- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- eA2-261-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01095-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- G. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- R. B., J. K., R. P., A. D., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „M.“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-493-1103/2021 pagal pareiškėjos G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e(duomenys neskelbtini)pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, tretiesiems asmenims R. B., J. K., R. P., A. D., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „M.“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės (duomenys neskelbtini) ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e(duomenys neskelbtini)dėl G. K. ir A. K. turto ir turtinių prievolių padalijimo.
2. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. iš sūnaus sužinojo apie tai, kad atsakovas A. K. yra skolingas 5 000 Eur jos buvusiam sutuoktiniui R. B., su kuriuo ji prievolės atsiradimo metu gyveno santuokoje. Ši prievolė A. K. ir jo sutuoktinei G. K. atsirado taip pat gyvenant santuokoje, bendram ūkiniam tikslui. Teigia, jog už šią A. K. prievolę R. B. buvo atsakingi abu sutuoktiniai, ji, pareiškėja, taip pat turėjo teisę į ½ dalį sutuoktinių (skolininkų) A. K. ir G. K. negrąžintos skolos dalį, tai yra 2 500 Eur. Kadangi ji nebuvo įtraukta į A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo bylą, liko neišspręstas šio skolinio įsipareigojimo įvykdymo ir prievolės pobūdžio kreditorei klausimas, taip buvo pažeista jos teisė į skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. vasario 1 d. nutartimi prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą , priteisė iš pareiškėjos G. K. bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė (duomenys neskelbtini)sprendimą, kuriuo nutraukė G. K. ir A. K. santuoką dėl atsakovo A. K. kaltės, padalino santuokoje įgytą turtą ir įsipareigojimus kreditoriams. Panevėžio apygardos teismas nutartimi (duomenys neskelbtini)sprendimą iš dalies pakeitė.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą dalyje dėl buvusių sutuoktinių turto ir turtinių prievolių padalijimo, teigdama, kad nebuvo įtraukta į bylos procesą, dėl to buvo pažeisti jos, kaip kreditorės interesai. Atsakovas A. K. yra skolingas 5 000 Eur jos buvusiam sutuoktiniui R. B., su kuriuo ji prievolės atsiradimo metu gyveno santuokoje. Nurodytas aplinkybes grindžia 2015 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) R. B. A. K. išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija BR Nr. (duomenys neskelbtini) 4 691,78 Eur sumai, 2015 m. gegužės 14 d. 1 000 Eur pinigų priėmimo kvitu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pačios pareiškėjos G. K. ir R. B. santuoka buvo nutraukta Kupiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas nutraukti santuoką įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 56 punkte nurodyta, kad „R. B. vardu 2006 m. gegužės 10 d. įregistruotas (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka R. B.. G. B. nereiškia pretenzijų už R. B. paliekamą (duomenys neskelbtini).“
Šalies argumentai
7. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo jos pačios santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be kitų argumentų pareiškėja nurodė ir tai, kad jai tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) A. K. buvo skolingas 5 000 Eur R. B., tačiau šią aplinkybę R. B. tiek nuo jos, tiek nuo teismo nuslėpė, šis (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas ir į civilinės bylos nagrinėjimą. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų (duomenys neskelbtini)nutartimi pareiškėjos prašymas netenkintas. Nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėja G. K. turėjo objektyvią galimybę susižinoti apie jos minimą (duomenys neskelbtini) A. K. skolos pareiškėjui R. B. buvimą, išsireikalavusi pati/per atstovą iš pareiškėjo R. B. visus (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, taip pat išspręsti ir dėl teisių į (duomenys neskelbtini) reikalavimų atskiriems vienetams ar kompensacijas už šiuos reikalavimus, jeigu būtų tam pagrindas, tačiau ja nesinaudojo. Tokiai išvadai pritarė ir Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini)nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aiškiai išreiškus valią dėl atsisakymo visų pretenzijų į (duomenys neskelbtini) R. B. ūkį, pareiškėjos nurodomos jos naujai sužinotos aplinkybės (apie (duomenys neskelbtini) skolininkus, valstybės išmokas) negalėtų turėti esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).
Žemesnės instancijos teismas
8. Šios įsiteisėjusiais teismų sprendimais bylose, kuriuose dalyvavo abu buvę sutuoktiniai G. K. ir R. B., konstatuotos aplinkybės nagrinėjamu atveju laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir iš naujo neįrodinėtinos. Įvertinus jas, darytina išvada, kad priešingai nei teigia pati pareiškėja, G. K. ir A. K. nei santuokos nutraukimo metu (duomenys neskelbtini)( vėlesniu nei pačios pareiškėjos santuokos nutraukimo procesas) ji buvusių sutuoktinių K. kreditore nebebuvo ir reikalavimo teisės į A. K. skolą (duomenys neskelbtini) R. B. (duomenys neskelbtini) nebeturėjo. (duomenys neskelbtini)(tiek aktyvas, tiek pasyvas) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko R. B., kuris savo, kaip kreditoriaus, teises realizavo kreipęsis į teismą dėl skolos iš A. K. priteisimo. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų (duomenys neskelbtini)galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-(duomenys neskelbtini) tenkintas (duomenys neskelbtini) R. B. ieškinys, jo naudai iš atsakovo (duomenys neskelbtini) A. K. priteista 3 691,78 Eur skola, 1 350,54 Eur delspinigiai, procesinės palūkanos (teismo sprendimas neįsiteisėjęs, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Taigi, tiek pareiškėjos nurodomos prievolės pobūdžio, tiek skolinio įsipareigojimo klausimai yra išspręsti kitoje, nei prašoma atnaujinti, byloje.
9. Pareiškėjos argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių ir nepagrindžia jos reikalavimo teisės į A. K. skolą R. B. (duomenys neskelbtini) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nebūdama buvusių sutuoktinių G. K. ir A. K. kreditore, ji neturėjo būti įtraukta į civilinės bylos Nr. e(duomenys neskelbtini)nagrinėjimą. Teismo sprendimu teisės ir pareigos byloje nedalyvavusiai pareiškėjai nebuvo sukurtos, teismas sprendimu nenusprendė dėl jos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Dėl to pareiškėjos argumentai dėl jos teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
10. Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad, atnaujintus procesą, į bylą turėtų būti įtraukti UAB „J. i.“, M. P., yra ir daugiau kreditorių, kurių teises pažeidžia įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau nepridėjo dokumento, sudarančio jai pagrindą atstovauti šiuos asmenis reiškiant nuomonę jų vardu dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įtakos jų teisėms.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas sutiko su trečiojo asmens R. B. argumentais, kad aplinkybės, nurodomos proceso atnaujinimo pagrindu, pareiškėjai turėjo būti žinomos žymiai anksčiau, t. y. jų pačių santuokos nutraukimo metu. Pati pareiškėja nurodo apie A. K. skolą sužinojusi tik 2020 m. rugpjūčio 6 d. iš sūnaus, šią aplinkybę grindžia sūnaus elektroniniu laišku. Abejoti G. K. sąžiningumu teismas pagrindo nenustatė. Tikėtina, kad dėl subjektyvių priežasčių G. K. apie A. K. įsiskolinimą galėjo sužinoti 2020 m. rugpjūčio 5 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsiliepimas
12. Atsakovas A. K., tretieji asmenys J. K., R. P., A. D., UAB „M.“ atsiliepimuose nurodė pritaria pareiškėjos prašymui, kadangi proceso atnaujinimas sudarytų galimybę apginti ir jų interesus. Tačiau kitų, dalyvavusių bylos nagrinėjime asmenų, nesutikimas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo ir neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjos nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nesant įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjos prašymą atmetė, procesą civilinėje byloje Nr. e(duomenys neskelbtini)atnaujinti atsisakė (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Pareiškėja (apeliantė) G. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e(duomenys neskelbtini)dėl G. K. ir A. K. turto ir turtinių prievolių padalijimo. Atskirojo skundo pagrindiniai motyvai:
Atsiliepimas
14.1 pirmosios instancijos teismas rėmėsi vienašališkai tik atsakovės G. K. atstovės. atsiliepime pateiktais argumentais, tuo tarpu nei pareiškėjos prašyme bei papildomuose paaiškinimuose, nei atsakovo A. K. atsiliepime išdėstytų argumentų neanalizavo, neįvertino bei dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas esmines procesines teisės normas;
14.2 buvusiems sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) neįtraukus kreditorės (pareiškėjos) į santuokos nutraukimo procesą, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo proceso atnaujinimo, nes nutraukiant santuoką nebuvo išspręsta dėl sutuoktinių kreditorių reikalavimų;
14.3 (duomenys neskelbtini), įsteigtas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl teisę į paskolintas šeimos lėšas turi abu sutuoktiniai (ir pareiškėja).Nors G. K. ir A. K. santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusiam Kupiškio rajono apylinkės teismui buvo žinomos aplinkybės apie buvusių sutuoktinių skolą, teismas savo iniciatyva pareiškėjos (kreditorės) į civilinės bylos procesą savalaikiai neįtraukė, būtent dėl teismo kaltės pareiškėja yra priversta bylinėtis;
14.4 nors pareiškėjos ir R. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)), tačiau jos teisė į skolą atsirado 2015 m. tuomet ir buvo pradėta A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo byla į kurios nagrinėjimą, pareiškėja kaip kreditorė nebuvo įtraukta;
Žemesnės instancijos teismas
14.5 teismas, remdamasis Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų (duomenys neskelbtini)nutartimi bei Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, nes antroje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, teismas neturi atlikti išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, todėl negalėjo remtis įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir juos analizuoti bei vertinti sprendimuose padarytas išvadas, kurios yra prieštaringos;
14.6 teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodomos prievolės pobūdžio, skolinio įsipareigojimo klausimai yra išspręsti kitose, nei prašoma atnaujinti procesą byloje, bylose, teismas nepateikė tokią išvadą pagrindžiančių argumentų, be to, teismo nurodomi teismų sprendimai priimti vėliau, nei atsirado pareiškėjos teisė į skolą;
14.7 teismas išspręsti klausimą dėl buvusių sutuoktinių – A. K. ir G. K. buvimo pareiškėjos kreditore gali tik atnaujinęs procesą santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl šios priežasties mano, kad teismas, neatnaujinęs proceso byloje, tačiau vertinęs kitus teismų sprendimus, ieškovės atstovės argumentus ir jų pagrindu nustatęs, kad pareiškėja nebuvo kreditorė, pažeidė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys).
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės (duomenys neskelbtini) ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad skundas nesusijęs su solidariųjų prievolių valstybei, atsiradusių valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai pagrindu, padalinimu, todėl siūlo šį klausimą spręsti įstatymų nustatyta tvarka.
16. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir iš pareiškėjos jam priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
16.1 G. K. ir A. K. santuokos nutraukimo procesas prasidėjo 2015 metais , tačiau jis truko iki 2018 m. balandžio 18 d., kai Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini)nutartimi Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)sprendimą, priimtą (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeitė, todėl pareiškėja kaip kreditorė, galėjo pasinaudoti jai suteikta įstatymo teise (CK 3.126 straipsnio 1 dalis) ir įstoti į bylą bet kurioje jos nagrinėjimo stadijoje, kai tik sužinojo apie K. santuokos nutraukimo bylą;
16.2 nutraukus pareiškėjos ir R. B. santuoką (duomenys neskelbtini)pareiškėja nebebuvo A. K. ir G. K. kreditore, kai buvo nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla ir priimamas sprendimas, todėl nebuvo teisinio pagrindo ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu;
Žemesnės instancijos teismas
16.3 teismas, spręsdamas R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad teismas, nutraukdamas Gr. ir A. K. santuoką, nenusprendė dėl R. B., kaip sutuoktinių kreditoriaus, materialinių teisių ir pareigų bei įvertinant, kad sutuoktiniai jam yra skolingi, R. B. turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis dėl skolos priteisimo, kas ir buvo padaryta. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-(duomenys neskelbtini) tenkintas R. B. ieškinys, jo naudai iš atsakovo (duomenys neskelbtini) A. K. priteista 3 691,78 Eur skola, 1 350,54 Eur delspinigiai, procesinės palūkanos;
Šalies argumentai
16.4 pareiškėja jau anksčiau kreipėsi su prašymu atnaujinti jos ir R. B. santuokos bylos nagrinėjimą, tačiau Panevėžio apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)nutart imi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, (duomenys neskelbtini)nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) jos skundo netenkino ir paliko galioti Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nutartį. Buvo konstatuota, kad pareiškėja iki santuokos nutraukimo turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie (duomenys neskelbtini) A. K. skolą R. B. išsireikalavusi per savo atstovą R. B. (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus ir išspręsti dėl teisių į (duomenys neskelbtini) reikalavimus atskiriems vienetams ar kompensaciją už šiuos reikalavimus, jeigu tam būtų buvęs pagrindas;
16.5 pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės remiasi tą pačia aplinkybe, kuri buvo nurodyta aukščiau nurodytose bylose, teismai dėl nurodytų aplinkybių jau yra pasisakę, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai rėmėsi nurodytų teismų sprendimais, kaip turinčiais prejudicinę galią ir priėme pagrįstą išvadą;
16.6 pareiškėja, teikdama teismui šioje byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes tokiu prašymu tiesiog siekia pateisinti savo siekį pakartotinio bylos išnagrinėjimo, kuris būtų naudingesnis pareiškėjai.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo skundą tenkinti pilna apimtimi – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e(duomenys neskelbtini)dalyje dėl G. K. ir A. K. turto ir turtinių prievolių padalijimo. Pateikė papildomus rašytinius įrodymus. pagrindiniai Atskirojo skundo motyvai:
17.1 nutraukiant santuoką būtina išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaip kreditorė į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta, todėl iki šiol, jos, kaip kreditorės, interesai neapginti;
17.2 tik atnaujinus procesą ir sudarius sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto balansą (CK 3.118 straipsnis), būtų galima nustatyti, kuris iš skolininkų (ieškovė ar atsakovas) turi įvykdyti prievolę pareiškėjai;
17.3 teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja G. K. nėra buvusių sutuoktinių – G. K. ir A. K. kreditorė. Pareiškėjai teisė į ½ dalį skolos atsirado 2015 metais, kad pareiškėjai, nutraukus santuoką su buvusiu sutuoktiniu R. B., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)asmeninės nuosavybės teise paliko R. B., nepatvirtina, kad pareiškėja nebuvo kreditorė;
17.4 pareiškėja nedalyvavo jokiose kitose bylose, kuriose būtų sprendžiamas jai priklausančios skolos klausimas, niekas neatstovavo jos interesų, o, neįtraukta į procesus, ji neturėjo galimybės sprendimų apskųsti. Todėl pareiškėja pagrįstai nurodo, kad pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu yra vienintelė galimybė apginti jos pažeistas teises;
17.5 teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos (kreditorės) prašymą dėl proceso atnaujinimo ir vertindamas ne pareiškėjos nurodytas aplinkybes, o remdamasis kitų teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, pažeidė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi vertinti naujas aplinkybes ir remtis kitų teismų sprendimais teismas galėtų tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo.
18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. K. prašo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti nutartį nepakeistą; priteisti iš apeliantės G. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai motyvai:
18.1 pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, nes jos santuoka su R. B. buvo nutraukta anksčiau nei G. K. ir A. K. santuoka , pareiškėja pasidalino su buvusiu sutuoktiniu turtą ir (duomenys neskelbtini)atiteko sutuoktiniui, kuris jau išsprendė skolos grąžinimo klausimą prisiteisdamas skolą iš A. K. atskiroje civilinėje byloje, todėl nebėra pagrindo atnaujinti santuokos nutraukimo bylą;
Šalies argumentai
18.2 R. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo jau yra išnagrinėtas ir prašymas atmestas, teismo nutartis įsiteisėjusi, pareiškėja nenurodo jokių naujų aplinkybių, nei buvo nurodęs R. B., todėl teismas pagrįstai teismo procesinius sprendimus vertino kaip prejudicinius;
18.3 nagrinėjamu atveju nutraukiant santuoką, nėra pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, todėl proceso atnaujinimas nėra vienintelė priemonė leidžianti pareiškėjai prisiteisti skolą iš buvusio sutuoktinio, nes jos ir buvusio sutuoktinio prievolės nėra modifikuotos.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. K. prašo skundą tenkinti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
Šalies argumentai
19.1 pareiškėja kaip kreditorė pasirinko tinkamą būdą apginti savo teises, prašydama atnaujinti procesą, jos nurodytos aplinkybės atitinka reikalavimus, kurie yra pagrindas atnaujinti procesą prašomu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu;
19.2 A. K. yra iš jos pasiskolinęs dideles pinigų sumas ir nėra jų grąžinęs. Negali būti teisėtas sprendimas, kuriuo visas turtas paliekamas sutuoktinei, o skolos – kitam;
19.3 pirmosios instancijos teismas šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo svarstymo stadijoje neturėjo pagrindo remtis sprendimais kitose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame ( atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
23. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
24. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nutraukta G. K. ir A. K. santuoka dėl atsakovo A. K. kaltės, padalintas santuokoje įgytas turtas ir įsipareigojai kreditoriams, sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)Pareiškėja, nors ir teigia, kad ji yra G.ir A. K. kreditorė, iki sprendimo dėl santuokos nutraukimo reikalavimo byloje nepareiškė. Pačios pareiškėjos ir R. B. santuoka nutraukta 2016 m., po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini)atiteko R. B. t.y. (duomenys neskelbtini) ir aktyvas, ir pasyvas. Nutraukiant G. K. ir A. K. santuoką dėl pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio prievolių nebuvo pasisakyta, tas buvo konstatuota teismų procesiniuose sprendimuose (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kuriuose buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas ir nurodyta, kad R. B. turi kreiptis su ieškiniu atskiroje byloje. Teismo sprendimu skola, į kurią teigia turinti reikalavimo teisę pareiškėja, iš A. K. priteista R. B. naudai.
26. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padaręs išvadą, kad pareiškėja nebuvo A.ir G. K. kreditore, todėl ji neturėjo būti įtraukta į civilinės bylos Nr. e(duomenys neskelbtini)nagrinėjimą. Teismo sprendimu jokios teisės ir pareigos byloje nedalyvavusiai pareiškėjai nebuvo sukurtos, nes teismas sprendimu nesprendė dėl jos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su priimtais sprendimais ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisinga.
27. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų. Apeliantė neginčija aplinkybės, jog teismo sprendime tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl jos teisių bei pareigų, ji tvirtina, kad jos materialinis teisinis suinteresuotumas išnagrinėtoje civilinėje byloje pasireiškia tuo, kad nebuvo išspręstas jos kaip kreditorės teisių klausimas. Tačiau tokie argumentai nepatvirtina, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti procese tiesiogiai panaikino turėtas kokias nors materialiąsias teises ir pareigas apeliantei.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo naujai pareikštas kreditoriaus reikalavimas buvusiems sutuoktiniams arba vienam iš sutuoktinių gali turėti įtakos santuokos nutraukimo byloje išspręstiems buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams. Dėl šios priežasties naujai pareikštas kreditoriaus reikalavimas gali būti pagrindas buvusiems sutuoktiniams arba vienam iš sutuoktinių inicijuoti proceso atnaujinimą santuokos nutraukimo byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), siekiant įvertinti naujai pareikšto kreditoriaus reikalavimo įtaką buvusių sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Kasacinis teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis), yra ribojamas prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis). Todėl kreditorių teisių apsauga tik proceso atnaujinimo instituto pagrindu ne visada gali būti pakankama ir efektyvi, ji neturėtų būti suabsoliutinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2009). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
29. 2020 m. teismo sprendimu skola iš A. K. R. B. yra priteista kitoje, o ne K. santuokos nutraukimo byloje. Todėl proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje, neturės jokios įtakos kaip apeliantės teigiama turimoms teisėms ir pareigoms. Manydama, kad ji turi reikalavimo teisę į pusę paskolos sumos, pareiškėja galėtų reikalauti padalyti jos santuokoje įgytą turtą, nes, kaip minėta anksčiau, teismo sprendimu dėl K. nebuvo modifikuotas jos ir buvusio sutuoktinio prievolių pobūdis. Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje galimai nepadalinus viso šalių turto, nėra vienintelis būdas apeliantei apginti jos kaip ji teigia galimai pažeistas teises.
30. Be to, reikšminga ir tai, kad byloje, kurios procesą siekiama atnaujinti, apeliantė turėjo galimybę įstoti į bylos nagrinėjimą nuo 2015 m., tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Nors apeliantė teigė, kad apie skolą sužinojo tik 2020 m. tačiau teismo procesiniuose sprendimuose, kurie turi prejudicinę galią, nustatyta, kad ji turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie skolos pareiškėjui R. B. buvimą (civilinė byla Nr.(duomenys neskelbtini))
31. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės nepaneigė ir to, jog ji turėjo objektyvią galimybę savarankiškai dalyvauti K. byloje, pareiškusi teismui prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 3.126 straipsnio 1 dalis).
32. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).
33. Kaip nurodyta aukščiau, antroje stadijoje teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju teismas laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos: patikrino ar nėra praleistas terminas ir ar egzistuoja įstatyme nustatyti proceso atnaujinimo pagrindas. Apeliantės argumentai, kad teismas negalėjo vadovautis įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytomis faktinės aplinkybės nėra pagrindo. Teismo sprendimuose, kuriuos analizavo pirmosios instancijos teismas ir kuriuose buvo nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios leido teismui padaryti išvadą, kad neegzistuoja pareiškėjos nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Teismas nenagrinėjo prašomos atnaujinti bylos pakartotinai, netikrino ankstesnio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjos argumentai, kad teismas pažeidė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapus, laikomi nepagrįstais.
34. Dėl paminėto, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmingesnės teisinės svarbos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
35. Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys G. K., R. B. turėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (atitinkamai 400 ir 350 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės (duomenys neskelbtini) ministerijos duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)