Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. D. (M. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta - ten pat, šeimyninė padėtis - vedęs, nedirbantis ir registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent jis:

2019 m. lapkričio 16 d., apie 18.45 val., Vilniaus r., Lavoriškėse, Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

K. M. D. kaltę pripažino, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas D. V. davė tokius parodymus. 2019-11-16 apie 18.30 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. O. gavo pranešimą, kad nuo Mickūnų k., link Lavoriškių k., važiuoja galimai neblaivus (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Vilniaus g. pastebėjo stovintį pasienio pareigūnų ekipažą bei stotelėje stovintį autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasienio pareigūnai paaiškino, kad jie sustabdė (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo M. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra galimai neblaivus. Paklausus vairuotojo M. D. ar jis vartojo alkoholį, jis teigė, kad vartojo vakar vakare. A. A. 6810 Nr. ARFM-0443 apie 19.30 val. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, antru pūtimu 19.48 val. 2,31 promilių girtumas (b.l. 18).

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto A. K. tarnybiniu pranešimu, kuriuo nurodoma, kad 2019-11-16 18.36 val. vykdant tarnybą mobilus patrulis kartu su jaunesniuoju specialistu V. M., gavo pranešimą, kad nuo Mickūnų link Lavoriškių vykstančio maršrutinio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Nuvyko patikrinti informaciją ir 18.42 val. Lavoriškėse pastebėjo minėtą (duomenys neskelbtini), kuris važiavo nuo Mickūnų link Lavoriškių. Privažiavus prie minėto autobuso, kuris sustojo (duomenys neskelbtini) stotelėje, kur ir buvo patikrintas. Patikrinus (duomenys neskelbtini) vairuotoją, jis asmens dokumentų su savimi neturėjo, prisistatė M. D.. Pastebėjo, kad vairuotojas kalba nerišliai, atrodo pavargęs, jis prisipažino, kad vartojo alkoholį. 19.26 val. atvyko policijos ekipažas (b.l. 7).

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriuo nurodoma, kad 2019-11-16 M. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą negali. M. D. nurodžius, kad vartojo alkoholį 2019-11-15 vakare, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0443, patikros Nr. 1088764 ir 19.30 val. nustatytas 2,44 prom. girtumas, antro tikrinimo metu 19.48 val. nustatytas 2,31 prom. girtumas (b.l. 37).

2019-11-16 19.30 val. alkoholio matuoklio Alcotest 6810, Nr. ARFM-0443, patikros Nr. 1088764, duomenimis, jog M. D. nustatytas 2,44 promilių girtumas (b.l. 39.).

2019-11-16 19.48 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0443, patikros Nr. 1088764, duomenimis, jog M. D. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b.l. 39).

Informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ Regitra duomenų bazės, kuria matyti, kad (duomenys neskelbtini) A308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (duomenys neskelbtini) valdytojas (duomenys neskelbtini) (bl. 12).

VšĮ „Emprekis“ duomenis, kuriais nustatyta (duomenys neskebtini), pasirinkti metai 2011, kaina Lietuvoje su PVM - 12000 Eur (b.l. 14).

2019-10-28 PVM sąskaita - faktūra, pateikta (duomenys neskelbtini) matyti, kad autobuso (duomenys neskelbtini) kaina be PVM - 11000 Eur, su PVM 13310 Eur (b.l. 16).

Kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle (b.l. 6); tarnybiniais pranešimais (b.l. 7-8); administracinių nusižengimo registro išrašu (b.l. 40-42); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu (b.l. 43); Sodros duomenimis (b.l.44); kaltinamojo asmens duomenimis (b.l.45-46); garso įrašo apžiūros protokolu; prašymu dėl laidavimo; darbo ieškančiojo duomenimis; pažyma apie išmokas; transporto vertinimo duomenimis ir fotolentelėmis.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė nustatyta už veikos padarymą: vairavimą apsvaigus, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-136-699/2018).

Pažymėtina, kad kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151-628/2018, Nr. 2K-67-699/2018).

Atsižvelgdamas į aukščiau formuojamą teismų praktiką ir apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus bei vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. D. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamajam M. D. pareikštą kaltinimą.

K. M. D. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir paaiškinęs, kad jam pradedant darbą ryte, buvo patikrintas jo blaivumas, kadangi jis vairuoja (duomenys neskelbtini) ir išduoti dokumentai bei vairuojamo (duomenys neskelbtini) raktai. Darbo dienos poilsio pertraukos metu, jis telefonu susipyko su sutuoktine ir nusipirko 0,5 L degtinės, kurios išgėrė apie 300 g. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jam tądien reikėję dirbti iki 22 val. ir neturėjo su kuo susikeisti darbe, todėl jis toliau vairavo (duomenys neskelbtini), kol Lavoriškėse buvo sulaikytas ir nustatytas jam neblaivumas – 2,31 prom. etilo alkoholio koncentracija. Tuo būdu M. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis, 2019 m. lapkričio 16 d. apie 18.45 val., Vilniaus r., Lavoriškėse, Vilniaus g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisme buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį sesers L. T. atsakomybei.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. D. padarė nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (nesunkus nusikaltimas). Pagal bylos duomenis M. D. yra neteistas, taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, būtina nustatyti ar kaltinamasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju dėl M. D. padarytos nusikalstamos veikos byloje nėra pareikšta civilinio ieškinio. Taigi matyti, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų numatytas sąlygas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-86-895/2015, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad kaltinamasis netgi pripažindamas jam inkriminuotos veikos aplinkybes, bandė save pateisinti ir sušvelninti savo teisinę padėtį, teigdamas, kad jis negali paaiškinti apie ką tada galvojęs, gal buvusi kokia jam depresija. Pripažindamas savo kaltę, ir tvirtindamas, kad dėl nusikalstamos veikos kaltos kitos nepaaiškinamos aplinkybės, tai sudaro pagrindą teismui manyti, kad asmuo neatitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienos iš imperatyvių sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, kad jis yra baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (veika padaryta naudojant didesnio pavojaus šaltinį, tuo sukeliant grėsmę ne tik sau pačiam, bet ir (duomenys neskelbtini) keleiviams bei kitiems eismo dalyviams; kaltinamojo veika padaryta darbo metu ir esant intensyviam eismui, t. y. kaltinamajam žinant, jog (duomenys neskelbtini) nuvažiuojamas didelis atstumas, o darbo pabaiga 22 val.; duomenys apie ankstesnius vairuotojo neblaivumo įtarimus), daro išvadą, kad M. D. padaryta veika nėra atsitiktinė, dėl to nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Tokios išvados laikėsi ir prokurorė, su kuria teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti. Taigi, nesant BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, teismas sprendžia, kad M. D. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Gynėjos teiginiai, daromos išvados ir pateikti duomenys dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju nepaneigia aukščiau padarytų išvadų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visų sąlygų nebuvimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-14-511/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-80-511/2018). Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-186-942/2018).

Skirdamas M. D. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. D. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs, teigiamai charakterizuojamas autobuso parko administracijos, yra vidutinio amžiaus, nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tyrimo metu negauta duomenų, kad M. D. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į prokurorės siūlomą bausmę, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. D. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bausmę – 60 MGL baudą, o taikant BK 64¹ straipsnį - mažinti šią bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL dydžio baudą.

M. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-11-16 19.25 val. iki 2019-11-17 14.55 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, 1 (vieną) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. D. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti M. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 18 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-14-511/2018). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. D. tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra tretysis asmuo ir nežinojo, kad bus daroma su juo nusikalstama veika. Šios aplinkybės sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę. Byloje esančia transporto priemonės vertinimo santrauka matyti, jog (duomenys neskelbtini) vertė rinkoje be PVM yra 5081 Eur. Atsižvelgiant nagrinėjamu atveju į tai, kad transporto priemonė yra juridinio asmens nuosavybė, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę atlikdamas darbines funkcijas, ir vadovaujantis pamatiniais teisės principais – protingumo, teisingumo, proporcingumo – teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo konfiskuotina mažesnė nei vidurkis (duomenys neskelbtini) rinkoje vertė be PVM, t. y. 2000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktini galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintini, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant į VĮ Regitra.

Daiktinis įrodymas – CD diskas (1 vnt) – saugotinas byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. (M. D.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. D. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-16 19.25 val. iki 2019-11-17 14.55 val. (viena diena), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad M. D. neatlikta bausmės dalis yra 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo M. D. konfiskuoti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti į VĮ Regitra.

Daiktinį įrodymą – vaizdo įrašą (1 vnt.) – saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.