiau apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis šiuo metu atlikinėja kitu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nedirba, skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba šioje byloje buvo teikiama ne pačio apelianto iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už L. G. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš L. G. valstybės naudai 131,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.