Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 12 klasių išsilavinimo, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2014 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus, pagal BK 64/1 straipsnį bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2015 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams, paskirtos BK 82 straipsnio 1 dalis 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės - 60 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;

3) 2016 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinus, pagal BK 64/1 straipsnį bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2021 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė- laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64/1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta paskirta bausmė su 2020 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė bausmė- laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

7) 2022 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė- laisvės atėmimas: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 2 (dvejiems) metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus dalinai jas sudėjus paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmes subendrinus su 2021 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė- laisvės atėmimas 4 metams;

9) 2024 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. BK 64 straipsnio 1ir 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių ir 2 dietų terminuota laisvės atėmimo bausmė, (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini) rajone, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2004 m. liepos 15 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 284 straipsnio 1 dalį- 10 parų arešto;

7) 2011 m. lapkričio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį paskirta bausmė - 10 mėnesių laisvės atėmimo;

8) 2011 m. lapkričio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė - 2 metams laisves atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis paskirta galutinė bausmė- laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams;

9) 2012 m. gegužės 4 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė- laisvės atėmimas 3 metams;

10) 2017 m. rugpjūčio 3 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė - laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

11) 2017 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 15 metų laisvės atėmimo. 2018 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, 2017 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirt bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 15 metų, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: L. G. 2023 m. gegužės 24 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė paketą - mėlynos spalvos plastiko maišelį, kuriame buvo skaidraus plastiko paketėlis su psichotropinėmis medžiagomis - milteliais, kurių masė - 0,5342 g, juose gryno amfetamino masė yra 0,0587 g, bei betono gabalas su popieriaus skiaute, turėdamas tikslą psichotropines medžiagas platinti kitiems nuteistiesiems, iš anksto sutartu laiku – 2023 m. gegužės 24 d. apie 9.00 val. šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis - amfetaminu, permetė iš nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemo per vidinę kalėjimo tvorą į nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, kur šio paketo laukė A. K., kuris šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis paėmė nuo žemės, nunešė ir perdavė per langą (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuteistiesiems, kur paketas su psichotropinėmis medžiagomis buvo rastas ir paimtas kalėjimo pareigūnų.

A. K. veikdamas bendrininkų grupėje su L. G., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2023 m. gegužės 24 d. 9.00 val. veikdamas bendrai su L. G., kuris (duomenys neskelbtini) kalėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė paketą - mėlynos spalvos plastiko maišelį, kuriame buvo skaidraus plastiko paketėlis su psichotropinėmis medžiagomis- milteliais, kurių masė - 0,5342 g, juose gryno amfetamino masė yra 0,0587 g, bei betono gabalas su popieriaus skiaute, turėdamas tikslą psichotropines medžiagas platinti kitiems nuteistiesiems, iš anksto sutartu laiku – 2023 m. gegužės 24 d. apie 9.00 val., A. K. laukė (duomenys neskelbtini) būrio kieme, ir L. G. šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis - amfetaminu, permetus iš nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemo per vidinę kalėjimo tvorą į nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, A. K. šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis paėmė nuo žemės, nunešė ir perdavė per langą (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuteistiesiems, kur paketas su psichotropinėmis medžiagomis buvo rastas ir paimtas kalėjimo pareigūnų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą L. G. kaltės nusikalstamos veikos padaryme nepripažino ir paaiškino, kad 2023 m. gegužės 24 d. buvo savo kameroje ir atėjęs kitas nuteistasis jo paprašė permesti paketą, kuriame buvo tabakas, į (duomenys neskelbtini) būrį. Jis sutiko ir išėjęs į lauką, perduotą paketą permetė per apsauginę tvorą į (duomenys neskelbtini) būrį. Negali paaiškinti, kodėl jis sutiko permesti paketą į (duomenys neskelbtini) būrį, jeigu tai galėjo padaryti ir pats prašantis asmuo. Nežino, kodėl pats nuteistasis nemetė to paketo, o tai padaryti prašė jo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą A. K. kaltės nusikalstamos veikos padaryme nepripažino ir paaiškino, kad 2023 m. gegužės 24 d. jo draugai, kuriuos įvardinti atsisako, paprašė paimti permestą paketą ir perduoti į kitą kamerą. Sakė, kad perduodamame pakete bus tabakas. Būnant pasivaikščiojimo kieme įvyko „šūvis“ ir ant žemės nukrito permestas paketas. Pakėlęs paketą nubėgo ir pro lango grotas paketą įmetė į gyvenamąją patalpą. Paėmęs paketą jautė, kad yra kažkoks svoris. Nurodė, kad permetamos arbatos svoris būna kitoks, negu jo paimtame pakete. Paaiškino, kad paėmęs paketą, jo negalėjo atiduoti pareigūnams, nes vėliau jam būtų daromas spaudimas, negalėtų išeiti į kiemą, būtų sudaužytas už tokius dalykus. Taip pat paaiškino, kad jeigu ir būtų žinojęs, jog paimtame pakete yra narkotinės medžiagos, jas būtų atidavęs kitam nuteistajam, o ne pareigūnui.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Ž. paaiškino, kad nelabai pamena, kas įvyko 2023 m. gegužės 24 d. todėl prašo pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo R. Ž. parodymais nustatyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) atsakingu už (duomenys neskelbtini). Dirba paromis pagal iš anksto patvirtintą grafiką. 2023-05-24 8.00 val. jis pradėjo tarnybą. Apie 9.00 val. jam būnant šalia nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemo per radijo stotį išgirdo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) būrio kiemą įvyko permetimas ir kad reikalinga skubiai atlikti kratas. Greičiau nei už minutės atskubėjo į nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, kur pro vartus jį įleido (duomenys neskelbtini) A. K.. Pareigūnas jam pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) būrio teritoriją buvo įmestas paketas, kurį vienas iš kieme vaikščiojančių nuteistųjų, kas toks nežino, nunešė ir įmetė pro langą į (duomenys neskelbtini) nuteistųjų kamerą. Jam nuėjus į (duomenys neskelbtini) kamerą joje jau buvo (duomenys neskelbtini) K. Ž.. (duomenys neskelbtini) patalpoje buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu patalpos kairėje, prie lango jam pakėlus nuo lovos čiužinį rado mėlynos spalvos paketą. Lova buvo vieno aukšto, ji priklauso nuteistajam D. L.. Rastą paketą jis nunešė į (duomenys neskelbtini) punktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį padavė budėtojui. Budėtojui išardžius paketą jame buvo juodo asfalto gabalas, popieriaus skiautė ir paketėlis su baltos spalvos milteliais, galimai narkotine ar psichotropine medžiaga. Apie rastas galimai narkotines ar psichotropines medžiagas budėtojas telefonu informavo Kriminalinės žvalgybos skyriaus atsakingą pareigūną. Rasti daiktai perduoti atsakingam Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui. Daugiau paaiškinti neturi ką (t. 1, b. l. 46-47).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad 2023 m. gegužės 24 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) kalėjime ir apie 9.00 val. įvyko draudžiamų daiktų permetimas iš (duomenys neskelbtini) būrio. Per tvorą buvo permestas mėlynos spalvos paketas ir jį paėmęs nuteistasis A. K. bėgo. Jis su kitais pareigūnais nuteistajam A. K. liepė sustoti, palikti permestą paketą, tačiau pastarasis jų neklausė ir bėgo link (duomenys neskelbtini) kameros, kur pro langą įmetė paketą į kameros vidų. Paketas, kurį nuteistasis A. K. įmetė į kamerą buvo mėlynos spalvos celofano maišelyje. Po to su kolega K. Ž. bandė patekti į kamerą, į kurią A. K. įmetė paketą, tačiau durų atdaryti negalėjo, nes jos buvo užrištos. Vėliau su kitų pareigūnų pagalba atidarė kameros duris. Kameroje buvo 4 ar 5 nuteistieji. Jis stovėjo koridoriuje, o kiti pareigūnai kameroje atlikinėjo kratą. Po kiek laiko matė, kad pareigūnai iš kameros, kurioje buvo atliekama krata, pareigūnai išsinešė mėlynos spalvos paketą. Nematė, kas buvo pakete.

Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines, ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo parduoti, platinti tokias medžiagas turėjimu, arba šių medžiagų pardavimu, ar kitokiu platinimu. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą, jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos su kuriomis susiję jo veiksmai yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014, 2K-43/2014).

Nors kaltinamieji L. G. ir A. K. pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltais neprisipažino, jų kaltė nusikalstamų veikų padaryme yra pilnai įrodyta liudytojų R. Ž., A. K., K. Ž., V. J., A. B., A. A., A. B., D. L., T. S., O. V., A. Š., M. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Kaltinamojo L. G. aiškinimas, kad 2024 metų gegužės 24 d. jis permetė per apsauginę tvorą į drausmės būrį tabaką, o ne psichotropines medžiagas vertinami kritiškai, kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis aiškino, kad 2024 m. gegužės 24 d. kitas nuteistasis paprašė jo permesti į drausmės būrį tabaką. Nurodė, kad jis žinojo, jog tokiu būdu draudžiama perduoti tabako gaminius drausmės grupėje atliekantiems nuteistiesiems. Kaltinamasis gavęs paketą iš kito nuteistojo turėjo visas galimybes įsitikinti, kas buvo perduotame pakete. Taip pat nurodė, kad nuteistasis, kuris prašė permesti paketą, pats galėjo laisvai išeiti į kiemą ir permesti paketą su draudžiamais daiktais. Kodėl to nepadarė paketą padavęs nuteistasis jis pasakyti negali. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo aiškinimus teismas laiko, kad kaltinamasis L. G. žinojo, kad permetamame per apsauginę tvorą pakete buvo psichotropinės medžiagos ir jas perdavė kitiems nuteistiesiems.

Kaltinamiesiems L. G. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu yra inkriminuotas ne tik minėtos psichotropinės medžiagos laikymas, tačiau ir įgijimas iš nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta veika. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais ir iš ko kaltinamieji L. G. ir A. K. iš nenustatyto asmens įgijo psichotropinę medžiagą. Šios veikos aplinkybės, sprendžiant iš kaltinamojo akto turinio, įrodinėjamos nebuvo, jokie motyvai ir aplinkybės, dėl psichotropinių medžiagų įgijimo nustatyti nebuvo. Byloje neabejotinai nustatytas tik psichotropinių medžiagų laikymo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – plastiko paketėlio su psichotropinėmis medžiagomis - milteliais, kurių masė - 0,5342 g, juose gryno amfetamino masė yra 0,0587 g, įgijimas iš nenustatyto asmens šalintina iš kaltinimo.

Teismas laiko, kad visi šie teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – tiek liudytojų R. Ž., A. K., K. Ž., V. J., A. B., A. A., A. B., D. L., T. S., O. V., A. Š., M. K. duoti parodymai, tiek rašytiniai įrodymai - tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes ir įrodo, kad kaltinamasis L. G. veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis 2023 m. gegužės 24 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė paketą - mėlynos spalvos plastiko maišelį, kuriame buvo skaidraus plastiko paketėlis su psichotropinėmis medžiagomis - milteliais, kurių masė - 0,5342 g, juose gryno amfetamino masė yra 0,0587 g, bei betono gabalas su popieriaus skiaute, turėdamas tikslą psichotropines medžiagas platinti kitiems nuteistiesiems, iš anksto sutartu laiku – 2023 m. gegužės 24 d. apie 9.00 val. šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis - amfetaminu, permetė iš nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemo per vidinę kalėjimo tvorą į nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, kur šio paketo laukė A. K., kuris šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis paėmė nuo žemės, nunešė ir perdavė per langą (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuteistiesiems, kur paketas su psichotropinėmis medžiagomis buvo rastas ir paimtas kalėjimo pareigūnų, o kaltinamasis A. K. veikdamas bendrininkų grupėje su L. G., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2023 m. gegužės 24 d. 9.00 val. veikdamas bendrai su L. G., kuris (duomenys neskelbtini) kalėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė paketą - mėlynos spalvos plastiko maišelį, kuriame buvo skaidraus plastiko paketėlis su psichotropinėmis medžiagomis- milteliais, kurių masė - 0,5342 g, juose gryno amfetamino masė yra 0,0587 g, bei betono gabalas su popieriaus skiaute, turėdamas tikslą psichotropines medžiagas platinti kitiems nuteistiesiems, iš anksto sutartu laiku – 2023 m. gegužės 24 d. apie 9.00 val., jis laukė (duomenys neskelbtini) būrio kieme, ir L. G. šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis - amfetaminu, permetus iš nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemo per vidinę kalėjimo tvorą į nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio kiemą, jis šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis paėmė nuo žemės, nunešė ir perdavė per langą (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuteistiesiems, kur paketas su psichotropinėmis medžiagomis buvo rastas ir paimtas kalėjimo pareigūnų.

Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, ne daugiau kaip 0,2 g amfetamino atitinka nedidelį šios psichotropinės medžiagos kiekį, o daugiau kaip 20 g atitinka didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį. Šiuo atveju rastos psichotropinės medžiagos amfetamino kiekis yra mažesnis nei 20 g., kas reiškia, kad neviršija amfetamino didelio kiekio ribos. Todėl ikiteisminio tyrimo metu L. G. ir A. K. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems L. G. ir A. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam L. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriamą prie sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamojo L. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus L. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teismo teistas aštuonis kartus, nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, pataisos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tris kartus paskatintas (t. 2, b. l. 71-72), nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 23), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (t. 2, b. l. 69). Kaltinamasis L. G. neatlikęs bausmės, padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie sunkių. Visa tai rodo, jog kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ankščiau paskirtos bausmės neįtakojo kaltinamojo elgesio ir požiūrio, jis toliau nusikalsta ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl nenusikals. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam L. G. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta žymiai mažesnė už vidutinio dydžio terminuota laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu paskirta bausmė turėtų būti subendrinta su 2024 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi minėtas teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, paskirtos bausmės bendrintinos vykdymo procese.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. G. 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-968-753/2024 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl iki įsiteisės teismo nuosprendis jam skirti kardomąją priemonę netikslinga.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriamą prie sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teismo teistas vienuolika kartų, nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu keturiasdešimt kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą paskatintas (t. 1, b. l. 168), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 138). A. K. gydytas Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje. Remiantis VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada A. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 175-189). Kaltinamasis A. K. neatlikęs bausmės, padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie sunkių. Visa tai rodo, jog kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ankščiau paskirtos bausmės neįtakojo kaltinamojo elgesio ir požiūrio, jis toliau nusikalsta ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl nenusikals. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. K. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta žymiai mažesnė už vidutinio dydžio terminuota laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis).

Įvertinus teik nuteistąjį charakterizuojančias, ties nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes A. K. šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2018 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė bendrintinos jas visiškai sudedant, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga yra 2031 m. lapkričio 7 d., todėl iki įsiteisės teismo nuosprendis jam skirti kardomąją priemonę suėmimą netikslinga.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likę 0,3817 g miltelių su amfetaminu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini kaip kontroliniai pavyzdžiai Lietuvos teismo ekspertizės centre.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likę: skaidraus plastiko paketėlis, popieriaus lankstinukas, mėlynos spalvos plastiko maišelis su betono gabalu, paketas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas su vaizdo įrašu, esantis prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. G. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis L. G. yra nuteistas už nusikaltimus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl L. G. buvimo kalėjime bei nesant duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamo jo L. G. nepriteistinos.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. K. yra nuteistas už nusikaltimus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl A. K. buvimo kalėjime bei nesant duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamo jo A. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 2 (du) metus ir 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią L. G. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį teismo nuosprendį.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 2 (du) metus ir 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti 2018 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi subendrintą ir neatliktą 7 (septynių) metų 5 (penkių) mėnesių ir 17 dienų terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti – 9 (devynis) metus 11 (vienuolika) mėnesių ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 29 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusius 0,3817 g miltelių su amfetaminu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti kaip kontrolinius pavyzdžius Lietuvos teismo ekspertizės centre.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusius: skaidraus plastiko paketėlį, popieriaus lankstinuką, mėlynos spalvos plastiko maišelį su betono gabalu, paketą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su vaizdo įrašu, esantį prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš L. G..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems L. G. ir A. K. nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).